Andrejaitienė, Judita
Item type:ETD, [Do Direct Oral Anticoagulants Increase the Need for Blood Transfusion and Haemorrhagic Complications in Patients Undergoing Cardiac Surgery]Autorė: Andrius Jakuška. Mokslinė vadovė: doc. dr. Judita Andrejaitienė. Pavadinimas: „Ar naujos kartos antikoguliantai padidina kraujo perpylimo poreikį ir hemoragines komplikacijas pacientams, kuriems atliekamos širdies operacijos” Tyrimo tikslas: Išanalizuoti naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų vartojimo įtaką kraujo transfuzijų poreikiui ir hemoraginių komplikacijų rizikai pacientams, kuriems atliekamos širdies operacijos. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų vartojimo dažnį pacientams, kuriems atliekamos širdies operacijos. 2. Palyginti naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų ir varfarino vartojimo sąsajas su kraujo transfuzijų poreikiu ir hemoraginių komplikacijų dažniu. 3. Nustatyti skirtingų naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų preparatų sąsajas su hemoraginių komplikacijų rizika. Tyrimo metodai ir dalyviai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMU ligoninės Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriuje (2024–2025 m.). Išnagrinėtos 3771 ligos istorijos, tiriamąją imtį sudarė 334 pacientai, vartojusieji tiesioginio poveikio geriamuosius antikoaguliantus (TGAK) arba vitamino K antagonistus (VKA) iki širdies operacijos. Vertinti hemoraginių komplikacijų dažnis ir kraujo transfuzijų poreikis. Duomenys analizuoti naudojantis „MS Excel 2021” ir „SPSS 27.0“ paketus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai: Antikoaguliantus vartojo 334 pacientai (8,9 % visų operuotų). Hemoraginės komplikacijos pasireiškė 142 (42,5 %) antikoaguliantus vartojusių pacientų (3,8 % bendros populiacijos), kraujo transfuzija reikėjo 103 (30,8 %) iš jų. Lyginant TGAK (44,4 %) ir VKA (40,3 %) grupes, statistiškai reikšmingo skirtumo hemoraginių komplikacijų dažnyje nenustatyta (χ² = 0,59; p > 0,05), taip pat ir transfuzijų poreikio atžvilgiu (χ² = 2,38; p > 0,05). Tačiau lyginant atskirus TGAK preparatus, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vartojamo vaisto tipo ir hemoraginių komplikacijų dažnio (χ² = 19,62; p < 0,001): apiksabanas susijęs su didžiausiu komplikacijų dažniu (69,1 %), rivaroksabanas – mažiausiu (32,6 %). Analogiškai, statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas ir transfuzijų poreikio atžvilgiu tarp TGAK grupių (χ² = 16,97; p < 0,001). Išvados: TGAK vartojimas prieš širdies operacijas, palyginti su VKA, statistiškai reikšmingai nepadidina hemoraginių komplikacijų ar kraujo transfuzijų poreikio. Tačiau skirtingi TGAK preparatai pasižymi nevienodu hemoraginių komplikacijų dažniu. Tinkamai valdant perioperacinio antikoaguliantų vartojimą ir nutraukimo laiką iki operacijos, TGAK gali būti saugiai naudojami širdies chirurgijos profilio pacientams.
