Šileikienė, Lolita

Applied Public Health THE ROLE OF PHYSICIANS' LIFESTYLE COUNSELLING ON PATIENT CHOICES OF PREVENTIVE HEALTH MEASURES IN NIGERIA Precious Oluwapelumi Aderoju Supervisor Lolita Šileikienė, MD, PhD. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas; 2025. 52 p.

Aim: To explore the role of general practitioners in promoting lifestyle changes of patients‘ choices in Nigeria.

Objectives: 1. To evaluate the opinions of patients about the current practices of physicians in general practice (GPs) in lifestyle counselling of outpatients; 2. To assess the measures of lifestyle changes taken by patients after GPs counselling about lifestyle changes; 3. To identify and analyse the challenges faced by patients integrating lifestyle changes into their daily lives.

Methods: A cross-sectional study was conducted in St. David Hospital Ibadan Nigeria, focusing on outpatients. A convenient sampling was employed. The study utilized a structured questionnaire. The data collected were analyzed using the SPSS statistical program. Standard statistical analysis methods were applied.

Results: 41.5% of the 325 outpatients held a positive opinion about the lifestyle counselling provided by their GPs. 64.3% of respondents reported that they did not receive any lifestyle counselling; 67.4% found the advice unclear and 63.7% felt that their GP did not adequately listen to their concerns. 74.5% of patients did not make any changes in their lifestyle following counselling. Only 25.5% reported making minor changes in diet, regular exercise, sleep. Factors such as marital status, religion, urban versus rural residence, educational level, employment status, and monthly income were significantly linked to how patients perceived GP counselling (p<0.05). In a model predicting behavior, patients with a positive opinion were 49.47 times more likely (AOR = 49.47, p < 0.001) to report significant lifestyle modifications compared to those with negative opinions. A significant portion of patients faced challenges with sustaining lifestyle changes due to psychological barriers like stress and limited support.

Conclusion: Many patients held negative opinions about the GP’s lifestyle counselling. Common concerns included unclear advice, limited listening from doctors, and a lack of follow-up support. Patients with a positive opinion of their GP’s counselling were more likely to adopt meaningful lifestyle changes, while older age and lower income affected how easily patients could apply these changes in daily life. The study results highlight the importance of patients' positive attitudes towards physician consultations in order to encourage lifestyle changes. Improving the quality of counselling and addressing personal and socioeconomic barriers can help strengthen the role of physicians in promoting preventive health behaviors in Nigeria.

Keywords: Lifestyle Counselling, Preventive Health, Patient Choices, Nigeria.

