Lithuanian University of Health Sciences Research Management System (CRIS)





Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12512/144923
Now showing 1 - 4 of 4
  • Item type:ETD,
    Synergistic Cytotoxic Effect of Electroporation, Chemotherapy and Radiotherapy in Vitro
    [Sinerginis citotoksinis elektroporacijos, chemoterapijos ir radioterapijos poveikis in vitro]
    master thesis[2026][M001]
    Haurami, Hamiar

    AUTHOR: Hamiar Haurami TITLE: Synergistic cytotoxic effect of electroporation, chemotherapy and radiotherapy in vitro AIM: To investigate the cytotoxic effects of electroporation, radiotherapy and cisplatin, applied individually and in combination, on cultured CHO cells in vitro and to assess potential synergistic interactions between these treatment modalities. OBJECTIVES:

    1. To evaluate the effects of electroporation, radiotherapy and cisplatin individually on CHO cell viability.
    2. To assess the combined effects of electroporation with cisplatin, radiotherapy with cisplatin, electroporation with radiotherapy and all three methods combined.
    3. To assess potential synergistic effects between combined treatment modalities using statistical and interaction-based analysis. METHODOLOGY: This experimental in vitro study was performed on cultured Chinese hamster ovary (CHO) cells. The cells were exposed to electroporation, radiotherapy and cisplatin both individually and in different combined treatment settings. Cell viability was assessed using a clonogenic assay. Data were analysed using one-way and two-way ANOVA. Interaction effects were further evaluated using the Bliss independence model. RESULTS: Radiotherapy produced the strongest dose-dependent reduction in CHO cell viability (p<0.001), decreasing survival to 1.69% at 10 Gy. Cisplatin and electroporation alone also produced statically significant but more moderate cytotoxic effects (p<0.001). Combined treatment modalities demonstrated significant interaction effect, including EP + cisplatin, EP + RT, RT + cisplatin, and EP + RT + cisplatin (all p<0.001). The triple combination produced the greatest reduction in clonogenic survival. Bliss independence analysis showed synergistic effects under specific conditions, with the strongest interaction observed for EP (1500V/cm) combined with 1 Gy RT and 50 µg/ml cisplatin (Bliss Δ = 0.55). CONCLUSION: RT was the most cytotoxic individual treatment, whereas cisplatin and EP alone had more moderate effects. Combined treatment increased cytotoxicity, with the triple combination of EP, RT, and cisplatin producing the strongest reduction in clonogenic survival. Synergistic effects were observed under selected treatment conditions, supporting further investigation of EP as a potentiating modality in combined radiochemotherapy.
      7
  • Item type:ETD,
    CCND1 ir EGFR genų funkcinių polimorfizmų sąsajos su ankstyvo krūties vėžio klinikinėmis ir morfologinėmis savybėmis bei pacienčių išgyvenamumu
    [Associations of CCND1 and EGFR Gene Functional Polymorphisms with Clinico-Morphological Characteristics and Survival of Early-Stage Breast Cancer]
    master thesis[2020]
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020