20 Item type:ETD, [Postoperative Gastrointestinal Complications Associated with Cardiac Surgery]master thesis[2026][M001]Zemenskaitė, MantėAutorė: Mantė Zemenskaitė. Mokslinė vadovė: doc. dr. Judita Andrejaitienė. Pavadinimas: „Su širdies chirurgija susijusios pooperacinės virškinamojo trakto komplikacijos” Tyrimo tikslas: Ištirti ir išanalizuoti po širdies operacijų pasireiškiančių virškinamojo trakto komplikacijų dažnį, klinikinę raišką, diagnostikos ir gydymo ypatumus bei jų sąsajas su pacientų išeitimis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti virškinamojo trakto komplikacijų dažnį pacientams po širdies operacijų. 2. Apibūdinti pagrindinius virškinamojo trakto komplikacijų tipus, klinikinius požymius bei rizikos veiksnius pacientams po širdies operacijų bei nustatyti jų sąsajas su komplikacijų tipu. 3. Ištirti su širdies operacijomis susijusių virškinamojo trakto komplikacijų diagnostikos ypatumus ir gydymo galimybes priklausomai nuo komplikacijos tipo. 4. Įvertinti virškinamojo trakto komplikacijų sąsajas su mirtingumu ir nustatyti didžiausią riziką lemiančius komplikacijų tipus. Tyrimo metodai ir dalyviai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojant 2024 – 2025 metais LSMUL KK gydytų pacientų, kuriems diagnozuotos VT komplikacijos, pasireiškusios po širdies operacijų duomenis. Išnagrinėtos 3771 ligos istorijos, tiriamąją imtį sudarė 35 pacientai, kuriems po širdies operacijos buvo diagnozuotos VT komplikacijos. Tyrimo metu vertinti dažnis, tipai, klinikiniai požymiai, rizikos veiksniai, diagnostikos ir gydymo ypatumai. Duomenys analizuoti naudojantis „MS Excel 2024” ir „IBM SPSS Statistics 31.0” paketus. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 24 vyrai ir 11 moterų. Pacientų amžiaus vidurkis 69,57 (SN = 6,01) metai. VT komplikacijų dažnis 0,9 %. Dažniausiai pasireiškusios komplikacijos: dvylikapirštės žarnos opa ir VT kraujavimas. Įvertinti dažniausi rizikos veiksniai – AH, IŠL, rūkymas. Pagrindinis simptomas, abdominalinis skausmas, pasireiškė beveik visiems pacientams (91,4 %). Klinikinis simptomas statistiškai reikšmingai atitiko VT komplikaciją (p = 0,024). Dažniausiai naudotas diagnostikos metodas buvo abdominalinė KT – statistiškai reikšminga VT komplikacijoms (p = 0,012). Daugiau nei pusei (57,1 %) pacientų taikytas konservatyvus gydymo metodas. Iš 35 imties mirė 9 pacientai (25,7 %). Tai sudarė 0,24 % bendrosios imties. Didžiausias mirštamumas buvo būdingas mezenterinei išemijai (44,4 %). Išvados: Pacientams po širdies operacijos pasireiškusių VT komplikacijų dažnis nustatytas 0,9 %. Dažniausiai stebėti dvylikapirštės žarnos opa, VT kraujavimas, mezenterinės išemijos komplikacijų tipai. Pasireiškė abdominalinis skausmas, pykinimas/vėmimas ir kiti simptomai. Nustatyti pagrindiniai rizikos veiksniai: AH, IŠL, rūkymas. Pagrindinis diagnostikos metodas – abdominalinė KT. Gydymo ypatumai priklauso nuo VT komplikacijos išraiškos, dažniausiai taikytas buvo konservatyvus gydymas.
11 Item type:ETD, [Optimal Timing of Direct Oral Anticoagulant Discontinuation Before Cardiac Surgery]master thesis[2026][M005]Leliukaitė, RugilėRugilė Leliukaitė. „Optimalus tiesioginio veikimo geriamųjų antikoaguliantų vartojimo nutraukimo laikas prieš širdies operaciją“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė: Doc. dr. Judita Andrejaitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Tyrimo tikslas. Įvertinti optimalų ir saugų tiesioginio veikimo geriamųjų antikoaguliantų vartojimo nutraukimo laiką prieš širdies operaciją. Tyrimo metodika. Atlikta atvejo analizė. Tyrime analizuojamas klinikinis atvejis, kuris tinkamas analizuojamos problemos pagrindimui. Buvo aprašomas konkretaus klinikinio atvejo gydymas tiesioginio veikimo antikoaguliantais prieš operaciją, vaistų vartojimo nutraukimo laikas prieš operaciją bei pooperacinės komplikacijos - jų gydymas ir slauga. Gydymo taktika buvo lyginama su naujausia moksline literatūra bei užsienio tyrėjų rekomenduojamomis gairėmis.
