Gurskis, Vaidotas
Item type:ETD, [Bronchopulmoninė displazija vaikystėje: paplitimas, klinikinė eiga, stebėjimas ir baigtys]master thesis[2026][M001]Hadidi, SaraBronchopulmonary dysplasia (BPD) is one of the most common chronic lung diseases affecting premature infants and remains a major cause of long-term respiratory and neurodevelopmental morbidity despite advances in neonatal care. Variability in diagnostic criteria and differences in gestational age and birth weight contribute to wide variations in the reported prevalence and outcomes of BPD. Aims of thesis: To find out the prevalence of BPD among children and evaluate its clinical course, follow-up and long-term outcome.
Objectives of the thesis:
To determine the prevalence rate of BPD among premature infants.
To be acquainted with the clinical course of BPD including diagnosis and factors that influence the progression of the disease.
To overview the management strategies and evaluate the outcome of BPD and its effect on the child’s respiratory development and quality of life.
Methodology: This study used a systematic literature review of scientific articles and adhered to PRISMA guidelines. The research involved searching in the PubMed and Cochrane databases. Filters and MeSH terms were applied. The selected articles were limited to articles published in the last 10 years, yielding a total of 316 articles.
Results: Trials investigating prevalence, clinical course, follow-up, and outcomes of Bronchopulmonary dysplasia in children were reviewed. Three studies showed impaired neurodevelopmental outcomes including impaired cognition and behavior and low IQ. Three studies demonstrated higher asthma risk, reduced lung function, and early bronchodilator use. Additionally, three different studies investigated different interventions to improve outcome, but the results showed limited effect, and one study even demonstrated a worse lung function. One study focused on health-related quality of life and reported positive outcomes, showing that children with BPD demonstrated similar quality of life.
Conclusion: The prevalence of BPD varies depending on the diagnostic criteria used and the population characteristics. Prenatal, natal, and postnatal factors influence the clinical course of the disease, leading to persisting long term respiratory and neurodevelopment impairments. Given these various lifelong outcomes, follow up by multidisciplinary team is essential and further research is required to improve outcome as there is no effective targeted therapy that exists thus, current management focuses on prevention and supportive care.
19 Item type:ETD, [Evaluation of Precautions for Hospital-Aquired Urinary Tract Infections in LUHS Kaunas Clinics Paediatric Intensive Care Unit]Darbo autorius: Justina Žvikevičiūtė Mokslinis vadovas: prof. Vaidotas Gurskis ,,Hospitalinės šlapimo organų infekcijos profilaktikos priemonių panaudojimo įvertinimas Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje”. Raktiniai žodžiai: hospitalinė infekcija, su kateteriais susijusios šlapimo takų infekcijos prevenciniai paketai. Darbo tikslas - įvertinti hospitalinės šlapimo organų infekcijos profilaktikos priemonių panaudojimą Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Darbo uždaviniai:
- Įvertinti šlapimo pūslės kateterio naudojimo koeficientą.
- Įvertinti atskirų profilaktikos priemonių panaudojimo dažnį.
