Jurkonienė, Rūta

Pateikiama šiuo metu vykdomo LLL (Life Long Learning) programos projekto 7EUVET „Septynių Europos šalių profesinio mokymo sistemų išsami tyrimo metodologija“ (Detailed Methodological Approach to understanding the VET educational system in 7 European countries, 2010- 2012) tyrimo aprašymą ir kai kuriuos nacionalinius rezultatus. Tyrimu siekiama nustatyti, kokie veiksniai daro įtaką profesinio švietimo sistemų patrauklumui ir efektyvumui. Tuo tikslu, atlikus mokinių apklausą, palyginamos Vakarų ir Rytų Europos šalių profesinio mokymo sistemos, duomenų analizei taikomi kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. 2011 metais septyniose Europos šalyse apklausta daugiau negu 15 tūkstančių profesinių mokyklų mokinių. Apklausoje dalyvavo 43 Lietuvos profesinio mokymo mokyklos ir centrai, iš viso 2 709 mokiniai. Straipsnyje pristatyti profesinių mokyklų 17-18 m. amžiaus mokinių apklausų kai kurie rezultatai ir išvados.

Tyrimo tikslas. Ištirti klinikinių, impedanskardiografijos, echokardioskopijos, krūtinės ląstos rentgenografijos duomenų sąsajas diagnozuojant plaučių hipertenziją sergantiesiems širdies ir kraujagyslių arba kvėpavimo sistemų ligomis. Tyrimo medžiaga ir metodai. 181 pacientui (80 pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, kai echokardioskopiškai nustatyta plaučių arterijos hipertenzija; 69 pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos patologija, kai echokardioskopiškai plaučių arterijos hipertenzijos nerasta; 19 pacientų, sergančių plaučių patologija, kai echokardioskopiškai plaučių arterijos hipertenzijos rasta; 13 pacientų, sergančių plaučių patologija, kai plaučių arterijos hipertenzijos nerasta) ištirti buvo taikomi klinikiniai, dvimatės širdies echoskopijos, impedanskardiografijos, kiti instrumentiniai tyrimai siekiant įvertinti, sergančiųjų plaučių hipertenzija duomenų pokyčius. Rezultatai. Impedanskardiografijos metodo jautrumas, diagnozuojant plaučių hipertenziją pagal vidutinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje, 72 proc., specifiškumas – 90 proc., pagal sistolinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje jautrumas – 96 proc., specifiškumas – 90 proc. Sudarytas matematinis dvejetainės logistinės regresijos modelis, pagal kurį 96,7 proc. tikslumu galima diagnozuoti plaučių hipertenziją. Svarbiausi impedanskardiografijos duomenys: sistolinis spaudimas plaučių arterijoje bei sistolinio laiko indeksas. Išvados. Impedanskardiografijos tyrimo metu nustatomi vidutinio ir sistolinio kraujo spaudimo plaučių arterijoje parametrai yra informatyvūs. [...].

Naudojant originalią Kauno kardiologijos institute sukurtą polikardiosignalų analizės sistemą, sukurtas impedanso kardiografija besiremiantis metodas kraujo spaudimui plaučių arterijoje nustatyti. Testuota analizuojant 181 įvairiomis plaučių ir širdies ligomis sergančio paciento, kuriems dvimatės transtorakalinės echoskopijos metodu buvo patvirtinta ar atmesta plaučių arterijos hipertenzija, duomenis. Tyrimo metu nustatyta, kad impedanskardiografijos metodu išmatuoti vidutinio ir sistolinio kraujo spaudimo plaučių arterijoje parametrai padeda diagnozuoti plaučių arterijos hipertenziją: nustatant hipertenziją pagal vidutinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje jautrumas buvo 72 proc., specifiškumas – 90 proc., pagal sistolinį kraujo spaudimą plaučių arterijoje jautrumas buvo 96 proc., specifiškumas – 90 proc. Impedanskardiografijos metodas gerai koreliuoja su kardioechoskopijos metodu atskiriant plaučių arterijos hipertenzija sergančius ir ja nesergančius asmenis – pagal vidutinį spaudimą plaučių arterijoje (r= 0,755, p<0,001) ir sistolinį spaudimą plaučių arterijoje (r = 0,893, p<0,001). Tai leidžia daryti prielaidą, jog impedanso kardiografija, kaip neinvazinis, nebrangus ir paprastas naudoti metodas, gali būti taikomas kraujo spaudimo vertinti diagnozuojant plaučių arterijos hipertenziją.

Uždaviniai 2009 metams: 1. Išeminės širdies ligos diagnostikos klinikinių sprendimų palaikymo sistemos medicininių žinių banko pildymas naujomis žiniomis, gautomis iš intelektualios duomenų analizės bei kompleksiškumo įverčių. 2. Funkcinių mėginių analizės metodų kūrimas vertinant žmogaus organizmo kompleksiškumo kitimus. 3. Kompleksinių sistemų teorija pagrįstų metodikų adaptacija ir taikymas širdies funkcijos vertinimui analizuojant sinchroniškai registruotus įvairaus pobūdžio širdies elektrinius signalus. 4. Širdies kraujotakos atstatymo proceso vertinimui skirtų kompleksinių sistemų teorijos metodų kūrimas ir testavimas. 5. Algoritmų ir programų, skirtų ramybės EKG kompleksiškumo pereinamųjų procesų širdyje po intervencijų vertinimui kūrimas. 6. Širdies diastolinės funkcijos nepakankamumo vertinimas netiesinės analizės metodikomis. [...].

Tikslas buvo nustatyti informacinės dimensijos galimybes kardiovaskulinės sistemos kompleksiškumui vertinti. Siekiant šio tikslo buvo būtina sukurti atitinkamus algoritmus ir programas, skirtas informacinei dimensijai skaičiuoti. Vertinant žmogaus funkcinę būklę labai svarbu vertinti kiekvienos iš pagrindinių žmogaus funkcinių sistemų būseną atskirai bei siejant su kitomis sistemomis. Analizavome parametrus, kurie apibūdina šias sistemas bei funkcinius ryšius tarp jų, skaičiuodami informacinę dimensiją ir vertindami jos skaitinių reikšmių skirtumus įvairiose tiriamųjų grupėse – sportininkų, sveikų nesportuojančių asmenų bei išemine širdies liga sergančių asmenų. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad informacinės dimensijos vidurkiai patikimai skyrėsi trijose tiriamųjų grupėse priklausomai nuo asmenų fizinio aktyvumo, o vyrų ir moterų bei įvairaus amžiaus grupėse jie nesiskyrė.

Darbo tikslas- sukurti asmeniniam stebėjimo įrenginiui žmogaus funkcinės būklės vertinimo algoritmus ir programinę įrangą. Buvo sukurti du programinės įrangos paketai: vienas skirtas stebimųjų signalų (EKG ir judėjimo aktyvumo) tiesioginei analizei ir pavojus pacientui signalams generuoti, antras- ilgalakio stebėjimo (24 val.) signalų, sukauptų kompiuterio atmintyje, išsamiai analizei diagnostikos tikslais. Sukurta kvėpavimo funkcijos vertinimo iš EKG parametrų metodika, pagal kurią sportininkų kvėpavimo dažnis, nustatytas fizinio krūvio metu, gerai sutapo su tikruoju. Asmeninio stebėjimo įrenginys kartu su programine įranga, skirta žmogaus funkcinei būsenai vertinti, ruošiamas testuoti pagal standarto IEC 60601-2-47:2001 reikalavimus, kad jį galima būtų naudoti kardiologiniams pacientams stebėti namuose.