    Tikslas: Nustatyti ląstelės ciklo kontrolėje dalyvaujančių genų polimorfizmų įtaką krūties vėžio klinikinėms ir morfologinėms savybėms bei ankstyvu krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eigai. Uždaviniai: 1) Nustatyti CCND1 ir EGFR genų polimorfizmų alelių ir genotipų pasiskirstymą tiriamojoje grupėje; 2) Išanalizuoti CCND1 ir EGFR genų polimorfizmų sąsajas su klinikinėmis bei morfologinėmis naviko savybėmis; 3) Nustatyti CCND1 ir EGFR genų polimorfizmų ryšį su ankstyvu krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eiga. Tyrimo dalyviai: Į tyrimą įtraukta 171 ankstyvuoju I-II stadijos krūties vėžiu serganti pacientė. Metodika: CCND1 rs9344 ir EGFR rs2227983 polimorfizmai buvo nustatyti iš genominės DNR polimerazės grandininės reakcijos restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo (PGR-RFIP) metodu. Statistinėje analizėje naudotas alelinis ir genotipinis modeliai. Neparametriniai kintamieji lyginti taikant Pirsono Chi-kvadrato testą. Išgyvenamumo analizei naudotos vienveiksmė ir daugiaveiksmė Kokso proporcingų rizikų regresinė analizė bei Kaplan-Meierio modeliai. Vertintos klinikinės išeitys: laikas iki ligos atkryčio (LLA) ir bendras išgyvenamumas (BI). Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė neviršijo 0,05. Tyrimo rezultatai: Nustatytas tirtų polimorfizmų alelių ir genotipų pasiskirstymas: EGFR rs2227983 GG genotipas 62%, AA – 5 %, GA – 32 %; G alelis 78%, A – 22% tiriamųjų. CCND1 rs9344 GA genotipas 51%, GG – 27%, AA – 22%; G alelis 52%, A – 48% tiriamųjų. EGFR geno rs2227983 polimorfizmo sąsajų su klinikinėmis ir morfologinėmis KV savybėmis nenustatyta. CCND1 rs9344 polimorfizmas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su pirminio naviko dydžiu: G alelio neturinčioms pacientėms didesnio (2-5cm lyginant su <2cm) naviko rizika buvo 2,17 karto didesnė (95%PI: 1,04-4,54; p=0,04). Vienmatėje Cox regresinėje analizėje, esant EGFR geno rs2227983 polimorfizmo AA genotipui ligos atkryčio rizika buvo 3,49 karto didesnė (SR=3,49, 95% PI: 1.17-10.46, p=0,03) negu pacientėms turinčioms GA ar GG genotipą. Analizuojant aleliniu modeliu, pacientėms, neturinčioms G alelio, ligos atkryčio rizika buvo 3,48 karto didesnė (SR=3,48, 95% PI: 1,20-10,05, p=0,02), mirties rizika 3,54 karto didesnė (SR=3,54 95% PI: 1,05-11,99, p=0,04) nei jį turėjusioms, tačiau daugiamatėje analizėje statistiškai reikšmingo ryšio negauta. CCND1 rs9344 polimorfizmas išgyvenamumui įtakos neturėjo. Išvados: EGFR geno rs2227983 polimorfizmo GG genotipas buvo dažniausias, AA rečiausias, G alelis pasireiškė dažniau už A. CCND1 rs9344 GA genotipas nustatytas dažniausiai, AA – rečiausiai, o G alelis pasireiškė dažniau už A. CCND1 rs9344 polimorfizmas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su didesniu naviko dydžiu. Vertinant polimorfizmų sąsajas su LLA ir BI, CCND1 rs9344 polimorfizmas išgyvenamumui įtakos neturėjo. EGFR rs2227983 polimorfizmas vienmatėje išgyvenamumo analizėje buvo susijęs su didesne ligos atkryčio ir mirties rizika, tačiau daugiamatėje analizėje šios sąsajos buvo statistiškai nereikšmingos.

      10  49
  • Item type:ETD,
    Apoptozėje dalyvaujančių TP53 ir BBC3 genų funkcinių polimorfizmų prognostinė vertė sergant ankstyvu krūties vėžiu
    [Prognostic Value of Apoptosis-Related Gene TP53 and BBC3 Functional Polymorphisms in Early-Stage Breast Cancer.]
    master thesis[2020]
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020

    Tyrimo tikslas: Nustatyti apoptozėje dalyvaujančius funkcinius TP53 ir BBC3 genų polimorfizmus ir jų sąsajas su ankstyvo KV eiga. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti genų TP53 ir BBC3 polimorfizmų alelių ir genotipų pasiskirstymą tiriamosioms, sergančioms ankstyvu KV; 2. Išanalizuoti šių polimorfizmų sąsajas su klinikinėmis bei morfologinėmis naviko savybėmis; 3. Nustatyti šių polimorfizmų vertę, prognozuojant ankstyvu KV sergančių pacienčių išgyvenamumą. Tyrimo metodai: Įtraukta 171 ankstyvu (I–II stadijos) KV serganti pacientė. Genominė DNR buvo išskirta iš periferinio kraujo leukocitų. Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) ir elektroforezės metodais buvo ištirti du funkciniai apoptozėje dalyvaujančių genų vieno nukleotido polimorfizmai (VNP): TP53 rs1042522 ir BBC3 rs2032809. Įvertintas alelių ir genotipų dažnių pasiskirstymas. Chi kvadrato ir regresinės analizės metodais įvertintos tirtų polimorfizmų sąsajos su žinomais KV prognostiniais veiksniais: pacienčių amžiumi diagnozės nustatymo metu (≤ 40 m./ > 40 m.), naviko dydžiu (≤ 2 cm/ > 2–5 cm), limfmazgių būkle (teigiami/ neigiami), estrogenų receptorių (ER) būkle (teigiama/ neigiama), progesterono receptorių (PR) būkle (teigiama/ neigiama), HER2 būkle (teigiama/ neigiama) bei naviko diferenciacijos laipsniu (G1+G2/ G3). Kaplan–Meiero išgyvenamumo analize bei Kokso regresijos modeliais įvertinta polimorfizmų įtaka laikui iki ligos atkryčio (LLA), laikui iki metastazavimo (LM) bei bendram išgyvenamumui (BI). Tyrimo rezultatai: Nustatytas polimorfizmų alelių ir genotipų dažnių pasiskirstymas: TP53 rs1042522 G alelis 77 %, C – 23 %, GG genotipas 59 %, CG – 35 %, CC – 6 %; BBC3 rs2032809 A alelis 53 %, G – 47 %, AG genotipas 48 %, AA – 29 %, GG – 23 %. Nustatyta, jog TP53 rs1042522 overdominantinis (CG) genotipas yra statistiškai reikšmingai susijęs su jaunesniu pacienčių amžiumi (p=0,03) ir didesniu pradiniu naviku (p=0,04), tačiau neturi įtakos pacienčių išgyvenamumui. BBC3 rs2032809 recesyvinis AA genotipas yra susijęs su vyresniu pacienčių amžiumi (p=0,042), o overdominantinis AG genotipas, lyginant su kitais genotipais, lėmė 5,11 kartų didesnę ligos atkryčio riziką (p < 0,0001), 4,80 kartų didesnę metastazių išsivystymo riziką (p=0,001) bei 8,24 karto didesnę mirties riziką (p=0,001). Išvados: Tyrimo metu BBC3 geno rs2032809 polimorfizmo genotipas AG buvo dažniausias, o rečiausias GG. Tiriant TP53 geno rs1042522 polimorfizmą, dažniausias genotipas buvo GG, rečiausias – CC. Remiantis šio tyrimo rezultatais, TP53 rs1042522 funkcinis polimorfizmas yra susijęs su krūties vėžio išsivystymu ankstesniame amžiuje ir didesniu pirminio naviko dydžiu, o BBC3 rs2032809 polimorfizmas yra siejamas su krūties vėžio išsivystymu vyresniame amžiuje. BBC3 rs2032809 polimorfizmas yra nepriklausomas blogos KV prognozės veiksnys, lemiantis ankstyvesnį ligos atkirtį, metastazavimą bei trumpesnį ankstyvu KV sergančių pacienčių išgyvenamumą.

