Smalinskienė, Alina

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Aistė Mickonytė Tema: HLA-G geno varianto ir miR-524-5p reikšmė gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos patogenezėje Mokslinis vadovas: prof. dr. Alina Smalinskienė Atlikimo vieta: Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas Santraukos turinys: Darbo tikslas – Nustatyti HLA-G +3142 C>G (rs1063320) geno variantą ir miRNR – miR-524-5p gerklų vėžiu sergantiems asmenims bei kontrolinės grupės asmenims ir įvertinti šių genetinių ir epigenetinių veiksnių reikšmę gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos patogenezėje. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti HLA-G +3142 C>G (rs1063320) genotipų ir alelių dažnį pacientams, sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir kontrolinės grupės asmenims.
2. Nustatyti miR-524-5p raišką pacientams, sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma navikiniame ir sveikame audiniuose.
3. Nustatyti sąsajas tarp genetinių ir epigenetinių veiksnių su kitais GPLK rizikos veiksniais.
4. Įvertinti HLA-G +3142 C>G (rs1063320) ir miR-524-5p sąsajas su polinkiu sirgti gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma.  Tyrimo metodai ir dalyviai: Tyrime dalyvavo 302 tiriamieji: 153 pacientai, kuriems nustatyta GPLK ir 149 kontrolinės grupės asmenys. Deoksiribonukleininė rūgštis (DNR) išskirta silikagelio kolonėlių metodu. HLA-G geno genotipavimas atliktas taikant tikro laiko polimerazinės grandinės (TL–PGR) metodą. Ribonukleininė rūgštis (RNR) išskirta taikant magnetinių karoliukų metodą, tuomet atlikta miRNR kopijinės DNR sintezė. miR-524-5p raiška nustatyta TL–PGR metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą „IBM SPSS Statistics 29.0.2.0”. ir „GraphPad Prism 10.6.1”. Rezultatai: HLA-G +3142 C>G (rs1063320) varianto genotipų pasiskirstymas tarp gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma sergančių pacientų ir kontrolinės grupės asmenų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05), tačiau alelių dažniai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p = 0,031). Dvinarės logistinės regresijos rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus grupėje (≥63 m.) bent vieno G alelio turėjimas (CG + GG), lyginant su CC genotipu, mažino GPLK pasireiškimo galimybę 2,2 karto (p = 0,032). miR-524-5p raiška tarp tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Vertinant genetinių ir epigenetinių veiksnių sąsajas su kitais GPLK rizikos veiksniais, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Išvados: Nustatyta, kad vyresniems tiriamiesiems (≥63 m.), turintiems bent vieną G alelį GPLK pasireiškimo tikimybė yra 2,2 karto mažesnė (p = 0,032), lyginant su jaunesnių pacientų grupe. Ištyrus miR-524-5p raiška GPLK sergančių pacientų navikiniame ir sveikame audinyje statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme. Reikšmingų sąsajų tarp genetinių ir epigenetinių veiksnių su kitais GPLK rizikos veiksniais nenustatėme.

