Kaluinaitė, Greta

Įžanga Visame pasaulyje širdies operacijų metu vis dažniau taikomas greito sveikimo protokolas. Jis apima priešoperacines, perioperacines ir pooperacines paciento priežiūros priemones (1). Šio protokolo dėka sutrumpėja dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) bei hospitalizacijos intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) trukmė. Tai leidžia sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį (2). Taikant šį protokolą taip pat greičiau atsistato ir paciento kognityvinės funkcijos. Tai yra labai svarbu šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje, orientuotoje į paciento sveikimą ne tik fizine, bet ir psichosocialine prasme (1,3). Tikslas Naudojant pooperacinio sveikimo kokybės skalę (ang. Postoperative quality of recovery scale–PQRS) palyginti DPV, hospitalizacijos ITS trukmę bei kognityvinių funkcijų atsistatymą po širdies operacijų taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant. Uždaviniai 1. Palyginti DPV trukmę taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant. 2. Palyginti hospitalizavimo ITS trukmę taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant. 3. Palyginti kognityvinių funkcijų atsistatymą taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant.Metodika Atliktas prospektyvinis tyrimas pacientų, kuriems LSMUL KK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirugijos klinikoje buvo atliktos aortos vainikinių jungčių suformavimo (VAJO) ar širdies vožtuvų protezavimo operacijos. Vieniems pacientams buvo taikomas greito sveikimo protokolas (ERAS grupė), kitiems – standartinis gydymas (kontrolinė grupė). Abi grupės tarpusavyje nesiskyrė demografiniais rodikliais, funkcine būkle ir operacijos apimtimi. Neįtraukti pacientai, kurių išmetimo frakcija (IF) mažesnė nei 40 proc, vyresni nei 75 metų, reoperuojami ar atliekamos kompleksinės operacijos.[...].

Introduction: Fast-track cardiac surgery today is an established and safe method because of achieved early tracheal extubation that leads to decreased length of hospital stay (LOS) with no increased risk of complications. However, we hypothesized, that fast-track protocols not only improve such system-oriented outcomes as LOS or complication rate, but facilitate better patient-oriented outcomes such as functional recovery. Our fast-track protocol was based on ERAS society guidelines, which became a “golden standard” in perioperative care in various types of surgery. Functional recovery was assessed by a novel and validated tool – Postoperative Quality Recovery Scale (PQRS) which consists of physical, psychological, functional and cognitive domains. Continuous real time tracking of recovery allowed identification of patients in need of treatment adjustment, as poor recovery leads to increased morbidity and mortality. Aim of the study: To compare ERAS fast-track protocol and conventional perioperative care in terms of functional patient recovery in elective cardiac surgery. Material and methods: We compared 41 consecutive patients undergoing elective cardiac surgery based on ERAS protocol (preoperative education, optimization of chronic conditions, no prolonged fasting and bowel preparation, carbohydrate loading, combined low-dose opioid general/epidural anesthesia, multimodal postoperative analgesia, early extubation, mobilization and feeding) (ERAS group) with cohort of 58 elective patients from 2016 who received conventional perioperative care (Control group). All of the patients were assessed with PQRS at these time points: baseline – a day before surgery, 1st, 7th and 30th postoperative days. Recovery was defined as return to the baseline or better. Statistical analysis was performed using the SPSS 20.0 software package. Chi-square test was used to find differences between groups. The results were [...].