Juozaitytė, Elona
Item type:Publication, [The Role of Calreticulin in the Pathogenesis of Myeloproliferative Neoplasms]doctoral thesis[2023][R1][N010][191]; ; ; ; ; ; ; BCR/ABL1 neigiamoms mieloproliferacinėms ligoms (MPL) priskiriama pirminė mielofibrozė (PMF), tikroji policitemija (TP) ir esencialinė trombocitemija (ET). MPL priežastis – genetiniai pokyčiai, atsiradę hematopoetinėse kamieninėse ląstelės. Nustatyta, kad kalretikulino (CALR) mutacijos būdingos sergantiems ET ir PMF. Dažniausiai yra aptinkamos 52 bp delecija ir 5 bp insercija. Tyrimo tikslas – ištirti CALR 52 bp delecijos ir CALR 5 bp insercijos įtaką MPL patogenezei. Kol kas nėra komercinių ląstelių linijų, turinčių MPL būdingas CALR geno mutacijas. Taigi, pirmajame tyrimo etape, panaudojant CRISPR/Cas9 genomo redagavimo sistemą, UT-7 ląstelėse inicijuotos 52 bp delecija ir 5 bp insercija. Tyrimo eigoje nustatyta, kad CALR Del52 ir CALR Ins5 ląstelėse padidėjusi JAK/STAT ir PI3K/Akt/mTOR signalinių kelių aktyvacija. Funkcinės analizės metu aptikta, kad CALR Del52 ir CALR Ins5 ląstelėms, palyginti su UT-7, būdingas sutrikęs atsakas į oksidacinį stresą, indukuotą H2O2. Ląstelėms, turinčioms CALR geno mutacijas, būdingas didesnis viduląstelinis reaktyviųjų deguonies formų kiekis ir sutrikusi geba jį sumažinti. CALR Del52 ir CALR Ins5 ląstelės pasižymėjo didesniu DNR pažaidų kiekiu ir sutrikusiu jų atitaisymu. CALR Ins5 ląstelėse nustatytas aktyvesnis apoptozės procesas. Ląstelėms, turinčioms CALR geno mutacijas, būdingas ląstelės ciklo stabdymas G2/M fazėje. Gauti rezultatai pagilina žinias apie specifinius molekulinius mechanizmus, būdingus MPL, kai nustatomos CALR mutacijos.
119 3 Item type:Publication, [Aspirino poveikio mTORC1 signalo perdavimui žmogaus krūties navikinių ląstelių linijose tyrimas.]doctoral thesis[2021][R1][N010][104]; ; ; Kaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai,, 2021-06-29Tyrimai rodo, kad reguliarus aspirino vartojimas sumažina kai kurių vėžio formų išsivystymo bei progresavimo tikimybę. Teigiamas poveikis nustatytas ir krūties vėžio atveju. Siekiant nustatyti biožymenis, padėsiančius identifikuoti pacientus, kuriems aspirino vartojimas būtų naudingiausias, labai svarbus molekulinių mechanizmų, atsakingų už priešvėžinį vaisto veikimą, išaiškinimas. Šio darbo tikslas buvo ištirti aspirino poveikį mTORC1 signalo perdavimui žmogaus krūties navikinių ląstelių linijose. Išanalizuotas aspirino bei pirminio jo metabolito salicilo rūgšties poveikis krūties navikinių ląstelių gyvybingumui. Ištirti genų, kurie koduoja baltymus, dalyvaujančius signalo perdavime per PI3K/AKT/mTOR sistemą, raiškos profilių skirtumai aspirinu bei salicilo rūgštimi paveiktose bei neveiktose krūties navikinėse ląstelėse. Buvo įvertintas aspirino bei salicilo rūgšties poveikis mTORC1 substratų fosforilinimui. Įvertinta REDD1 reikšmė 4E-BP1 fosforilinimui, veikiant ląsteles aspirinu.
