Kazlauskienė, Laura

Prediabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, pagrįstas glikemijos rodikliais, viršijančiais normą, tačiau nesiekiančiais cukrinio diabeto ribų. Jis dar vadinamas tarpine hiperglikemija ir siejamas su makrokraujagysline ateroskleroze bei su tuo susijusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, didina diabetinės retinopatijos ir nefropatijos riziką. Pastaraisiais dešimtmečiais prediabeto paplitimas pasaulyje didėja, tačiau tikslūs globalaus prediabeto plitimo duomenys nėra žinomi. Prognozuojama, kad 2030 m. juo gali sirgti daugiau 470 milijonų žmonių. LSMU Endokrinologijos instituto mokslininkų tyrimo duomenimis, viename Lietuvos rajone prediabetas diagnozuotas daugiau nei 32 proc. populiacijos. Tarptautinės diabeto federacijos 2019 m. duomenimis, gliukozės tolerancijos sutrikimas nustatomas 7,5 proc. 18-99 metų amžiaus žmonių, ir apie pusę jų jaunesni nei 50 metų. Leidinyje pateikiama prediabeto patofiziologija, rizikos veiksniai, diagnostika, aptariamos prediabeto sąsajos su periferine nervų sistema, mikro- ir makrokraujagyslių pokyčiais, hipertenzija, širdies nepakankamumu, akių ir inkstų ligomis, aprašomas prediabetas ir hemostazė, vyrų lytinių hormonų pusiausvyros ir erekcijos trikimai prediabeto atvejais, prediabeto problemos vaikų amžiuje, pateikiama duomenų apie pirminę diabeto sukeltą komplikacijų prevenciją ir kt. klausimai.

Antrojo tipo diabetas yra svarbi visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, ne tik dėl didėjančio paplitimo, bet ir dėl to, kad su juo susijusios smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių komplikacijos daro didelį poveikį sergančių asmenų gyvenimo kokybei ir užkrauna didelę naštą sveikatos priežiūros sistemai [1, 2]. [...].

Tyrimo tikslas. Įvertinti kuris iš metabolinio sindromo parametrų yra svarbiausias prognostiniu požiūriu, vertinant 2 tipo cukrinio diabeto (2 CD) išsivystymo tikimybę 10 metų laikotarpiu pirminės sveikatos priežiūros (PSP) pacientų imtyje. Metodika. 1105 PSP pacientams buvo atliktas alkio glikemijos tyrimas standartine metodika. 844 (424 vyrai ir 420 moterų), kuriems buvo nustatyta normoglikemija ir kurių amžius buvo ≥45 metai, buvo įtraukti į 10 metų trukmės prospektyvųjį tyrimų. Metabolinio sindromo parametrai buvo matuojami standartine metodika. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes, priklausomai nuo to, ar per 10 metų stebėsenos laikotarpį buvo nustatytas 2CD (I gr.), ar ne (II gr.). Statistinei analizei taikytas Stjudent (t) testas, logistinė regresinė analizė ir ROC kreivės analizė. Rezultatai. 10 metų laikotarpiu 168 pacientai mirė, 76 patyrė didžiuosius kardiovaskulinius įvykius, todėl jų duomenys nebuvo įtraukti į tolesnę analizę. 23 pacientams, kuriems išsivystė 2CD (11 moterų, 12 vyrų, amžius M=59,9±18,1 metų), 577 pacientai (264 vyrai ir 313 moterų, amžius M=60,7±9,1 metų; pagal amžių ir lytį abi grupės nesiskyrė p>0,05), po 10 metų turėjo normoglikemiją. 2CD susirgę pacientai turėjo tyrimo pradžioje aukštesnius alkio glikemijos rodiklius (5,46±10,43 mmol/l, palyginus su 5,27±0,44 mmol/l, p=0,042), aukštesnius trigliceridų rodiklius (1,47±0,76 mmol/l, palyginus su 1,18±0,62 mmol/l, p=0,035), mažesnius didelio tankio cholesterolio rodiklius (1,24±0,29 mmol/l, palyginus su 1,48±0,49 mmol/l, p=0,022) ir didesnes juosmens apimties vertes (105,8±15,5 cm, palyginus su 92,6±12,03 cm, p<0,001). Logistinė regresinė analizė parodė, kad vienintelis 2CD prognostinis veiksnys buvo juosmens apimtis (p<0,001). [...].

Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Tai išplitusi, plintanti ir klastinga liga. 2019 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 463 milijonai žmonių. Prognozuojama, kad 2045 m. šia liga gali sirgti 700 milijonų pasaulio žmonių. Lietuvoje šiuo metu registruota daugiau nei 120 000 sergančiųjų cukriniu diabetu. Taigi cukriniu diabetu serga beveik kas 20-tas mūsų šalies gyventojas. Manoma, kad tiek pat pacientų nežino, kad serga šia liga, nes ji dažnai turi taip vadinamą "nebylų" pobūdį, kai nebūna šiai ligai būdingų simptomų arba jie būna nespecifiniai. Dėl to liga dažnai nustatoma pavėluotai, lydima sunkių kardiovaskulinių ligų. Pavėluota ligos diagnostika, bloga jos kontrolė lemia lėtines diabeto komplikacijas – mikro ir makrokraujagyslių, nervų sistemos, įvairių organų pakenkimą ir jų funkcijos sutrikimus. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje didėja ir prediabeto plitimas, kuris siejamas su makrovaskuline ateroskleroze ir susijusiomis kardiovaskulinėmis ligomis, padidinta diabetinės retinopatijos ir neuropatijos rizika. Literatūros duomenimis JAV ambulatorinių apsilankymų metu nustatoma apie 33 proc. prediabeto atvejų. Labai panaši siruacija ir Lietuvoje. LSMU Endokrinologijos instituto tyrimo duomenimis viename Lietuvos rajone prediabetas daignozuotas daugiau nei 32 proc. populiacijos. Esant tokiam prediabeto paplitimui neišvengiamai gali augti 2 tipo cukrinio diabeto plitimas. Prediabetas leidžia anksti daryti poveikį į ligos vystymąsi, stabdyti jos progresavimą ir taip išvengti plitimo 2 tipo cukrinio diabeto ir su juo susijusių kardiovaskulinių pažeidimų. Šios problemos sprendimui reikalingas adekvatus valstybinis požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir koordinavimą, visuomenės, specialistų ir pacientų mokymo tobulinimą, informacijos skaliadą apie diabeto problematiką bei atitinkami paslaugų kompensavimo mechanizmai.

