Rudžianskas, Viktoras

Autorius: Ugnė Tamošiūnaitė Darbo pavadinimas: Moduliuojamo Intensyvumo (IMRT) ir Arkinio Moduliuojamo Intensyvumo (VMAT) Radioterapijos Palyginimas, Gydant Galvos ir Kaklo Plokščialąstelinę Karcinomą. Tikslas: Įvertinti ir palyginti pacientų, sergančiųjų galvos ir kaklo plokščialąsteline karcinoma, IMRT ir VMAT gydymo planų dozimetrinius rodiklius. Uždaviniai: 1. Įvertinti IMRT ir VMAT gydymo planų taikinio tūrių dozimetrinius parametrus (dozės maksimumą - Dmax, dozės minimumą – Dmin, vidutinę dozę – Dmean, taikinio tūrio apėmimą – TC, homogeniškumo indeksą - HI, apimties indeksą - CI, dozės heterogeniškumo indeksą – DHI, gradiento indeksą – GI, išorinio tūrio indeksą – EI, standartinį nuokrypį – SD ir bendrą dozimetrinį indeksą – UDI; 2. Įvertinti IMRT ir VMAT gydymo planų kritinių organų (angl. organs at risk) dozimetrinius parametrus (dozės maksimumą - Dmax ir vidutinę dozę – Dmean); 3. Palyginti IMRT ir VMAT gydymo planų taikinio tūrių ir kritinių organų parametrus tarpusavyje. Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrimo metu bus naudojami LSMU MA MF Onkologijos instituto spindulinės terapijos duomenų bazėje esantys duomenys, kurie yra užkoduoti bei nuasmeninti, todėl paciento tapatybė nebus žinoma. Darbo metu bus vertinami uždaviniuose nurodyti gydymo planų parametrai. Likusi informacija (diagnozė, demografiniai ir patomorfologiniai duomenys) bus surinktai iš spindulinės terapijos duomenų bazės, kurioje duomenys yra užkoduoti ir nuasmeninti. Surinkus informaciją bus taikomi statistinės analizės metodai, lyginami skirtingų gydymo metodikų dozimetriniai parametrai. Rezultatai: Išanalizuoti 10 pacientų, sergančių nosiaryklės plokščialąsteline karcinoma, IMRT ir VMAT gydymo planai. PTV 70 tūryje dozės padengimas ir homogeniškumas abiem metodais buvo panašūs. Taikiniuose PTV 60 ir PTV 50 VMAT planuose nustatytas reikšmingai geresnis dozės tolygumas, didesnės Dmin ir Dmean reikšmės bei mažesnis dozės pasiskirstymo nuokrypis (p < 0,05). Vertinant kritinių organų išsaugojimą, VMAT geriau saugojo paausio seilių liaukas (p = 0,002), o IMRT - nugaros smegenis ir smegenų kamieną (p = 0,001). Išvados: Abiem metodais pasiekiamas pakankamas taikinių apšvitinimas, tačiau VMAT PTV 60 ir PTV 50 tūriuose užtikrina tolygesnį dozės pasiskirstymą. Taip pat, VMAT pasižymi geresniu homogeniškumu PTV 60 ir PTV 50 tūriuose, o IMRT - PTV 70 tūryje. VMAT užtikrina geresnį paausio seilių liaukų išsaugojimą, IMRT – nugaros smegenų ir smegenų kamieno. VMAT gali būti efektyvesnis gydant PTV 60 ir PTV 50 tūrių taikinius ir siekiant sumažinti kai kurių kritinių organų apšvitinimą, IMRT išlieka pranašesnis esant taikiniams šalia nervinių struktūrų.

Pagrindiniai faktai: Galvos ir kaklo vėžys yra šeštas pagal dažnumą piktybinis navikas pasaulyje. Apie 40% pacientų pasireiškia ankstyvoje stadijoje ir yra gydomi operacija ir/arba radioterapija. The vaizdinių tyrimų diagnostinis tikslumas turėtų būti aiškiai pripažintas vadovaujančiam asmeniui ir kaklo vėžiu sergantiems pacientams. Šis tyrimas skirtas PET/CT diagnostikos tikslumui įvertinti dėl kliniškai N0 navikų neigiamos prognozės vertės nustatymas. Metodai: Pacientai, sergantys kliniškai N0 galvos ir kaklo plokščialąsteline karcinoma (HNSCC). buvo tiriami retrospektyviai, siekiant nustatyti neigiamą prognozę vertė (NPV). Tikslas: šio tyrimo tikslas – nustatyti neigiamą nuspėjamąją vertę (NPV) pozitrono emisinė tomografija / kompiuterinė tomografija (PET/CT), skirta kliniškai N0 galvai ir kaklui atvejai, pagrįsti selektyviąja kaklo disekacija (SLND). Tikslai:

1. įvertinti PET/CT jautrumą ir specifiškumą galvos ir kaklo suragėjusioms ląstelėms karcinoma (HNSCC) dėl limfmazgių būklės nustatymo;
2. įvertinti neigiamą PET/CT prognozuojamąją vertę (NPV) dėl HNSCC kliniškai N0;
3. nustatyti išgyvenamumą be progresavimo (PFS).

Gerklų ir gerklaryklės vėžys – organus tausojančio gydymo galimybės Tikslas ir uždaviniai: Šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti mokslinių duomenų bazių straipsnius ne senesnius nei 10 metų, kuriuose pateikta gerklų ir gerklaryklės vėžio organus tausojančio gydymo galimybės, pritaikant PRISMA metodologiją. Pristatyti gerklų ir gerklaryklės vėžio gydymo galimybes. Įvertinti gerklų ir gerklaryklės vėžio radioterapijos, chemoradioterapijos ir chirurginio gydymo efektyvumą. Palyginti organus tausojančio gydymo metodus, vertinant lokalią kontrolę (LC), laiką be ligos progresavimo (PFS), išgyvenamumą be ligos (DFS). Metodai: Ši literatūros apžvalga paremta PRISMA (Preferred reporting item for systematic review and meta-analyses) metodika. Mokslinio darbo medžiagos paieška vyko „PubMed“ ir „Cochrane“ duomenų bazėse. Paieškos skiltyje buvo įvedami raktažodžiai anglų kalba : „laryngeal and hypopharyngeal cancer“ , „organ preservation treatment in larynx and hypopharynx cancer“. Iš viso atrinkti 12 straipsnių, atitinkančių kriterijus, kurie aprašyti rezultatų dalyje. Tyrimo rezultatai: Literatūros analizėje buvo analizuojami 12 ne senesnių nei 10 metų mokslinių straipsnių. Bendro išgyvenamumo rodiklis (OS) įvertintas 10 straipsnių, išgyvenamumas be ligos (DFS) vertintas 8 straipsniuose, lokalios kontrolės rodiklis (LC) – 6 straipsniuose, o gerklų išsaugojimo (LP) – 3 straipsniuose, 1 straipsnis nepateikė jokių apskaičiuotų rodiklių. Išvados: Gerklų ir gerklaryklės vėžio gydymui taikoma radioterapija, chemoradioterapija bei chirurginis gydymas, kuris gali būti atviras (išorinis) ir endoskopinis (TLM, TORS). Jeigu pacientui nustatyta ankstyva stadija onkologinio susirgimo, efektyviausiu būdu išlieka chirurginis būdas, pavyzdžiui, transoralinė chirurgija (TOL), kurios funkcijos išsaugojimo rodiklis (FPS) siekia 94%. Bendras išgyvenamumas (OS) pacientams, kurie gavo chemoradioterapinį gydymą buvo nuo 40,5% iki 94%, išvedus bendrą vidurkį OS siekia 65,2%. O radioterapijos efektyvumas buvo vertinamas 2 metų gerklų išsaugojimo rodikliu, išgyvenamumu be ligos, lokalios kontrolės rodikliu bei bendro išgyvenamumo rodikliu, kurie siekė 85,7%, 68,1%, 85,8%, 39,0%. Apibendrinus išanalizuotų straipsnių rezultatus, chemoradioterapijos (CRT) LC rodiklio vidurkis buvo 74,9%, DFS – 65,9%, PFS – 42,6%, o taikant IC su RT DFS, LC ir PFS rodiklis siekė 86%, 85,8% 45,4%.

Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti mikroRNR – 27a – 3p bei mikroRNR – 205 raišką sergančiųjų galvos ir kaklo onkologiniais susirgimais sveikame ir navikiniame audinyje ir įvertinti ryšį su ligos eiga. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti ir įvertinti mikroRNR – 27a – 3p raiškos pokyčius galvos ir kaklo navikiniame audinyje. 2. Ištirti ir įvertinti mikroRNR – 205 raiškos pokyčius galvos ir kaklo navikiniame audinyje. 3. Nustatyti tirtų mikroRNR ryšį su ligos morfologiniais aspektais ir ligos prognoze. Tyrimo metodika: tyrimo objektais buvo pasirinkti pacientai, sergantys galvos ir kaklo navikais. Biologinė medžiaga iš LSMU MA MF Onkologijos instituto audinių banko atrinkta randomizacijos būdu. Naudojant „AllPrep DNA/RNA/miRNA Universal Kit“ (Qiagen, Vokietija) buvo išskirtos mikroRNR, kurių raiška vėliau buvo vertinama atlikus realaus laiko PGR reakciją. Gavus duomenis buvo vertinama mikroRNR raiškų pokyčių įtaka klinikiniam ligos pasireiškimui bei prognozei. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinę programą „IBM® SPSS® Statistics 26.0“. Tyrimo rezultatai: viso tyrimo metu buvo atlikta 71 paciento mėginių analizė. Siekiant įvertinti mikroRNR ekspresijos pokyčių ryšį su ligos eiga ir prognoze, buvo apskaičiuotos tirtų mikroRNR raiškų medianos (miR-27a-3p 0,692, miR-205 atitinkamai 0,751). Pagal nustatytą dydį tirti asmenys buvo suskirstyti į didelės ir mažos raiškos grupes. Atlikta statistinė analizė neparodė statistiškai reikšmingo ryšio tarp klinikinių ligos išraiškų bei tyrimo metu tirtų mikroRNR raiškos pokyčių. Abiejų mikroRNR ekspresijos koreliacija su morfologiniais ligos požymiais buvo silpna arba labai silpna. Vis dėlto, pacientams, kuriems buvo nustatyta pažengusi ligos stadija (III – IV), stebėta silpna, tačiau statistiškai reikšminga koreliacija su mikroRNR-27a-3p raiška (r=0,250, p=0,035). Be to, duomenų analizė parodė ryšį tarp padidėjusios miR-205 raiškos ir gerklų vėžio (r=0,242, p=0,042). Apskaičiuota DFS mediana siekė 22 mėnesius, tačiau nei miR-27a-3p, nei miR-205 reikšmingai nekoreliavo su DFS (atitinkamai p=0,539 ir p=0,589). Tyrimo išvados: tirtų mikroRNR medianos nesiekė 1. Tai leidžia daryti išvadą, jog navikiniame GKN audinyje vyravo sumažėjusi minėtų mikroRNR raiška. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp padidėjusios miR-27a-3p raiškos ir pažengusios ligos stadijos bei miR-205 raiškos ir gerklų vėžio, tačiau reikšmingos koreliacijos su kitais klinikiniais duomenimis nestebėta.

Tikslas ir uždaviniai: Apžvelgti ir įvertinti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašoma galvos ir kaklo plokščialąstelinės karcinomos, pozitronų emisijos tomografijos su kompiuterine tomografija (PET/KT), metabolinių parametrų prognostinė reikšmė. Pristatyti PET/KT tyrimo svarbą galvos ir kaklo srities navikų diagnostikai ir gydymui. Įvardinti pagrindinius PET/KT metabolinius parametrus. Įvertinti standartizuotos kaupimo vertės (SUV), metabolinio naviko tūrio (MTV) ir bendros židinio glikolizės (TLG) įtaką pacientų išgyvenamumui ir laikui iki ligos atsinaujinimo. Metodai: : Mokslinės literatūros apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarimo metu taikomi PRISMA (Preferred reporting item for systematic review and meta-analyses) metodiniai nurodymai. Prieš analizę ruošiamas publikacijų analizės ir duomenų rinkimo planas, pagal kurį bus atrenkami ir analizuojami moksliniai straipsniai apie galvos ir kaklo srities plokščialąstelinės karcinomos PET/KT metabolinių parametrų prognostinę reikšmę ir šio tyrimo svarbą diagnostikai ir gydymui. Tyrimo rezultatai: Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 11 mokslinių straipsnių, kuriuose bendras tiriamųjų skaičius buvo 706 pacientai. Metabolinių parametrų ryšys su bendru išgyvenamumu (OS) ir išgyvenamumu be ligos (EFS) vertintas 9 tyrimuose, 2 – vertintas ryšys su jau žinomais blogos prognozės veiksniais. Teigiamas prognostinis ryšis vertinant duomenis rastas: MTV - 11, TGL – 8, SUV – 4 straipsniuose. Išvados: 18F-FDG PET/KT specifiškiausias ir jautriausias, tyrimas galvos ir kaklo srities navikų (GKSN) diagnostikoje, gydymo stebėjime ir planavime. Metaboliniai parametrai daugelio nagrinėtų tyrimų teigimų naudingi vertinant bendrą išgyvenamumą (OS) ir laiką be ligos (EFS), prieš pasirenkant specifinį gydymą ir jo metu. Dažniausiai nagrinėjami rodikliai MTV ir TGL, rečiausiai – SUV. Esant mažesnėms MTV ir TLG reikšmėms EFS ir OS ilgesni. Šis dėsningumas rečiausiai nustatytas vertinant SUV rodiklius. Literatūros analizėje MTV vertinamas kaip perspektyviausias prognostinis žymuo, bet savo jautrumu ir specifiškumu neatsilieka ir TGL. Tačiau negalima tiksliai įvardinti ribinių SUV, MTV ir TGL reikšmių, dėl tyrimų heterogeniškumo – reikalingos tolimesnės studijos.