54 8 Item type:Publication, [Klinikinių ir genetinių rizikos veiksnių įtaka besimptomei širdies pažaidai gydant antraciklinais.]doctoral thesis[2021][R1][M001][149]; ; ; Kaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai,, 2021-06-17Ilgėjant onkologinių pacientų gyvenimo trukmei, mokslininkų ir gydytojų dėmesys krypsta į su gydymo pasekmėmis susijusiu pacientų ligotumu ir mirštamumu. Dėl vėžio gydymo išsivysčiusi širdies ir kraujagyslių pažaida tampa veiksniu, lemiančiu pacientų gyvenimo kokybę ir išeitis. Dažniausia moterų onkologinė liga – krūties vėžys. Šių pacienčių bendras 5 metų išgyvenamumas pailgėjo per pastaruosius dešimtmečius. Tačiau gydymo sukeltos komplikacijos kelia didelį susirūpinimą. Neseniai publikuoti tyrimai teigia, kad širdies ligos tampa pagrindine krūties vėžiu sergančių pacienčių mirties priežastimi. Darbo tikslas buvo nustatyti krūties vėžiu sergančių pacienčių klinikinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ir genetinių variantų, įtakojančių geležies reguliaciją, vaistų pernašą ir metabolizmą, įtaką su doksorubicino ir kitų preparatų derinių chemoterapija susijusiai besimptomei širdies pažaidai. Tyrimas atliktas perspektyviai 2015-2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Į tyrimą įtrauktos 89 krūties vėžiu sergančios pacientės, kurios gydytos doksorubicino deriniais. Atlikta devyniolikos vieno nukleotido polimorfizmų tyrimų. Nustatyta, kad arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligų šeiminė anamnezė bei HFE geno rs1799945 variantas reikšmingai didino besimptomės širdies pažaidos riziką pacientėms. Su vaistų pernaša bei su vaistų metabolizmu susijusių genų variantai nebuvo reikšmingai susiję su besimptome širdies pažaida.
69 Item type:ETD, [A Study of PON1 Gene rs662 and rs3735590 Polymorphisms and Their Prognostic Value in Breast Cancer Patients]Darbo tikslas: Ištirti krūties vėžiu sergančių pacienčių PON1geno rs662 ir rs3735590 polimorfizmus ir išanalizuoti jų sąsajas su prognoziniais veiksniais. Darbo uždaviniai:
- Nustatyti PON1 geno rs662 ir rs3735590 polimorfizmų alelių ir genotipų pasiskirstymą tarp krūties vėžių sergančių pacienčių.
- Išanalizuoti šių polimorfizmų sąsajas su klinikinėmis ir morfologinėmis naviko savybėmis bei naviko receptorių raiška.
- Išanalizuoti PON1 geno variantų sąsajas su širdies pažaidos rizikos veiksniais, jos išsivystymu po taikyto chemoterapinio gydymo. Metodai: Buvo atliktas retrospektyvus tyrimas, į kurį įtraukta 81 pacientė. Tyrimui reikalinga DNR buvo išskirta iš periferinio kraujo leukocitų. Taikant polimerazės grandininės reakcijos ir elektrofozerės metodus buvo išskirti PON1 geno rs662 ir rs3735590 polimorfizmai. Įvertintas alelių ir genotipų dažnių pasiskirstymas. Pirsono Chi kvadrato testu ir Fišerio tiksliuoju kriterijumi įvertintas rs662 ir rs3735590 polimorfizmų ryšys su klinikinėmis, morfologinėmis naviko savybėmis, širdies pažaidos rizikos veiksniais ir jos išsivystymu po taikyto chemoterapinio gydymo. Rezultatai: PON1 geno rs662 ir rs3735590 polimorfizmų alelių ir genotipų dažnių pasiskirstymas: rs662 A alelis – 79 proc.; G alelis – 21 proc.; AA genotipas – 63 proc.; AG – 32,1 proc.; GG – 4,9 proc.; rs3735590 C alelis – 96,2 proc.; T alelis – 3,8 proc.; CC genotipas – 92,6 proc.; CT – 7,4 proc.; TT – 0 proc. Tiriant rs662 ir rs3735590 polimorfizmus nebuvo rasta jokių statistiškai reikšmingų rezultatų su klinikinėmis, morfologinėmis naviko savybėmis, širdies pažaidos rizikos veiksniais bei jos išsivystymu. Išvada: Tyrimo metu PON1 geno rs662 polimorfizmo genotipas AA buvo dažniausias, o GG rečiausias. Tiriant PON1 geno rs3735590 polimorfizmą, CC genotipas buvo dažniausias, TT – nenustatytas. Abu polimorfizmai neturėjo įtakos klinikinėms, morfologinėms naviko savybėms, širdies pažaidos rizikos veiksniams ir jos išsivystymui po taikyto chemoterapinio gydymo.
