Masteika, Mindaugas

Įvadas. Periproteziniai lūžiai (PPL) po klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo tampa vis dažnesne klinikine problema dėl augančio artroplastikų skaičiaus ir ilgėjančios pacientų gyvenimo trukmės. Šie lūžiai pasižymi didele sergamumo, komplikacijų ir mirtingumo rizika. Gydymas reikalauja individualizuoto požiūrio, integruojant tikslią diagnostiką, patikimą klasifikaciją bei modernias chirurgines strategijas. Tikslas. Apžvelgti klubo ir kelio sąnarių PPL klasifikacijas, gydymo algoritmus ir jų klinikinius rezultatus, įvertinant naujausius technologinius bei biologinius gydymo sprendimus. Metodai. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga, apimanti epidemiologinius duomenis, klasifikacines sistemas (Vancouver, Rorabeck, UCS), diagnostinius algoritmus, gydymo metodus (osteosintezė, reviziniai protezai, hibridinės strategijos) bei inovacijas (3D implantai, robotika, kaulų morfologiniai baltymai, kamieninės ląstelės). Rezultatai. B tipo lūžių gydymo rezultatai priklauso nuo tikslios klasifikacijos ir stiebo stabilumo įvertinimo. B1 lūžiams osteosintezė yra veiksminga, o B2/B3 – reikalingas revizinis protezavimas. Kelio sąnario PPL gydymo rezultatai geresni naudojant užrakinamas plokšteles arba modulius. Funkciniai rezultatai dažnai būna prastesni, ypač po sudėtingų atvejų. Naujų technologijų taikymas (3D plokštės, DI analizė) rodo perspektyvas mažinant komplikacijų ir didinant gydymo tikslumą. Išvados. PPL gydymas reikalauja tikslios diagnostikos, klasifikacijos ir personalizuoto chirurginio plano. Inovatyvūs metodai žymiai pagerina rezultatus, tačiau jų integracija į klinikinę praktiką turi būti pagrįsta įrodymais.

Įvadas. Vaikų ir paauglių priekinio kryžminio raiščio (PKR) traumos vis dažnesnės dėl augančio fizinio aktyvumo ir vis ankstesnio įsitraukimo į intensyvias sporto treniruotes. Negydytas PKR plyšimas gali sukelti kelio sąnario nestabilumą, meniskų bei kremzlės pažeidimus ir ankstyvą osteoartrozę. Tyrimo tikslas. Įvertinti PKR plyšimo paplitimą, mechanizmą, rekonstrukcijos metodikas vaikams ir paaugliams, jų efektyvumą bei įtaką ilgalaikiams rezultatams, ypač augimo plokštelių išsaugojimui. Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta „PubMed“, „Cochrane Library“ ir „Google Scholar“ duomenų bazėse nuo 1986 m. sausio iki 2024 m. Siekta, kad 50 procentų šaltinių būtų nesenesni nei 2020 metai. Buvo naudojami šie raktažodžiai ir jų deriniai: anterior cruciate ligament, ACL, pediatric, adolescent, growth plate, physeal-sparing, physeal-respecting, reconstruction, outcomes. Paieška apribota straipsniais anglų kalba. Neįtraukti atvejai, kai tyrimai atlikti tik su suaugusiais pacientais; trūksta duomenų apie chirurginę techniką ar augimo komplikacijas; Iš viso įtraukti 59 straipsniai. Rezultatai. Tanner 3–4 stadijoje PKR rekonstrukcijai dažniausiai naudojami transfizinai metodai, o jaunesniems vaikams intraepifiziniai. Kombinuota PKR ir anterolateralinio raiščio rekonstrukcija sumažina pakartotinių plyšimų riziką, tačiau gali padidinti kampinių deformacijų riziką. Genu valgum, genu varum ar galūnių ilgio skirtumai, pasitaiko iki 5 % atvejų – dažniausiai dėl netinkamos tunelių vietos, neadekvačios fiksacijos. Delsiant rekonstrukciją daugiau nei 6–12 mėn., žymiai išauga meniskų ir kremzlės pažeidimų rizika. Tinkamai parinkus chirurginę taktiką, dauguma vaikų pasiekia gerą kelio funkcijos lygį pagal Pedi-IKDC skalę. Išvados. Optimalus gydymas priklauso nuo paciento amžiaus, augimo stadijos ir fizinio aktyvumo. Ankstyva, tiksliai parinkta PKR rekonstrukcija gali užkirsti kelią antriniams pažeidimams.

