Babarskienė, Rūta Marija

„Kardiologijos pagrindai studentams “ apima širdies ir kraujagyslių ligų sindrominę diagnostiką, paciento ištyrimo metodiką, kardiologijoje vartojamų vaistų klinikinę farmakologiją, vaizdinius tyrimo metodus, taip pat atskirų širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Jis skirtas medicinos specialybės studentų, taip pat kardiologijos ir kitų vidaus ligų specialybių gydytojų rezidentų mokymui, vidaus ligų, skubiosios pagalbos gydytojų, gydytojų kardiologų bei kitų specialybių gydytojų kvalifikacijos kėlimui.

Vadovėlis "Kardiologijos pagrindai" platus ir svarus leidinys, apimantis sindrominę diagnostiką, paciento ištyrimo metodiką, kardiologijoje vartojamų vaistų klinikinę farmakologiją, vaizdinius tyrimo metodus ir atskirų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų diagnostiką bei gydymą. Vadovėlį rengė 46 autoriai. Pastarasis dešimtmetis medicinoje išsiskyrė įrodymais grįstos medicinos įsigalėjimu, diagnostikai bei gydymui naudojamų technologijų sudėtingumu ir įvairove, labai greitu mokslo bei technikos naujovių įdiegimu į kasdienę klinikinę praktiką. Todėl kilo poreikis parengti visiškai naują kardiologijos vadovėlį, kuris taptų ne tik priemone studentams mokyti, bet ir kiekvieno gydytojo rezidento, vidaus ligų gydytojo, kardiologo parankine knyga. Laikas bėga labai greitai, todėl net rengiant šį vadovėlį keitėsi daugelio ligų diagnostikos bei gydymo rekomendacijos, nes sparti moklo pažanga ir nauji duomenys nuolat keičia mūsų požiūrį į daugelį dalykų, kurie atrodė aiškūs ir nusistovėję.

Hyperglycemia negatively affects cardiovascular variables that are also adversely affected by increased geomagnetic activity. It is likely that geomagnetic storms (GS) could have a stronger negative impact on these patients. We analyzed data on 1548 randomly selected patients with acute coronary syndrome (ACS) who were admitted inpatient treatment in Kaunas city, during 2000-2003. We evaluated the associations of GS, solar proton events (SPE), and high-speed solar wind (HSSW) (solar wind speed ≥600 km/s) with the risk of ACS in patients with diabetes mellitus (DM) and the metabolic syndrome (MS) by using logistic regression with categorical predictors. During days of HSSW, the risk of ACS in DM patients increased by 1.95 times (OR = 1.95, 95 % CI 1.36-2.79) as compared to days without either of these events or 2 days prior to or after them. In the multivariate model, the risk of ACS in DM patients was associated with days of HSSW and 1-2 days after (OR = 1.40, 95 % CI 1.01-1.93), with days of GS lasting >1 day and occurring on days of HSSW or 1-2 days after (OR = 2.31, 95 % CI 1.28-4.17), and with the onset of SPE (OR = 2.72 (1.09-6.83)). The risk of ACS in MS patients was associated with days of GS and 1-2 days prior or after GS (OR = 1.31 (1.00-1.73)); an additional impact was established if these days coincided with days of HSSW or 1-2 days before (OR = 2.16 (1.39-3.35)). These findings suggest that not only GS but also HSSW and changes in space weather conditions prior to SPE affect the human cardiovascular system.