31 Item type:ETD, [Risk Factors Related with Doxorubicin-Induced Cardiotoxicity]Tyrimo tikslas: nustatyti pacientų, gydomų doksorubicinu, rizikos veiksnius, kurie gali lemti kardiotoksiškumą. Tyrimo uždaviniai: nustatyti amžiaus, šeiminės anamnezės sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, rūkymo, arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, nutukimo, lipidų apykaitos sutrikimo įtaką kardiotoksiškumo vystymuisi bei nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų gydymui skirtų vaistų vartojimo veiksmingumą siekiant sumažinti komplikacijų vystymąsi taikant priešvėžinį gydymą doksorubicinu. Tyrimo metodika: atliktas prospektyvus moterų, sirgusių krūties vėžiu ir gydytų LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinikoje 2016-2017 metais, tyrimas. Tyrimui atrinktos pacientės, prieš gydymą neturėjusios ženklios kardiovaskulinės patologijos. Kardiotoksiškumas buvo nustatomas remiantis ramybės echokardiografijos tyrimo metodu nustatomais IF pokyčiais. IF pokytis nuo 55% iki 50% ir daugiau buvo vertinamas kaip subklinikinis doksorubicino sukeltas kardiotoksiškumas. Susisteminti duomenys analizuoti naudojant Microsoft Excel 2010 ir SPSS 17.0 versiją. Skaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI). Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Tyrimo rezultatai: tyrime dalyvavo 59 doksorubicinu gydytos moterys. Amžiaus vidurkis – 55,8±10,2 m. 13 pacienčių kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos pokytis nebuvo vertintas. 15 pacienčių (32,6%) kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija po gydymo doksorubicinu sumažėjo. 31 pacientės (67,4%) – nekito. Arterine hipertenzija sirgusioms moterims 7 kartus dažniau išsivystė kardiotoksinis poveikis (PI 1,51-11,96; p=0,002). Cukriniu diabetu sirgusioms moterims 4 kartus dažniau nustatytas kardiotoksiškumas (PI 1,72-9,41; p=0,036). Vyresnėms nei 65 m. pacientėms 2 kartus dažniau nei jaunesnėms nustatyta subklinikinė širdies pažaida (PI 0,12-31,06; p>0,05). Rūkymas, KMI, dislipidemija, šeiminė anamnezė sirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir trastuzumabo (herceptino) vartojimas nebuvo susiję su padidėjusia kardiotoksiškumo rizika (p>0,05). Standartinių AKFI ir BAB vaistų vartojimas turėjo tendenciją išlaikyti kairiojo skilvelio išstūmimo frakciją pradiniame lygyje ir apsaugoti nuo kardiotoksiškumo, tačiau vaistų įtaka nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05). Išvados: nustatyta, kad vyresnėms nei 65 m. moterims beveik 2 kartus dažniau išsivystė kardiotoksinis poveikis, tačiau ši įtaka nebuvo statistiškai reikšminga. Šeiminė anamnezė sirgti kardiovaskulinėmis ligomis, rūkymas, nutukimas, dislipidemija ir trastuzumabo (herceptino) vartojimas neturėjo įtakos kardiotoksiškumo išsivystymui. Arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas buvo susiję su didesne kardiotoksiškumo rizika. Kardioprotekcinių vaistų vartojimas turėjo tendenciją išlaikyti kairiojo skilvelio išstūmimo frakciją pradiniame lygyje ir apsaugoti nuo subklinikinio kardiotoksiškumo išsivystymo, tačiau be statistiškai reikšmingo patikimumo.
