Kutkevičiūtė, Patricija

Tyrimo tikslas. Ištirti ir palyginti sergamumą skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pra-kiurusia opa. rizikos veiksnius ir gydymo rezultatus Kauno mieste 2006 ir 2016 m. Metodai. Atlikta retrospektyvioji vyresnių nei 20 metų pacientų, gydytų dėl skrandžio ir dvylikapirštės žarnos prakiurusios opos Kauno mieste, ligos istorijų analizė: buvo renkami ir vertinami: pacientų lytis, amžius, rizikos veiksniai, komplikacijos ir baigtys. Statistinei analizei pasitelkta „IBM SPSS statisties 24.0“ programa. Tyrimo rezultatai ir išvados. Bendrasis sergamumas per 10 metų prakiurusia opa padidėjo 25,7 proc. (2006 m. - 24,5/100 000 gyv., 2016 m. - 30,8/100 000 gyv.): skrandžio prakiurusia opa padidėjo 121,4 proc., dvylikapirštės žarnos - sumažėjo 24,2 proc. Prakiurusia opa dažniau sirgo vyrai. Dažniausias rizikos veiksnys buvo rūkymas, retesni - nesteroi dinių vaistų nuo uždegimo ir alkoholio vartojimas. Komplikacijų dažnis per 10 metų statistiškai reikšmingai padidėjo, tačiau mirštamumas reikšmingai nepakito. Baigtys priklausė nuo amžiaus, lyties ir ASA (American Society of Anesthesiologists) klasės.

Įžanga. Kasmet visame pasaulyje diagnozuojama apie 4 milijonai naujų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos atvejų [1], iš kurių 2–14 proc. komplikuojasi prakiurimu [2]. Dažniausia mirties priežastis sergant prakiurusia opa yra sepsis – jis sukelia 40–50 proc. mirčių. Apie trečdalis sergančiųjų į operacinę atvyksta jau turėdami sepsį, o per mėnesį po operacijos apie 25 proc. pacientų išsivysto ir sepsinis šokas, kurio mirštamumas siekia 50–60 proc. [3]. Siekiant gerų gydymo rezultatų svarbi ankstyva sepsio kontrolė – empirinė antibiotikot erapija ir atliktas chirurginis gydymas [4]. Prieš paskiriant plataus spektro antibiotikus, būtina paimti kraujo pasėlį [5], o operacijos metu dėl pilvaplėvės uždegimo – pilvaplėvės ertmės pasėlį [6]. Atlikus bakteriologinį tyrimą gydymas antibiotikais turėtų būti koreguojamas pagal išaugusius mikroogranizmus ir jų jautrumą vaistams, taip pasiekiamas geriausias gydymo efektas [7]. Tikslas. Išanalizuoti, kaip kinta atliekamų bakteriologinių tyrimų dažnis ir rezultatai pacientams, sirgusiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos prakiurusia opa Kauno mieste 2006 ir 2016 metais. Metodai. Atlikta retrospektyvinė pacientų, gydytų dėl skrandžio ir dvylikapirštės žarnos prakiurusios opos LSMUL Kauno klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Respublikinės Kauno ligoninės chirurgijos skyriuose 2006 ir 2016 metais, ligos istorijų analizė. Išnagrinėtos 142 pacientų ligos istorijos. Iš jų surinkti duomenys apie pasireiškusias prakiurusios opos komplikacijas, paimtus pilvaplėvės ertmės ir kraujo pasėlius, išaugusius mikroorganizmuss, skirtą antibiotikoterapiją. Gautų duomenų analizei atlikti buvo naudojamas IBM SPSS Statistics 24 programos paketas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai. 2006 metais iš diagnozuotų 69 prakiurusios opos atvejų 23 (33,3 pr... [...].

