Sakalauskienė, Jurgina

Disertacijoje nagrinėta dviejų technologinių veiksnių įtaka implanto–atramos jungties stabilumui ilgalaikės ciklinės apkrovos metu. Šie technologiniai veiksniai: originalių ir neoriginalios atramų titaninių bazių naudojimas; skirtingą elastingumo modulį turinčių medžiagų naudojimas individualių atramų gamybai. Nustatyta, kad neoriginalių titaninių bazių, palyginti su originaliomis titaninėmis bazėmis, naudojimas gali turėti įtakos reikšmingai didesniam varžto atsilaisvinimui ir vainikėlio trimatės (3D) padėties pokyčiui ciklinės apkrovos metu. Taip pat nustatyta, kad hibridinės atramos medžiaga turį įtakos implanto–atramos jungties stabilumui.

Problemos aktualumas ir tikslas: Įvykus cirkonio oksido keramikos restauracijos vidinio paviršiaus kontaminacijai seilėmis, ribojama dervinio cemento jungtis su cirkonio oksidu. Šia sistemine mokslinės literatūros apžvalga siekiama išanalizuoti mokslinius straipsnius, vertinančius cirkonio oksido keramikos, tvirtintos derviniu cementu, dekontaminacijos metodų poveikį adhezijos stiprumui. Medžiaga ir metodai: Mokslinės literatūros atranka atlikta „PubMed“, „Wiley Online Library“, „Google Scholar“ duomenų bazėse. Paieška vykdyta 2021m. lapkritį - 2022m. sausį. Straipsnių atranka atlikta pagal PRISMA patvirtintą protokolą. Į sisteminę literatūros analizę įtraukti 8 in vitro tyrimai, publikuoti anglų kalba, laikotarpiu 2017-2022m. Nagrinėtų mokslinių straipsnių duomenys apibendrinti ir susisteminti. Rezultatai: Išnagrinėti 8 moksliniai straipsniai. Patvirtinta neigiama seilių kontaminacijos įtaka cirkonio oksido keramikos adhezijai. Taikant dekontaminaciją galima atkurti tvirtinamos cirkonio oksido keramikos jungties stiprumą. Lyginant su kontroline grupe, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta grupėse, kur taikyta oro abrazija 50μm Al2O3, valymas keramikos valikliais („Ivoclean“, „Katana Cleaner“, „Zirclean“) ir 20-60s aplikuojant ar 2min mirkant restauraciją NaOCl tirpale (nepriklausomai nuo koncentracijos). Ėsdinimas 35-40% fosforo rūgštimi, plovimas vandeniu, dezinfekavimas 70% etilo/izopropilo spiritu yra nepatikimi dekontaminacijos metodai siekiant atkurti patikimą jungtį - adhezinė jungtis statistiškai reikšmingai mažesnė nei kontrolinės grupės ar kitų dekontaminacijos būdų. Reikia daugiau įrodymų apie NTAP, hidrofluoro rūgšties, natrio hidroksido įtaką cirkonio oksido keramikos adhezijos stiprumui. Išvados: Po cirkonio oksido keramikos kontaminacijos seilėmis, išgaunama adhezinė jėga tvirtinant derviniu cementu yra silpna, jei nėra taikomi papildomi tvirtinamo paviršiaus apdorojimo metodai. Seilių dekontaminacijai nuo cirkonio oksido keramikos prieš tvirtinimą derviniu cementu tinkama taikyti oro abraziją 50μm Al2O3 dalelėmis, keramikos valiklius, kaip „Ivoclean“, „Katana Cleaner“, „Zirclean“, arba aplikaciją 20-60s/ 2min imersiją NaOCl tirpale.

