Gudač, Jelena

Radiologinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių viršūninio apydančio patologijos nustatymo metodų. Tarp pastarųjų dažniausiai taikoma skaitmeninė rentgenografija (SR) ir kūginio pluošto kompiuterinė tomografija (KPKT). Šie metodai leidžia įvertinti viršūninio apydančio būklę, dantų šaknų kanalų gydymo kokybę ir suteikia galimybę nustatyti ligą, jos progresavimą arba regresavimą, planuoti gydymo taktiką. Skirtingos SR ir KPKT diagnostinės galimybės gali lemti skirtingų klinikinių sprendimų priėmimą ir gydymo taktikos pasirinkimą. Norint palengvinti tinkamiausio gydymo būdo pasirinkimą remiantis radiologiniais tyrimo metodais gydytojui ir pacientui, Venskutonio ir bendraautorių, 2015, buvo pasiūlyta Viršūninio apydančio būklės ir dantų šaknų kanalų (DŠK) gydymo kokybės įvertinimo sistema PESS (angl. Periapical and Endodontic Status Scale). PESS buvo sukurta remiantis retrospektyviais duomenimis ir neparemta ilgalaikių klinikinių tyrimų duomenimis. Tai ir paskatino atlikti ilgalaikius klinikinius tyrimus, kurie padėtų įvertinti minėtos sistemos pagrįstumą ir tinkamumą kasdienei odontologo praktikai. Šio tyrimo metu, taikant kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją bei skaitmeninę rentgenografiją ištirti dantų, kuriems nustatytas viršūninis periodontitas, tolimuosius apydančio audinių pokyčius po dantų šaknų kanalų gydymo ir nustatyti veiksnius, turinčius įtaką gydymo rezultatui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti radiologinių tyrimo metodų (SR ir KPKT) patikimumą, kiekvieno tyrėjo duomenų atkartojamumą bei trijų tyrėjų tarpusavio duomenų suderinamumą, analizuojant tiriamosios grupės dantų radiogramas. 2. Taikant Viršūninio apydančio būklės ir dantų šaknų kanalų (DŠK) gydymo kokybės įvertinimo sistemos (PESS) kriterijus, palyginti tiriamosios grupės dantų apydančio audinių pažeidimo apimtį, taikant SR bei KPKT. 3. Įvertinti tiriamosios grupės dantų šaknų kanalų gydymo rezultatus po dvejų metų, remiantis radiologinių tyrimų (SR ir KPKT) metodų nuotraukose nustatytais tam tikrų anatominių parametrų pokyčiais. 4. Palyginti skirtingais radiologiniais tyrimo metodais (SR ir KPKT) nustatytų viršūninio apydančio audinių pažeidimų apimtis aplink tuos pačius dantų šaknų kanalus bei įvertinti jų nesutapimų dinamiką po dvejų metų. 5. Remiantis dvejų metų stebėjimo rezultatais, įvertinti įvairių anatominių bei su DŠK gydymu susijusių parametrų ryšį su gydymo rezultatu. 6. Įvertinti PESS prognozinę vertę, remiantis dantų gydymo tolimųjų rezultatų (2 metų) sąsajomis su prieš gydymą sudarytomis rizikos grupėmis. MOKSLINIS DARBO NAUJUMAS: 1. Dauguma iki šiol skelbtų tyrimų ieškojo sąsajų tarp pavienių anatominių arba su DŠK gydymu susijusių parametrų ir sėkmingo danties gydymo rezultato. Šiame tyrime vertinome daugelio anatominių ir su DŠK gydymu susijusių parametrų galimą įtaką gydymo rezultatui bei siekėme nustatyti jų sąsajas su endodontinio gydymo sėkme. 2. Atlikta išsami lyginamoji SR ir KPKT tyrimų duomenų analizė, siekiant įvertinti tam tikro tyrimo metodo pranašumą diagnozuojant viršūninio apydančio patologiją; įvertintas šių metodų diagnostinis patikimumas. 3. Palyginta SR ir KPKT tyrimais nustatytos viršūninio apydančio patologijos dinamika bei gydymo baigtis per dvejus metus po gydymo bei įvertinti minėtais tyrimo metodais nustatyti pokyčių skirtumai esant skirtingams pažeidimo laipsniams. 4. Remiantis tolimaisiais dantų, kuriems nustatytas viršūninis periodontitas, gydymo rezultatais, įvertinta neseniai mokslo spaudoje pasiūlytos PESS sistemos prognozinė vertė bei jos taikymas klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose perspektyvos. IŠVADOS: 1. Ištyrę trijų tyrėjų duomenų atkartojamumą ir tarpusavio duomenų suderinamumą analizuojant SR ir KPKT nuotraukas pagal PESS parametrus, galime teigti, kad abu radiologinio tyrimo metodai yra patikimi, diagnostinė jų vertė yra panaši. Blogas tyrėjų tarpusavio suderinamumas vertinant danties šaknies perforacijas KPKT nuotraukose negali turėti įtakos bendrai išvadai, dėl per mažos pacientų, turinčių dantų perforacijas, imties. 