Darbo tikslas: Nustatyti miRNR – 449a gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma sergantiems asmenims bei kontrolinės grupės asmenims ir įvertinti šios miRNR reikšmę gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos patogenezėje. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti miRNR-449a raišką pacientams, sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma, navikiniuose ir sveikuose audiniuose 2. Nustatyti miRNR-449a raišką pacientams sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir kontrolinės grupės asmenims, kraujo plazmoje. 3. Nustatyti miRNR-449a raiškos sąsajas su gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos klinikiniais ir morfologiniais duomenimis. 4. Nustatyti miRNR-449a sąsajas su aplinkos veiksniais, sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma. Tyrimo metodai ir dalyviai: Tyrime dalyvavo 37 asmenys, sergantys gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir 24 sveiki asmenys. Sergantiems GPLK, buvo tiriamas navikinis audinys (37 mėginiai), sveikas audinys (9 mėginiai) ir periferinis-veninis kraujas (25 mėginiai), sveikiems asmenims buvo tiriamas tik periferinis-veninis kraujas (24 mėginiai). Tiriamiesiems ribonukleininė rūgštis (RNR) buvo išskirta iš periferinio-veninio kraujo leukocitų ir audinių ,,KingFisher™ Duo Prime Magnetic Particle Processor“ aparatu magnetinių karoliukų skyrimo metodu. Iš išskirtos RNR buvo gaminama kopininė DNR, o miRNR raiška buvo tiriama atliekant tikro laiko polimerazės grandininę reakciją (TL-PGR). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statististics 29.0.2.0.“ kompiuterinę programą. Tyrimo rezultatai: Lyginant miRNR-449a raiška GPLK sergančių asmenų navikiniuose ir sveikuose audiniuose buvo atliktas neparametrinis Mano – Vitnio U testas ir buvo gautas rezultatas, jog miRNR-449a raiška buvo mažesnė GPLK sergančių pacientų navikiniuose audiniuose, nei sveikuose audiniuose (p=0,002). Kraujo plazmoje miRNR-449a raiška buvo maža ir nustatyta ne visuose pavyzdžiuose ir atlikti statistinę analizę duomenų nepakako. Norėdami įvertinti miRNR raiškos sąsajas su GPLK klinikinėmis ir morfologinėmis savybėmis atlikome Mano – Vitnio U testą, tačiau statistiškai patikimų rezultatų negavome (p>0,05). Tiriant miRNR raiškos sąsajas su aplinkos veiksniais buvo atliktas Mano – Vitnio U testas, statistiškai reikšmingi rezultatai nebuvo gauti (p>0,05). Išvados: Nustatėme, kad miRNR-449a raiška buvo 5 kartus mažesnė GLPK sergančių asmenų navikiniuose audiniuose nei sveikuose (p = 0,002). Kadangi miRNR-449a yra naviko slopintojas, raiškos sumažėjimas gali lemti blogesnę ligos prognozę. Nustatant miRNR-449a raišką kraujo plazmoje, rezultatų gavosi per mažai. Tiriant miRNR-449a raiškos sąsajas su GPLK klinikiniais ir morfologiniais duomenimis rezultatai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Nustatant miRNR-449a raiškos ryšį su aplinkos veiksniais buvo gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai (p>0,05).

Šio baigiamojo bakalaurinio darbo tikslas: įvertinti NLRP3 rs4612666 ir IL1β rs16944 genų variantų sąsajas su gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos pasireiškimu. NLRP3 rs4612666 ir IL1β rs16944 vieno nukleotido variantų (VNV) tyrime dalyvavo 556 tiriamieji: 278 pacientai, sergantys GPLK, ir 278 sveiki kontroliniai asmenys. Tiriamųjų grupės buvo sudarytos taip, kad nesiskirtų pagal amžių ir lytį. Genotipavimui atlikti tiriamųjų DNR buvo išgryninta iš kraujo leukocitų silikagelio kolonėlėmis, genotipavimas atliktas tikro laiko polimerazine grandinine reakcija (TL – PGR). Statistinė analizė atlikta naudojant statistinę programą „IBM SPSS Statistics 29.0.2.0“. Atlikta statistinė analizė parodė, jog NLRP3 rs4612666 genotipų (CC, CT ir TT) pasiskirstymai statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant sergančiųjų GPLK ir kontrolinę grupes. Pagal viršdominantinį modelį nustatyta, jog CT genotipas 1,7 karto mažina galimybę susirgti GPLK (p = 0,009). Įvertinome NLRP3 rs4612666 ir IL1β rs16944 sąsajas su gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos klinikiniais ir morfologiniais rodikliais: gauti rezultatai lyginant NLRP3 rs4612666 pacientų T4 ir kontrolinę grupes parodė, kad CT genotipas 1,8 karto mažina galimybę turėti T4 dydžio GPLK (p = 0,049), o IL1β rs16944 AG genotipas 1,9 karto didina galimybę turėti T1 dydžio GPLK (p = 0,014). Nustatyta, jog NLRP3 rs4612666 genotipų pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant GPLK pacientus, kurie turėjo neturėjo metastazių į kaklo limfmazgius, su kontroliniais asmenimis. CT genotipas 1,7 karto mažina galimybę pasireikšti GPLK ir neturėti metastazių kaklo limfmazgiuose (p = 0,006). Lyginant kontrolinę grupę su GPLK pacientais, turinčiais ankstyvąją (I–II) ir pažengusiąją (III–IV) GPLK stadijas pastebėta, kad NLRP3 rs4612666 CC, CT ir TT genotipų pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi tarp pažengusios GPLK stadijos pacientų grupės, ir kontrolinės grupės (p = 0,019). Nustatyta, kad pacientai, turintys CT genotipą, turi 1,9 karto mažesnę riziką sirgti III – IV stadijos GPLK (p = 0,008). Siekiant įvertinti aplinkos ir genetinių veiksnių ryšį su GPLK pasireiškimu, negalėjome įtraukti į analizę nerūkančių sergančiųjų dėl per mažos jų imties, o vertinant analizuojamų VNV ryšį su rūkymu statistiškai reikšmingų rezultatų lyginant nebuvo gauta. Tiriant šių variantų sąsajas su alkoholio vartojimu, analizė parodė, jog IL1β rs16944 AA, AG ir GG genotipų pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant sveikus alkoholį vartojančius ir nevartojančius asmenis (p = 0,003). Nustatyta, jog sveiki alkoholio nevartojantys asmenys, lyginant su sveikais alkoholį vartojančiaisiais, dažniau turėjo IL1β rs16944 VNV G alelį (p < 0,001). Statistiškai reikšmingi genotipų pasiskirstymo rezultatai gauti ir lyginant alkoholį vartojančius sveikus asmenis su alkoholį vartojančiais sergančiaisiais (p = 0,011), ir pastebėta, kad alkoholį vartojantiems asmenims G alelis galimybę sirgti GPLK didina 2,8 karto pagal dominantinį modelį (p = 0,004).

Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – nustatyti koneksino CX37 baltymo paplitimą gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma sergantiems pacientams bei įvertinti koneksinus CX25 ir CX37 koduojančių genų polimorfizmų reikšmę ligos pasireiškimui. Nustatyti 238 gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma (GPLK) sergančių pacientų ir 238 kontrolinės grupės asmenų CX25 koduojančio GJB7 ir CX37 koduojančio GJA4 vieno nukleotido polimorfizmai. DNR išskyrimas iš periferinio kraujo leukocitų buvo atliktas druskų išsodinimo metodu, genotipavimas atliktas tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodu. CX37 baltymo paplitimo analizė atlikta imunohsitocheminiu metodu. Gauti rezultatai analizuoti „IBM SPSS Statistics“ kompiuterine programa. Nustatyta, kad GJB7 rs16879870 laukinio tipo CC genotipas yra dažniausias, o rečiausias buvo mutantinis AA genotipas. GJA4 rs3543 atveju dažniausias buvo heterozigotinis AG genotipas, rečiausias – laukinio tipo GG genotipas. GJA4 rs705193 dažniausias buvo laukinio tipo CC genotipas, rečiausias – mutantinis GG. Vis dėlto genotipų ir alelių pasiskirstymo bei logistinės regresijos analizės metu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tiriant GJA4 rs3543, nustatyta, kad AA genotipas buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis ankstyvesnėse vėžio formose (T1-2), o heterozigotinis AG genotipas – vėlyvesnėse (T3-4) (p=0,024). G alelis buvo statistiškai reikšmingai retesnis ankstyvesnėse vėžio formose (p=0,019). Tiriant genotipų ir alelių pasiskirstymą, atsižvelgiant į amžių, buvo nustatyta, kad GJB7 rs16879870 mutantinis A alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesnis vyresnių asmenų, sergančių GPLK, grupėje, lyginant su kontroline grupe (p<0,001). Analizuota ir aplinkos veiksnių, tokių kaip rūkymo ir alkoholio įtaka GPLK. Nustatyta, kad rūkymas didina riziką susirgti GPLK beveik 43 kartus (GS=42,994; p<0,001), o alkoholio vartojimas –beveik 3,3 karto (GS=3,265; p=0,001). Atlikus CX37 baltymo raiškos analizę nustatyta, kad CX37 raiškos balai sveikame ir navikiniame audinyje statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,011). Palyginus CX37 raišką sveikame ir navikiniame audinyje pagal diferenciacijos laipsnį (G1-2 ir G3), skirtumas taip pat buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Nustatytas ir neigiamas ryšys tarp CX37 raiškos balų navikiniame audinyje ir naviko stadijos, metastazių regioniniuose limfmazgiuose buvimo (N) ir naviko diferenciacijos laipsnio (G) (p=0,001, p<0,001 ir p=0,003 atitinkamai). Išvados: statistiškai reikšmingų skirtumų tarp genotipų ir alelių pasiskirstymo tarp tiriamųjų grupių bei atlikus dvinarės logistinės regresijos analizę nenustatėme. Nustatėme, kad sergantieji GPLK ankstyvesnėse vėžio formose (T1-2) turi statistiškai reikšmingai dažnesnį GJA4 rs3543 AA genotipą, o vėlyvose ligos formose dažniau nustatomas AG genotipas. Vyresniems nei 64 m. GPLK pacientams dažniau nustatytas GJB7 rs16879870 mutantinis A alelis, lyginant su kontroline grupe. Rūkantiems GPLK pacientams dažniau nustatytas GJA4 rs705193 mutantinis G alelis, lyginant su kontroline grupe. CX37 raiška buvo statistiškai reikšmingai didesnė sveikame audinyje, lyginant su navikiniu audiniu. Tirto baltymo raiška buvo statistiškai reikšmingai mažesnė esant mažiau diferencijuotai GPLK ir vėlyvesnei naviko stadijai, o mažesnės CX37 raiškos navikas buvo labiau išplitęs į regioninius limfmazgius.