Įžanga Laktozės netoleravimas - tai virškinimo sistemos sutrikimas, kai reguliariai vartojant produktus, turinčius šio disacharido, pasireiškia dispepsiniai simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir pūtimas. Komplikacijų šios būklės metu pasitaiko gana retai, tačiau esant sunkiai formai palaipsniui gali išsivystyti osteoporozė, atsirasti kalcio, vitamino D trūkumas organizme. Nors laktozės netoleravimas sąlyginai nėra sunkus sveikatos sutrikimas, tačiau patiriami simptomai daro neigiamą įtaką ţmogaus gyvenimo kokybei - sutrinka socialinė veikla, pablogėja psichinė ir fizinė būklė, suprastėja miego kokybė. Ši problema yra visuomenei aktuali, nes vis daugiau žmonių susiduria su laktozės netoleravimu. Tikslas Išsiaiškinti laktozės netoleravimo sukeliamus simptomus, įtaką gyvenimo kokybei ir visuomenės poţiūrį į šį sutrikimą. Metodai Tyrimo metu buvo apklausti keturių amţiaus grupių (18-25; 26-45; 46-65; >65), Kauno mieste gyvenantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie turi laktozės netoleravimo sutrikimą. Apklausoje dalyvavo 400 žmonių - 74 (18,5 proc.) vyrai ir 326 (81,5 proc.) moterys. Tyrimas buvo atliktas naudojantis apklausų sistema manoapklausa.lt. Pateiktą anoniminę anketą sudarė vieno arba daugybinio pasirinkimo 34 uţdari klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti apklaustųjų pieno produktų vartojimo įpročius, laktozės netoleravimo sukeliamus simptomus ir jų įtaką gyvenimo kokybei bei supratimą apie šį sutrikimą. Kai kurie klausimai, susiję su poveikiu gyvenimo kokybei, buvo panaudoti iš Trumpojo 20 klausimų sveikatos tyrimo klausimyno (The 20-Item Short Form Health Survey (SF-20), kuris pateikiamas RAND sveikatos prieţiūros tinklapyje (RAND Health Care) ir nereikalauja leidimo. Anketa buvo skelbiama socialiniuose tinkluose, informuojama asmenine ţinute. Gautų duomenų analizei atlikti buvo naudoja[...].

Tyrimo tikslas. Įvertinti vaikų, gydytų 2010-2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau - Kauno klinikos) ir kuriems įtarta infekcija, nudegiminių traumų savybes ir pokyčius. Tyrimo metodui. Retrospektyvios studijos metu analizuoti 157 nudegimus patyrusių vaikų medicininiai dokumentai. Matematinė analizė atlikta naudojant SPSS 15 programini paketą. Rezultatai. 129 vaikai nukentėjo nuo apsiplikinimų karštu skysčiu, 95 proc. jų – 0–3 metų vaikai. 104 pacientams, iš kurių 84 proc. buvo 0-3 metų vaikai, nustatyti krūtinės Iąstos nudegimai. Apie 40 proc. pacientų patyrė 1-2A-2Bº nudegimus. 4–8 proc. kūno paviršiaus nudegimų nustatyta daugiau nei pusei 0–3 metų vaikų. Gretutinės infekcinės Iigos diagnozuotos 36 pacientams, iš kurių 75.6 proc. – 0–3 metų vaikai. Hipovoleminį šoką patyrė 37 pacientai. Nekrozinių audinių šalinimas bei žaizdų autodermoplastika atlikta 60 proc. tiriamų vaikų. Intensyviosios Terapijos skyriuje gydyti 41.4 proc. tiriamųjų. 6–12 metų vaikų hospitalizavimo vidurkis buvo 35±16.8 dienos. Išvados. Nuo nudegimų nukentėjo kūdikiai ir vaikai iki 3 metų, traumų priežastis: apsiplikinimai karštu skysčiu, dažniausia lokalizacija- krūtinės ląsta. Daugiausia šio amžiaus pacientų patyrė l-2A-2B° bei 4–8 proc. kūno paviršiaus ploto nudegimų, jiems dažniau atliktos chirurginės intervencijos ir diagnozuotos įvairios komplikacijos, tačiau stacionare ilgiausiai gydyti 6–12 metų vaikų grupės pacientai. Nudegi minių traumų dažnis metų ketvirčiais kito.

