Zamaliauskaitė, Viktorija

Įvadas. Perinatalinė asfiksija bei naujagimių hipoksinė išeminė encefalopatija (HIE) lemia aukštą mirštamumą ir mirtingumą. Žinoma, kad terapinė hipotermija (TH) pagerina atokiąsias šių pacientų baigtis, tačiau vis dar kyla klausimų, kaip elgtis su pacientais, kurie neatitinka gairėse nurodomų gydymui tinkamų pacientų kriterijų. Tikslas. Apžvelgti ir palyginti neišnešiotų naujagimių, sirgusių hipoksine išemine encefalopatija ir gydytų terapine hipotermija, bei pacientų, kuriems terapinė hipotermija pradėta taikyti praėjus daugiau nei 6 val. po gimimo, baigtis. Metodai. Per pastaruosius 5 metus publikuotų straipsnių analizavimas, kuriuose vertintos hipoksine išemine encefalopatija sirgusių ir terapine hipotermija gydytų neišnešiotų naujagimių (˂36 sav.) ir naujagimių, kuriems terapinė hipotermija pradėta taikyti praėjus daugiau nei 6 val. po gimimo, baigtys. Rezultatai. Į apžvalgą įtraukti 4 tyrimai, kuriuose analizuojami standarto neatitinkančio gydymo efektyvumo ir saugumo klausimai. Statistiškai reikšmingų rezultatų vertinant naujagimių išgyvenamumą tarp analizuotų pacientų grupių studijose nerasta. Protinio ir psichomotorinio vystymosi sutrikimų pasireiškimo dažnis tarp išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių 18 – 24 mėn. koreguotame amžiuje taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tyrimai pateikė geresnes baigtis tiems naujagimiams, kuriems terapinė hipotermija taikyta neatitinkant terapinės hipotermijos kriterijų, nei tiems, kuriems šis gydymas iš viso nebuvo taikytas. Išvados. Vertinant analizuotų tyrimų rezultatus pastebėta, kad neišnešiotiems naujagimiams, sirgusiems HIE, ir naujagimiams, kuriems nuo gimimo praėjo daugiau nei 6 val., gydymas TH taikomas vis dažniau, tačiau dėl naudos įrodymų trūkumo, tai nėra įtraukta į visuotines rekomendacijas. Literatūroje trūksta didelės imties tyrimų. Tai įrodo būtinybę atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti šios populiacijos pacientų gydymo saugumą ir efektyvumą.

Introduction. Priapism is a condition that often requires emergency treatment to spare erectile function. Case report. This is a case report on a patient from the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics with a very rare cause of priapism. The 41-year-old patient was hospitalized with a diagnosis of myocardial infarction, which was being treated with stent insertion, followed by conservative therapy with antiaggregants and heparin. A few hours later after the initiation of the treatment, a genitourinary examination revealed a rare case of heparin-induced priapism. The condition was treated conservatively with multiple cold and mechanical pressure applications, followed by blood aspirations, which led to surgical shunt insertion due to ineffective outcomes. Conclusion. Although the only known pathogenetic mechanism of heparin-induced priapism is associated with heparin-induced thrombocytopenia, the patient’s blood test didn’t reveal any abnormalities so the real pathogenetic mechanism of this priapism case remains unclear. Clinicians should acknowledge the possibility of priapism development after treatment initiation with heparin and inform their patients about this rare adverse effect.