Darbo tikslas: nustatyti YAP1 geno amplifikacijos sąsają su pacientų, sergančių galvos ir kaklo navikais, klinikiniais duomenimis ir gydymo veiksmingumu. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti YAP1 geno amplifikacijos dažnį pacientams, sergantiems galvos ir kaklo navikais, bei palyginti YAP1 geno amplifikacijos dažnį normaliame ir navikiniame audiniuose; 2. nustatyti YAP1 geno amplifikacijos sąsają su klinikiniais duomenimis: amžiumi, lytimi, naviko lokalizacija, T ir N būkle, diferenciacijos laipsniu (G); 3. įvertinti YAP1 geno amplifikacijos sąsają su gydymo atsaku bei įtaką laikui be ligos progreso. Tyrimo dalyviai ir metodika: tirti 27 pacientai, kurie nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. buvo gydyti LSMUL Kauno klinikos dėl galvos ir kaklo plokšialąstelinės karcinomos. Biopsijos metu navikiniai audiniai paimti iš pirminio naviko, normalūs audiniai – iš apatinės lūpos vidinės gleivinės. YAP1 geno kopijų skaičius nustatytas tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistics 26.0 programa. Rezultatai: 18,5% pacientų nustatyta YAP1 geno amplifikacija, 74,1% pacientų – YAP1 geno kopijų skaičius normalus, o 7,4% pacientų – YAP1 geno delecija. YAP1 geno amplifikacija galvos ir kaklo navikiniame audinyje nebuvo reikšminga (p>0,05) lyginant su normaliu audiniu. YAP1 geno amplifikacijos sąsaja su pacientų amžiumi (p=0,242), lytimi (p=0,502), naviko lokalizacija (p=0,336), pirminiu naviku (p=0,277), sritiniais limfmazgiais (p=0,188) bei diferenciacijos laipsniu (p=0,179) nėra reikšminga. Vertinant gydymo atsaką tarp pacientų su nutatyta YAP1 geno amplifikacija ir tarp tų pacientų, kuriems nebuvo rasta, nėra reikšmingo skirtumo (p>0,05). Laikas be ligos progreso truko nuo 4 iki 18 mėn., vidutiniškai 9,67±7,37 mėn. YAP1 geno amplifikacijos koreliacija su laiku be ligos progreso yra stipriai neigiama ir nereikšminga (r=-0,866, p=0,333). Išvados: YAP1 geno amplifikacija nustatyta 18,5% pacientų, sergančių galvos ir kaklo navikais, ir nėra reikšminga lyginant navikinį audinį su normaliu. Nėra reikšmingos sąsajos tarp YAP1 geno amplifikacijos ir pacientų klinikinių duomenų. YAP1 geno amplifikacija neturi reikšmingos įtakos gydymo atsakui ir laikui be ligos progreso.