Taikomoji visuomenės sveikata (antrosios pakopos studijų programa) PACIENTŲ ŽINIŲ APIE ARTERINĘ HIPERTENZIJĄ IR JOS VALDYMĄ TYRIMAS Vilius Kazlauskas Mokslinis vadovas: doc. dr. Lolita Šileikienė. Konsultantas: prof. dr. Leonas Valius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas.
Kaunas; 2025 m. Darbo tikslas. Išsiaiškinti ambulatorinių pacientų žinias apie arterinę hipertenziją, jos grėsmes sveikatai, prevencijos galimybes ir valdymo priemones. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų turimas žinias apie arterinę hipertenziją, jos grėsmes sveikatai ir prevencijos bei valdymo priemonių galimybes. 2. Nustatyti, kokias priemones pacientai taiko, siekdami suvaldyti AH ir ją kontroliuoti. 3. Išsiaiškinti, kokiais komunikacijos kanalais pacientai gauna informaciją apie AH grėsmes sveikatai, prevenciją ir kontrolę. 4. Palyginti sergančių AH ir asmenų, kuriems nediagnozuota AH, žinias, informuotumą apie AH, jos grėsmes sveikatai ir prevencijos galimybes.
Metodika. Apklausa atlikta Kauno klinikų Kardiologijos ir Šeimos medicinos klinikoje, dalyvavo 90 respondentų, kurie pildė anketines apklausas. Duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 30.0.0.0“. Rezultatai. Respondentai geriausiai atsakė į klausimus apie AH sukeliamas komplikacijas, sveikos mitybos svarbą ir aukšto kraujospūdžio, kaip galimo AH požymio, atpažinimą. Sergantieji AH pacientai dažniausiai ligą valdė nerūkydami, atsakingu antihipertenzinių vaistų vartojimu bei lankymusi pas gydytoją. Pagrindinis informacijos šaltinis apie AH – šeimos gydytojas. Tiek sergantys, tiek nesergantys AH respondentai geriausiai atsakė į klausimus apie sveikos mitybos svarbą ir medikamentų vartojimo būtinybę. Sergantys AH pacientai geriau atsakė į klausimus apie vaistų vartojimo dažnumą, diastolinio kraujo spaudimo reikšmę AH diagnostikoje bei šios ligos sukeliamus sveikatos pakitimus ir komplikacijas.
Išvados. Daugumos respondentų žinių lygis apie AH yra žemas. Silpniausios žinių sritys – apie ilgalaikį medikamentų vartojimą savijautai pagerinti ir gyvenimo būdo keitimą, vartojant medikamentus. Dažniausios taikomos kraujospūdžio valdymo priemonės: nerūkymas; nepraleidžiamas suplanuotas apsilankymas pas gydytoją; nepamirštami vartoti medikamentai, skirti AH kontroliuoti; nesustojami vartoti medikamentai nuo AH dėl šalutinio medikamentų poveikio; vartojami medikamentai, skirti AH tokiomis dozėmis, kokias nurodė gydytojas. Informacija apie AH dažniausiai gaunama iš šeimos gydytojo, gydytojo kardiologo bei interneto svetainių; rečiausiais komunikacijos kanalais nurodė artimuosius, socialinius tinklus ir bendrosios praktikos slaugytojus. Pacientų, kurie serga AH, ir pacientų, kuriems nediagnozuota AH, labiausiai skyrėsi žinios apie AH diagnozavimo ir atsiradimo priežastis bei medikamentų vartojimą. Lyginant sergančių ir nesergančių pacientų atsakymus apie AH, pastebėta, kad abi grupės geriausiai atsakė į klausimus apie sveikos mitybos svarbą ir medikamentų vartojimo būtinybę. Sergantys AH pacientai geriau atsakė į klausimus apie vaistų vartojimo dažnumą, diastolinio kraujo spaudimo reikšmę AH diagnostikoje bei šios ligos sukeliamus sveikatos pokyčius ir komplikacijas.

Taikomoji visuomenės sveikata ALYTAUS MIESTO 18–30 METŲ AMŽIAUS ŽMONIŲ RIZIKINGOS ELGSENOS IR GYVENSENOS ĮPROČIŲ SĄSAJŲ SU BURNOS SVEIKATA TYRIMAS Evelina Kerevičiūtė Mokslinis vadovas doc. dr. Lolita Šileikienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2025. 72 p. Darbo tikslas. Įvertinti Alytaus miesto jaunų žmonių burnos sveikatos būklę ir jos sąsajas su rizikinga elgsena bei gyvensenos įpročiais. Uždaviniai:

1. Įvertinti jaunų žmonių rizikingą elgseną: tabako, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą.
2. Nustatyti jauno amžiaus žmonių gyvensenos: fizinio (ne)aktyvumo, mitybos, darbo ir poilsio, burnos higienos įpročius.
3. Nustatyti tiriamųjų burnos sveikatos būklės vertinimą ir jo sąsajas su rizikinga elgsena, emocine savijauta ir gyvensenos įpročiais. Metodika. Kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas buvo atliktas 2024 m. birželio–rugsėjo mėnesiais. Tyrime dalyvavo Alytaus X odontologijos klinikos 18–30 metų amžiaus pacientai. Tyrimo instrumentas – anoniminis klausimynas. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą „SPSS/w 29.0“. Duomenų statistinei analizei atlikti taikyti aprašomosios statistikos metodai, siekiant įvertinti sąsajas, buvo taikytas χ² testas. Siekiant nustatyti burnos sveikatos vertinimo sąsajas su rizikingo elgesio, gyvensenos ir emocinės savijautos veiksniais, buvo taikyta binarinė logistinės regresijos analizė. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 56,8 proc. tiriamųjų vartojo tabaką, 50,5 proc. –psichotropines medžiagas, 78,6 proc. – alkoholį. Dauguma tiriamųjų (67,3 proc.) buvo fiziškai aktyvūs rečiau nei 4 kartus per savaitę, o 89,7 proc. vyrų ir 40 proc. moterų miegojo trumpiau nei 7 val. per parą. Kelis kartus per dieną energinius gėrimus vartojo 20,8 proc., o saldžius gėrimus – 13,5 proc. respondentų. 73,4 proc. tiriamųjų nurodė patiriantys stresą, o 28,1 proc. teigė, kad griežia dantimis. Moterys dažniau savo burnos sveikatos būklę vertino gerai (53,7 proc.), negu vyrai (22,7 proc.) (p<0,05). Nustatyta, kad gerą emocinę savijautą turėjo 53,6 proc. tiriamųjų. Kasdien naudojantiems tarpdančių priežiūros priemones, dantenų kraujavimas nepasireiškė. Burnos sveikatos vertinimui reikšmingų sąsajų turėjo rizikinga elgsena, gyvensena ir emocinė savijauta. Išvados. Jauno amžiaus žmonės dažnai pasižymėjo rizikinga elgsena – daugiau nei pusė jų vartojo tabaką, alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas. Alkoholį ir energinius gėrimus vartojantys tiriamieji turėjo prastesnę, o daržoves ir vaisius kasdien valgantys tiriamieji turėjo geresnę burnos sveikatą. Nustatyta, kad blogesniam burnos sveikatos vertinimui įtakos turėjo cigarečių, kaitinamojo tabako rūkymas, psichoaktyvių medžiagų, alkoholio, energinių gėrimų vartojimas, fizinis neaktyvumas, prastas miego kokybės vertinimas, emocinė savijauta bei mityba.

Aim: To assess the prevalence of cardiovascular disease risk factors (high blood pressure, lipid disorders, diabetes, obesity) and their associations with lifestyle patterns (diet, physical activity, smoking, alcohol consumption, illicit drugs) among the adult population in Accra, Ghana. Objectives: 1. To assess the prevalence of cardiovascular disease (CVD) risk factors (RFs) (high blood pressure, lipid disorders, diabetes mellitus, obesity) among the adult population of Accra. 2. To determine lifestyle patterns (diet, physical activity, smoking, alcohol, and illicit drugs consumption) of the study participants. 3. To compare the prevalence of CVD RFs and lifestyle patterns in different socio demographic study groups. 4. To explore associations of CVD RFs and lifestyle patterns among respondents of the study. Methods: A cross-sectional study was carried out using an online questionnaire. The questionnaire was used to determine self-reported and rated health, and lifestyle characteristics and behaviours - smoking, physical activity, alcohol use, diet, and illicit drugs among study participants and other factors. For statistical analysis, descriptive quantitative analysis, Chi-square analysis and Correlation Analysis was used. Results: The study involved 177 participants aged between 30 and 75. An important finding was the significant relationship observed between sociodemographic groups and the prevalence of risk factors and lifestyle patterns. This suggests that certain sociodemographic characteristics may influence the likelihood of individuals exhibiting specific risk factors and lifestyle patterns, highlighting the importance of considering social and demographic factors in understanding health outcomes. The findings reveal significant prevalence rates of cardiovascular risk factors, including high blood pressure, lipid disorders, diabetes mellitus, and obesity, among the surveyed population. Additionally, the study highlights various lifestyle patterns, including alcohol consumption, smoking, illicit drug use, physical activity, and dietary habits. Additionally, it's noted that responses were equally distributed between male and female participants in the study, indicating balanced representation across genders. Conclusion: The thesis provides a comprehensive understanding of cardiovascular disease risk factors and lifestyle patterns among the population in Accra, Ghana. It highlights the need for targeted interventions and initiatives to address modifiable risk factors, promote healthy lifestyles, and improve access to healthcare services. By addressing the complex interplay of demographic, socioeconomic, and lifestyle factors, policymakers and healthcare professionals can work towards reducing the burden of cardiovascular diseases and improving population health outcomes in Accra, Ghana.