Įvadas. Vaikų nudegimų gydymas reikalauja specializuoto, multidisciplininio požiūrio dėl anatominių, fiziologinių ir psichologinių vaikų ypatumų. Efektyviam gydymui būtinas greitas būklės vertinimas, chirurginė intervencija, infekcijų kontrolė ir kompleksinė reabilitacija. Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros apžvalgą apie vaikų nudegimų gydymą plastinėje chirurgijoje, analizuojant epidemiologiją, patofiziologiją, chirurginius metodus, komplikacijas, reabilitacijos principus ir naujas terapines strategijas. Metodai. Naudojantis PubMed duomenų baze, analizuoti 2006–2024 m. publikuoti klinikiniai tyrimai, sisteminės apžvalgos ir gydymo gairės, nagrinėjant vaikų nudegimų gydymo metodikas, komplikacijas bei inovatyvias terapijas. Rezultatai. Vaikų nudegimai skiriasi nuo suaugusiųjų dėl plonesnės odos, intensyvesnės uždegiminės reakcijos ir greitesnio komplikacijų vystymosi (hipovoleminis šokas, sepsis, dauginis organų disfunkcijos sindromas – DODS). Ankstyva nekrektomija ir odos transplantacija sumažina komplikacijų riziką ir mirštamumą. Tangentinė nekrektomija išsaugo gyvybingus audinius ir mažina randėjimą. Biosintetiniai odos pakaitalai pagreitina gijimą 20–30 %. Regeneracinės technologijos (kamieninės ląstelės, audinių inžinerija) ženkliai pagerina gijimo laiką ir funkciją. Psichologiniai sutrikimai (potrauminio streso sindromas, depresija, nerimas) nustatomi iki 50 % nudegusių vaikų, todėl reikalinga ankstyva psichologinė intervencija. Kompleksinė reabilitacija (kineziterapija, ergoterapija, kompresinė terapija) mažina hipertrofinių randų ir kontraktūrų riziką bei gerina gyvenimo kokybę. Išvados. Ankstyvas multidisciplininis gydymas, integruojantis chirurgiją, regeneracines technologijas, reabilitaciją ir psichologinę pagalbą, ženkliai pagerina vaikų nudegimų gydymo rezultatus. Ateityje reikalingi tyrimai genų terapijos, nanomedicinos ir dirbtinio intelekto srityse.

Temos aktualumas Vaikų traumos yra tiesiogiai susiję su vaikų aktyvumu, o aktyvumas susijęs su gamtinėmis sąlygomis, kintančiomis metų laikais. Vaikų traumų prognozavimas, leistų geriau organizuoti pagalbą traumą patyrusiems pacientams. Darbo tikslas (-ai) Darbo tikslas yra išanalizuoti vaikų traumų sezoniškumą ir traumų sudėtingumą, bei gamtinių sąlygų įtaką. Tyrimo metodai Surinkome duomenis ir išanalizavome vaikų traumas, patirtas 2015–2019 metais. Bei palyginome su 2003–2005 metų duomenimis. Rezultatai Dažniausiai vaikai traumas patiria gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Mažiausiai traumų fiksuota sausio ir kovo mėnesiais. Sunkių traumų skaičiaus padidėjimas susijęs su šiltesniu metų laiku. Traumuotų vaikų skaičių įtakoja vaikų užimtumas, bei gamtinės sąlygos įvairiais metų laikais. Išvados, rekomendacijos Vaikų traumatizmas tiesiogiai priklauso nuo metų laikų ir gamtinių sąlygų. Galėdami prognozuoti vaikų traumų skaičiaus padidėjimą ar sumažėjimą, galima geriau planuoti žmogiškuosius ir materialinius resursus, teikiant pagalbą traumą patyrusiam pacientui.