Tyrimo metu siekta nustatyti mikro-RNR-141, mikro-RNR-200a ir mikro-RNR-375 raišką galvos ir kaklo biopsijos ir operacinės medžiagos navikiniame ir nenavikiniame audinyje bei ištirti sąsajas su ligos prognoze. Tyrime dalyvavo 27 pacientai vyresni nei 18 metų, sergantys galvos ir kaklo plokčialąsteline karcinoma, geros funkcinės būklės (ECOG – 0-1), kuriems numatytas standartinis kompleksinis gydymas (chemospindulinis arba biospindulinis gydymas). Raiškai nustatyti buvo atliktas mikro-RNR išskyrimas iš biopsinės ar operacinės medžiagos bei kraujo mėginių bei tikro laiko polimerazės grandininė reakcija (TL-PGR). Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 26.0 for Windows“ statistinį paketą. Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti remtasi ANOVA bei t-test kriterijais, ryšiui su prognoze – sudaryti Kaplan-Mieir grafikai ir ROC kreivės. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.Stebėtas platus reikšmių diapozonas nuo sumažėjusios raiškos iki padidėjusios. Vyravo sumažėjusios miRNR raiškos, labiausiai – miRNR-375. Vienintelė stebėta koreliacija, kuri buvo statistiškai reikšminga - RECIST kriterijais įvertintas ligos progresas ir miRNR-141 bei miRNR-200a raiškos sumažėjimai. Tokie rezultatai sudaro prielaidą teigti, jog abi miRNR galvos ir kaklo navikų kancerogenezėje dalyvauja kaip tumoro supresoriai. Stebėta didesnės miRNR-141 ir miRNR-200a raiškos ryšys su DFS, lyginant su mažesne raiška, tačiau statistiškai reikšminga buvo tik miRNR-141 raiška. Tinkamiausias biožymuo iš tirtų – miRNR-141 raiška, kurios AUC = 0.839, pasižyminti 83.3% jautrumu, 86.7% specifiškumu. Artimi rezultatai buvo ir miRNA-200a - AUC = 0.756, pasižyminiti 75% jautrumu, tačiau 53,3% specifiškumu. Labai skirtingi tiriamųjų anatominės srities ėminiai, galėjo būti dalis priežasties kodėl gauti rezultatai taip plačiai pasiskirstė.

Tirti pacientai, sergantys pažengusiais galvos ir kaklo navikais, kuriems skirta indukcinė chemoterapija ir chemospindulinis gydymas. PET/KT tyrimas buvo atliktas prieš ir po indukcinės chemoterapijos. Spindulinio gydymo planavimas atliktas remiantis PET/KT vaizdais, gautais po indukcinės chemoterapijos. Vertinti PET/KT metaboliniai parametrai, lokalus ir sritinis ligos atkryčiai, bendras išgyvenamumas ir laikas iki ligos progresavimo.

