Keleras, Evaldas

Introduction Neurosurgical interventions carry inherent risks of complications such as hemorrhage, pneumocephalus, infarction or edema. Timely identification of these complications through postoperative CT imaging enables prompt intervention, preventing further neurological deterioration and guiding appropriate treatment strategies. This study is important for healthcare providers and students so that they could effectively monitor patients progress, detect complications early and tailor treatment strategies to individual patient needs [1,2]. [...].

Gliomas are the most frequent intrinsic central nervous system tumors. The new 2021 WHO Classification of Central Nervous System Tumors brought significant changes into the classification of gliomas, that underline the role of molecular diagnostics, with the adult-type diffuse glial tumors now identified primarily by their biomarkers rather than histology. The status of the isocitrate dehydrogenase (IDH) 1 or 2 describes tumors at their molecular level and together with the presence or absence of 1p/19q codeletion are the most important biomarkers used for the classification of adult-type diffuse glial tumors. In recent years terminology has also changed. IDH-mutant, as previously known, is diagnostically used as astrocytoma and IDH-wildtype is used as glioblastoma. A comprehensive understanding of these tumors not only gives patients a more proper treatment and better prognosis but also highlights new difficulties. MR imaging is of the utmost importance for diagnosing and supervising the response to treatment. By monitoring the tumor on followup exams better results can be achieved. Correlations are seen between tumor diagnostic and clinical manifestation and surgical administration, followup care, oncologic treatment, and outcomes. Minimal resection site use of functional imaging (fMRI) and diffusion tensor imaging (DTI) have become indispensable tools in invasive treatment. Perfusion imaging provides insightful information about the vascularity of the tumor, spectroscopy shows metabolic activity, and nuclear medicine imaging displays tumor metabolism. To accommodate better treatment the differentiation of pseudoprogression, pseudoresponse, or radiation necrosis is needed. In this report, we present a literature review of diagnostics of gliomas, the differences in their imaging features, and our radiology’s departments accumulated experience concerning gliomas.

Virtuali autopsija (virtopsija) yra gana naujas ir šiuolaikiškas mirusiųjų tyrimo būdas, apimantis radiologijos, teismo medicinos, patologijos, fizikos ir biomechanikos sritis. Pagrindiniai ir geriausiai ištirti virtualios autopsijos metodai yra kompiuterinė tomografija, kompiuterinės tomografijos angiografija ir kompiuterine tomografija kontroliuojama biopsija bei magnetinio rezonanso tomografija. Bene sėkmingiausiai virtualios autopsijos metodai pritaikomi tiriant trauminių įvykių aukas bei nustatant skeleto sistemos pažeidimus. Kompiuterinės tomografijos angiografijos pagalba gana sėkmingai gali būti tiriami mirusieji dėl įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šiame straipsnyje yra aprašoma trumpa virtualios autopsijos istorija, pagrindiniai jos tyrimo metodai, pagrindinės pritaikymo sritys bei trūkumai.

Darbo tikslas: įvertinti pacientų sirgusių galvos smgenų išeminiu insultu radiologinių tyrimų (KT ir KTA) rezultatų sąsajas su neurologine būkle. Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuoti LSMUL KK Neurologijos ir Radiologijos klinikų duomenų bazėje esantys KT, KTA ir neurologinės būklės duomenys. Į tyrimą įtraukti tie pacientai, kuriems 2018–01-01 - 2019-01-01 buvo diagnozuotas vidurinės smegenų arterijos užsikimšimo sąlygotas ŪIGSI. Statistinei duomenų analizei naudotos „IBM SPSS 22.0“ ir „MS Office Excel 2010“ programos. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jeigu paklaidos tikimybės reikšmė p<0,05. Rezultatai: imtį sudarė 100 tiriamųjų, iš kurių 50 (50 proc.) vyrai ir 50 (50 proc.) moterys. Tiriamųjų amžius nuo 34 iki 96 metų amžiaus, vidurkis 72,7 ± 12,31 m. Išeminės zonos tūriai svyravo nuo 0,31 iki 266,562 ml, vidurkis 41,7914 ± 60,7193 ml. Nustatyta teigiama koreliacija tarp išeminės zonos tūrio bei tiriamųjų neurologinės būklės (r = 0,730, p<0,01). Dažniausiai pacientai įvertinti 8 ASPECTS balais (19 proc.). ASPECTS 0-4 balais buvo įvertinti 27 pacientai (27 proc.), 5-7 balais – 40 pacientai (40 proc.) 8-10 balais – 33 pacientai (33 proc.). Nustatyta teigiama koreliacija tarp išeminio ploto bei neurologinės būklės deficito (p<0,05). MTE buvo atlikta 39 pacientams (29,5 proc.). Dažniausiai nustatyta M2 segmento okliuzija – 22 pacientams (56,41 proc.), M1 segmento okliuzija - 17 pacientams (43,59 proc.). Didesnis neurologinis deficitas tiek pradiniu ligos laikotarpiu, tiek praėjus 24 valandoms bei 7 dienoms po ŪIGSI buvo tų pacientų, kuriems nustatyta vidurinės smegenų arterijos M1 segmento okliuzija (p=0,031). IKS pasireiškė 33 pacientams (33 proc.). [...].