- Nustatyti profilaktikos priemonių paketo panaudojimo efektyvumą. Tyrimo objektas: LSMUL KK VITS gydomi nuo 1 mėnesio iki 18 metų pacientai, kuriems yra įvestas šlapimo pūslės kateteris (iš viso 30 pacientų). Tyrimo metodika: Siekiant įvertinti prevencinio paketo panaudojimą buvo pildoma standartizuota anketa pagal INICC (angl. INICC – International Nosocomial Infection Control Consortium) pateiktą metodiką. Rezultatai ir išvados: VITS HI-ŠPK-ŠTI kateterių panaudojimo koeficientas besivystančiose šalyse buvo 0,34 besivystančiose šalyse, o išsivysčiusioje – 0,21. ŠPK-ŠTI prevencinių priemonių paketo pritaikymo dažnis buvo 93 proc. Atskirų prevencinių priemonių dažnis: ŠPK reikalingumas, tinkamas ŠPK pritvirtinimas, sterili, uždara drenažo sistema, ŠPK nebuvo atjungtas, nėra obstrukcijos, ŠPK pakeltas virš kojos, šlapimo surinkimo maišas užpildytas mažiau nei 75 proc., šlapimo surinkimo maišas palabintas žemiau šlapimo pūslės lygio – 100 proc., o apsaugos priemonių naudojimas įvedant ŠPK ir vienkartinio panaudojimo lubrikantas naudotas įvedant ŠPK buvo 70 proc.. Sergamumo ŠPK – ŠTI tiriamuoju laikotarpiu nebuvo stebėta, taigi prevencijos paketo panaudojimas vertintas kaip efektyvus. Rekomendacijos: 1. Rekomenduojama organizuoti teorinius ir praktinius mokymus visam pacientų priežiūroje dalyvaujančiam personalui (slaugytojams, gydytojams, rezidentams), kurių metu būtų pristatomos naujausios tarptautinės gairės dėl kateterių įvedimo ir priežiūros, akcentuojama rankų higienos, aseptikos ir antiseptikos svarba prieš kiekvieną atliekamą intervenciją. 2. Parengti ir įdiegti standartizuotus kontrolinius stebėjimo dienynus, kuriuose būtų aiškiai pažymėta kateterio įvedimo indikacija, apsaugos priemonių naudojimas prieš kateterizaciją (pirštinės, antiseptikai, sterilios 4 priemonės); dokumentuota, nuosekli kateterio priežiūra: kateterio sistemos vientisumo įvertinimas, šlapimo surinkimo maišo tinkama vieta, pritvirtinimas bei prisipildymo įvertinimas; kasdien vertinamas kateterio poreikis (Ar kateteris vis dar būtinas?) Jei ne – jis turi būti pašalintas nedelsiant. Parengtas dienynas turėtų būti įtrauktas į paciento dokumentaciją ir tikrinamas bent kartą per parą.
15 Item type:ETD, [Assessment of COVID-19 Disease Manifestations in Hospitalized Children at the Children's Disease Clinic of LSMUL KK]Autorius: Goda Simanavičiūtė. Darbo pavadinimas: Stacionare gydytų vaikų COVID-19 ligos išraiškų įvertinimas LSMUL KK Vaikų ligų skyriuje. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti LSMU KK Stacionare gydytų vaikų COVID-19 ligos išraiškų dėsningumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti COVID-19 ligos išraiškų bei ligos eigos sunkumo vaikams dažnį. 2. Įvertinti COVID-19 ligos išraiškų vaikams pasiskirstymą pagal amžių, lytį, sąsajas su gretutine patologija. 3. Įvertinti vaikų COVID-19 ligai skirtą gydymą. 4. Įvertinti stacionare gydytų vaikų COVID-19 ligos išraiškų ir ligos eigos sunkumo įtaką hospitalizavimo trukmei. Tyrimo metodika: atliktas retrospektyvus tyrimas. Išnagrinėtos 85 ligos istorijos. Į tyrimą įtraukti LSMUL KK stacionarizuoti vaikai iki 18 metų, kuriems nustatytas COVID-19 virusas 2020-2021 metais. Tyrimo metu buvo vertinti demografiniai duomenys, lovadienių skaičius, pagrindinė stacionarizavimo diagnozė, taikytas gydymas bei gretutinės ligos. Pagal ligos eigą, kiekvienam tiriamajam buvo priskirta COVID-19 ligos klinikinė forma bei COVID-19 ligos sunkumo forma. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterines programas IBM SPSS Statistics 27.0 ir Microsoft Excel. Tyrimo rezultatai: COVID-19 ligos klinikinės eigos formos pasiskirstė atitinkamai: liga nepasireiškė - 34,1%, lengvas susirgimas – 10,6%, pneumonija - 3,5%, sunki pneumonija - 2,4%, ŪRDS - 9,4% ir DUS - 40%. COVID-19 ligos lengva forma prasirgo 10,6% stacionarizuotų vaikų, vidutine - 4,7% vaikų, sunkia – 38,8% ir kritine - 1,8% pacientų. Daugiausiai satcionarizuotų vaikų 0-4 m. ir 14-18 m. amžiaus grupėje liga nepasireiškė (34,8% ir 50%), 5-9m. ir 10-13 m. vaikai dažniausiai sirgo DUS (60% ir 50%). Antipiretikai viso skirti 40% atvejų (besimptome ligos forma sergantiems pacientams -10,30%, DUS - 52,90%). Sergant sunkia pneumonija ar DUS infuzinė terapija buvo taikoma visada (100%). Papildomo deguonies terapija skirta visiems ŪRDS, pneumonija ar sunkia pneumonija sirgusiems pacientams ir 17,6% sirgusių DUS. Antivirusinis gydymas taikytas 11,80% atvejų. Antibiotikoterapija viso skirta 71,8% atvejų. Kortikosteroidai buvo skiriami 52,9% atvejų ir IVIG taikytas 24,7% tiriamųjų. Išvados: Dažniausia COVID-19 ligos klinikinė išraiška stacionariuotų vaikų tarpe buvo DUS (40% atvejų). Daugiausia stacionarizuotų pacientų sirgo sunkia COVID-19 ligos forma (38,8 %), mažiausiai - vidutine sunkumo forma (4,7 %.). 87,50% visų sergančių ŪRDS buvo gydomi antivirusiniais vaistais. Lengvos ligos atveju ar pasireiškus DUS, antivirusinė terapija nebuvo taikoma. Iš visų pacientų, kuriems buvo skiriamas IVIG, 95,2% atvejų buvo stacionarizuoti dėl DUS. Nustatytos vidutiniškai stiprios, COVID-19 ligos išraiškos (R=0,38) ir ligos sunkumo formos (R=0,48), tiesioginės koreliacijos su stacionarizavimo trukme.
19 3 Item type:ETD, [Antibiotikų skyrimas ir vartojimas vaikų populiacijoje]master thesis[2024][M001]Gautsch, Naomi AstierAuthor: Naomi Astier Gautsch Research title: Antibiotic Usage and Consumption in the Paediatric Population Aim: To assess the antibiotic usage and consumption in the paediatric intensive care units and discuss measures taken to tackle antimicrobial resistance. Objectives: 1. To assess the current state of the antimicrobial consumption in the paediatric intensive care units (PICUs); 2. To assess the current state of the antimicrobial consumption in the paediatric wards in hospitals and in the outpatient care; 3. To investigate measures to reduce the occurrence of antimicrobial resistance in the paediatric population Methodology: To identify relevant academic literature, a thorough search was conducted using PubMed, Epistemonikos, and Google Scholar. Data from 2013 to 2023 was analysed using the PRISMA method. Inclusion and Exclusion criteria were applied that aided in the search for relevant studies. Results and Discussion: Twenty relevant global studies investigating antimicrobial consumption (AMC) in various PICUs, adult intensive care units (ICUs), paediatric wards, and outpatient departments have been thoroughly analysed, summarised, and discussed within this thesis. Conclusions: The studies reviewed in this thesis revealed elevated AMC rates in the PICUs of which a high amount belong to the Watch category of the AWaRe classification (e.g. cephalosporins, carbapenems and glycopeptides). High rates of AMC are present as well in the paediatric inpatient- and outpatient healthcare sectors as a result of irrational antimicrobial prescribing practices. Specific measures to reduce the occurrence of AMR involve antimicrobial surveillance, antimicrobial stewardship programmes (ASPs) in hospitals, the introduction of the antibiotic footprint, carrying out immunisations that protect against respiratory tract pathogens, the education of physicians on rational antimicrobial prescribing and applying infection control in the PICUs and hospital wards. Research Gaps: Future research investigating AMC in the animal husbandry sector is necessary to evaluate its overall state and contribution to the development of AMR. Furthermore, future research concerning LMICs’ access to antimicrobials is necessary as its consequences are highly fatal (e.g. high mortality rates) worldwide.