Straipsnyje pateikiama adrenerginių receptorių agonistų klasifikacija, paaiškinami katecholaminų ir nekatecholaminų skirtumai, pateikiami kiekvienos klasifikacinės grupės nekatecholaminų atstovai, analizuojamos šių preparatų farmakologinės savybės: veikimo mechanizmas, vartojimo būdas, farmakokinetinės savybės, poveikis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei CNS funkcijai, nepageidaujamas poveikis, vaistų klinikinio vartojimo indikacijos ir atsargumo priemonės. Didelis dėmesys skiriamas naujiems adrenerginių receptorių agonistams.

Straipsnyje apžvelgiamos adrenerginių receptorių savybės, šiuos receptorius veikiančių simpatikomimetikų klasifikacija, nagrinėjamos endogeninių bei egzogeninių katecholaminų farmakokinetinės ir farmakodinaminės savybės, atsižvelgiant į sąveiką su kiekviena receptorių grupe. Autoriai, remdamiesi naujausios literatūros duomenimis, analizuoja ir lygina katecholaminų farmakologinį poveikį organams arba jų funkcijoms, vertina šių preparatų klinikinio vartojimo galimybes, šalutinį poveikį, kontraindikacijas ir atsargumo priemones.

Ligoninės skubios pagalbos skyrius yra sudėtinga sistema, atnešanti didelę naudą visuomenei. Tačiau šios sistemos priežiūrai reikalingos didelės išlaidos. Siekiant sumažinti gydymo įstaigos išlaidas taupoma, dažniausiai – didinant darbo intensyvumą, kas lemia skubios pagalbos personalo perkrovą ir užsitesusį pacientų priežiūros laiką. Nepakankamas darbuotojų skaičius ne tik daro neigiamą poveikį pacientų priežiūrai ir slaugos kokybei, bet ir mažina slaugytojų saugumą ir pasitenkinimą darbu, lemia dažnesnę personalo kaitą, dėl pervargimo atsirandančias ligas. Mokslininkai nustatė, kad sureguliavus paciento-slaugytojo santykį neabejotinai sutrumpėja paciento praleisto skubios pagalbos skyriuje laikas. Darbo tikslas – palyginti pacientų srauto kitimo dėsningumus su slaugytojų darbo grafiku paros laikotarpyje LSMU KK skubios pagalbos skyriuje. Metodika. Atlikta retrospektyvinė pacientų srautų analizė LSMU KK skubios pagalbos skyriuje 2016/01/01 kalendoriniais metais. Renkant duomenis naudotasi LSMU KK skubios pagalbos skyriaus elektronine duomenų baze. [...].

Universitetinėse gydymo įstaigose, kuriose teikiama skubi pagalba, skubios pagalbos skyriaus darbo organizavimas yra vienas sudėtingiausių klausimų. Tai lemia nuolat besikeičiantys pacientų srautai, atvykstančių pacientų kreipimosi priežastys, personalo darbo organizacija ir, be abejo, kvalifikacija. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinis tikslas yra teikti preinamas, kokybiškas ir saugias paslaugas. Įvairių šalių mokslinin kų atliktuose tyrimuose nustatyta, kad apsilankymų vidurkis per metus ligoninių skubios pagalbos skyriuose yra 50 000- 71 000, dienos vidurkis 137-194 pacientai atitinkamai. Pacinetų atvykimas pagal valandas pasiskirstęs ne vienodai, o tai tam tikromis valandomis sukelia didelį skyriaus apkrovimą – daugiau pacientų atvyksta tarp 10 ir 22 valandos, vėliau jų srautas mažesnis. Tiksliai nėra nustatyta, kas lemia didesnį ar mažesnį pacientų srautą skirtingomis valandomis, tačiau yra nustatyta, kad dauguma į SPS skyrių atvykusių pacientų nenori laukti eilėse. Darbo tikslas – išanalizuoti pacientų srauto kitimo dėsningumus paros laikotarpyje LSMU KK skubios pagalbos skyriuje. [...].