Vaitkaitis, Dinas

Autorius: Ingrida Litvinaitė Darbo pavadinimas: Uždegiminiai biomarkeriai ir jų diagnostinis bei prognostinis naudingumas skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo tikslas: įvertinti pasirinktų uždegiminių ir prognostinių biologinių žymenų diagnostinį bei prognostinį naudingumą suaugusių pacientų, atvykstančių į skubios pagalbos skyrių su įtariama ar patvirtinta sistemine infekcija arba sepsiu, populiacijoje. Uždaviniai: 1.Palyginti inovatyvių uždegimo žymenų (MDW, presepsino ir PSP) ir tradicinių žymenų (CRB, PCT) ankstyvąjį diagnostinį tikslumą nustatant sepsį skubios pagalbos skyriuje. 2. Nustatyti specifinių prognostinių biomarkerių (MR‑proADM, suPAR ir laktato) patikimumą vertinant pacientų mirštamumą bei organų disfunkcijos riziką skubios pagalbos skyriuje. 3. Įvertinti uždegimo ir kardiologinių žymenų tarpusavio interferencijos įtaką sepsio ir ūmių kardiologinių būklių diferencinei diagnostikai skubios pagalbos skyriuje. 4. Apibrėžti daugiakomponenčių diagnostikos algoritmų, jungiančių tirtus biomarkerius ir klinikines skales (SOFA, qSOFA ir kt.), klinikinį pritaikomumą ir standartizavimo ribotumus sepsio diagnostikoje ir prognozėje SPS. Metodai: Tyrimas atliktas kaip sisteminė literatūros apžvalga, laikantis PRISMA rekomendacijų. Literatūros paieška vykdyta PubMed duomenų bazėje. Galutinei kokybinei analizei atrinkta 14 pirminių klinikinių tyrimų (2016–2026 m.), nagrinėjusių pasirinktų biomarkerių vertę SPS aplinkoje. Antriniai šaltiniai (metaanalizės, gairės, apžvalgos) analizuoti tik teoriniam kontekstui ir rezultatų diskusijai. Rezultatai: Analizuoti duomenys parodė, kad įnovatyvūs žymenys (MDW, P-SEP, PSP) pasižymi praktiniu pranašumu dėl esamo didesnio jautrumo ankstyvoje vertinimo fazėje, lyginant su tradiciniais CRB ir PCT. Prognostiniu požiūriu reikšmingiausi rodikliai yra vidurinio regiono proadrenomedulinas (MR-proADM) ir tirpusis urokinazės plazminogeno aktyvatoriaus receptorius (suPAR). Laktato specifiškumą riboja nespecifinis padidėjimas tiek sepsio, tiek kardiogeninio šoko metu. Didžiausias diagnostinis ir prognostinis tikslumas nustatytas taikant kombinuotus modelius, kuriuose biologiniai žymenys vertinami kartu su klinikinėmis skalėmis, tačiau rezultatų palyginamumą ribojo įtrauktų tyrimų heterogeniškumas ir nevienodos slenkstinės vertės. Išvados: Didžiausias diagnostinis tikslumas pasiekiamas taikant daugiakomponenčius modelius, kuriuose ankstyvojo uždegiminio atsako bei organų disfunkcijos žymenys vertinami kartu su klinikinėmis skalėmis; tokio modelio neigiama prognostinė vertė siekia 90–93 %. Tyrimų metodologinis heterogeniškumas ir standartizuotų slenkstinių verčių trūkumas išlieka esminiais iššūkiais vieningų diagnostikos algoritmų diegimui klinikinėje praktikoje.