105 4 Item type:ETD, [Evaluation of Antibiotic Consumption in the Pediatric Intensive Care Unit 2018 - 2022]Elžbieta Bajorūnaitė. Antibiotikų vartojimo įvertinimas Vaikų intensyvios terapijos skyriuje 2018–2022m. Darbo tikslas – Įvertinti antibiotikų vartojimą Vaikų intensyvios terapijos skyriuje 2018–2022 m. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti faktinį laisvai prieinamų antibiotikų vartojimą LSMUL Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriuje 2018–2022 m.; 2) Įvertinti faktinį stebimų ir rezervinių antibiotikų vartojimą LSMUL Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriuje 2018–2022 m.; 3) Įvertinti antibiotikų suvartojimą ir mikroorganizmų atsparumą Lietuvoje ir kitose šalyse remiantis moksline literatūra ir statistinių duomenų bazėmis. Metodai: Antibiotikų suvartojimo analizė atlikta LSMUL KK VITS 2018–2022 m., duomenys surinkti iš ligoninės vaistinės vaistų apskaitos. Antibiotikai suskirstyti pagal AWaRe ir ATC klasifikacijas, jų suvartojimas išreikštas DDD/100 lovadienių. Suvartojimas buvo lyginamas tarp pogrupių kiekvienais metais ir bendras suvartojimas tarp metų. Antibiotikų suvartojimo ir atsparumo kitose šalyse ir Lietuvoje analizė atlikta remiantis ESAC-Net ir EARS-Net 2022 m. duomenimis. Duomenims apdoroti ir analizuoti buvo naudojama Microsoft Excel programa. Atlikta aprašomoji statistika. Rezultatai: Laisvai prieinamų sisteminių antibiotikų didžiausias suvartojimas stebėtas 2020 m. (2145,57 DDD/100 lovadienių), mažiausias 2018 m. (537,74 DDD/100 lovadienių). Stebimų antibiotikų daugiausia buvo suvartota 2021–2022 m. (91,45 ir 94,80 DDD/100 lovadienių) atitinkamai. Rezerviniai antibiotikai buvo vartojami tik 2018 m. (0,3 DDD/100 lovadienių) ir 2020 m. (5,07 DDD/100 lovadienių). ESAC-Net duomenimis 2022 m. bendras sisteminių antibakterinių vaistų suvartojimas, išreikštas DDD/1000 gyventojų per dieną įvairiose Europos šalyse varijavo tarp 9,07 (Olandija) – 33,55 (Kipras). Lietuvoje - 18,5, tai atitiktų sisteminių antibakterinių vaistų suvartojimo vidurkį Europoje. 2018–2022 m. Lietuvoje daugiausia suvartota beta-laktaminių, penicilinų ir kitų beta-laktaminių antibiotikų, mažiausiai - aminoglikozidų. EARS-Net duomenimis bakterijų atsparumas paplitęs šalyse, kuriose antibiotikų suvartojimas didžiausias. Lietuvoje bakterijų atsparumas panašus į Europos vidurkį. Išvados: 1) Laisvai prieinamų sisteminių antibiotikų suvartojimas, didžiausias 2020 m., mažiausias 2018 m., daugiausia suvartojama beta-laktaminių antibakterinių, penicilinų grupės (J01C), mažiausiai - Aminoglikozidų (J01G); 2) Stebimų antibiotikų suvartojimas padidėjo 2021–2022 m. Rezerviniai antibiotikai buvo vartojami tik 2018 m. ir 2020 m. 2018–2022 m. stebimų ir rezervinių antibiotikų suvartojimas sudarė 7,23% visų suvartotų antibiotikų; 3) 2018–2022 m. Lietuvoje daugiausia suvartota J01C ir J01D grupės antibiotikų, mažiausiai – J01G. Lietuvoje bakterijų atsparumas antibiotikams panašus į Europos vidurkį, išskyrus Acinetobacter spp. – vienas didžiausių Europoje ir siekia 89,2%.
36 2 Item type:ETD, [A Comprehensive Assessment of Covid-19 Cases in Pediatric Populations]master thesis[2023][M001]Loewenstein, EliLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-12COVID-19 has affected people of all ages, including children. The aim of this thesis is to comprehensively analyse the understanding of the pandemic in the pediatric population by identifying epidemiological and demographic characteristics, clinical manifestations, treatment options, hospitalization and mortality rates. A systematic review of literature was conducted to achieve these aims and objectives. The results showed that while children have a lower infection rate than the general population, infants and young children are at a higher risk of hospitalization, and infected family members are mostly the main source of transmission of the virus. Children infected with COVID-19 tend to have milder symptoms, but abnormal laboratory findings and comorbidities are common in hospitalized children. Children have a lower hospitalization rate and ICU admission rates than in adults, with highest discharge rates and lower severe illness and mortality rates. However, long-term outcomes are unknown, and some studies may underestimate the severity of the disease. Children can experience unique long-term complications from Covid-19, such as the rare but severe MIS-C and the less common long COVID. Both conditions require further research to understand their prevalence, consequences, and effective management strategies for affected children. Overall, this thesis provides a comprehensive assessment of Covid-19 cases in pediatric populations, highlighting the need for continued research and public health interventions to protect and support children during the on-going pandemic.