Tikslas: Įvertinti Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties sveikatos priežiūros darbuotojų subjektyvios gerovės, sveikatos bei darbo ir asmeninio gyvenimo balanso sąsajas. Uždaviniai: 1. Nustatyti skubiosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą; 2. Įvertinti tiriamosios populiacijos subjektyvią gerovę ir sveikatą; 3. Palyginti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą (DAGB), subjektyvią gerovę ir sveikatą tarp skirtingų tiriamųjų grupių; 4. Įvertinti tiriamosios populiacijos subjektyvios gerovės, sveikatos ir DAGB sąsajas. Metodika: Šis momentinis epidemiologinis tyrimas buvo atliktas 2023 metų balandžio – gegužės mėn. Tyrimo anketos (su standartizuotomis skalėmis European Quality of Life Survey 2016, WHO-5 well-being index, EQ-5D-5L, EQ VAS) nuoroda buvo išsiųsta saugiu el. paštu; apskaičiuota tyrimo imtis buvo n=175, atsako dažnis - 35.42%. Duomenims analizuoti buvo naudojamos aprašomosios statistikos (Chi-kvadratas), neparametrinės statistinės analizės testas, koreliacinė analizė ir sklindančių taškų diagramos. Rezultatai: 67,7% tyrime dalyvavę Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai nurodė gerą DAGB; 32,3% dalyvių, ypač jaunesni darbuotojai, turi iššūkių palaikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Dažnos problemos buvo su darbu susijęs nuovargis (79 %) ir kišimasis į šeimos pareigas (51,6 %). Vidutinis DAGB balas buvo 6,1 (SN=1,57). Subjektyvi gerovė (vidutinis balas 14, SD=2,2) buvo įvertinta kaip geresnė 51,6% dalyvių (virš 13 balų), o bloga – 48,4% sveikatos priežiūros darbuotojų. Sveikatos vertinimai išryškino skausmo/diskomforto (58,1 %) ir nerimo/depresijos (51,6 %) problemas, o vidutinis EQ VAS sveikatos balas buvo 80. Koreliacijos parodė reikšmingas sąsajas tarp DAGB ir subjektyvios gerovės (r=0,479, p. <0,001), DAGB ir sveikatos (r=0,366, p=0,003) bei subjektyvios gerovės ir sveikatos (r=0,446, p<0,001). Išvados: Tyrimas parodė, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje kovoja su darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, o labiausiai tai jaučia jaunesnio amžiaus darbuotojai. Taip pat buvo nustatytos problemos, turinčios įtakos darbuotojų gerovei ir sveikatai, įskaitant didelį galimą depresijos lygį, skausmą, diskomfortą ir nerimą, neatsižvelgiant į amžių, lytį ar vaidmenį. Nepaisant šių vyraujančių iššūkių, tyrimas nustatė teigiamą koreliaciją tarp darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, gerovės ir sveikatos, o tai rodo, kad patobulinimai vienoje iš sričių gali turėti teigiamą poveikį kitoms sritims. Raktiniai žodžiai: Darbo ir gyvenimo pusiausvyra, Europos darbo sąlygos, Subjektyvi gerovė, Sveikatos įsivertinimas, Skubios medicinos darbuotojai.