Tyrimo rezultatai. Pacientui nuo 2020 m. diagnozuotas IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas su ryškiai sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (10 proc) ir dilatacine kardiomiopatija. Genetinio ištyrimo metu nustatytas galimai patogeninis BAG3 geno variantas, tikėtina, susijęs su ligos etiologija. Taip pat nustatytas vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas. Atvykimo dieną apskaičiuotasis glomerulų filtracijos greitis – 37.2 ml/min. Kreatinino koncentracija serume 188 µmol/l. Pacientui paskirtas rivaroksabanas 20 mg, paskutinė suvartota vaisto dozė 08-30 d. 19:00 val., o širdies operacija atlikta 09-01 d. ryte (38 val. po paskutinės antikoagulianto dozės). Esant sutrikusiai inkstų funkcijai, rivaroksabano eliminacija lėtėja, todėl tikėtina, kad išliko kliniškai reikšmingas Xa faktoriaus slopinimas. Po operacijos pacientui pasireiškė stiprus kraujavimas, kuris galėjo būti susijęs su kelių veiksnių sąveika: didelės apimties širdies operacija, hemostazės pokyčiais dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis bei likusiu rivaroksabano antikoaguliaciniu poveikiu dėl nepakankamo vaisto vartojimo nutraukimo intervalo. Į atvejo analizę įtraukti kohortos tyrimai rodo, kad nutraukus TGAK skyrimą < 48 valandas prieš operaciją, didėja perioperacinio kraujavimo rizika ir kraujo produktų transfuzijos poreikis. Nutraukus > 48–72 valandas, stebima mažesnė perioperacinio kraujavimo ir pakartotinės operacijos rizika. Sisteminėse apžvalgose rekomenduojamas TGAK nutraukimo laikas 48–96 valandos prieš širdies operaciją, atsižvelgiant į inkstų funkciją, kraujavimo riziką ir vartojamo antikoagulianto farmakokinetiką. Tyrimo išvados. Tiesioginio veikimo geriamųjų antikoaguliantų vartojimo nutraukimo laikas vienas reikšmingiausių perioperacinei kraujavimo rizikai valdyti po širdies operacijų. Remiantis tarptautinėmis gairėmis ir klinikiniais tyrimais, mažiausia kraujavimo rizika pasiekiama, kai tiesioginio veikimo geriamieji antikoaguliantai nutraukiami, pageidautina, 48 valandas prieš širdies operaciją pacientams su normalia inkstų funkcija, o vartojant dabigatraną ir/ar esant sutrikusiai inkstų funkcijai šis intervalas prailginamas iki 72 – 96 valandų. Trumpesnis vaistų vartojimo nutraukimo laikas siejamas su didesne kraujavimo rizika.
Taip pat paminėtina, kad tiesioginio veikimo geriamųjų antikoaguliantų vartojimo nutraukimo laiką prieš širdies operaciją būtina individualizuoti, įvertinant paciento inkstų funkciją, vartojamo antikoagulianto farmakokinetiką, kraujavimo riziką, operacijos apimtį bei skubumą, pagal galimybes nustatyti vaisto koncentraciją plazmoje siekiant optimalaus balanso tarp kraujavimo ir trombozės profilaktikos.4 Item type:ETD, [Gastrointestinal complications associated with cardiac surgery]master thesis[2026][M005]Andriuškaitė, EmilijaEmilija Andriuškaitė. Su širdies chirurgija susijusios pooperacinės virškinamojo trakto komplikacijos. Magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė - Doc. Dr. Judita Andrejaitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026 m.; 64 psl.
Tyrimo tikslas – nustatyti su širdies chirurgija susijusias pooperacines virškinamojo trakto komplikacijas, jų rizikos veiksnius ir įtaką pacientų sveikatai.
Tyrimo metodika: tyrimui atlikti buvo pasirinktas CAPSTONE atvejo analizės metodas. Tyrimo probleminiam klausimui atsakyti buvo atlikta sisteminė mokslinės literatūros analizė, remiantis PRISMA rekomendacijomis. Tyrimo klinikinis klausimas buvo formuluojamas pagal PICO metodą. Literatūros paieška buvo atlikta PubMed, Web of Science ir Science Direct duomenų bazėse. Tyrimų paieškai buvo naudojami raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos. Tyrimų atranka vykdyta taikant iš anksto nustatytus atrankos kriterijus bei jų kokybė vertinta taikant CASP metodiką. Tyrimo problemos pagrindimui ir analizei aprašyti pasirinktas vienas klinikinis atvejis. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas.