34 2 Item type:ETD, [Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus kokybinių ir veiklos rodiklių įvertinimas]master thesis[2022]Stahl, AnnikaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2022-06-14Aim and objectives: The aim of this review is to study known, widely established mortality prediction tools in paediatric intensive care units regarding their value and accuracy in helping to provide better treatment to their patients and to perform an analysis of the literature to identify the most useful scoring systems to reduce mortality as well as morbidity for children under intensive care. To achieve this an overview of the past and current goals of paediatric intensive care units will be created, different strategies for using assessment tools in intensive care will be explained, and the mortality prediction tools PIM(2/3), PRISM(II/III/IV) and PELOD(-2) will be compared with special attention to their usefulness in long term morbidity estimation. Methodology: For this literature review, research was conducted using a combination of the following terms ‘pediatric ICU’ OR ‘PICU’ OR ‘pediatric critical care’ AND ‘goals’, ‘scores’ OR ‘mortality’ OR ‘performance tools’ OR ‘quality indicator’, as well as ‘PIM’, ‘PRISM’, OR ‘PELOD’ in 2021/2022 on PubMed. Articles that were in English and within ten years of the search date were manually assorted according to exclusion and inclusion criterions. Results: A total of 47 articles have been included in this review, resulting in a synopsis on PICU goals, strategies on using ICU assessment tools and a comparison of PIM(2/3), PRISM (II/III/IV) and PELOD(-2). Many studies recommend their appliance in ICU quality assessment, clinical trials and mortality prediction, however their usefulness regarding PICU acquired morbidity estimation has yet to be entirely understood and scientifically supported. Conclusion: Mortality rates in pediatric care are at an all-time low and request new, better methods of outcome prediction, further research and clear guidelines for post PICU care. There is not one single best mortality prediction score to be identified, as it depends on the respective population and adequate calibration of the models used. Scoring systems addressing PICU mortality are rightfully important components of hospital practice, but should not be used without clinical context and extensive knowledge.
34 Item type:ETD, [Evaluation of Antibiotic Prescribing Practice in the Pediatric Emergency Department]Tyrimo tikslas: įvertinti antibiotikų skyrimo praktiką vaikų skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo uždaviniai:
- Įvertinti antibiotikų skyrimo dažnį vaikų skubios pagalbos skyriuje.
- Įvertinti antibiotikų skyrimo indikacijas vaikų skubios pagalbos skyriuje.
- Įvertinti antibiotikų suvartojimą vaikų skubios pagalbos skyriuje. Metodai: Sisteminė literatūros apžvalga buvo rengiama remiantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta – Analyses) sisteminės apžvalgos reikalavimais. Mokslinių straipsnių paieška atlikta duomenų bazėje „PubMed“, „Cochrane Library“, „UpToDate“ ir „ClinicalKey“. Straipsniai turėjo būti publikuoti 2017 – 2022 metų laikotarpyje, t.y. būti nesenesni nei 5 metų. Paieška atlikta naudojant šių raktinių žodžių kombinacijas anglų kalba: „antibiotics”, „antibacterial drugs”, „children”, „pediatric”, „urgent care”, „emergency department”. Mokslinėse publikacijose aprašytuose tyrimuose, imtį sudaro vaikai, gydyti skubios pagalbos skyriuje. Paieškos metu naudoti filtrai: „full free text”, „publication dates 5 years”, „English”. Įtraukti straipsniai negalėjo būti apžvalginio pobūdžio darbai: sisteminės apžvalgos, meta-analizės. Tyrimo rezultatai: Galutinei analizei visus įtraukimo kriterijus atitiko 12 publikacijų. Į apžvalgą buvo įtrauktos publikacijos, kuriose buvo vertintas antibiotikų skyrimo dažnis vaikų skubios pagalbos skyriuje, vertinamos antibiotikų skyrimo indikacijos vaikų SPS ar antibiotikų suvartojimas. Dauguma publikacijų buvo retrospektyviniai stebėjimo tyrimai. Išvados:
- Stebimas nuoseklus antibiotikų skyrimo dažnio VSPS mažėjimas.
- Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dalis pediatrinių pacientų gydomų antibakteriniais vaistais gauna racionalų gydymą.
- Duomenų apie antibiotikų suvartojimą VSPS trūksta; vienintelio tyrimo duomenimis Prancūzijoje antibiotikų skyrimo, sergant ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, dažnis buvo 51,0 1000-čiui VSPS apsilankymų.
45 13 Item type:ETD, [Vaikų sepsio kriterijai, apibrėžimas ir kiti ypatumai]master thesis[2022]Vanyan-Sabaliauskiene, PolinaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2022-06-14AUTHOR: Polina Vanyan-Sabaliauskienė TITLE: Pediatric Sepsis Criteria, Definitions and Specific Features AIM: This research chiefly aims to assess existing approaches to pediatric sepsis pathophysiology and criteria. OBJECTIVES: 1. Comparison of pediatric and adult sepsis definitions. 2.Assessment of the existing evidence of pediatric sepsis pathophysiology and criteria. 3. Comparison of pediatric and adult sepsis pathophysiology and criteria METHODOLOGY: A literature search was carried out in scientific database MEDLINE via PubMed for primary and secondary data comparing adult and pediatric sepsis. The identified literature was reviewed and summarized, important differences in pathophysiology, definitions and diagnostic criteria were highlighted. RESULTS & DISCUSSION: Adult and pediatric differ in host responses to infection at organism, organ system, and cellular-molecular level. The two populations are distinct in terms of underlying comorbidities and risk factors, implicated pathogens, cardiovascular responses to hypovolemia and fluid redistributions, insensible fluid losses, respiratory pathway pressure, and respective management strategies. The fluid bolus resuscitation remains the mainstay of septic shock management in children. In contrast to the „warm shock” pattern of reduced systemic vascular resistance with increased cardiac output observed in adults, pediatric patients more commonly manifest pronounced decline in stroke volume and cardiac output, accompanied by increases in systemic vascular resistance – a „cold shock”. Accordingly, inotropic support is more often emphasized in pediatric care, whereas vasopressors are preferred when managing adults with sepsis. Early use of noninvasive positive pressure ventilation has promises for improving oxygenation, vital indices, and reducing intubation rates in pediatric sepsis. However, optimal ventilator strategy remains unknown for children, and extrapolation from adult studies is to be carried out cautiously, considering their distinct epidemiology and outcomes. Studies support using stratified scoring systems for organ dysfunction over systemic inflammatory response syndrome (SIRS) criteria in children, and efforts to update the definition and clinical criteria for pediatric sepsis are currently underway. Until revised and data-driven clinical criteria are determined to better describe pediatric sepsis and septic shock, current medical care often adopts adult practices that are not universally plausible for extrapolation over pediatric population. Comparing the older SIRS-based definitions and recent approaches with SOFA/PELOD items, the latter appear to outperform at identifying children with life-threatening infections. The numerous promising biomarkers fail to provide sufficient utility to be exclusively relied on, and the current use assumes their additive value when considered in entirety of the clinical scenario and other clinical-laboratory variables. CONCLUSION: There appear to be profound and clinically important differences in underlying comorbid conditions, identified pathogens, pathophysiology, hemodynamic and respiratory processes, total body fluid dynamics, and biomarker utility in adult and pediatric populations with sepsis of. Such differences should be considered in the respective criteria for diagnosis, prognosis and triage of patients with sepsis and septic shock.
9 45 Item type:ETD, [Nauji hospitalinių infekcijų prevencijos metodai intensyvios terapijos, chirurgijos ir kituose didelės rizikos gydymo įstaigų padaliniuose]master thesis[2021]Farber, DaniilLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2021-06-14Hospital-acquired infections (HAI) are nosocomial acquired infections that are typically not present or might be incubating when patients are admitted to a medical facility. These infections are usually acquired after hospitalization and start manifesting after approximately 48 into hospitalization. Due to the high death rate and risk aiming from those infections, they are monitored by agencies such as the National Healthcare Safety Network (NHSN) of the Center for Disease Control and Prevention (CDC). Their significant cost in financial aspects, as well as general health and human lives, require constant adaptation and development of new interventions.
32 1