      35  3
  • Item type:ETD,
    TRAIL geno polimorfizmų įtaka krūties vėžio klinikinėms ir morfologinėms savybėms bei krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eigai
    [The influence of TRAIL gene polymorphisms on the clinical and morphological characteristics of breast cancer and on the survival of patients with breast cancer]
    master thesis[2018]
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2018

    Tikslas: Nustatyti TRAIL geno polimorfizmų įtaką krūties vėžio klinikinėms ir morfologinėms savybėms bei krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eigai. Uždaviniai: 1. Nustatyti TRAIL geno TRAIL -716C>T ir TRAIL 1595C>T polimorfizmų pasiskirstymą jaunų, ankstyvu krūties vėžiu sergančių tiriamųjų kohortoje; 2. Išanalizuoti šių polimorfizmų sąsajas su klinikinėmis bei morfologinėmis naviko savybėmis; 3. Nustatyti šių polimorfizmų ryšį su jaunų, ankstyu krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eiga. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 100 krūties vėžiu sergančių pacienčių. Tyrime dalyvavo pilnametės moterys, sergančios ankstyvu I arba II stadijos (T1, N0, T2 N0, T3 N0, T1 N1, T2 N1) krūties vėžiu, kurių amžius ligos nustatymo metu buvo ≤50 metų, ir kurioms liga prasidėjo iki menopauzės. Metodika: Tiriamoji DNR buvo išskirta iš periferinio kraujo leukocitų silikagelio kolonėlių metodu. Polimorfizmai TRAIL -716C>T ir TRAIL 1595C>T buvo tiriami polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo (RFIP) metodu. Fragmentų vizualizavimas buvo atliekamas elektroforezės būdu agarozės gelyje. Rezultatai buvo analizuojami SPSS 23.0 programa. Tyrimo rezultatai: TRAIL -716C>T CC genotipą turėjo 70% tiriamųjų, CT genotipą – 28% bei TT genotipą – 2%. Alelį C turėjo 84 % tiriamųjų, o alelį T 16% tiriamųjų. TRAIL 1595 C<T CC genotipą turėjo 37% tiriamųjų, CT genotipą – 52% bei TT genotipą – 11%. C alelis pasireiškė 63%, o T alelis 37% tiriamųjų. Tarp TRAIL -716C<T ir TRAIL 1595C>T polimorfizmų genotipų bei alelių ir KV morfologinių bei klinikinių savybių nebuvo nustatyta jokių sąsajų (p>0,05). Taip pat nebuvo rasta reikšmingų bendro išgyvenamumo, laiko iki ligos progreso bei laiko be tolimųjų metastazių skirtumų tarp skirtingų TRAIL -716C>T ir TRAIL 1595C>T polimorfizmų genotipų bei alelių nešiotojų (p>0,05). Išvados: Tiriant TRAIL -716C>T polimorfizmą dažniausiai pasireiškė CC genotipas, o rečiausiai TT genotipas. Tiriant TRAIL 1595 C>T dažniausiai pasireiškė CT genotipas, rečiausiai - TT genotipas. Abiejų polimorfizmų atvejais C alelis pasireiškė dažniau nei T alelis. Abu polimorfizmai neturėjo įtakos nei klinikinėmis bei morfologinėmis naviko savybėmis, nei pacienčių išgyvenamumui.

      10  4