Problemos iškėlimas. Tikslas. Išimamų plokštelinių protezų nešiotojai dažnai susiduria su protezų sukeltu stomatitu ir likusių dantų ėduonimi. Išimami dantų protezai yra porėti, todėl mikroorganizmai lengvai prikimba ir sudaro kolonijas. Todėl svarbi šių problemų prevencija. Vienas iš metodų naujausių metodų yra antibakterines savybes turinčios medžiagų (ketvirtinio amonio junginio, sidabro nanodalelių) įterpimas į polimetilmetakrilatą. Tačiau kyla klausimas kaip šios medžiagos paveiks mechanines plokštelinio protezo savybes. Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas- įvertinti ir palyginti ketvirtinio amonio junginių bei sidabro nanodalelių įterptų į išimamo protezo bazę antibakterines bei mechanines savybes. Medžiaga ir metodai. Buvo atlikta straipsnių paieška Pubmed duomenų bazėje nuo 2014 iki 2019 kovo mėnesio. Straipsniai atrinkti taikant PRISMA atrankos rekomendacijas. Iš 882 straipsnių, į šią sisteminę literatūros apžvalgą buvo atrinkti 16 in vitro studijų anglų kalba, kurios atitiko keliamus atrankos kriterijus. Rezultatai Priešgrybelinis poveikis pasiektas abiejuose tiriamosiose medžiagose. Mažiausia koncentracija, kai buvo pasiektas priešgrybelinis poveikis buvo įterpus sidabro nanodaleles ir siekė 2,5%. Priešgrybelinio sidabro nanodalelių poveikis didėjo, didinant koncentraciją. Nerasta žymaus skirtumo tarp gram teigiamų ir gram neigiamų mikroorganizmų, įterpiant ketvirtinio amonio junginį ar sidabro nanodaleles. Ketvirtinio amonio junginio įterpimas sumažino lenkimo jėgą, tuo tarpu, sidabro nanodalelės padidino lenkimo jėgą. Mažiausia sidabro nanodalelių koncentracija, kai padidėjo lenkimo jėga buvo 0,5%. Išvados. Priešgrybelinis poveikis prieš C. albicans nesiskyrė. Nerasta skirtumo tarp antibakterinių savybių skirtumo prieš gram teigiamus bei gram neigiamus mikroorganizmus. Įterpus sidabro nanodalelių, lenkimo jėga buvo didesnė.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Pasirinkdami planuojamos restrauracijos medžiagą, turime įvertinti ne tik jos ilgaamžiškumą, biosuderinamumą, estetinį faktorių, bet ir antibakterines savybes. Vienas iš ypatumų, lemiančių bakterijų bioplėvelės formavimąsi ant restauracijos paviršiaus yra cheminė medžiagos sudėtis. Tyrimo tikslas - nustatyti skirtingos cheminės sudėties restauracinių medžiagų (Cr-Co lydinio ir keramikos ant metalo-keramikos restauracijos) įtaką bakterijų adhezijai bei įvertinti sąsają su burnos higienos ir mitybos įpročiais. Medžiaga ir metodai. Pilotiniame tyrime dalyvavo 70 tiriamųjų, atitikusių įtraukimo kriterijus. Bakteriologiniai mėginiai popieriniais sauskaisčiais paimti nuo 21 sveiko, nerestauruoto danties, 27 metalo keramikos restauracijų ir 22 lietų metalinių restauracijų kramtomųjų paviršių. Klinikinio ištyrimo metu buvo nustatytas tiriamųjų supaprastintas burnos higienos indeksas (OHI-s). Tiriamieji taip pat atsakė į anketos apie higienos ir mitybos įpročius klausimus. Mėginiai transportuoti į laboratoriją, kur bakterijų augimas vertintas pusiau kiekybiniu metodu - pagal augimo gausumą ant mitybos terpių išskirti mikroorganizmai identifikuoti MaldiTof (Bruker) sistema. Skaičiavimai atlikti SPSS 20 programa, naudojant Shapiro-Wilk, MannWhitney, Chi-Squere testus. Rezultatai. Dažniausiai nustatytos bakterijų rūšys: S. oralis, S. salivarius ir S. sanguinis. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp medžiagų grupių (Co-Cr ir keramikos) bei nerestauruoto danties paviršiaus ir bakterijų adhezijos nenustatyti. Nustatyta atvirkštinė koreliacija tarp OHI-S indekso reikšmės ir S. oralis išaugimo (p<0,05). Ryšys tarp anketinių duomenų apie burnos higienos įpročius ir bakterijų adhezijos nenustatytas. Nustatytas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp saldumynų valgymo dažnumo ir S.salivarius adhezijos (p<0,05) bei tarp užkandžiavimo daug angliavandenių turinčiais maisto produktais dažnumo ir bakterijų išaugimo (p<0,05). Išvados. Restauracijos medžiaga bakterijų adhezijai įtakos neturėjo. Burnos higiena ir mitybos įpročiai turėjo įtakos bakterijų adhezijai ir atlieka svarbų vaidmenį restauracijos ilgalaikiam funkcionavimui.