Tyrimo tikslas: Atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti, kaip pacientų amžius lemia taikomų gydymo metodų pasirinkimą po sunkios galvos smegenų traumos. Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti sisteminę mokslinės literatūros paiešką, išanalizuoti ir susisteminti atrinktuose straipsniuose duomenis apie gydymo metodų taikymą pacientams po sunkios galvos smegenų traumos.
2. Įvertinti, kaip paciento amžius lemia taikomų gydymo metodų pasirinkimą po sunkios galvos smegenų traumos.
3. Įvertinti, kaip taikomi gydymo metodai skirtingose amžiaus grupėse siejasi su pacientų gydymo išeitimis. Tyrimo metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis kompiuterine duomenų baze PubMed (MEDLINE). Paieškai buvo naudojami šie raktinių žodžių junginiai: "traumatic brain injury", "treatment methods", "treatment strategies", “patient age", "age groups", "older patients", "younger patients", “child”. Duomenų bazėje naudojami filtrai: „English“, „Full text“, „10 years“, “Human, “Clinical study”, “Clinical trial”, “Comparative study”, “Observational study”. Atrinktų straipsnių apžvalga atlikta pagal PRISMA gairėse rekomenduojamu PICOS duomenų atrankos modeliu, nustatytais įtraukimo ir atmetimo kriterijais bei iškeltu tyrimo klausimu. Rezultatai: Atlikus paiešką duomenų bazėje PubMed rasti 775 įrašai. Atmetus dublikatus, peržvelgus straipsnių pavadinimus ir santraukas pilnai straipsnių analizei atrinktos 81 publikacijos. Po pilno teksto analizės į sisteminę apžvalgą įtraukti 14 straipsnių, kurie atitiko įtraukimo kriterijus ir atsakėį iškeltą tyrimo klausimą. Apžvalgoje pateikiamos gairės iš šių šalių: JAV, Japonijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Indijos ir Kinijos. Atrinktuose straipsniuose pateikti rezultatai apie amžiaus įtaką gydymo metodams išanalizuoti ir apibendrinti.
   Išvados:
4. Atlikus sisteminę literatūros apžvalgą ir išanalizavus 14 atrinktų straipsnių nustatyta, kad dažniausiai nagrinėjami gydymo metodai pacientams po sunkios galvos smegenų traumos visoms amžiaus grupėms yra invazinis intrakranijinio spaudimo monitoravimas, dekompresinė kraniektomija, smegenų skysčio drenavimas, osmoterapija bei terapinė hipotermija.
5. Paciento amžius gali lemti taikomų gydymo metodų pasirinkimą po sunkios galvos smegenų traumos. Sisteminės literatūros apžvalgos tyrimų duomenys atskleidė, kad didėjant paciento amžiui mažėja gydymo intensyvumas. Vaikų amžiaus grupėje dažniau literatūroje analizuojama IKS monitoravimo ir smegenų skysčio drenavimo nauda, suaugusiųjų amžiaus grupėje taikomas platesnis gydymo metodų pasirinkimas bei dažniau chirurginiai gydymo pasirinkimai, o vyresnio amžiaus grupėje dažniau pasirenkami mažiau agresyvūs ir inavazyvūs gydymo metodai.
6. Įtrauktų 14 tyrimų duomenys atskleidė, kad skirtingose amžiaus grupėse taikomų gydymo metodų efektyvumas gali skirtis. Vyresnio amžiaus pacientams dažniau nustatomos nepalankios klinikinės ir neurologinė išeitys bei didesnis mirtingumas, o vaikų ir suaugusiųjų grupėse dažniau geresnės neurologinės išeitys.

Ūminis apendicitas išlieka viena dažniausių ūmaus pilvo sindromo priežasčių, istoriškai gydyta apendektomijos operacija. Tačiau vis daugėja įrodymų, kad vien antibiotikų terapija gali būti pakankamas ir veiksmingas gydymo būdas. Šioje sisteminėje apžvalgoje analizuojami gydymo rezultatai, pasikartojimo dažnis, komplikacijų dažnis ir gyvenimo kokybės rodikliai, lyginant antibiotikų terapiją su chirurgine intervencija esant nekomplikuotam ūminiam apendicitui.

Author's name and surname: Omer Raif Research title: Steven Johnson Syndrome / Toxic Epidermal Necrolysis Systemic Treatment Modalities Comparison.