Algoritmas (lot. algorismus

Įvadas: Remiantis moksliniais duomenimis, egzistuoja stiprus ryšys tarp gliukozės tolerancijos būklės, diabeto ir kardiovaskulinių ligų komplikacijų atsiradimo bei vystymosi. Tačiau nedaug yra žinoma, kaip gliukozės tolerancijos nustatymas pirminėje praktikoje yra susijęs su pacientų išgyvenamumu ir mirties priežastimis ilgalaikio stebėjimo laikotarpiu, vertinant ne tik gliukozės tolerancijos būklę pagal gliukozės tolerancijos mėginį (GTM), bet ir GTM rezultatų pokytį. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip GTM rezultatai yra susiję su pirminės sveikatos priežiūros pacientų mirties priežastimis. Metodika. Tyrime surinkti 1115 pirminės sveikatos priežiūros pacientų – 552 vyrų ir 531 moters, duomenys. Amžiaus vidurkis M=63,11 metų (SD=9,59). [...].

Objective: To evaluate the relationship ofThe Relationship of (GTT) results with major cardiovascular events (MCVEs) and neuropsychiatric disorders in primary care (PC). Design and method: 516 subjects, older than 45 years from one PC institution took part in a study. Among the other different measures the data about their neuropsychiatric disorders (MINI) were collected. GTT was conducted during initial meeting and according to GTT results all patients were grouped into 4 groups: normal glucose results (NGR) (N = 322), impaired fasting glucose (IFG) (N = 60), impaired glucose tolerance (IGT) (N = 105) and diabetes mellitus (DM) (N = 22). The data about MCVEs which happened during 10 years of follow up where analysed. The relationship of MCVEs with different MINI diagnosis was analysed using Fisher’s exact test. Results: 100 (19.4%) patients had MCVEs during analysed period, several of them not once. We analysed cases of the fi rst event as acute coronary syndrome, which were acute myocardial infarction (35) and unstable angina (31), also transient ischemic attack (16), stroke (14), deep venous thrombosis (4). Major depression episode (MDE) was found in 86 (16.7%) cases, dysthymy in 43 (8.3%), suicide ideation - 36 (7.0%), post traumatic stress disorder- 55 (10.7%), generalized anxiety disorder (GAD) - 119 (23.1%). Comparison of MCVEs rate between GTT groups revealed that most often MCVEs happened in IGT and DM group (18.6 % and 18.2%), while in NGR and IFG group - only 10.1% and 9.9%, respectively (p = .030). While analysing only NGR group, we found that 28.4% of patients who had GAD, had MCVEs compared to 16.9% of patients, who had no GAD diagnosis (p = .028). While analysing IGT group, 36.4% of patients, having MDE had MCVEs comapared to 16.9% of those who had no MDE (p = .049). Moreover, in IGT group GAD was also related with MCVEs: 40.0 % of those with GAD, had MCVEs compared to 13.3%, who had no GAD. Con[...].

Although recent findings revealed U-shaped relationship between the BMI and the emotional status in particular in young patients, the relationship between BMI, age and mental disorders among PC patients is a controversial topic. The AIM of the study was to analyse how are related BMI and age, depending on psychiatric disorders, diagnosed by MINI in PC patients. Methods 991 consecutive adult PC patients (319 males, 672 females, average age 50.16 years) participated in the study. They were visiting their family doctor due to several diseases, medical prescriptions, healthy patients having administrative reasons, etc. All patients were investigated by MINI, their height and weight was measured in order to calculate BMI. The correlation and regression (linear and quadratic) analyses between BMI and age were conducted in different groups of patients, based on having and non- having certain diagnosis of MINI. Results The results showed that BMI and age were related (r=0.376). Moreover, the quadratic regression model (R2=0.195) fitted data better than linear model (R2=0.141). The coefficient of determination R2 in linear regression analysis among major depressive episode (MDE) patients’ (1st) group (N=151) was 0.153 while in quadratic regression – 0.205. In the group of those who had no MDE (2nd) (N=840) these results were R2=0.144 and R2=0.199 respectively. For those who had suicide ideation (SI) (3rd group) (N=60) the linear regression analysis was not significant (p=0.078) but R2 in quadratic regression model was 0.077, p=0.016. For those who had no SI (4th group) (N=931) R2 in linear regression was 0.150 and in quadratic regression was R2=0.204. For those having general anxiety disorder (GAD) (5th group) (N=177) R2 in linear regression was 0.140 and in quadratic regression was R2=0.188, while among those who had no GAD (6th group) (N=814) R2 was 0.143 and 0.199, respectively. For those who had alcohol misuse [...].