Problemos aktualumas. Didelis kietųjų danties audinių praradimas, ypač, krūminių dantų srityje dėl kariozinių ir nekariozinių pažeidimų, amžinių danties struktūros pakitimų ar audinių netekimo po endodontinio gydymo - aktuali šių dienų problema odontologijoje. Siekiant ilgalaikiai ir kokybiškai atkurti šiuos defektus ir grąžinti prarastą danties funkciją plačiai taikomos bemetalės keraminės restauracijos: įklotai bei užklotai. Jos ne tik itin estetiškos, bet lyginant su įprastomis atkuriamosiomis medžiagomis kaip kompozitai, keraminės restauracijos yra kietesnės, atsparesnės nusidėvėjimui bei spaudimo jėgoms.

Darbo tikslas. Išanalizuoti kokie faktoriai: klinikiniai etapai, naudojamos medžiagos, paciento priežiūra bei rizikos faktoriai, lemia keraminių restauracijų: užklotų, įklotų ilgaamžiškumą.

Medžiaga ir metodai. Anoniminė anketinė apklausa gydytojams odontologams apie klinikinę protezavimo eigą bei naudojamas medžiagas; klinikinė keraminio užkloto/įkloto apžiūra ir įvertinimas pagal modifikuotus USPHS kriterijus, burnos higienos indekso nustatymas pagal Silness ir Loe bei klausimynas pacientui apie burnos priežiūrą ir higieną. Surinktos užpildytos 75-ios anketos, duomenys statistiškai apskaičiuoti „IMB SPSS Statistics“ sistema, MS Excel 2010.

Rezultatai. Atlikus statistinę analizę taikant modifikuotus USPHS kriterijus nustatyta, kad bendrai per 5-ių metų laikotarpį klinikinė IPS e.Max keraminių užklotų ir įklotų sėkmė siekia 68 proc., iš kurių ne visos komplikacijos yra kritinės. Vertinant tik restauracijos skilimą klinikinė sėkmė – 90 proc. Marginalinė adaptacija gera 91 proc., pooperacinis danties jautrumas jaučiamas 9 proc. Atsižvelgiant į mažą tiriamąją imtį statistiškai reikšmingų ryšių tarp naudojamų medžiagų, paviršiaus paruošimo ir danties jautrumo (p>0,05), preparavimo vietos, gylio, kt. faktorių ir keramikos skilimo (p>0,05), antrinio ėduonies (n=1) ir burnos ertmės priežiūros (p>0,05) nenustatyta.

Išvados. Bemetalės keramikos restauracijos yra tvirtos, estetiškos, biosuderinamos ir puikiai derančios prie danties audinių. Remiantis tyrimo duomenimis turi gerą ilgalaikę prognozę ir klinikinę sėkmę. Faktoriai galimai darantys įtaką jų stabilumui yra prastai sukurta adhezinė jungtis, netinkami būsimos restauracijos preparavimo parametrai.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Senstant, dėl įvairių priežasčių – prastos higienos, sisteminių ligų, laiku negydytų periodonto ligų – prarandami savi dantys. Norint atstatyti normalias kramtymo, kalbos bei estetines funkcijas, prarastus dantis reikia protezuoti. Nemaža dalis pacientų šioms funkcijoms atsatyti renkasi protezavimą išimamaisiais protezais: jie pigesni, juos paprasta naudoti. Patalpinus į burną išimamąjį protezą sukuriamos naujos nišos mikroorganizmams prisitvirtinti bei daugintis. Prasta protezo priežiūra dar labiau pablogina situaciją – iš aplinkos į burnos ertmę įnešami sąlyginai patogeniški mikroorganizmai kurie dėl prastos higienos nėra pašalinami ir gali daugintis. Visi šie veiksniai įtakoja normalią burnos mikroflorą – sukelia mikrobiologinius bei imunologinius pokyčius. Šio darbo tikslas – atlikti mokslinių straipsnių, tiriančių išimamųjų protezų įtaką burnos mikroflorai, literatūrinę apžvalgą. Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct. Mokslinių straipsnių atranka apėmė pilnas publikacijas anglų kalba nuo 2016.11.15 iki 2017.02.27, kuriose buvo tiriami pacientai, protezuoti išimamaisiais dantų protezais. Rasta ir išanalizuota 15 kriterijus atitikusių straipsnių. Rezultatai: Atlikus literatūrinę apžvalgą, nustatyta, jog išimamieji protezai gali turėtii įtakos padidėjusiam sąlyginai patogeniškų mikroorganizmų kiekiui burnos ertmėje. Išvados: Pacientams, protezuotiems išimamaisiais protezais, nustatoma dažniau ir didesnis kiekis sąlyginai patogeniškų mikroorganizmų, kurių funkcinės veiklos pasekoje didėja rizika susirgti jų sukeliamomis ligomis.