Rezultatai : į analizę įtrauki 28 tyrimai, kurie atitiko visus įtraukimo kriterijus. Analizuotų tyrimų dizainas: 26 kohortiniai tyrimai, 1 atvejo – kontrolės tyrimas ir 1 diagnostinis tyrimas. Virškinamojo trakto komplikacijų rūšims ir dažniui atskleisti buvo išanalizuoti visi 28 į analizę įtraukti tyrimai. Analizuotų tyrimų duomenys parodė, kad dažniausiai nustatomos komplikacijos yra kraujavimas iš virškinamojo trakto, kepenų funkcijos sutrikimai ir išeminiai žarnyno pakitimai. Su širdies chirurgija susijusiems pooperaciniams virškinamojo trakto komplikacijų rizikos veiksniams nustatyti buvo išanalizuoti visi į analizę įtraukti tyrimai, 16 tyrimų analizavo priešoperacinius rizikos veiksnius, 16 tyrimų analizavo intraoperacinius rizikos veiksnius ir atsiradimo priežastis, o pooperacinius rizikos veiksnius vertino 20 tyrimų. Pooperacinių virškinamojo trakto komplikacijų poveikiui pacientų mirtingumui ir sveikatos būklei atskleisti buvo analizuoti visi 28 į analizę įtraukti tyrimai.
Išvados:
- Virškinamojo trakto komplikacijų dažnis po širdies chirurgijos svyruoja nuo 0,4 iki 22 proc. Dažniausiai nustatomos komplikacijos yra kraujavimas iš virškinamojo trakto, mezenterinė išemija ir išeminis kolitas, kepenų funkcijos sutrikimai, žarnyno motorikos sutrikimai bei infekcinės komplikacijos. Rečiau pasitaikančios komplikacijos – pankreatitas, vidaus organų perforacija, cholecistitas.
- Prešoperaciniai rizikos veiksniai apima yra vyresnį amžių, gretutines ligas (arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, širdies, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimus), rūkymą bei padidėjusią operacinę riziką. Intraoperaciniai veiksniai siejami su ilgesne operacijos ir dirbtinės kraujo apytakos trukme, ilgesniu aortos užspaudimo laiku, sudėtingomis ar skubiomis operacijomis bei didelės apimties chirurginėmis intervencijomis. Pooperaciniu laikotarpiu didžiausią reikšmę turi hemodinaminis nestabilumas, vazopresorių naudojimas, organų nepakankamumas, sepsis ir ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje.
- Pooperacinės virškinamojo trakto komplikacijos po širdies chirurgijos yra susijusios su dideliu mirtingumu, kuris priklausomai nuo komplikacijos pobūdžio, svyruoja nuo 6,8 iki 89,7 proc., o didžiausias mirtingumas nustatomas esant mezenterinei išemijai. Virškinamojo trakto komplikacijos yra susijusios su ilgesne hospitalizacijos trukme, dažnesniu gydymu intensyviosios terapijos skyriuje ir didesniu pakartotinių operacijų poreikiu. Jos taip pat gali lemti ar paspartinti dauginio organų disfunkcijos sindromo, ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo, pneumonijos, sepsio ir širdies ritmo sutrikimų išsivystymą.
13 Item type:ETD, [The Impact of Perioperative Fluid Balance on the Occurrence of Acute Kidney Injury in the Early Postoperative Period in Patients After Open-Heart Surgery]master thesis[2025][M005]Rakauskienė, GiedrėGiedrė Rakauskienė. Perioperacinio skysčių balanso poveikis ūminio inkstų pažeidimo pasireiškimui ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu pacientams po atvirų širdies operacijų. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. dr. Judita Andrejaitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 62 p. Tyrimo tikslas – nustatyti perioperacinio skysčių balanso poveikį ūminio inkstų pažeidimo atsiradimui ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu pacientams po atvirų širdies operacijų. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2024 m. kovo–lapkričio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK), Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrimo dizainas buvo kiekybinis, prospektyvus ir neintervencinis. Tikslinė populiacija – atrinkti pacientai, kuriems buvo atlikta atvira širdies operacija, taikant dirbtinę kraujo apytaką. Iš viso išanalizuotos 83 pacientų ligos istorijos. Duomenys buvo renkami naudojant autoriaus sukurtą duomenų rinkimo protokolą, kuris buvo pildomas ankstyvuoju perioperaciniu laikotarpiu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 29.0 (Statistical Package for the Social Sciences). Grupėse gauti skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo buvo p < 0,05. Tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (leidimo Nr. 2024-BEC2-197). Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad ūminis inkstų pažeidimas (ŪIP) pasireiškė iki trečdalio pacientų po planinių širdies operacijų, atliktų taikant dirbtinę kraujo apytaką. Statistiškai reikšmingi ryšiai buvo nustatyti tarp ŪIP atsiradimo ir tam tikrų klinikinių rodiklių. Reikšmingiausiais ŪIP rizikos veiksniais nustatyti: skysčių balansas trečiąją pooperacinę dieną (p < 0,001), laktatų koncentracija pirmąją pooperacinę dieną (p = 0,031) bei diurezės kiekis per pirmąsias tris pooperacines paras (p < 0,001).Taip pat reikšmingas buvo ir pH pokytis (p = 0,023). Nors kai kurie intraoperaciniai rodikliai, tokie kaip operacijos trukmė ir suvartotų skysčių kiekis, taip pat buvo vertinti, jų sąsajos su ŪIP dažnai nepasiekė statistinio reikšmingumo. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ankstyvas skysčių terapijos valdymas ir tikslus pacientų būklės stebėjimas yra ypač svarbūs ŪIP profilaktikai po kardiochirurginių operacijų. Išvados. 1. Reikšmingai didesnis ūminio inkstų pažeidimo dažnis išryškėjo ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vyresnio amžiaus pacientams, turintiems sunkesnę bendrąją sveikatos būklę, sisteminių ar gretutinių ligų, bei esant ilgesnei operacijos ir dirbtinės kraujo apytakos trukme. 2. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pacientų grupių, kurioms pasireiškė ūminis inkstų pažeidimas, ir tų, kurioms ši būklė nepasireiškė, vertinant skysčių balansą ir infuzoterapijos apimtis operacijos metu bei ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Tyrimo duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie galimą skysčių balanso ir infuzoterapijos įtaką ūminio inkstų pažeidimo išsivystymui. 3. Atlikus infuzoterapijos palyginimą tarp pacientų po atvirų širdies operacijų, kuriems taikyta dirbtinė kraujo apytaka, nustatyta, kad pacientams, kuriems išsivystė ūminis pooperacinis inkstų pažeidimas, būdingas mažesnis skysčių balansas ir didesnis šlapimo išsiskyrimas, palyginti su pacientais, kuriems ši būklė nepasireiškė. Regresinės analizės duomenimis nustatyta, kad reikšmingais ūminio inkstų pažeidimo rizikos veiksniais tapo teigiamas skysčių balansas, sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas, padidėjusi pieno rūgšties (laktatų) koncentracija kraujyje, žemesnės rūgščių–šarmų pusiausvyros reikšmės, sumažėjęs hematokritas, padidėjusi natrio koncentracija ir ilgesnė operacijos trukmė.
29 Item type:ETD, [Anesthesia and Intensive Care Nurses' Knowledge in Endotracheal Tube Cuff Pressure Monitoring During General Anesthesia]master thesis[2024][M005]Mockaitytė, Ugnė AugustėTyrimas buvo atliekamas mišriu metodu- 25 anketinės slaugytojų apklausos ir 25 atvejų stebėjimas. Instrumentas- originali slaugytojų apklausa bei duomenų rinkimo operacinėje protokolas. Tyrime dalyvavo LSMU Kauno Klinikų, Anesteziologijos klinikos, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Taip pat tyrime buvo įtraukti atsitiktiniai pacientai, operuojami LSMUL KK, kuriems taikoma bendroji endotrachėjinė anestezija, skubių bei planinių operacijų metu. Endotrachėjinio vamzdelio manžetės slėgio matavimas buvo atliekamas specialiu tam pritaikytu monometru, anesteziologų komandos buvo paprašyta išmatuoti endotrachėjinio vamzdelio manžetės slėgį, rezultatus įsirašėme į tam sukurtą pritaikytą duomenų rinkimo protokolą. Bendras anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų žinių lygis jų požiūriu buvo labai aukštos kompetencijos balu (8,0 balais). Palyginus skirtingo išsilavinimo slaugytojų žinias apie įvairias manipuliacijas nustatyta, kad aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję slaugytojai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad jiems pakanka žinių apie endotrachėjinio vamzdelio manžetės slėgio reguliavimą lyginant su kolegomis, įgijusiais aukštesnįjį ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti koks slėgis endotrachėjinio vamzdelio manžetėse palaikomas bendrųjų anestezijų metu, vidutinis endotrachėjinio vamzdelio manžetės slėgis buvo 39,24±11,3 cmH2O. Normalus slėgis buvo tik 44,0 proc. pacientų endotrachėjinio vamzdelio manžetėje. Slaugytojai, kurie nežinojo saugaus slėgio endotrachėjinio vamzdelio manžetėje statistiškai reikšmingai dažniau anestezijos metu palaikė didesnį nei 20-30 cmH2O slėgį. Gauti rezultatai parodė, kad slaugytojai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą statistiškai reikšmingai dažniau endotrachėjinio vamzdelio manžetėje bendrųjų anestezijų metu palaiko normalų, 20-30 cmH2O slėgį. Dauguma slaugytojų žino kokia yra svarbiausia endotrachėjinio vamzdelio manžetės funkcija. . Endotrachėjinio vamzdelio manžetės slėgio bendrųjų anestezijų metu LSMUL KK Anesteziologijos klinikoje vidurkis buvo 39,24±11,3 cm H2O. Rezultatai parodė, kad normalus slėgis endotrachėjinio vamzdelio manžetėje buvo palaikomas tik 44 proc. tirtų atvejų. Slaugytojai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą dažniau endotrachėjinio vamzdelio manžetėje bendrųjų anestezijų metu palaiko optimalų 20-30 cmH2O slėgį.