Įžanga. Traumos yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje: vidutiniškai kas 5 sekundes dėl trauminio įvykio pasaulyje miršta žmogus [1]. Autopsija arba lavono skrodimas yra aukso standarto tyrimas nustatant mirties priežastį, mirtinų traumų metu padarytus organizmo sužalojimus, sužalojimų skaičių ir traumos mechanizmą [2]. Pasaulyje sparčiai tobulėjant neinvaziniams ar minimaliai invaziniams radiologiniams tyrimo metodams, jie buvo pritaikyti ir mirusiųjų tyrimuose [3]. Virtuali autopsija (virtopsija) yra multidisciplininis mirusiojo tyrimo metodas, apimantis radiologijos, teismo medicinos, patologijos, fizikos ir biomechanikos sritis. Pagrindiniai virtualios autopsijos tyrimų metodai yra daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija (KT) bei kompiuterinės tomografijos angiografija ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) [4]. Tikslas Apžvelgti po mirties atliekamų KT ir MRT tyrimų rezultatus trauminių mirčių atvejais bei palyginti juos su tradicinės autopsijos rezultatais. Metodai Buvo atlikta literatūros, publikuotos nuo 2009-01-01 iki 2019-01-01 paieška PubMed (MEDLINE), Cochrane Library ir Google Scholar duomenų bazėse. Paieškai buvo naudojami šie terminai ir įvairios jų kombinacijos: „autopsy―, „necropsy―, „post mortem―, „computed tomography―, „magnetic resonanse imaging―, „virtual autopsy―, „virtopsy―, „trauma―, „traumatic death―. Įtraukimo kriterijai buvo: straipsnis anglų kalba; prieiga prie pilno teksto straipsnio; aprašomoje studijoje tirti bent du mirusieji trauminių įvykių metu; aprašomas mirusiųjų tyrimas KT ir/ar MRT tyrimais ir po jų atlikta tradicinė autopsija; aprašomoje studijoje tirti mirusieji įvairiomis aplinkybėmis, tačiau atskirai pateikiami rezultatai apie mirusiuosius trauminių įvykių [...].

Išsėtinė sklerozė (IS) – dažniausia centrinės nervų sistemos (CNS) lėtinė uždegiminė mielino liga, priklausanti pirminių demielinizuojamųjų ligų, nesusijusių su sisteminėmis ligomis, grupei. Sergant IS, pažeistose vietose išnyksta nervinių skaidulų mielininis dangalas, susidaro smegenų audinio žuvimo mikrožidinių, vystosi gliozė, CNS išsisėja astrocitų sankaupos. Simptomai pasireiškia 20-40 metų pacientams. Moterys IS serga dažniau nei vyrai (santykis 2:1, paauglystėje – 3-5:1). IS yra dažniausia negalią sukelianti jaunų žmonių liga Vakarų pasaulyje. Skaičiuojama, kad pasaulyje IS sergančių pacientų yra apie 2,5 mln. Lietuvoje yra apie 3 tūkst. registruotų ligonių, t.y. 55 ligoniai 100 tūkst. gyventojų. IS – nepagydoma liga, kuria sergant gyvenimo trukmė yra 7-17 metų trumpesnė. Ligą modifikuojantis gydymas labai suretina paūmėjimus, sumažina jų sunkumą ir atitolina negalią. Dažniausia ligos forma yra recidyvuojanti-remituojanti.

Multiple system atrophy is a progressive neurodegenerative disorder that is characterized by autonomic failure, cerebellar ataxia and parkinsonism syndrome in various combinations. In spite of the presence of well-established clinical criteria for multiple system atrophy, ante-mortem diagnosis is difficult. In our case report, we present a 78-year-old female patient who presented with early progressive aphasia and severe autonomic dysfunction. Two years after appearance of the first symptoms, she fulfilled all the major criteria for probable multiple system atrophy with rapid progression. In addition, brain magnetic resonance imaging and fluorodeoxyglucose-positron emission tomography findings were more typical for progressive supranuclear palsy. Clinically differentiating multiple system atrophy from progressive supranuclear palsy and other similar neurodegenerative disorders may be challenging in all stages of the disease, especially with atypical disease presentation.