Introduction Fractures of the bones, involved in elbow joint, especially distal humerus, are diagnosed commonly in children. They compose to 10 % of all paediatric fractures. Distal supracondylar humeral fractures (DSCHF) (type IIB and type III according to Wilkins-Gartland classification) are treated by closed reduction and percutaneous pinning with K-wires (PPKW) (cross pinning) - K-wires are crossed through both humeral condyles. However, this surgical technique often results iatrogenic injuries of ulnar nerve. Also, other percutaneous pinning methods are used - 2, 3 or 4 K-wires may be spiked through lateral humeral condyle only, but such kind of fixation reduce biomechanical stability of fragments even to 58 %. We suggest to apply the modification of Dorgan technique (cross-lateral pinning) – primarily a K wire is introduced through lateral condyle, then the second K-wire is introduced through medial condyle. Aims and Objectives To optimize the tactics of the treatment in children with displaced supracondylar humeral fracture (DSCHF). To evaluate incidence of iatrogenic ulnar nerve injury using modified Dorgan technique. Materials and methods From 2012-01-01 to 2021-12-31 75 patients, which included all inclusion criteria were treated at Orthopaedics Surgery division of Clinic of Paediatrics Surgery using modified Dorgan technique (cross-lateral pinning) – primarily a K-wire is introduced through lateral condyle, then the second K-wire is introduced through medial condyle. This technique of cross pinning of K-wire enables easy-to-perform traditional PPKW (cross pinning) technique to be easily converted to the safest Dorgan technique. We suggest to name it modified Dorgan technique or Kaunas technique. Results Using modified Dorgan technique for children with DSCHF provides stable fixation and no iatrogenic neurological complications were detected. Conclusions After evaluation of study results and publications’ analysis we suppose that our recommended modified Dorgan technique of percutaneous pinning for the treatment of the children with distal supracondylar humeral fracture is not more complicated technically than traditional PPKW (cross pinning), but safety of it do not yield to Dorgan technique (lateral-cross), biomechanical stability of fragments is not reduced. We expect, that applying of this technique (modified Dorgan technique – cross-lateral pinning) in daily practice of paediatric orthopaedic surgeon will lead to significant reduction of complete prevention of iatrogenic complications of ulnar nerve.

Fractures of the bones, involved in elbow joint, especially distal humerus, are diagnosed commonly in children. They compose to 10% of all paediatric fractures. Supracondylar humerus fractures are common in the first decade of life. We suggest to apply the unpublished modification of Dorgan technique(cross–lateral pinning) in our study – primarily a K–wire is introduced through lateral condyle, then the second K–wire is introduced through medial condyle. The aim of the study was to optimize the tactics of the treatment in children with displaced supracondylar humeral fracture (DSCHF). Methods. From January 01, 2018 to December 31, 2021.42 patients with DSCHF were treated at Orthopaedics Surgery division of Clinic of Paediatrics Surgery, Kaunas, Lithuania. All patients were treated by using modified Dorgan technique(MDT – cross–lateral pinning). We evaluated early and late results (6-month post-op) of the treatment and incidence of iatrogenic neurological complications in children with displaced supracondylar humeral fracture (DSCHF) treated using traditional modified Dorgan technique (MDT – cross–lateral pinning).Results. Statistically significant difference was not obtained(p>0.05) evaluating late functional changes of elbow joint in children with DSCHF. Iatrogenic injuries of ulnar nerve were more common in patients with DSCHF that were applied traditional PPKW (cross pinning) surgery than applying MDT(cross–lateral pinning).Conclusions. This technique leads to significant reduction of iatrogenic neurological complications. Late results of the treatment using this technique do not differ from standard pinning techniques in children.