A circadian variation in the cardiovascular parameters has been detected. It is plausible that the influence of the environment varies during different periods of the day. We investigated the association between daily emergency ambulance calls (EC) for paroxysmal atrial fibrillation (AF) that occurred during the time intervals of 8:00-13:59, 14:00-21:59, and 22:00-7:59, and weather conditions and exposure to CO and PM10. We used Poisson regression to explore the association between the risk of EC for AF and environmental variables, adjusting for seasonal variation. Before noon, the risk was associated with an IQR (0.333 mg/m3) increase in CO at lag 2-6 days above the median (RR = 1.15, P = 0.002); a protective impact of CO on previous day was observed (RR = 0.91, P = 0.018). During 14:00-21:59, a negative effect of air temperature below 1.9 °C (lag 2-3 days) was detected (per 10 °C decrease: RR = 1.17, P = 0.044). At night, the elevated risk was associated with wind speed above the median (lag 2-4 days) (per 1-kt increase: RR = 1.07, P = 0.001) and with PM10 at lag 2-5 days below the median (per IQR (7.31 μg/m3) increase: RR = 1.21, P = 0.002). Individuals over 65 years of age were more sensitive to air pollution, especially at night (CO lag 2-3 days < median, per IQR (0.12 mg/m3) increase: RR = 1.14, P = 0.045; PM10 lag 2-5 days < median, per IQR increase: RR = 1.32, P = 0.001). The associations of air pollution and other environmental variables with acute events may be analyzed depending on the time of the event.

Aims The aim was to describe outcomes among patients with stable coronary artery disease (CAD) with or without a history of myocardial revascularization in a large contemporary cohort. Methods and results Patients with stable CAD were selected from the Reduction of Atherothrombosis for Continued Health (REACH) registry. The cohort was divided into patients with (n ¼ 25 583) and without (n ¼ 13 133) a history of myocardial revascularization. Crude outcomes were described according to the use and type of revascularization: percutaneous coronary intervention (PCI) or coronary artery bypass surgery (CABG). The primary outcome was cardiovascular (CV) death. At baseline, the non-revascularized group was older and had more CV risk factors. At 36-month median followup, previous revascularization was associated with a lower risk of CV death [crude incidence rate (CIR): 6.82 vs. 9.08%, hazard ratio (HR) 0.73 [95% confidence interval (CI) 0.66–0.80]; P , 0.01]. This association was seen for patients with a history of PCI (CIR 5.78 vs. 8.88%, HR 0.64 [0.58–0.71]; P ≤ 0.01), but not with CABG (HR 1.26 [1.14–1.49]; P , 0.01), and was consistent regardless of prior MI and the timing of prior revascularization. Conclusion Among patients with stable CAD, a history of myocardial revascularization was associated with lower CV mortality, particularly when PCI was the mode of revascularization. Coronary artery disease patients managed non-invasively represent a high-risk group.

Introduction: A circadian variation in blood pressure has been detected. It is plausible that the influence of the environment on the exacerbation of essential hypertension varies during different periods of the day. Methods: We analyzed data of 17,114 patients who called Kaunas city (Lithuania) ambulance for the exacerbation of essential hypertension (EEH) (the emergency calls (EC) were coded I.10-I.15) during the period of January 1, 2009 through June 30, 2011. Using the multivariate Poisson regression, we calculated rate ratios (RRs) of daily EC for EEH that occurred during the time intervals of 8:00-13:59, 14:00-21:59, and 22:00-7:59, and evaluated their association with weather variables (air temperature, wind speed, relative humidity, and barometric pressure) and particulate matter with an aerodynamic diameter ≤ 10μm (PM10), adjusting for monthly variation and the day of the week. We used the environmental variables at lag 0-7 days; the terms of these variables were a 3-piece linear spline functions. The analysis was performed separately for older (>65 years) and younger patients. Results: During the time intervals of 14:00-21:59 and 22:00-7:59, a negative association between air temperature and EEH was detected, whereas during 8:00-13:59, the significant risk of EEH was associated only with daily changes in temperature. A 10 μg/m3 increase in mean PM10 4-6 days before the call (lag 4-6) in the range >median was associated with EC for EEH before noon (RR=1.06, 95% CI 1.02-1.10) and at night (RR=1.04, 95% CI 1.00-1.09). For older patients, the risk of EC for EEH was associated with mean PM10 at lag 2-4 in the range 10 at lag 1-7 in the range >median in the afternoon (RR=1.04, 95% CI 1.01-1.07), and with mean PM10 at lag 0-1 in the range >median at night (RR=1.04, 95% CI 1.01-1.07). Conclusions: The influence of environmental conditions on the risk of EC for EEH varied depending on the time of the EC.