Lifestyle medicine ASSOCIATION OF LIFESTYLE IN KAUNAS DISTRICT POPULATION WITH ORAL HYGIENE STATUS AND CIRCULATORY SYSTEM DISEASES Giedrė Papievienė Scientific supervisor Dr.Lolita Šileikienė, MD, PhD Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2022, p. 79. Aim of the work: to investigate the lifestyle peculiarities of Kaunas district residents, to assess their circulatory system diseases and to determine the correlations with the oral hygiene status. Tasks of the work: 1) to assess the lifestyle characteristics of the subjects: diet, smoking, alcohol consumption, physical activity, sleep, oral care habits, stress; 2) to investigate and determine the oral hygiene status of the study participants; 3) to assess the health status of the subjects and the circulatory system diseases they have been diagnosed with; 4) to determine the relationship between the subjects' lifestyle characteristics, oral hygiene status and circulatory diseases. Methodology. The study was carried out in Kaunas district personal health care institutions (PHCIs) between May and October 2023. Adult patients (n = 172) aged 18-98 years completed an anonymous questionnaire consisting of 32 questions on diet, lifestyle (smoking, alcohol consumption), physical activity, sleep, oral care habits, stress and their diagnosed circulatory system diseases. Oral hygiene was assessed using the Silness-Loe Oral Hygiene Index (PLI) and the Periodontal Health Index (CPITN). For each respondent, the number of decayed (K), filled (P) and erupted (I) teeth was summed to give an individual KPI. The chi-square (χ2) test and paired Z-tests with Benferoni correction were used for statistical analysis of the data. Results. The majority of the surveyed population of Kaunas district assessed their health as good, but almost one third (29.7%) had been diagnosed with various diseases, almost one third (27.9%) had developed high blood pressure in the last 12 months, and one fifth (20.9%) had choresterol levels. The older the age and the higher the BMI of the subjects, the worse the health indicators. Harmful habits were not prevalent among the population of Kaunas district, with one fifth of the subjects not consuming strong alcoholic beverages at all, only one fifth of the subjects were current smokers, and men were more likely to smoke.

Physical activity was insufficien

The title: Patient Safety and Risk Management at Healthcare Organisations The aim: Evaluate organisational punishment culture effect on reporting adverse events in healthcare organisations. The objectives: 1. To investigate if the organisational culture of punishment is beneficial to patient safety in healthcare organisations. 2. To analyse healthcare professionals reporting adverse events in relation to organisational punishment. 3. To evaluate if organisational culture is affecting patient safety and risk management negatively or positively. Methodology: Scoping review has been performed, according to the preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses extension for a scoping review (Prisma- ScR). This included the search of databases (ScienceDirect and PubMed) for research articles related to the study questions and the data yielded (1283 articles) was later analysed after evaluation for eligibility, exclusion and inclusion criteria. 31 articles were included in the detailed analysis of this research. Study Participants: There are no human participants in this study. Results: The initial search in both databases produced a total of 1283 articles and after the removal of duplicates, and application of inclusion and exclusion criteria there were left 31 articles which were included in this research. The included articles all shared a common notion that better reporting of adverse events (AE) or patient safety incidents is related to the knowledge of the healthcare provider on errors. Senior doctors had a tendency not to report AE. Lack of feedback about reported AE leads to a decreased reported AE in the future. Most of the research articles relate reporting of AE to a fair or just culture in the institution which promotes AE and error reporting, in turn, improving patient safety. Conclusions: From the three objectives of this research aimed to prove the hypotheses that organisational punishment culture influences the reporting of AE in healthcare organisations. It is concluded as follows 1) organisational culture of punishment is not beneficial to the reporting of AE, and this leads to a decreased improvement in PS 2) Healthcare providers report AE based on the culture of the organisation 3) PS and risk management can be affected negatively or positively based on the organisational culture. From the objectives of this research, it is proved that the organisational culture of punishment influences the reporting of AE in healthcare organisations. Recommendation: An additional system could be developed for patient experiences and incident reporting: patients should be included in their treatment management, educated on safety and encouraged to report any bad experiences, errors or AE.