60 3 Item type:ETD, [Nursing Care and Vasopressin Treatment of Refractory Vasoplegic Shock in the Early Postoperative Period After Cardiopulmonary Bypass Surgery: a Case Report]master thesis[2024][M005]Andriuškaitė, FaustinaTyrimo tikslas. Išanalizuoti refrakterinio vazopleginio šoko ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po širdies operacijos su dirbtine kraujo apytaka klinikinį atvejį, jo slaugą ir gydymą vazopresinu. Tyrimo metodika. Kokybinis tyrimas, atvejo studija. Tyrime analizuojamas vienas išskirtinis atvejis, kuriame buvo taikoma tinkama slauga ir ne tipinis vaistas vazopresinas refrakterinio vazopleginio šoko ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po širdies operacijos su dirbtine kraujo apytaka valdymui. Analizuojami visi prieinami duomenys: ligos ir slaugos istorijos, tyrimų rezultatai ir kita medicininė dokumentacija. Klinikinio atvejo rezultatai yra lyginami su naujausia moksline užsienio literatūra, ieškoma, kokie gydymo ir slaugos aspektai gali turėti teigiamos įtakos pooperaciniam refrakterinio vazopleginio šoko valdymui. Tyrimo rezultatai. Labiausiai tikėtina priežastis, kodėl šio klinikinio atvejo pacientui išsivystė refrakterinis vazopleginis šokas per 24 val. po širdies operacijos yra dirbtinė kraujo apytaka. Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija ir kairį skilvelį pavaduojantis prietaisas buvo šiam pacientui naudotos pagalbinės priemonės, kurios padėjo stabilizuoti hemodinamiką ir laikinai atstojo širdies darbą. Vazopresinas buvo tas medikamentas, nuo kurio paskyrimo paciento būklė pradėjo gerėti, nors į prieš tai skirtus vazopresorius nebuvo jokio adekvataus atsako. Išplėstinė ir tinkama slauga, kuri susideda iš monitoravimo, paciento būklės stebėjimo, tyrimų atlikimo ir vertinimo, infuzoterapijos, mitybos palaikymo pragulų ir infekcijų profilaktikos, vaistų šalutinio poveikio stebėjimo, sedacijos, analgezijos ir pagalbinių priemonių naudojimo taip pat prisidėjo prie teigiamų šios būklės išeičių. Širdies transplantacija leido pacientui sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Išvados. Nors ir pirmo pasirinkimo vaistas refrakteriniam vazopleginiam šokui gydyti yra norepinefrinas, vazopresino skyrimas šiame klinikiniame atvejyje buvo kritinis momentas, kuris padėjo stabilizuoti refrakterinį vazopleginį šoką ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po širdies operacijos su dirbtine kraujo apytaka. Tokios pagalbinės priemonės, kaip ekstrakorporinė membraninė oksigenacija ir kairį skilvelį pavaduojantis prietaisas, leido prailginti paciento gyvenimo trukmę bei gydymo laiką, nes atstojo širdies ir plaučių darbą. Išplėstinis gyvybinių funkcijų stebėjimas ir vertinimas, skysčių balanso, mitybos, asmens higienos palaikymas, pragulų ir infekcijų išvengimo profilaktika, balansavimas tarp trombozių ir kraujavimo, vaistų šalutinio poveikio stebėjimas, tinkama sedacija ir analgezija bei emocinis paciento ir jo artimųjų palaikymas padėjo pasiekti teigiamų šios būklės išeičių. Profesionalus personalo pasirengimas ir individualios situacijos vertinimas, tinkama slauga ir gydymas vazopresinu leido pacientui sulaukti širdies transplantacijos bei sugrįžti į gyvenimą.
