Machtejevienė, Eglė

Autorius: Paulina Stalgytė Pavadinimas: Mirror sindromas Tyrimo tikslas: Išanalizuoti Mirror sindromo diagnostinius kriterijus, jo diferenciaciją nuo preeklamsijos bei įvertinti šios būklės išeitis motinai, vaisiui ir naujagimiui remiantis literatūros duomenimis. Tyrimo uždaviniai:

1. Apibendrinti Mirror sindromo diagnostinius kriterijus ir klinikinę eigą
2. Išanalizuoti diferenciacijos požymius nuo preeklamsijos
3. Įvertinti literatūroje aprašytas motinos, vaisiaus ir naujagimio baigtis. Tyrimo metodai: Ši sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parašyta laikantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA Statement) reikalavimų. Mokslinių darbų paieška atlikta kompiuterinėse bibliografinėse duomenų bazėse – „PubMed“ (MEDLINE), Cochrane Library, ScienceDirect ir SpringerLink – naudojant išplėstinę paiešką su raktažodžiais: ("Mirror syndrome" OR "Ballantyne syndrome" OR "Maternal hydrops" OR "Triple edema") AND ("pregnancy" OR "fetal hydrops"). Įtraukimo ir atmetimo kriterijai buvo nustatyti pagal iš anksto suformuluotus principus. Publikacijos vertintos pagal tyrimo uždavinius ir analizuotos taikant PICO (populiacija, intervencija, lyginimas, rezultatai) sistemą. Įtrauktoje literatūroje aprašytų atvejų analizių ir jų serijų metodologinė kokybė bei šališkumo rizika įvertintos pagal Murad ir bendraautorių (2018) kriterijus, pritaikytus klinikinių atvejų ir jų serijų vertinimui. Tyrimo rezultatai: Į analizę įtraukta 16 publikacijų, aprašiusių 58 Mirror sindromo atvejus. Dažniausiai minėti diagnostiniai kriterijai buvo motinos edema (98,3 %), vaisiaus vandenė (100 %) ir placentomegalija (56,3 %). Skiriant Mirror sindromą nuo preeklampsijos, reikšmingiausi rodikliai buvo vaisiaus vandenė (nebūdinga preeklampsijai), spartus svorio prieaugis (daugiau nei 1 kg per savaitę), generalizuota edema ir hemodiliucija. 29,3 % moterų pasireiškė plaučių edema, 22,4 % prireikė intensyviosios terapijos. Perinatalinės išeitys išliko nepalankios – intrauterinė vaisiaus žūtis sudarė 42,4 %, naujagimio mirtingumas – 21,2 %. Išgyveno 36,4 % naujagimių, daugeliui reikėjo ilgalaikės intensyvios priežiūros. Tyrimo išvados: Mirror sindromas išlieka reta, tačiau grėsminga nėštumo komplikacija. Jo klinikinis panašumas į preeklampsiją kelia diagnostinių iššūkių, todėl ypač svarbu vertinti vaisiaus būklę ir motinos laboratorinius parametrus. Ankstyvas atpažinimas ir tarpdisciplininis požiūris gali turėti lemiamą reikšmę mažinant komplikacijų riziką. Raktiniai žodžiai: Mirror sindromas, Ballantyne sindromas, triguba edema, vaisiaus vandenė, preeklamsija, motinos vaisiaus ir naujagimio baigtys.

Rūta Petkevičiūtė. Pacienčių žinių ir požiūrio į neinvazinį prenatalinį tyrimą (NIPT) vertinimas. Darbo tikslas: Įvertinti pacienčių žinias ir požiūrį į neinvazinį prenatalinį tyrimą (NIPT).

Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti nėščiųjų NIPT pasirinkimo priežastis. 2. Išsiaiškinti kriterijus, pagal kuriuos nėščiosios rinkosi skirtingus NIPT. 3. Įvertinti nėščiųjų žinias apie NIPT. 4. Apžvelgti nėščiųjų apie NIPT gaunamos informacijos kiekį, kokybę ir būdus. 5. Įvertinti nėščiųjų pasitenkinimą atliktu NIPT. 6. Palyginti nėščiųjų požiūrį į NIPT su kitais chromosomų anomalijų patikros būdais. 7. Išsiaiškinti NIPT poreikį nėščiosioms prieš įtraukiant šį tyrimą į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiamas Lietuvoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Tyrimo metodika: duomenys surinkti 2023 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais vykdant internetinę anoniminę anketinę apklausą svetainėje www.apklausa.lt. Statistinei analizei naudota IBM SPSS Statistics© Versija 29.0.0.0, bei Microsoft© Excel 2023, versija 16.78.3. Tikrinant hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.

Tyrimo dalyviai: apklausą užpildyti buvo kviečiamos moterys, kurios šiuo metu laukiasi. Į tyrimo analizę buvo įtrauktos moterys, kurios šio nėštumo metu atliko NIPT.

Tyrimo rezultatai: dažniausiai NIPT tiriamosios rinkosi savo noru, nesant indikacijų (56,0 proc.) ir dėl vyresnio savo amžiaus gimdymo metu (≥ 35m.) (21,8 proc.). Dauguma respondenčių rinkosi konkretų NIPT, nes tokį joms rekomendavo gydytojas arba akušerė (41,7 proc.) bei dėl tyrimo kainos (26,6 proc.) ir apimties (26,2 proc.). Dauguma nėščiųjų (59,1 proc.) savo žinias penkiabalėje sistemoje vertino 3, o tarp savo žinių įvertinimo ir realių turimų žinių, t.y. teisingų atsakymų į klausimus apie NIPT, yra vidutinio stiprumo koreliacija 0,5 (p < 0,01). Dažniausiai informaciją apie NIPT respondentės gavo iš gydytojo arba akušerio (60,7 proc.) ir iš interneto (forumų, žiniasklaidos, tinklaraščių ir kt.) (50,8 proc.). Nėščiųjų pasitenkinimo NIPT penkiabalėje sistemoje vidurkis yra 4,63. Daugiau nei pusė respondenčių žino, kad NIPT yra brangesnis ir tikslesnis tyrimas (atitinkamai 67,9 proc.; 65,1 proc.) už kitus chromosomų anomalijų patikros būdus. Dauguma (45,2 proc.) mano, kad NIPT turėtų būti pilnai kompensuojamas padidintos rizikos nėščiosioms.

Išvados: Dažniausiai moterys NIPT renkasi savo noru arba dėl vyresnio amžiaus gimdymo metu. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos nėščiosios renkasi skirtingus NIPT, yra gydytojo arba akušerio rekomendacija, tyrimo kaina ir apimtis. Moterų žinios apie NIPT bei jų pačių savo žinių įsivertinimas yra vidutinis. Didžioji dalis moterų apie NIPT sužinojo iš gydytojo arba akušerio, interneto, draugų arba giminaičių. Daugumai pacienčių NIPT padėjo jaustis ramiau, dauguma pasitiki NIPT tyrimo rezultatais ir rekomenduotų jį kitoms nėščiosioms. Dauguma mano, kad NIPT yra tikslesnis, bet brangesnis tyrimas už kitus neinvazinius chromosomų anomalijų patikros metodus. Didžioji dauguma pritaria, kad NIPT turėtų būti finansuojamas, ypač padidintos rizikos pacientėms.

Author: Ofir Erez Research title: Prenatal Ultrasound Markers for Complex Gastroschisis. Research Aim: To review prenatal ultrasound markers that are predictive for complex gastroschisis and adverse perinatal outcome. Objectives:

1. To identify and review prenatal ultrasound markers that can differentiate between simple and complex gastroschisis.
2. To describe cut-off values of bowel dilatation (intra- and extra-abdominal) related to complex gastroschisis based on different gestational trimesters.
3. To review adverse perinatal outcomes related to complex gastroschisis. Methodology: This systematic review was conducted according to the guidelines of PRISMA. PubMed was used as the data source. Two different searches on PubMed took place, one for objectives 1 and 2, and the second for objective 3. Inclusion and exclusion criteria were set, and all studies were screened in accordance. Study participants: The total number of patients who participated in the studies included in the first search was n total = 1353 (SGS = 1093; CGS = 260); and in the second search, n total = 8,922 (SGS = 7673; CGS = 1,249). Results: 1. Twelve studies were included in the results of the first and second objectives. We found that IABD, EABD, and polyhydramnios are the main statistically significant US markers for the prediction of CGS and are mainly used during the second and third trimesters. 2. When dividing into trimesters, the cut-off values of IABD in the second trimester were between 7 and 12 mm, and in the third trimester, between 11 and 24 mm. The cut-off values of EABD were between 8 and 9 mm in the second trimester and 11mm at the beginning of the third trimester. 3. Eighteen studies were included in the results of the third objective. We found that the main statistically significant adverse perinatal outcomes related to CGS are longer LOS, TPN duration, days to full feeds, and days on ventilation. We also found higher rates of sepsis, NEC, operations, and mortality rates. GA at delivery was lower in patients with CGS. Conclusions: The prenatal US markers IABD, EABD, and polyhydramnios can be used in clinical practice for the prediction of CGS and, by doing so, predict adverse perinatal outcomes such as longer LOS, TPN, ventilation requirement, future operations, sepsis and NEC rates, and also mortality rates. For the cut-off values for IABD and EABD, in order to differentiate complex from simple GS, more research is needed.