Darbo tikslas - Ištirti X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų suvoktą ir patiriamą stresą bei nustatyti sąsajas su darbo pokyčiais COVID-19 pandemijos metu. Uždaviniai: 1. Nustatyti visuomenės sveikatos specialistų subjektyviai suvoktą stresą. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų darbo pokyčius ir patiriamą stresą darbe COVID-19 pandemijos metu. 3. Išanalizuoti sąsajas tarp visuomenės sveikatos specialistų suvokto, patiriamo streso ir darbo pokyčių. Metodika. Tyrimo objektas - X įstaigos visuomenės sveikatos specialistai iš 11 padalinių. Kadangi padaliniai fiziškai yra labai nutolę vienas nuo kito, buvo taikoma elektroninė anketos pildymo versija siekiant kuo daugiau gauti atsakymų. Iš viso teisingai užpildytos 289 anketos (atsako dažnis 59,22%). Buvo atliktas epidemiologinis stebėjimo momentinis kiekybinis tyrimas. Elektroninės anoniminės anketos buvo skleidžiamos tarnybiniais elektroniniais tyrimo dalyvių paštais. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS (29.0 versija) duomenų analizės paketu ir Microsoft Excel kompiuterine programa. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistų subjektyviai suvoktas stresas yra vidutinis, vidurkis – 22,12 balų. Vertinant rezultatus pagal padalinius, nustatyta, kad labiausiai subjektyviai suvoktas stresas buvo jaučiamas K padalinyje. Patiriamo streso darbe vidurkis – 3,6 balų. Nustatyta, kad labiausiai stresas darbe buvo jaučiamas darbo kontrolės ir pokyčių subskalėse. Patiriamas stresas darbe labiausiai buvo jaučiamas C padalinyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad 78,2 proc. respondentų pakito darbo pobūdis, iš kurių 75,4 proc. apklaustųjų teigė, kad pandemijos metu patyrė iššūkių dėl pakitusio darbo pobūdžio. Nustatyta, kad 76,8 proc. respondentų COVID-19 pandemijos metu pakito darbo grafikas, iš kurių 66,1 proc. prie grafiko pakitimų priskyrė darbą savaitgaliais. 62,6 proc. tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos specialistų nurodė, kad COVID-19 pandemijos metu pakito jų tarnybinės funkcijos, dėl kurių buvo jaučiamas stresas. 43,6 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai stresą jautė dėl konsultavimo COVID-19 klausimais. Nustatyta, kad 76,5 proc. respondentų pandemijos metu patyrė iššūkių naujoms tarnybinėms funkcijoms įgyvendinti. Iš jų 69,9 proc. nurodė savarankišką greitai besikeičiančių aktų išmokimą. COVID-19 pandemijos metu X įstaigos visuomenės sveikatos specialistai taip pat patyrė sveikatos pokyčių, kuriuos sieja su padidėjusiu darbo krūviu. Didžioji dalis respondentų, 49,1 proc., nurodė, kad jiems sutriko miegas. Siekiant išsiaiškinti kaip subjektyviai suvoktas stresas, patiriamas stresas darbe ir darbo pokyčiai priklauso vienas nuo kito, atlikta tiesinė regresinė analizė. Nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, didesnį subjektyviai suvoktą stresą kėlė patiriamas stresas darbe dėl prastesnių santykių ir prastesnio darbo vaidmens. Subjektyviai suvoktas stresas didėjo dėl atsiradusių sveikatos pokyčių, susijusių su padidėjusiu darbo krūviu, pasireiškusių priklausomybių (rūkymas, psichotropinėms medžiagos, alkoholis). Taip pat nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, didesnį patiriamą stresą darbe kėlė COVID-19 pandemijos metu pakitęs darbo pobūdis. Patiriamas stresas darbe didėjo dėl naujų tarnybinių funkcijų, tokių kaip naujų statistinių analizių kūrimas, mokymų stokos ir žinių dėl apsaugos priemonių tinkamo naudojimo stokos. Didesnis patiriamas stresas darbe taip pat buvo dėl atsiradusių sveikatos pokyčių, susijusių su padidėjusiu darbo krūviu, kaip išaugusio nerimo ar paaštrėjusių emocijų. Išvados. 1. Visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, COVID-19 pandemijos metu, subjektyviai suvoktas stresas yra vidutinis. 2. Visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, COVID-19 pandemijos metu patiriamas stresas darbe vertinamas kaip vidutinis. Didžioji dalis X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų patyrė darbo pobūdžio, darbo grafiko, tarnybinių funkcijų ir sveikatos pokyčius. 3. Kuo didesnis patiriamas stresas darbe santykių subskalėje, tuo didesnis yra subjektyviai suvoktas stresas tarp X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų. Kuo didesnis patiriamas stresas darbe dėl darbuotojo indėlio, tuo didesnis jaučiamas subjektyviai suvoktas stresas tarp X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų. Kuo labiau yra jaučiamas subjektyviai suvoktas stresas, tuo labiau atsiranda sveikatos pokyčiai, susiję su padidėjusiu darbo krūviu ir priklausomybėmis: rūkymu, psichotropinių medžiagų vartojimu, alkoholiu. Kuo daugiau pakinta dėl COVID-19 pandemijos darbo pobūdis, tuo didesnis patiriamas stresas darbe. Kuo daugiau naujų statistinių analizių kūrimo, tuo daugiau patiriamo streso darbe. Kuo didesnė mokymų stoka, tuo didesnis patiriamas stresas darbe. Kuo didesnis nerimas, paaštrėjusios emocijos, tuo didesnis patiriamas stresas darbe.