90 4 Item type:ETD, [The Influence of Risk Factors on the Development of Respiratory Function Disorders in Patients After Operations with Cardiopulmonary Bypass and Their Prevention]Laura Vidugirienė. Rizikos veiksnių įtaka kvėpavimo funkcijos sutrikimų išsivystymui pacientams po operacijų su dirbtine kraujo apytaka ir jų prevencija. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. Dr. J. Andrejaitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023, 60 p. Darbo tikslas – Nustatyti rizikos veiksnių įtaką kvėpavimo funkcijos sutrikimų išsivystymui pacientams po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti pooperacinių kvėpavimo komplikacijų dažnį pacientams po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka; 2. nustatyti pooperacinių kvėpavimo komplikacijų rizikos veiksnius ir jų dažnį pacientams po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka; 3. įvertinti rizikos veiksnių įtaką kvėpavimo funkcijos sutrikimų išsivystymui pacientams po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka; 4. įvertinti kvėpavimo funkcijos sutrikimų, išsivystančių po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, rizikos veiksnių prevencijos būdus. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Retrospektyvinis tyrimas (vyko 2022.02.21-2023.01.31.) buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikose (LSMU KK) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Tyrime buvo naudota pasirinkto laikotarpio tiriamųjų atranka. Tiriamąją imtį sudarė 279 pacientai, kuriems atliktos širdies operacijos dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Tyrimo duomenų statistinei analizei buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programa 27.0. Visais atvejais statistiškai reikšmingu skirtumu laikytas, kai p<0,05. Išvados: 1. Nustatyta, kad po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka daugiau kaip ketvirtadaliui pacientų išsivystė kvėpavimo funkcijos komplikacijos. 2. Vertinant pooperacinių kvėpavimo komplikacijų rizikos veiksnius ir jų dažnį pacientams po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, nustatyta, kad daugiau kaip trims ketvirtadaliams pacientų, prieš operaciją diagnozuota arterinė hipertenzija; vidutinė operacijos trukmė buvo ilgesnė nei 4,5 valandos, vidutinė dirbtinės kraujo apytakos trukmė – ilgesnė nei 1,5 valandos; penktą parą po operacijos daugiau kaip penktadaliui pacientų išsivystė infekcija, dažniausiai apatiniuose kvėpavimo takuose; vidutinis lovadienių skaičius buvo daugiau kaip 20 parų. 3. Vertinant rizikos veiksnių įtaką, nustatyta, kad kvėpavimo funkcijos sutrikimai po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka dažniau išsivystė pacientams, kurių judėjimas iki operacijos buvo ribotas, operacinė rizika pagal ASA klasifikaciją buvo didesnė, ilgesnė vidutinė operacijos trukmė, operacijos metu buvo taikyta defibriliacija, po operacijos - ilgesnė DPV trukmė, dažniau skirti vazopresoriai, masyvi infuzoterapija, prisidėjusi infekcija, ilgesnė gulėjimo RITS bei bendra stacionarizavimo trukmė. 4. Vertinant rizikos veiksnių prevencijos būdus, nustatyta, kad kvėpavimo funkcijos sutrikimų riziką ženkliai mažino NVNU skyrimas bei kineziterapijos taikymas po operacijos
82 7 Item type:ETD, [The Influence of Risk Factors on The Development of Acute Renal Failure in Patients After Heart Surgery With Artificial Blood Circulation]master thesis[2023]Kretavičiūtė, AkvilėLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-19Akvilė Kretavičiūtė. Rizikos veiksnių įtaka ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymui, pacientams, po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas (-ė) doc. dr. Judita Andrejaitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 60 p. Tikslas - Nustatyti rizikos veiksnių įtaką ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymui po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka ir numatyti prevencijos priemones. Tyrimo uždaviniai: 1.Nustatyti ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymo dažnį po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka. 2.Nustatyti reikšmingus prognostinius veiksnius, susijusius su ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymo rizika po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka. 3.Nustatyti prevencijos priemones mažinant pooperacinio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymą. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Retrospektyvinis tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Kauno Klinikose (LSMU KK) Širdies, krūtines ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, Širdies anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (ŠCHAITS). Tyrime buvo naudota pasirinkto laikotarpio tiriamųjų atranka. Tiriamąją imtį sudarė 288 pacientai, kuriems buvo atlikta širdies operacija ir toliau buvo gydomi LSMUL KK ŠCHAITS. Tyrimo duomenų statistinei analizei buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programa 27.0. Visais atvejais statistiškai reikšmingu skirtumu laikytas, kai p < 0,05. Darbo išvados: 1.Vertinant ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymo dažnį po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, nustatyta 7,3 proc. atvejų, iš kurių 16 atvejų pasireiškė vyrams, moterims – 5 atvejai. 2.Tiriant prognostinius veiksnius, susijusius su ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymo rizika po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka, tyrime nustatyta, kad vyresnis amžius, padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje prieš operaciją, kraujo komponentų transfuzija operacijos metu ir sumažėjusi diurezė operacijos metu yra nepriklausomi ŪIN išsivystymo veiksniai.3.Siekiant nustatyti prevencijos priemones mažinant pooperacinio inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymą, remiantis mūsų tyrimo rezultatais, nustatyti modifikuojami rizikos veiksniai: aukštesnis kreatinino kiekis, sumažėjusi diurezė, dažnesnė kraujo transfuzija; nemodifikuojami rizikos veiksniai: DKA trukmė, vyresnis paciento amžius.