17 2 Item type:ETD, [Changes of bone mineral density in female patients with breast cancer treated with aromatase inhibitors]Tyrimo tikslas: ištirti kaulų mineralų tankio (KMT) pokyčius krūties vėžiu sergančioms moterims, kurios gydomos aromatazės inhibitoriais (AI). Uždaviniai: 1. Išanalizuoti KMT pokyčių sąsajas su pacienčių demografinėmis (amžiaus, kūno masės indekso (KMI) ir menopauzės amžiaus) ir klinikinėmis bei molekulinėmis naviko charakteristikomis. 2. Įvertinti AI vartojimo įtaką moterų KMT pokyčiams. 3. Nustatyti KMT priklausomybę nuo AI vartojimo trukmės. Tyrimo dalyviai ir metodai: Į tyrimą buvo įtrauktos 60 moterų, kurios serga krūties vėžiu, turinčiu Estrogenų (ER) ir/ar Progesteronų (PR) receptorių raišką, skiriamas hormoninis gydymas AI bei tiriamosioms buvo atlikta dvisrautė rentgenoabsorbciometrija (DXA). Atlikta retrospektyvi stebimų pacienčių ambulatorinių asmens sveikatos istorijų (Forma Nr.: 025/a) bei DXA tyrimų rezultatų analizė. Tiriamos pacientės buvo suskirstytos į dvi grupes: su KMT pokyčiais (T lygmuo -1 ir žemesnis) ir be (T lygmuo didesnis nei -1). Iš tiriamųjų medicininės dokumentacijos buvo surinkta informacija apie naviko charakteristiką ir ligos išplitimą, naviko molekulinę charakteristiką, ligos gydymą. Analizuota dažniausiai paskirto preparato – anastrozolio įtaka KMT. Tyrimų rezultatai: Tiriamųjų amžiaus mediana - 60 m. Daugiausiai moterų buvo paskirtis AI – anastrozolis – 49 (81,7 %), exemestanas – 8 (13,3 %) bei letrozolis – 3 (5,0 %). 32 (65,3 %) moterys, vartojančios anastrozolį, turėjo KMT pokyčių, 17 (34,7 %) – neturėjo. Iš 33 moterų, kurioms DXA tyrimas atliktas daugiau nei per 1 metus nuo AI vartojimo pradžios, 21 (63, 6 %) KMT yra pakitęs. Logistinės regresijos pagalba nustatyta, kad kontroliuojant amžių, anastrozolio įtaka KMT pokyčiams padidėja 2,57 kartų (p=0,177). Reikalinga pacienčių imtis: 126 moterys (63 moterys vartojančios anastrozolį ir 63 – ne), tam, kad anastrozolio įtaka KMT pokyčiams būtų statistiškai reikšminga. Tyrimo išvados: 1. KMT pokyčiai priklauso nuo amžiaus (p=0,028), bet sąsajų su KMI, menopauze bei klinikinėmis ir molekulinėmis naviko charakteristikomis nenustatyta. 2. Dėl nepakankamos tiriamųjų imties bei trumpo stebėsenos laikotarpio AI vartojimas neturėjo įtakos KMT pokyčiams. 3. KMT pokyčiai nepriklausė nuo AI vartojimo trukmės.
43 2