Darbą atliko: Jorūnė Šuipytė Darbo pavadinimas: Sarginio limfmazgio biopsijos reikšmė diagnozuojant ir gydant pacientus, sergančius galvos ir kaklo plokščialąsteline karcinoma Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti sarginio limfmazgio biopsijos veiksmingumą ir saugumą gerklų plokščialąstelinės karcinoma sergančių pacientų. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti laiką iki ligos progreso pacientams, sergantiems gerklų plokščialąsteline karcinoma, kuriems atlikta sarginio limfmazgio biopsija validacijos ir klinikinėje fazėse. 2. Nustatyti ir palyginti vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (SPECT-CT) ir Gama spindulių jutiklio sarginių limfmazgių identifikacijos vertę. 3. Nustatyti gerklų navikų sarginių limfmazgių lokalizacijos dažnį, vertinant pagal sritinių kaklo limfmazgių puses ir anatominius lygius. 4. Nustatyti ir įvertinti sarginio limfmazgio biopsijos jautrumą, specifiškumą, neigiamą ir teigiamą prognostinį dydį sergant gerklų plokščialąsteline karcinoma. Metodai: Atliktas prospektyvinis tyrimas, kurio metu vertinta sarginio limfmazgio biopsijos reikšmė sergantiems gerklų plokščialąsteline karcinoma. Pacientai buvo sekami iki 2017m. vasario 15 d. dėl ligos progresavimo. Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 bei MS Excel 2013 programomis. Jautrumui bei specifiškumui vertinti naudotas Clinical Calculator 1, ©Richard Lowry 2001-2016. Tyrimo dalyviai: Įtraukti 58 pacientai, kurie gydyti nuo 2011m. iki 2016 m. Neįtraukti tie, kuriems prieš tai taikytas ankstesnis gydymas kaklo srityje; laringoskopijos metu neįmanoma pilnai įvertinti naviko apimties dėl apsunkinto priėjimo; sergantys kt. lokalizacijos vėžiu ar turintys psichikos sutrikimų bei ligoniai, negalintys dalyvauti pagal protokolą. Tyrimo rezultatai: Biopsijos jautrumas–75,00proc. (19.41-99.37 proc. 95% CI), specifiškumas – 95,83proc. (78,88-99.89 proc. 95% CI); laikas iki ligos atkryčio tarp validacijos (50,9) ir klinikinės (63,34mėn) fazės grupių stat. reikšmingai nesiskyrė (p=0,088). Vidutiniškai atkrytis registruotas po 57,12mėn. Išvados: 1. Šio tyrimo metu nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant laiką iki ligos progreso, tarp validacijos bei klinikinės fazės tiriamųjų (50,9 mėn. ir 63,34 mėn., p=0,088, atitinkamai). 2. Statistiškai patikimo skirtumo tarp SPECT/CT bei gama spindulių jutikliu identifikuotų sarginių limfmazgių skaičiaus nenustatyta (p=0,2). 3. Sarginiai limfmazgiai dažniausiai nustatyti II ( 31proc.) ir III lygiuose (46,6 proc.) bei tos pačios pusės limfmazgiuose (70,64 proc.). 4. Nustatytas sarginio limfmazgio biopsijos jautrumas sergant gerklų plokščialąsteline karcinoma šiame tyrime 75 proc, specifiškumas – 95,83 proc., neigiamas prognostinis dydis – 95,83 proc. ir teigiamas prognostinis dydis – 75,00 proc.

Darbo tikslas: įvertinti NQO1 609 geno polimorfizmų ir demografinių, mitybos bei gyvenimo būdo ypatumų sąsajų reikšmę, prognozuojant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio (GTŽV) išplitimą į sritinius limfmazgius. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti demografinių, mitybos bei gyvenimo būdo ypatumų sąsajas su GTŽV metastazių nustatymu sritiniuose limfmazgiuose; 2) išanalizuoti geno NQO1 609 polimorfizmų sąsajas su GTŽV metastazių nustatymu sritiniuose limfmazgiuose; 3) įvertinti geno NQO1 609 atskirų polimorfizmų ir demografinių, mitybos, gyvenimo būdo ypatumų derinio sąsajas su GTŽV metastazių nustatymu sritiniuose limfmazgiuose. Metodai: į tyrimą įtrauktas 81 pacientas, sergantis GTŽV. Tiriamieji apklausti, naudojant klausimyną apie demografinių, mitybos bei gyvenimo būdo ypatumus. Taip pat buvo renkami bei kaupiami pacientų veninio kraujo ėminiai. Geno NQO1 609 polimorfizmai nustatyti, padauginant geną polimerazės grandinės reakcijos metodu. Geno variantai identifikuoti restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo tyrimo metodu. Duomenų analizė atlikta, naudojant IBM SPSS 23 programinį paketą. Rezultatai: nustatyta, kad žuvį vartojantiems pacientams 5 kartus mažesnė tikimybė, kad bus diagnozuota į sritinius limfmazgius išplitusi liga (p=0,034). NQO1 609 geno polimorfizmai nustatyti: CC–64 proc. tiriamųjų, CT–33 proc., TT–2,5 proc. Esant CC polimorfizmui 3,5 karto mažesnė rizika, kad bus diagnozuota išplitusi į sritinius limfmazgius liga (p=0,013). Ši prognostinė reikšmė praranda prasmę, organizmą veikiant epigenetiniams veiksniams: moteriškai lyčiai, vienišam gyvenimo būdui, retam žuvies vartojimui, dažnesniam (dažniau nei 1 kartą per mėnesį) alkoholio vartojimui, nutukimui ir sėsliam gyvenimo būdui. Išvados: žuvį valgantiems pacientams dažniau nustatoma neišplitusi į sritinius limfmazgius GTŽV. Geno NQO1 609 polimorfizmai susiję su limfmazgių būkle, sergant GTŽV, tačiau prognostinė reikšmė priklauso nuo organizmą veikiančių epigenetinių veiksnių.