Background: Stevens-Johnson syndrome (SJS) and toxic epidermal necrolysis (TEN) are uncommon and life-threatening diseases mostly drugs related. Those diseases are hard to treat although various systemic immunomodulating agents have been used and tried, their therapeutic efficacy has been inconsistent. The purpose of this study is to provide a review of systemic immunomodulating treatments for SJS/TEN. I reviewed systematic reviews, cohort studies, randomized control trials, case controls, case series and meta-analysis articles published in the years 2020-2025. Among the immunomodulatory treatments that are mentioned are the systemic corticosteroids, IVIg, cyclosporine and biologic anti-TNF-α as single therapy or as combination therapy. Further large-scale randomized controlled trials are required to provide more definitive evidence of the effectiveness of these treatments. It is important to mention that the pathogenesis of SJS/TEN has been clearer in recent years and those advances in the understanding of SJS/TEN may contribute to the discovery of potential therapeutic targets.

Objectives:

1. To provide a review of Supportive Care and Standard of Treatment for Stevens–Johnson syndrome and toxic epidermal necrolysis.
2. To provide a review of systemic immunomodulating treatments for Stevens–Johnson syndrome and toxic epidermal necrolysis.
3. To make a comparison between different systemic treatments for SJS/TEN.

Methods: A literature review was conducted using key registers and databases from the years 2020 until 2025. Data was collected from PubMed and Up to Date. Primary research articles evaluated individuals who were diagnosed with Stevens Johnson syndrome or Toxic epidermal necrolysis who were given systemic therapy. Excluded articles evaluating patients who did not receive systemic therapy, articles that were published before 2020, non-human articles and non-English articles, case reports, letter to the editor.

Results: A total of 26 studies were analyzed. Supportive care remains essential. Among systemic therapies, cyclosporine and etanercept (a TNF-α inhibitor) showed the most favorable outcomes in mortality reduction, faster re-epithelialization, and shorter hospital stays. Results for IVIG and corticosteroids were inconsistent. Combination therapies demonstrated improved efficacy compared to monotherapies.

Conclusions: Supportive care was consistently emphasized as the foundation of effective SJS/TEN management, significantly influencing survival and recovery. Among systemic treatments, cyclosporine and TNF-α inhibitors-especially etanercept-demonstrated the most favorable outcomes in terms of mortality reduction, faster skin healing, and shorter hospitalization. In contrast, corticosteroids and IVIG showed variable effectiveness, with mixed results across studies. Combination therapies generally performed better than monotherapies, particularly when involving cyclosporine or etanercept, though treatment decisions should be tailored to individual patient needs.

Autorius: Saulė Kraujutaitytė Pavadinimas: Nukentėjusių (pacientų) rūšiavimo modelių palyginimas masinių nelaimių metu Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti pacientų rūšiavimo modelius, naudojamus masinių nelaimių metu. Tyrimo uždaviniai: Aprašyti dažniausiai naudojamus pacientų rūšiavimo modelius įvairiose pasaulio šalyse. Įvertinti įvairių rūšiavimo algoritmų jautrumą ir specifiškumą. Palyginti simuliacijose ir realių masinėse nelaimėse naudotų rūšiavimo algoritmų rezultatus. Tyrimo metodai: Šį sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parašyta laikantis PRISMA reikalavimų. Mokslinės literatūros paieškai buvo naudojama mokslinių straipsnių duomenų bazė „PubMed“. Paieškai naudojami raktažodžiai: triage, mass casualty incident, triage model, disaster, START, SALT, Sieve, MITT. Įtraukimo kriterijai sudaryti remiantis PRISMA. Publikacijos vertintos pagal darbo uždavinius bei PICO sistemą. Atlikta įtrauktų mokslinių straipsnių analizė. Tyrimo rezultatai: Naudojant PRISMA, atrinkus 21 publikacijas nustatyta jog START jautrumas yra 39-85 proc., specifiškumas 72-86 proc. SIEVE jautrumas yra 53-98,3 proc., specifiškumas 73,6-88 proc. SALT jautrumas 68,6-94,9 proc., specifiškumas 60,8-72,7 proc. MITT jautrumas 100 proc., specifiškumas 36,8 proc. Išvados: Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad pasaulyje dažniausiai taikomi rūšiavimo algoritmai masinių įvykių metu yra START, SALT, SIEVE, MITT. Įvertinus rūšiavimo modelių jautrumą ir specifiškumą, pastebėta, kad nėra efektyviausio algoritmo. Algoritmų specifiškumas ir jautrumas priklauso nuo rūšiuojančių medikų patirties, scenarijaus. Palyginus simuliuotuose scenarijuose ir realiose situacijose taikytų rūšiavimo algoritmų rezultatus, nustatyta, kad simuliacijose algoritmai dažnai yra efektyvesni nei tikruose įvykiuose. Todėl reikalinga rūšiavimo algoritmus tobulinti ne tik teoriškai, bet ir realiose ar simuliuotose situacijose.