Greta Kuncaitytė. Baigiamasis magistro darbas „Medicinos specialistų žinių ir požiūrio į neinvazinį prenatalinį tyrimą (NIPT) vertinimas“. Tikslas: Įvertinti medicinos specialistų žinias ir požiūrį į neinvazinį prenatalinį tyrimą (NIPT). Uždaviniai: 1. Įvertinti medicinos specialistų žinias ir gaunamą informaciją apie NIPT. 2. Išanalizuoti kriterijus, pagal kuriuos medicinos specialistai rekomenduoja NIPT ir išsiaiškinti NIPT skyrimo indikacijas. 3. Palyginti medicinos specialistų požiūrį į NIPT su kitais chromosomų anomalijų patikros būdais. 4. Palyginti gydytojų akušerių ginekologų, šeimos gydytojų ir akušerių žinias ir požiūrį į NIPT. 5. Išsiaiškinti medicinos specialistų nuomonę apie NIPT poreikį prieš įtraukiant šį tyrimą į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiamas Lietuvoje iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Metodai ir tyrimo dalyviai: 2021 m. gruodžio–2022 m. kovo mėn. atliktas tyrimas apie NIPT tarp Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų, akušerių ir šeimos gydytojų naudojant vienmomentines internetines anonimines anketas internetu iš puslapio www.apklausa.lt. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 27.0 Windows programinei įrangai. Trijų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas Kruskal-Wallis testas. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Rezultatai: Medicinos specialistų žinių vidurkis apie NIPT 5,89 (±3,3). Gydytojų akušerių ginekologų žinių vidurkis 8,08 (±1,46), akušerių – 6,96 (±1,73), šeimos gydytojų 5,39 (±2,45). 37% medicinos specialistų teigia, kad NIPT rekomenduoja visoms rizikos grupės nėščiosioms, 30,9% tik po Kombinuotojo ar Trigubo tyrimo esant padidėjusiai rizikai. Respondentų nuomone NIPT nusileidžia kitiems tyrimams savo kaina (80,9%), taip pat rezultatų gavimo trukme (39,5%), tačiau gali būti atliekamas anksčiau nėštumo metu (77,7%), yra tikslesnis (71,6%) ir leidžia išvengti invazinių procedūrų (81,5%). Beveik visi (94,6%) gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai (92,3%) teigia, jog pasitiki šio tyrimo rezultatais, tačiau tarp šeimos gydytojų grupės tik 66,7% teigia pasitikintys, Didžioji dalis respondentų (87,7%) pažymėjo, kad NIPT turėtų būti finansuojamas PSDF lėšomis, iš jų 39,4% mano, kad visoms rizikos grupės nėščiosioms , 29,6% - po kitų neinvazinių prenatalinės patikros tyrimų, nustačius padidintą riziką. Išvados: Didžioji dalis medicinos specialistų žino, kas yra NIPT, teisingai interpretuoja šį tyrimą, savo žinias jie vertina vidutiniškai, teigia, jog trūksta informacijos. Dažniausiai medicinos specialistai siūlo atlikti NIPT didelės rizikos nėščiosioms, pasitiki šio tyrimo rezultatais, mano, kad šis tyrimas yra tikslesnis, gali būti atliekamas anksčiau nėštumo metu ir padeda išvengti invazinių procedūrų, lyginant su kitais neinvaziniais tyrimais. Gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai labiau pasitiki NIPT tyrimo rezultatais negu šeimos gydytojai. Beveik visi medicinos specialistai pritaria, kad NIPT turėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, visoms nėščiosioms arba atlikus kitus tyrimus, pavyzdžiui, Kombinuotąjį tyrimą ar Trigubą tyrimą, ir nustačius padidėjusią riziką.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti prenatalinės diagnostikos metodų galimybes perinataliniame centre. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti kombinuotojo, dvigubo ir trigubo testų tikslumą prieš atliekant invazinius diagnostinius tyrimus. 2. Nustatyti ultragarsinius chromosominių anomalijų požymius, leidžiančius įtarti chromosominę patologiją. 3. Išanalizuoti invazinės prenatalinės diagnostikos indikacijas ir būdus. 4. Įvertinti nėštumo baigtis po nustatytos vaisiaus chromosominės patologijos. 5. Išanalizuoti nediagnozuotų chromosomų patologijų atvejų duomenis. Metodai ir dalyviai: Retrospektyviai analizuotos 242 nėščiųjų, kurioms 2016 m. LSMUL KK atlikti invaziniai prenataliniai tyrimai, ambulatorinės kortelės. Analizuoti 12 naujagimių su aneuploidija, patekusių į LSMUL KK Neonatologijos skyrių, ligos istorijų duomenys, telefoninių pokalbių su naujagimių motinomis duomenys. Rezultatai: Kombinuotojo testo jautrumas T21 - 83,3% su 3,5% FPR, dvigubo - 100,0% su 8,4% FPR, trigubo - 100,0% su 19,5% FPR. Kombinuotojo testo jautrumas T18 100,0% su 0,9% FPR. I ir II nėštumo trečdalio testų specifiškumas T18, T13 ir 45X didesnis nei 98,0%. 33,3% vaisių, kuriems diagnozuota T21, buvo stebimi UG pokyčiai I trečdalio metu, ir 50,0% – II trečdalio metu. Visais T13, 45X ir triploidijos atvejais stebėti pokyčiai UG metu, o T18 atvejais – 50,0%. AC sudarė 97,1% invazinių tyrimų. Dažniausios indikacijos prenatalinei diagnostikai – vyresnis gimdyvės amžius (63,8%) ir padidėjusi biocheminė rizika vaisiaus chromosominėms anomalijoms (77,8%). 87,5% nėštumų su T21 ir visi nėštumai su T18 arba triploidija, buvo nutraukti. Visi T13 atvejai nustatyti vėliau nei 22 nėštumo savaitę. 4 iš 11 naujagimių su T21 motina buvo vyresnė nei 35 m., tik 2 iš jų atlikti prenatalinės patikros testai. Išvados: 1. Nustatant Dauno sindromą, kombinuotasis testas buvo pakankamai jautrus, tačiau pasižymėjo šiek tiek mažesniu jautrumu nei dvigubas ar trigubas testai, bei turėjo mažiau klaidingai teigiamų rezultatų. Visi patikros testai buvo ypatingai specifiški Edvardso, Patau ir Ternerio sindromams. 2. Trečdaliui vaisių, kuriems invaziniu tyrimu nustatytas Dauno sindromas, buvo stebimi ultragarsiniai pokyčiai pirmojo nėštumo trečdalio metu ir pusei – antrojo trečdalio metu. Visais Patau, Ternerio sindromo ir triploidijos atvejais ir pusei Edvardso sindromo atvejų ultragarsinio tyrimo metu stebėti pokyčiai. 3. Didžiają daugumą prenatalinių invazinių tyrimų sudarė amniocentezė, dažniausios indikacijos - padidėjusi biocheminių žymenų rizika bei vyresnis moters amžius. 4. Dauguma moterų, kurių vaisiams iki 22 sav. nustatyta aneuploidija, pasirinko nėštumą nutraukti. 5. 5 iš 6 naujagimių, kuriems gimus nustatyta aneuploidija, motinos buvo jaunesnės nei 35 m., tik nedaugeliui nėštumo metu ši patologija buvo įtarta. Rekomendacijos: įvesti visuotinę prenatalinę chromosomų anomalijų patikrą Lietuvoje, gerinti UG kokybę. Pasiūlyti NIPT esant 1:50-1:1000 rizikai chromosominėms anomalijoms.