Tiek į šeimos gydytojus, tiek į kardiologus kreipiasi nemažai žmonių dėl skausmo krūtinėje. Todėl šiame straipsnyje norima panagrinėti konkretų klinikinį atvejį ir pateikti algoritmą, kaip reikėtų tokius ligonius tirti.

Terminas ūminis išeminis sindromas (ŪIS) apibūdina tris skirtingas ūmios išeminės širdies ligos pasireiškimo išraiškas: 1) miokardo infarktą su ST pakilimu (STEMI), 2) miokardą infarktą be ST pakilimo (NSTEMI), 3) nestabilią krūtinės anginą (NKA). Miokardo infarktas be ST pakilimo ir NKA apibūdinami bendru terminu ŪKS be ST pakilimo. Bendra ŪKS fiziologija yra aterosklerotinės plokštelės plyšimas ir sutrikusi kraujotaka vainikinėse kraujagyslėse. Sergamumas ūminiu miokardo infarktu su ST pakilimu (STEMI) mažėja daugelyje Europos šalių dėl modernios reperfuzinės terapijos ir antrinės profilaktikos. Bendras 28 dienų mirtingumas išlieka beveik nepasikeitęs. Sergamumas ūminiais koronariniais sindromais be ST pakilimo (ŪKS be ST pakilimo) didėja. Du trečdaliai pacientų miršta iki atvykimo į ligoninę dėl mirtinų išemijos sukeltų aritmijų. Didžiausia tikimybė sumažinti mirtingumą nuo išeminių įvykių, yra sutrumpinti laiką nuo simptomų pasireiškimo iki pirmo kontakto su medikais ir anksti pradėti specifinį gydymą už ligoninbės ribų. ŪKS diferencinė diagnostika priklauso nuo biožymenų, kurių koncentracija kraujyje gali padidėti tik paėjus kelioms valandoms nuo simptomų pradžios nustatymo, bet gydymas turi būti pradedamas vos tik pasireiškus simptomams. ŪKS yra dažniausia aritmijų, sukeliančių širdies sustojimą, priežastis. Gydymas veiksmingiausias, kai jis pradedamas anksti. Pagrindinis simptomas įtariant ŪIS yra krūtinės skausmas. [...].

Nepaisant veiksmingų vaistų, optimalių gydymo rekomendacijų, nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos (AH) dažnis nekinta, o 1996–2006 m. jos sąlygotas mirtingumas padidėjo 19,5 proc. Viena šios tendencijos priežasčių – nenuosekliai laikomasi mokslinių rekomendacijų. Tyrimo tikslas. Išanalizavus Lietuvoje išrašytų receptų duomenis, įvertinti sergančiuosius AH medikamentinio gydymo pasirinkimą. Nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. AH gydyti išrašyta 89 119 receptų: 35 proc. pacientų išrašytas vienas vaistas, 41 proc. – du, 18 proc. – trys, 6 proc. – daugiau nei trys vaistai. Dažniausiai išrašyti: beta adrenoblokatoriai (BAB), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB), centrinio veikimo ir kitos vaistų klasės. Du vaistai išrašyti 37 009 pacientams. Dažniausi dviejų vaistų deriniai – AKFI ir BAB, AKFI ir diuretiko, AKFI ir KKB. Dažniausi neoptimalūs dviejų vaistų deriniai – AKFI ir BAB (6811 receptų, 18,4 proc.), BAB ir centrinio veikimo vaistai (3 proc.). Išvados. AH gydymo schemos praktiniame darbe neatitinka ekspertų parengtų rekomendacijų. Gydytojas, prieš skirdamas vaistus sergančiajam AH, turėtų įvertinti gretutines ligas, kitų ligų riziką ir tada skirti optimalų gydymą.