Tyrimo tikslas: Įvertinti NLRP3 rs10754558 geno polimorfizmo sąsajas su gerklų plokščių ląstelių karcinoma. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti NLRP3 rs10754558 genotipų dažnius pacientams, sergantiems gerklų plokščių ląstelių karcinoma ir kontrolinės grupės asmenims. 2. Įvertinti NLRP3 rs10754558 polimorfizmo sąsajas su gerklų plokščių ląstelių karcinoma, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių. 3. Įvertinti NLRP3 rs10754558 polimorfizmo sąsajas su gerklų plokščių ląstelių karcinomos patologinėmis charakteristikomis. Tyrimo metodai ir dalyviai: Tyrimas atliktas atvejo – kontrolės tyrimo metodu. Iš viso ištirti 443 asmenys, iš kurių atvejo grupę sudarė 228 pacientai, sergantys GPLK, o kontrolinę grupę - 215 asmenų, nesergančių jokiomis onkologinėmis ligomis. Tyrimo objektu pasirinktas NLRP3 rs10754558 geno VNP, kuris buvo nustatytas tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statististics 29.0“ kompiuterinę programą. Tyrimo rezultatai: NLRP3 rs10754558 genotipų ir alelių pasiskirstymas atvejo ir kontrolinėje grupėse atitinka Hardžio-Veinbergo pusiausvyros dėsnį. Atlikus dvinarę logistinės regresijos analizę nustatyta, jog vyresniems kaip 60 metų amžiaus pacientams, turintiems CG genotipą, galimybė sirgti GPLK yra statistiškai reikšmingai didesnė, nei CC ir GG genotipus turintiems asmenims (p = 0,045). Išanalizavus NLRP3 rs10754558 polimorfizmo sąsajas su GPLK patologiniais rodikliais nustatyta, jog CG genotipas susijęs su mažesne galimybe pasireikšti T3/T4 (p=0,037). Asmenys, turintys CG ir GG genotipą, taip pat turi mažesnę galimybę pasireikšti T3/T4 (p=0,041). Kitų statistiškai reikšmingų sąsajų tarp NLRP3 rs10754558 polimorfizmo ir GPLK patologinių rodiklių nenustatyta. Išvados: 1. Nustačius NLRP3 rs10754558 polimorfizmą, statistiškai reikšmingų dažnių skirtumų tarp sergančiųjų gerklų plokščių ląstelių karcinoma pacientų ir kontrolinės grupės asmenų nebuvo nustatyta (p>0,05). 2. Atsižvelgiant į tiriamųjų amžių nustatėme, jog vyresniems kaip 60 metų asmenims, NLRP3 rs10754558 CG genotipas yra susijęs su 1,6 karto (p = 0,045) didesne galimybe sirgti gerklų plokščių ląstelių karcinoma, lyginant su CC ir GG genotipus turinčiais asmenimis. 3. Įvertinus NLRP3 rs10754558 polimorfizmo sąsajas su gerklų plokščių ląstelių karcinomos patologinėmis charakteristikomis nustatėme, jog CG genotipas atskirai, bei CG ir GG genotipai kartu, yra susiję su 1,8 karto (p=0,037, p=0,041) mažesne galimybe sirgti T3 ar T4 stadijos gerklų vėžiu, lyginant su turinčiais CC genotipą.