Ieva Česnavičiūtė, magistro baigiamojo darbo tema: Nėštumas ir gimdymas po amniocentezės. Darbo tikslas – išanalizuoti nėštumo ir gimdymo baigtis bei komplikacijas po amniocentezės, kuri buvo atlikta antrąjį nėštumo trimestrą, siekiant nustatyti vaisiaus kariotipą LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti patologinio kariotipo nustatymo dažnį;
2. Nustatyti amniocentezės komplikacijų dažnį ir pobūdį;
3. Įvertinti nėštumo ir gimdymo baigtį po antrąjį nėštumo trimestrą atliktos amniocentezės. Atliktas anoniminis anketavimas, norint įvertinti po transabdominalinės amniocentezės (AC) atsiradusius subjektyvius nusiskundimus, komplikacijas bei nėštumo baigtį bei surinkta medicininė informacija iš ambulatorinių kortelių apie ankstesnių nėštumų ir gimdymų kiekį bei gautą vaisiaus vandenų tyrimo atsakymą po atliktos AC. Tyrimo dalyviai – besilaukiančios moterys, kurioms antrąjį nėštumo trimestrą buvo atlikta AC LSMU Kauno klinikose Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2014 m. Tyrimo rezultatai: Iš 244 atliktų vaisiaus vandenų tyrimų nustatyti 23 patologiniai kariotipai, tai sudaro 9,4 proc. visų tirtų nėščiųjų. Atlikus anoniminę apklausą, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė nėščiųjų jokių nusiskundimų neturėjo, tai sudaro 66,95 proc. (n=154) visų tiriamųjų, tačiau 33,05 proc. moterų išsakė įvairius nusiskundimus: įvairaus stiprumo skausmas po AC jautė 10 proc. (n=23), bendras silpnumas – 13,9 proc. (n=32), maudimas pilvo apačioje – 20,4 proc. (n=47), tempimas pilvo apačioje – 3,9 proc. (n=9). Nėštumo baigtis po AC: sėkmingai pagimdė – 226 moterys (92,6 proc.), nėštumo nutraukimas, esant medicininėms indikacijoms – 17 moterų (6,96 proc.), persileidimas po AC praėjus ne daugiau 72 val. – 1 moteriai (0,41 proc.). Natūraliai pagimdė 87,61 proc., CPO buvo atlikta tik 12,39 proc. moterų. Darbo išvados:
4. 2014 m. po atliktos amniocentezės 9,4 proc. moterų nustatytas patologinis kariotipas, iš kurių dažniausias – 21 chromosomos trisomija (Dauno sindromas).
5. 2/3 nėščiųjų po amniocentezės jautėsi gerai, tačiau 1/3 pacienčių išsakė įvairius nusiskundimus, iš kurių dažniausi - maudimas pilvo apačioje, silpnumas, skausmas trunkantis apie 15 minučių; retesni - tempimas pilvo apačioje, trumpalaikiai gimdos apsitraukimai, paraudimas adatos dūrio vietoje. Persileidimas, kaip komplikacija po amniocentezės, įvyko 1 moteriai, t.y. 0,41 proc.
6. Nėštumo nutraukimą dėl medicininių indikacijų pasirinko 17 moterų (6,96 proc.). Sėkmingai ir laiku po antrą nėštumo trimestrą atliktos amniocentezės pagimdė 226 moterys (92,6 proc.), iš kurių 28 (12,4 proc.) reikėjo atlikti CPO. Vidutinis naujagimių svoris atitiko normalaus naujagimio svorio rekomendacijas.