Baigiamojo magistro darbo autorė: Saulė Gnedevičiūtė. Baigiamojo magistro pavadinimas: Naujų psichoaktyvių medžiagų perdozavimo gydymas skubios pagalbos skyriuje. Darbo vadovas: Prof. Dr. Dinas Vaitkaitis. Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Ekstremalios medicinos katedra Tyrimo tikslas: Atlikti literatūros analizę apie naujas psichoaktyvias medžiagas ir jų perdozavimo gydymą skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti naujų psichoaktyvių medžiagų klasifikaciją ir savybes.
2. Įvertinti gydymo taktikas, naudojamas skubios pagalbos skyriuose, įtariant naujų psichoaktyvių medžiagų perdozavimą. Palyginti gydymo metodus tarpusavyje.
3. Įvertini iššūkius ir spragas, su kuriomis susiduria gydytojai, gydydami perdozavimus nuo naujų psichoaktyvių medžiagų. Tyrimo metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojant kompiuterinę duomenų bazę PubMed (MEDLINE), atrinkus leidinius, kuriuose pateikiamos NPS perdozavimo gydymo rekomendacijos. Paieškai buvo pasirinkti šie raktinių žodžių deriniai anglų kalba: new psychoactive substances, novel drugs, designer drugs, overdose, treatment, emergency department, emergency room. Naudojami filtrai: kalba „anglų“ ir išleidimo data „10 metų“. PICOS duomenų atrankos modelis, rekomenduojamas PRISMA gairėse, apima įtraukimo ir atmetimo kriterijus bei iškeltą klinikinį klausimą. Tyrimo rezultatai: Atlikus sisteminę paiešką elektroninėje duomenų bazėje, galutiniam vertinimui, iš paieškos buvo surinkta 16 publikacijų, kurios atitiko visus įtraukimo kriterijus ir atsakė į iškeltą klinikinį klausimą. Apžvalgoje pateikiamos rekomendacijos iš šių šalių: Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Taivano, Italijos, Ispanijos, autoriai dirbo toksikologijos skyriuose arba skubios pagalbos skyriuose. Sisteminės literatūros peržiūros metų gairėse gydymo metodų palyginimas pagrįstas autoriaus rekomendacijomis ir naudojimo indikacijomis. Išvados:
4. NPS gali būti skirstomos pagal vartojimo formą: milteliai, kapsulės/tabletės, skysčiai, žoliniai mišiniai, kristalai, markės arba farmakologines savybes ir poveikį vartotojui: sintetiniai opioidai, sintetiniai katinonai, sintetiniai kanabinoidai, sintetiniai haliucinogenai.
5. Perdozavę nuo naujų psichoaktyvių medžiagų pacientai skubios pagalbos skyriuje dažniausiai yra gydomi simptomiškai.
6. Dėl sparčiai atsirandančių naujų narkotinių medžiagų, pasunkėja perdozavusių pacientų diagnostika, nes įprastiniai narkotikų tyrimai šių medžiagų neaptinka. Taip pat pacientai nežino tikslios medžiagos sudėties ar suvartotos dozės. Reikalingas didesnis sveikatos priežiūros specialistų informuotumas ir pažangesnės diagnostikos galimybės, bei aiškios gydymo gairės NPS perdozavimo atvejais. Raktiniai žodžiai: Naujos psichoaktyvios medžiagos, perdozavimas, gydymas, skubios pagalbos skyrius, sisteminė literatūros apžvalga.