Aim: To investigate factors affecting sexual intimacy in young adults in the United States Objectives: 1) to explore sexual intimacy, quality of life, adverse childhood experiences, and sexual function in young adults; 2) to evaluate the relationship between quality of life and sexual intimacy; 3) to evaluate the relationship between adverse childhood experiences and sexual intimacy, 4) to evaluate the relationship between sexual function and sexual intimacy, 5) to evaluate the interconnected relationships between quality of life, adverse childhood experiences and sexual function. Methods: A cross-sectional study was carried out using an online questionnaire. Participants were asked questions concerning sexual intimacy, intimate partner violence, quality of life, adverse childhood experiences, and sexual function. For statistical analysis, linear regression, binary regression, and chi square analysis were used. Results: The participants (n=161) were aged between 18-35. There was a significant, inverse relationship between sexual intimacy and IPV. In the total sample, there is a relationship between QoL and sexual intimacy (p=0.012). There was a relationship between ACEs and sexual intimacy and ACEs and IPV victimization (p=0.020). There was a relationship between sexual intimacy and sexual function. There was a relationship between QoL and ACEs. There was a relationship between QoL and sexual function. There was no relationship between ACEs and sexual function in the sample. There were significant differences between men and women in the sample. Both men and women reported high rates of Physical and Emotional IPV, with females reporting high rates of Sexual IPV than females (p=0.011). Women were more likely to have lower sexual intimacy scores (p=0.006) and more likely to be sexually compliant than men (p<0.001). Females were more likely to report poor wellbeing than males (p=0.003). Females reported higher ACEs than males(p=0.007). In the female sample there was a significant relationship between sexual intimacy and QoL (p=0.047). This relationship was not observed in the male sample. Both males (p=0.017) and females(p<0.001) showed a relationship between sexual intimacy and sexual function. 3 Conclusions: Many factors are related to sexual intimacy, including quality of life, adverse childhood experiences and sexual function. The factors seem to impact women more than men. The interconnected nature of the variables are important account for when looking to implement interventions.