Baigiamojo magistro darbo autorius: Justas Adomas Lukoševičius. Baigiamojo magistro darbo pavadinimas: Genetinių ir epigenetinių veiksnių, dalyvaujančių gerklų vėžio patogenezėje, tyrimas. Darbo tikslas: Įvertinti DICER1 geno rs1057035 polimorfizmo ir miRNR-200 raiškos įtaką gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos etiologijai. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti DICER1 rs1057035 alelių ir genotipų dažnius pacientams, sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir kontrolinės grupės asmenims, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių. 2. Nustatyti miRNR-200 raišką pacientams, sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir kontrolinės grupės asmenims. 3. Įvertinti DICER1 rs1057035 polimorfizmo ir miRNR-200 raiškos sąsajas su gerklų plokščių ląstelių karcinomos klinikiniais duomenimis. 4. Įvertinti DICER1 rs1057035 polimorfizmo sąsajas su gerklų plokščių ląstelių karcinoma, atsižvelgiant į aplinkos veiksnius. Tyrimo metodai ir dalyviai: ištirti 427 asmenys, kurie padalinti į dvi grupes: I – sergantys GPLK (n = 230) ir II – onkologinių ligų neturintys asmenys (n = 197). GPLK DICER1 – rs1057035 VNP ir miRNR-200 raiška nustatyta TL-PGR metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 27.0“ kompiuterinę programą. Tyrimo rezultatai: DICER1 rs1057035 VNP CC genotipas, lyginant su TT + CT genotipais GPLK pasireiškimo galimybę didina 6,7 karto (GS = 6,688, 95 proc. PI (2,303, 19,422), p < 0,001). DICER1 rs1057035 VNP T alelį statistiškai reikšmingai rečiau turi alkoholį vartojantys pacientai, nei pacientai, kurie alkoholio nevartoja (62,3 proc. vs. 85,7 proc., p = 0,019). Išvados: 1. Nustatėme, kad DICER1 rs1057035 CC genotipas ir C alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesni sergančių GPLK, grupėje (p < 0,001), o TT genotipas ir T alelis statistiškai reikšmingai dažnesni sveikų asmenų grupėje (p < 0,001). 2. Įvertinę amžiaus įtaką, nustatėme, kad nepriklausomai nuo amžiaus grupės, DICER1 rs1057035 rizikos alelį C ir genotipą CC statistiškai reikšmingai dažniau turi GPLK sergantys asmenys, o laukinį T alelį ir TT genotipą statistiškai reikšmingai dažniau turi sveiki asmenys (atitinkamai: p = 0,002 ir p = 0,046). 3. GPLK sergančių pacientų vėžiniame audinyje miRNR-200a raiška buvo 13,7 kartų didesnė, lyginant su raiška sveikame audinyje (p < 0,001). 4. Vertinant DICER1 rs1057035 VNP ir miRNR-200a raiškos sąsajas su gerklų plokščių ląstelių karcinomos klinikiniais duomenimis statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. 5. Įvertinę rūkymo ir DICER1 rs1057035 genotipų ir alelių dažnių sąsajas, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme. Asmenims vartojantiems alkoholinius gėrimus ir turintiems DICER1 rs1057035 C alelį yra statistiškai reikšmingai didesnė rizika pasireikšti GPLK (p = 0,019).