Temos aktualumas Vieno ar keleto padikaulių įgimtas sutrumpėjimas (brachimetatarsia) yra reta patologija, pasireiškianti daugiau mergaitėms (25:1), dažniau abiejų pėdų. Darbo tikslas (-ai) Apžvelgti pacientės gydymą, ilginant k. pėdos IV padikaulį išorinės fiksacijos aparatu. Tyrimo metodai 14 metų pacientei taikytas k. pėdos IV padikaulio ilginimas išorinės fiksacijos aparatu. Padikaulis pailgintas 22mm. Rezultatai Teigiamas rezultatas: pasiektas planuotas padikaulio ilgis, bei pacientės ir jos tėvų pasitenkinimas. Neigiami rezultatai: IV padikaulio-falanginio sanario kontraktūra ir IV piršto proksimalinės falangos panirimas. Išvados, rekomendacijos Padikaulio ilginimas išorinės fiksacijos aparatu yra tinkamas gydymo metodas šiai patologijai gydyti.

Įvadas: Vaikų kaulo cistos - tai gėrybinės kaulo displazijos. Jos skirstomos į: aneurizmines (AKC) ir vienkamerines (UBC). Aneurizminės kaulo cistos (įskaitant visus ilguosius kaulus) aptinkamos 0,32, o vienkamerinės - 0,3 atvejo 100 tūkst./gyv. per metus ir tai sudaro apie 3% visų kaulinių tumorų. AKC yra didelė problema, kadangi sąlygoti skausmus, patologinius lūžius, augimo linijos pažeidimus ir neurologinius simptomus. Vieningo gydymo sutarimo, gydant kaulų cistas, pasaulyje nėra. Šiame tyrime apžvelgiami įvairūs jų gydymo metodų pasaulyje ir LSMUL KK Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje (VOTS) Tikslas ir uždaviniai: Apžvelgti vaikų kaulų cistų gydymo metodus pasaulyje ir jų pritaikymą LSMUL KK Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje. Metodika: Tyrime apžvelgti įvairūs literatūroje nurodyti vaikų kaulų cistų gydymo metodai: konservatyvus, (kortikosteroidų injekcija), vidinė fiksacija elastinėmis vinimis, kiuretažas ir kaulo ar kaulo pakaitalo panaudojimas su vidinė fiksacija ar adjuvantais (krioterapija, termoabliacija, fenoliai), angiografija ir embolizacija. Paieška atlikta naudojant duomenų bazes: Medline, Cochrane, Scopus, AMED, Web of Science, laikotarptis iki 2018 metų sausio mėn. Nurodyti gydymo metodai palyginti su LSMUL KK VOTS naudojamais gydymo metodais. Rezultatai: Literatūroje nurodoma, kad esant nedislokuotam patologiniam lūžiui dėl VKC pacientai pirmiausiai turėtų būti gydomi konservatyviai. Kortikosteroidų injekcija - naudojama kai yra aktyvios cistos proksimaliniame žastikaulyje. Jo efektyvumas siekia 40 proc. atvejų. Taikant kiuretažą, autorių duomenimis, recidyvuoja apie 27,7%. Tai siejamas su liekamuoju patologiniu audiniu kaule ir per mažu kortikaliniu langu procedūros atlikimo metu. Lyginant sintetinius pakaitalus[...].