89 Item type:ETD, [Perioperative Anemia Influence to Postoperative Outcomes after Cardiac Surgery with Cardiopulmonary Bypass]master thesis[2023]Tekoriūtė, ErikaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-19Erika Tekoriūtė. Perioperacinės anemijos sąsajos su pooperacinėmis išeitimis po širdies operacijų dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Doc. dr. Judita Andrejaitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023 m.; 65 p. Tyrimo tikslas: Nustatyti perioperacinės anemijos įtaką pooperacinėms komplikacijoms pacientams po širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka. Tyrimo metodika: Buvo atliktas neintervencinis, retrospektyvinis, kiekybinis tyrimas, kurio metu atrinktos ir nagrinėjamos 282 ligos istorijos asmenų, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje nuo 2021.01.01 iki 2021.07.01 buvo atlikta širdies operacija su dirbtine kraujo apytaka. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 27.0.1 paketą ir Excel 2017 programą. Tyrimo rezultatai: Anemija prieš operaciją nustatyta 22,70 proc., operacijos metu – 67,00 proc., po operacijos – 83,30 proc. pacientų. Pacientams, kuriems operacijos metu buvo skirta traneksamo rūgštis, rečiau buvo lašinama eritrocitų masė nei pacientams, kuriems šis vaistas nebuvo skirtas (85,50 proc. ir 88,50 proc.). Pacientai, kuriems buvo nustatyta priešoperacinė anemija pooperaciniu laikotarpiu, statistiškai reikšmingai dažniau patyrė insultą lyginant su pacientais, kuriems nebuvo nustatyta priešoperacinė anemija (66,67 proc. ir 33,33 proc., kai p=0,025). Pacientams, kuriems po operacijos išsivystė inkstų nepakankamumas, statistiškai reikšmingai dažniau buvo nustatyta priešoperacinė anemija lyginant su pacientais, kuriems priešoperacinė anemija nebuvo nustatyta (82,35 proc. ir 17,65 proc., kai p=0,013). Tyrimo išvados: 1. Mūsų darbo analizė rodo, kad anemijos dažnis prieš operaciją ir operacijos metu statistiškai reikšmingai kito: prieš operaciją 22,70 proc. pacientų buvo nustatyta priešoperacinė anemija, operacijos metu anemija nustatyta 67,00 proc. pacientų, po operacijos anemija buvo nustatyta 83,30 proc. pacientų. 2. Nustatyta teigiama vaistinio preparato traneksamo rūgšties įtaka pacientams, kuriems šis vaistas buvo skirtas operacijos metu: rečiau pasireiškė vidutinio sunkumo anemija, rečiau buvo atliekamos eritrocitų masės transfuzijos. 3. Analizuojant tyrimo duomenis, nustatyta perioperacinės anemijos reikšminga sąsaja su pooperacinių komplikacijų išsivystymu: nekoreguota priešoperacinė anemija susijusi su nepageidaujamais pooperaciniais neurologiniais įvykiais - pacientams dažniau įvyko insultas. Operacijos metu nekoreguota anemija statistiškai reikšmingai dažniau susijusi su pooperacinio inkstų nepakankamumo atsiradimu.
64 8