Darbo tikslas. Įvertinti vaistinėje apsilankiusių suaugusių gyventojų arterinio kraujospūdžio kontrolės ir COVID-19 pandemijos metu patiriamo streso sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti vaistinėje apsilankiusių suaugusių gyventojų arterinio kraujospūdžio (AKS) kontrolę pandemijos metu. 2. Nustatyti vaistinėje apsilankiusių gyventojų patiriamo streso lygį. 3. Nustatyti ryšius tarp arterinio kraujospūdžio kontrolės ir COVID-19 pandemijos metu patiriamo streso. Metodika. Epidemiologinis, stebėjimo analitinis momentinis tyrimas, vykdytas 2021 m. kovo – birželio mėnesiais, pasirinkta patogioji imtis (200 gyventojų). Tyrimui naudojama anketinė apklausa. Iš viso apklausti 200 Kauno miesto vaistinėje, pandemijos metu, karantino sąlygomis, apsilankę gyventojai. Sutikę dalyvauti tyrime asmenys užpildė anketą, tyrėjos sudarytoje anketoje (taikant validuotas COVID-19 streso skales) buvo pateikta klausimų COVID-19 pandemijos metu gyventojų patiriamam stresui bei AKS kontrolei (vadovaujantis subjektyvaus gyventojų sveikatos ir AKS pokyčių bei vartojamų vaistų poreikio vertinimo duomenimis) įvertinti. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (27 versija) duomenų analizės programą. Hipotezių tikrinimui buvo naudojami: Kolmogorovo- Smirnovo (z) kriterijus, Kruskall – Walis kriterijus - patikrinti hipotezę tarp daugiau nei dviejų nepriklausomų kintamųjų, Mann Whitney U kriterijus - patikrinti hipotezę tarp dviejų kintamųjų, taip pat kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti buvo naudojama Bonferroni korekcija. Kokybinių kintamųjų statistiniams ryšiams nustatyti buvo naudotas chi kvadrato testas. Rezultatas buvo laikomas reikšmingu, kai apskaičiuotas statistinis reikšmingumo koeficientas p<0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad vaistinėje apsilankiusių gyventojų arterinio kraujospūdžio kontrolė yra nepakankama. Daugiau nei pusę tyrime dalyvavusių apklaustųjų sirgo arterine hipertenzija, iš jų kraujospūdį matavosi dažniausiai kartą per savaitę. Didžiausią dalis gyventojų teigė, kad jų kraujospūdis nėra normalus bei buvo nutraukę kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimą. Pastebėta, kad moterų arterinio kraujospūdžio kontrolė buvo geresnė nei vyrų. Didesnė dalis moterų turėjo galimybę kraujospūdį matuotis namuose, tai dažniausiai darė kartą per savaitę ar kiekvieną dieną. Dauguma vyrų neturėjo galimybės kraujospūdį matuotis namuose, todėl dažniausiai matavosi kartą į mėnesį arba nematavo visai. Taip pat respondentai vyrai dažniausiai vaistus mažinančius kraujospūdį keitė patys. Nustatyta, kad pensininkai dažniau nei dirbantys žmonės nerimavo, kad jų kraujospūdis pandemijos laikotarpiu padidėjo. Taip pat aukščiausiu kraujospūdžiu skundėsi 65 metų ir vyresnių kategorijai priskirti respondentai. Didžiausias streso balas nustatytas pavojaus (DAN), ksenofobijos (XEN) ir užsikrėtimo (CON) subskalėse, o mažiausias socialinių ir ekonominių pasekmių (SOC) bei kompulsyvaus tikrinimo subskalėse. Išsiaiškinta, kad 36 – 64 metų ir 65 metų ir vyresni respondentai dėl COVID-19 viruso pavojaus nerimavo labiau nei 35 metų ir jaunesni. Tyrimo metu nustatyta, kad respondentai, kurių arterinio kraujospūdžio kontrolė buvo prasta, COVID-19 metu susidūrė su sunkumais įsigyti kraujospūdį mažinančius vaistus, buvo praleidę vartojamų vaistų dozes, visiškai nesimatavo kraujospūdžio per pastaruosius tris mėnesius arba kraujospūdis siekė ≥140/90 mm Hg surinko didesnį streso balą. Išvados. Tyrime dalyvavę respondentai, kurie COVID-19 streso subskalėse surinko didesnį streso balą pasižymėjo prastesne arterinio kraujospūdžio kontrole.