Tyrimo tikslas: Nustatyti miRNR – 196a2 raišką ir geno, koduojančio miRNR 196a2 rs11614913 polimorfizmą gerklų vėžiu sergantiems asmenims bei kontrolinės grupės asmenims ir įvertinti šios mikro - RNR polimorfizmo reikšmę gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos (GPLK) patogenezėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti miRNR-196a2 raišką pacientų, sergančių gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir kontrolinės grupės asmenų kraujyje. 2. Nustatyti geno, koduojančio miRNR – 196a2 rs11614913 alelių ir genotipų dažnį pacientams, sergantiems gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir kontrolinės grupės asmenims. 3. Įvertinti mikro – RNR – 196a2 rs11614913 reikšmę gerklų plokščiųjų ląstelių karcinomos patogenezėje. Tyrimo metodai ir dalyviai: Ištirti 704 asmenys, kurie buvo padalinti į 4 grupes: 1) sergantieji GPLK (n = 329), kuriems buvo tirta DNR; 2) onkologinėmis ligomis nesergantys asmenys (n = 375), kuriems buvo tirta DNR; 3) sergantieji GPLK (n = 34), kuriems buvo tirta miRNR; 4) onkologinėmis ligomis nesergantys asmenys (n = 50), kuriems buvo tirta miRNR. MiRNR – 196a2 rs11614913 geno VNP ir miRNR – 196a2 raiška nustatyti tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos (TL-PGR) metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statististics 28.0“ kompiuterinę programą. Tyrimo rezultatai: miRNR – 196a2 rs11614913 VNP genotipų pasiskirstymo homogeniškumas tarp tiriamųjų ir kontrolinėje grupėje atitinka Fisher vienpusio ir dvipusio kriterijų skaičiavimą. Atlikus dvinarę logistinę regresiją sudarant penkis paveldėjimo modelius rs11614913 VNP nenustatyta statistiškai reikšmingų rezultatų (p>0,05) GPLK patogenezės pasireiškimui. GPLK sergančiųjų grupėje miR-196a-5p raiška buvo 2,3 karto mažesnė nei kontrolinėje grupėje p=0,022 Išvados: Nustatėme, kad gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma sergančiųjų ir kontrolinėse grupėse 196a2 rs11614913 C ir T aleliai pasiskirstė beveik vienodai: C atitinkamai 63,9 proc. ir 36,1 proc. Turintys TT genotipą sudarė mažesnę imties dalį. Gauti rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės. Nustatėme 2,3 karto didesnę miR196a-5p raišką kontrolinės grupės asmenų kraujyje, lyginant su GPLK sergančiųjų asmenų grupe (p=0,022).

Nenustatėme statistiškai reikšmingų sąsajų tarp 196a2 rs11614913 VNP ir GPLK klinikopatologinių rodiklių.

Santraukos turinys:

Tyrimo tikslas: Nustatyti TAB2 rs2179367 ir COL1A1 rs1800012 genų polimorfizmus Dupuytreno kontraktūra sergantiems pacientams bei kontrolinės grupės asmenims.

Medžiaga ir metodai: Tyrimas atliktas 2023 metų vasario – balandžio mėnesiais. DNR skyrimas buvo vykdomas iš veninio kraujo leukocitų druskų nusodinimo metodu. Genotipavimas atliktas naudojant tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos (TL-PGR) metodą. Rezultatai vertinti su ,,IBM SPSS Statistics“ kompiuterine programa. Rezultatai: Išanalizavus TAB2 rs2179367 ir COL1A1 rs1800012 genų polimorfizmų genotipavimo rezultatus, nustatėme, kad COL1A1 rs1800012 AA genotipas lyginant su AC ir CC genotipais DK pasireiškimo galimybę mažina 2,2 karto, AC genotipas lyginant su AA ir CC mažina riziką 1,94 karto ir kiekvienas C alelis mažina šią galimybę 1,9 karto. Statistiškai reikšmingi skirtumai analizuojant TAB2 rs2179367 nenustatyti. Analizuojant TAB2 rs2179367 ir COL1A1 rs1800012 polimorfizmų pasiskirstymą pagal amžių, nustatyti statistiškai reikšmingi COL1A1 rs1800012 genotipų pasiskirstymo skirtumai 59 metų ir vyresnių asmenų grupėje.:AA genotipas šioje grupėje pasireiškė dažniau sergantiems Dupuytreno kontraktūra, lyginant su kontroline grupe. Ištyrus TAB2 rs2179367 ir COL1A1 rs1800012 pagal rūkymą ir fizinį darbą, statistiškai reikšmingų rezultatų nerasta (p >0,05) abiejuose polimorfizmuose. Išvados