Autorius: Vilius Žiaukas Darbo pavadinimas: Krūtinės paspaudimo prietaisų ir rankomis atliktų krūtinės paspaudimų efektyvumo įvertinimas pacientams, patyrusiems staigią mirtį. Darbo tikslas: Atlikti literatūros apžvalgą ir palyginti, kuris krūtinės ląstos paspaudimų atlikimo būdas yra efektyvesnis: rankomis ar naudojant mechaninius paspaudimo prietaisus. Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir palyginti mechaninių prietaisų efektyvumą lyginant su paspaudimų atlikimu rankomis.
2. Įvertinti, ar skirtingų krūtinės paspaudimų atlikimo metodų efektyvumas priklauso nuo pacientų amžiaus. Tyrimo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga buvo parengta vadovaujantis PRISMA metodu. Metodiškam tyrimo klausimo bei paieškos strategijos formavimui buvo pasitelkti PICO kriterijai. Literatūros šaltinių paieška ir analizė buvo atlikta naudojantis MEDLINE Pubmed, Google Scholar, ScienceDirect ir Wiley Online Library duomenų bazėmis. Tyrimo rezultatai: Literatūros paieškoje buvo gauti 2632 rezultatai. Į galutinę sisteminę literatūros analizę buvo įtraukta 12 tyrimų. Visuose atrinktuose tyrimuose pirmiausia buvo vertinamas krūtinės paspaudimo prietaisų ir rankomis atliktų krūtinės paspaudimų efektyvumas. 3 tyrimai išsamiai nagrinėjo ir amžiaus itaką, lygindami gautus rezultatus ir jų pokyčius. Tyrimo išvados: 1. Krūtinės paspaudimo prietaisai nėra efektyvesnė priemonė už rankomis atliekamus krūtinės paspaudimus kasdienėje medicinos praktikoje. 2. Krūtinės paspaudimo prietaisai gali būti alternatyva atvejais, kai rankomis atliekamų krūtinės paspaudimų veiksmingumą mažina gelbėtojo nuovargis, personalo trūkumas, sudėtingos aplinkos sąlygos ar ilga gaivinimo trukmė. 3. Krūtinės paspaudimų prietaisai siejami su dažnesniais specifiniais sužalojimais ir prastesnėmis neurologinėmis išeitimis. 4. Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pacientų išeitis, nepaisant pasirinkto gaivinimo metodo. 5. Reikalinga atlikti daugiau tikslinių tyrimų, kad būtų galima nustatyti ar skirtingų krūtinės paspaudimų atlikimo metodų efektyvumas gali priklausyti nuo paciento amžiaus. Raktiniai žodžiai: širdies sustojimas, gaivinimas, krūtinės paspaudimai, krūtinės paspaudimų prietaisai, išeitys, amžiaus veiksniai.

Autorius: Mantas Sabaliauskas. Pavadinimas: Tempimo įtvarų taikymas skubios pagalbos metu esant šlaunikaulio lūžiui. Darbo tikslas: palyginti tempimo įtvarų ir imobilizacijos taikymą skubios pagalbos metu esant šlaunikaulio lūžiui. Darbo uždaviniai:

1. Remiantis literatūra, įvertinti tempimo įtvarų taikymo privalumus ir trūkumus pacientams, patyrusiems šlaunikaulio lūžius.
2. Remiantis literatūra, įvertinti imobilizacijos taikymo privalumus ir trūkumus pacientams, patyrusiems šlaunikaulio lūžius.
3. Palyginti pacientų, patyrusių šlaunikaulio lūžius, gydymo ir išeičių skirtumus taikant tempimo įtvarus ir imobilizaciją skubios pagalbos metu. Darbo metodika: sisteminė literatūros apžvalga atlikta pagal PRISMA - P (Preferred Reporting Items for Systematic and Meta – Analysis Protocols) rekomendacijas. Šaltinių paieška atlikta „PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Google Scholar“ paieškos sistemose. Buvo įtrauktos ne senesnės nei 10 metų publikacijos, parašytos lietuvių ir anglų kalbomis, kuriose nagrinėjami imobilizacijos ir tempimo įtvarų taikymo rezultatai skubios pagalbos metu. Rezultatai: pagal būdingus raktinius žodžius buvo identifikuoti 3714 straipsniai. Pritaikius filtrus, įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtrauktos 11 publikacijų. 5 iš jų yra sisteminės literatūros analizės, 5 retrospektyvinės analizės ir 1 perspektyvinis randomizuotas tyrimas. Analizuojant atliktą literatūrą pastebėta, kad dauguma šaltinių mini tolimesnių tyrimų poreikį. 3 šaltiniuose pastebėta mažesnė kraujo netekimo rizika, taikant tempimo įtvarus, o 2 – retesnės plautinės komplikacijos. Pastebėtas nesutarimas dėl poveikio skausmui: 2 straipsniuose minima, kad tempimo įtvarai padeda sumažinti patiriamą skausmą, viename poveikis nepastebėtas ir viename teigiama, kad pozicinė imobilizacija skausmą sumažina reikšmingiau. Išvados: tempimo įtvarų taikymas yra susijęs su mažesne kraujo netekimo ir plautinių komplikacijų rizika, tačiau trūksta duomenų efektyvumo vertinimui mažinant skausmą. Pozicinė imobilizacija padeda efektyviau sumažinti skausmą esant proksimaliniams šlaunikaulio lūžiams.

This systematic review explores the preventive treatment options for primary headache disorders, explicitly focusing on migraines, tension-type headaches (TTH), and cluster headaches (CH). The review aims to comprehensively analyze the classification, epidemiology, clinical features, pathophysiology, and preventive interventions for these disorders. Preventive treatments play a crucial role in reducing the frequency, severity, and associated disability of headaches, thereby enhancing patients' quality of life. Additionally, they can significantly alleviate the socioeconomic burden of primary headaches. Despite the availability of preventive medications, their long-term effectiveness is still limited, and discontinuation rates due to adverse events are high. Further research is needed to address knowledge gaps, particularly regarding the comparative effectiveness of various preventive treatments and long-term safety. This review identifies several effective drug classes, including beta-blockers, antiepileptics, and antidepressants, as well as newer treatments like CGRP monoclonal antibodies and non-pharmacological interventions, the latter being primarily utilized for TTH. This review sheds light on the need for further research to fill the existing gaps in knowledge, particularly concerning comparative effectiveness of various preventive treatments, and long-term safety. Future studies should focus on identifying patient-specific factors that influence treatment response, which can lead to more personalized and effective headache management strategies.

Aim: The aim of this study is to compare the effectiveness of different types of tourniquets in stopping hemorrhages by reviewing existing literature on the subject. Objectives: To identify the commonly used types of tourniquets in Emergency Medical Services and Military settings. To assess their effectiveness at stopping hemorrhages in pre-hospital /first-responder situations. To assess reported complications of tourniquet application in those settings.

Methodology: This systematic review was conducted using several databases. The databases used in this review are Medline (PubMed) and Science Direct. Articles included in this review were published in 2014 or later fulfilling the “Maximum 10 years old” criteria. The keywords used to search the databases were: Tourniquets, Hemorrhages, Exsanguination, Emergency Medical Services, Military.

Results: 675 articles were found in the databases, after screening and full-text retrieval 8 articles were included. Windlass designs were the most commonly used, followed by elastic TQs.

Conclusions: The windlass design is the best for general-purpose TQ. Other designs have advantages regarding niche cases such as environment, injury location and skill level. TQ type was not linked to complications, rather application time