Vaikų kaulo cistos - tai gėrybinės kaulo displazijos. Jos skirstomos į: aneurizmines (AKC) ir vienkamerines (VKC). Aneurizminės kaulo cistos (įskaitant visus ilguosius kaulus) aptinkamos 0,32, o vienkamerinės - 0,3 atvejo 100 tūkst./gyv. per metus ir tai sudaro apie 3% visų kaulinių tumorų. AKC yra didelė problema, kadangi sąlygoja skausmus, patologinius lūžius, augimo linijos pažeidimus ir neurologinius simptomus. Vieningo sutarimo, gydant kaulų cistas, pasaulyje nėra. Šiame tyrime apžvelgiami įvairūs jų gydymo metodai pasaulyje ir LSMUL KK Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje (VOTS) Darbo tikslas ir uždaviniai Apžvelgti vaikų kaulų cistų gydymo metodus pasaulyje ir jų pritaikymą LSMUL KK Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje. Metodika Tyrime apžvelgti įvairūs literatūroje nurodyti vaikų kaulų cistų gydymo metodai: konservatyvus (kortikosteroidų injekcija), vidinė fiksacija elastinėmis vinimis, kiuretažas ir kaulo ar kaulo pakaitalo panaudojimas su vidinė fiksacija ar adjuvantais (krioterapija, termoabliacija, fenoliai), angiografija ir embolizacija. Paieška atlikta naudojant duomenų bazes: Medline, Cochrane, Scopus, AMED, Web of Science, laikotarptis iki 2018 metų sausio mėn. Nurodyti gydymo metodai palyginti su LSMUL KK VOTS naudojamais gydymo metodais. Rezultatai Literatūroje nurodoma, kad esant nedislokuotam patologiniam lūžiui dėl VKC pacientai pirmiausiai turėtų būti gydomi konservatyviai.. [...].

Įvadas: Aneurizminė kaulo cista (AKC) – dažniausiai gėrybinė kaulo displazija, kuri pasižymi kraujo pripildytais intarpais, atskirtais fibrozinėmis membranomis. Atskiros (vienkamerinės) kaulo cistos (VKC) – viena dažnesnių gėrybinių kaulo displazijų, būdingų vaikams. Tikrasis dažnis nėra žinomas, nes dalis yra nediagnozuojama. 75% šių pažeidimų pasireiškia per pirmus du gyvenimo dešimtmečius. Šeivikaulis yra tvirtas, ilgas, vamzdinis kaulas, kuris gali būti naudojamas kaip nevaskuliarizuotas transplantas atstatant kaulo vientisumą ir galūnės funkciją po cistų rezekcijos. Tikslas ir uždaviniai: Palyginti VŽC radikalaus (osteoplastika šeivikaulio autotransplantu) ir neradikalaus (osteoplastika sintetiniais užpildais/kauline plastika) gydymo metodų efektyvumą. 1. Nustatyti VŽC patologijai būdingus epidemiologinius rodiklius. 2. Palyginti paciento sveiko ir operuoto žastikaulio struktūrą remiantis rentgeniniu bei MRT tyrimais. Metodika: Į tyrimą įtraukti 34 pacientai, kuriems 2000-2014 m. daignozuota aneurizminė (AKC) arba vienkamerinė (VKC) žastikaulio cista ir taikomas gydymas LSMU KK VOTS. 13 pacientų, kuriems atlikta radikali (osteoplastika šeivikaulio autotransplantu) arba neradikali (osteoplastiką sintetiniais užpildais) atvyko į LSMU KK, kur buvo konsultuoti bei atliktos žasto rentgenogramos. 10 iš šių pacientų (3 tyrimas kontraindikuotinas dėl objektyvių priežasčių) buvo atliktas MRT, kurio metu palyginta sveiko ir operuoto žastikaulio struktūra. Tolygi žastikaulio struktūra vertinta kaip labai geras, nereikšmingi pakitimai – geras rezultatas. Patenkinamai vertinti ryškūs kaulo struktūros pakitimai. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 22.0. Koreliacijai įvertinti naudotas Pearson koreliacijos koeficientas r. Kiekybinių dydžių vidurkiams palyginti taikytas Stjudento kriterijus, o duomenų pasiskirstymui įvertinti taikytas 2. Skirtumas buvo laikomas [...].