1. Nustačius TAB2 rs2179367 genotipų dažnius pacientų, sergančių Dupuytreno kontraktūra grupėje bei sveikų asmenų kontrolinėje grupėje, statistiškai reikšmingų rezultatų nenustatyta.

2. Nustatyta, kad Dupuytreno kontraktūra sergančiųjų grupėje COL1A1 rs1800012 AA genotipas lyginant su AC ir CC DK pasireiškimo galimybę mažina 2,2 karto, o AC genotipas lyginant su AA ir CC genotipais šią galimybę mažina 1,9 karto, Taip pat, AC genotipas lyginant su AA genotipu mažina galimybę susirgti DK 2,1 karto, o kiekvienas C alelis šią galimybę mažina 1,9 karto.

3. Įvertinus COL1A1 rs1800012 ir TAB2 rs2179367 polimorfizmų tyrimą atsižvelgiant į tiriamųjų amžių, statistiškai reikšmingai skyrėsi COL1A1 rs1800012 genotipų pasiskirstymai vyresnių nei 59 m. grupėje: AA genotipas dažnesnis sergančių Dupuytreno kontraktūra grupėje, lyginant su kontroline grupe. Nenustatytos statistiškai reikšmingos COL1A1 rs1800012 ir TAB2 rs2179367 sąsajos su rūkymu ir fiziniu darbu sergantiems Dupuytreno kontraktūra.

Santraukos turinys: Šio baigiamojo bakalaurinio darbo tikslas: nustatyti DICER1 rs1057035 geno polimorfizmą ir miRNR – 181a, miRNR -134 raišką gerklų plokščiųjų ląstelių karcinoma (GPLK) sergantiems asmenims ir kontrolinės grupės asmenims bei įvertinti šio polimorfizmo ir mikro ribonukleino rūgščių (miRNR) reikšmę GPLK patogenezėje. DICER1 rs1057035 vieno nukleotido polimorfizmo (VNP) tyrime dalyvavo 411 asmenys: 230 sergantieji GPLK ir 181 kontroliniai asmenys, nesergantys GPLK. Genotipavimui atlikti, tiriamųjų DNR buvo išgryninta iš kraujo silikagelio kolonėlėmis, genotipavimas atliktas tikro laiko polimerazės grandinine reakcija (TL-PGR). MiRNR-181a ir miRNR-134 raiškos tyrime dalyvavo 104 asmenys: 54 sergantieji GPLK ir 50 kontrolinės grupės asmenys, nesergantys GPLK. MiRNR raiškos tyrimui RNR buvo išskirta iš tiriamųjų kraujo trizolio reagentu, ją išgryninus buvo paruošta kopijinė DNR (kDNR), raiškos tyrimas atliktas naudojant TL-PGR. Statistinė analizė atlikta naudojant statistinę „IBM SPSS Statistics 27“ ir „GraphPad Prism“ programas. DICER1 rs1057035 VNP tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas alelių (C ir T) dažnių skirtumas tarp sergančiųjų GPLK ir kontrolinės grupės tiriamųjų (28,5 proc. ir 71,5 proc vs 38,3 proc. ir 61,7 proc.; p=0,003). Nustatyta, kad genotipai pasiskirstę – GPLK grupėje TT – 35,7 proc., TC – 52,2 proc., CC – 12,2 proc. versus (vs) kontrolinėje grupėje TT – 45,3 proc., CT – 52,5 proc., CC – 2,2 proc. (p < 0,001). Pagal recesyvųjį paveldimumo modelį nustatyta, jog CC genotipas 6,1 karto didina galimybę susirgti GPLK, lyginant su TT ir TC genotipais kartu (p=0,001). Gauti rezultatai skirtingo amžiaus grupėse, parodė, kad CC genotipas didina galimybę susirgti GPLK 63 metų ir jaunesniems 15,6 karto, lyginant su TC ir TT genotipais (p=0,008). Abiejose amžiaus grupėse nustatyta, jog kiekvienas C alelis didina galimybę susirgti GPLK, 63 metų ir jaunesnio amžiaus grupėje 1,8 karto (p=0,01), o vyresniems nei 63 metų amžiaus – 1,7 karto (p=0,042). MiRNR-134 raiška buvo labai maža tiek GPLK sergančių pacientų, tiek kontrolinių asmenų kraujyje. Ištyrus miRNR-181a raišką, nenustatėme statistiškai reikšmingo raiškos padidėjimo sergančiųjų GPLK grupėje.

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Emilija Ševluckytė Tema: EPDR1 geno polimorfizmų sąsajos su Dupuytreno kontraktūros pasireiškimu Mokslinis vadovas: Prof. Dr. Alina Smalinskienė; Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institutas Santraukos turinys: Dupuytreno ligai būdingas delno sausgyslės mazgelių susidarymas ir kontraktūra, dėl kurios atsiranda pirštų lenkimo ir rankų funkcijos susilpnėjimas. Genas EPDR1 yra susijęs su Dupuytreno liga, jis veikia fibroblastų kolageno skaidulų gebėjimą susitraukti. Darbo tikslas : Nustatyti geno EPDR1 rs1668357, rs1668347, rs952368 genotipų ir alelių dažnį Dupuytreno kontraktūra (DK) sergantiems ir kontrolinės grupės asmenims bei įvertinti šių genų polimorfizmų reikšmę ligos pasireiškimui. Darbo uždaviniai: Nustatyti geno EPDR1 rs1668357, rs1668347, rs952368 genotipų ir alelių dažnius Dupuytreno kontraktūra DK sergantiems ir kontrolinės grupės asmenims, įvertinti šių polimorfizmų sąsajas su polinkiu sirgti DK ir aplinkos veiksnių poveikį ligos pasireiškimui. Ištirti 118 DK sergantys ir 106 kontrolinės grupės asmenys. Iš periferinio kraujo buvo išskirta genominė DNR druskų nusodinimo ir silikagelio kolonėlių metodais. Genotipavimas atliktas taikant tikro laiko polimerazinės grandinės reakcijos (TL-PGR) metodą, o gauti rezultatai apdoroti statistinės analizės programa „IBM SPSS Statistics 20“. Išvados: Nustatėme geno EPDR1 rs1668357, rs1668347, rs952368 genotipų ir alelių dažnius: DK sergančiųjų grupėje EPDR1 rs1668357 rizikos alelį turintys genotipai (GT ir GG) sudarė mažesnę imties dalį negu turintys laukinio tipo alelį (TT). EPDR1 rs1668347 TG ir GG genotipus ir G alelį statistiškai reikšmingai dažniau turi sergantieji DK. DK sergančiųjų grupėje EPDR1 rs952368 rizikos alelį turintys genotipai (CT ir TT) sudarė mažesnę imties dalį negu turintys laukinio tipo alelį (CC). Įvertinę EPDR1 rs1668347 sąsajas su polinkiu sirgti DK, nustatėme, kad TT genotipas statistiškai reikšmingai mažina, tuo tarpu TG genotipas ir G alelis didina ligos pasireiškimo riziką. Statistiškai reikšmingos įtakos ligos pasireiškimui turi vyriška lytis, rūkymas ir fizinis darbas. Sergantiems asmenims, kurių šeimoje buvo daugiau ligos atvejų, statistiškai reikšmingai padidėja rizika, kad liga pasireikš ankstesniame nei 50 m. amžiuje.