2. Apydančio audinių pažeidimo apimtis, remiantis SR ir KPKT duomenimis, buvo panaši, išskyrus – kaulo destrukcijos židinio (KDŽ) dydį pradinėmis pažeidimo stadijomis - KPKT metodu nustatyta daugiau ankstyvųjų KDŽ. 3. Daugumos gydytų dantų baigtis po dvejų metų buvo įvertinta teigiamai neatsižvelgiant į taikytą radiologinį diagnostikos metodą (87 proc. KPKT ir 95 proc. SR). 4. Viršūninio apydančio pažeidimo dydis reikšmingai skyrėsi vertinant didesnės apimties (S2 ir S3) židinius iš SR ir KPKT, o po dvejų metų stebėjimo - pokyčio svyravimai tarp metodų buvo ryškiausi tarp S0–S1 židinių. 5. Visi anatominiai PESS parametrai (KDŽ dydis, KDŽ ir šaknies santykis, kaulo destrukcijos vieta) yra labai stipriai tarpusavyje susiję (r = 0,958; p < 0,001), todėl numatant gydymo baigtį, pakanka analizuoti vieną iš minėtų parametrų. Neigiamai gydymo baigčiai turi reikšmingos įtakos turi iki gydymo nustatyti kaulo destrukcijos židiniai bei komplikacijos. 6. PESS turi gerą prognozinę vertę vertinant gydymo išeitis dantims su mažos apimties pažeidimais viršūniniame apydantyje (dantys priskirti prie mažos rizikos grupės). Tačiau, remiantis šio tyrimo rezultatais, dantims, priskirtiems prie didelės rizikos grupės, PESS prognozinės vertės negalima vertinti (dėl per mažo didelės rizikos atvejų skaičiaus). PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS: Šio tyrimo nedidelė apimtis yra nepakankama daryti plačias išvadas ir kurti plačias klinikines rekomendacijas. Reikalingi papildomi didesnės apimties multicentriniai tyrimai, kiek galima su didesniu tiriamųjų skaičiumi ir įvairiomis klinikinėmis situacijomis, kad galima būtų tiksliau įvertinti PESS sistemos taikomąją ir prognostinę vertę klinikinėje praktikoje. MOKSLINĖS REKOMENDACIJOS: Reikalingi perspektyvieji ilgalaikiai daugiacentriniai tyrimai į kuriuos būtų įtrauktas didesnis pacientų skaičius ir įvairios klinikinės situacijos. Tyrimų metu būtų nustatyti įvairios apimties viršūninio apydančio pažeidimai, padėsiantys išsamiau įvertinti galimas dantų gydymo baigties prognozes. Tai patobulintų gydymo planavimą ir dantų šaknų kanalų gydymo baigtį.

Background and Objectives: There is limited information regarding comparison of long-term dynamics of periapical bone destruction estimated by digital periapical radiography (DPR) and by cone-beam computed tomography (CBCT). This study aimed to compare the radiographically assessed periapical changes of endodontically treated teeth over 2 years of follow-up and to analyse disagreements in periapical lesion size estimates around the same roots using DPR and CBCT. Materials and Methods: A total of 176 endodontically treated teeth, of 128 patients with apical periodontitis, were assessed by DPR and CBCT, at baseline and after 2 years. All periapical radiolucencies were categorised by severity (S0, S1, S2, S3) concerning their size. Descriptive statistics were used to report distribution of the radiolucencies at baseline and at follow-up, and their size transitions over 2 years. Site-specific comparison of the radiolucencies identified by two methods was performed using Z test and Pearson’s chi-square test. Results: majority of the detected radiolucencies were scored as S0: 65% and 68% at baseline; 89% and 83% at follow-up, by DPR and CBCT, respectively. Site-specific score comparison showed that disagreements comprised 18% and 20% of the total number of radiolucencies detected by DPR and CBCT, respectively. There were more disagreements between DPR and CBCT within categories S1 and S2 + S3 compared to S0: at baseline, they comprised 17–33% and after two years 62–95% of all detected radiolucencies within the category. 65% of non-matching score transitions over two years occurred between S0 and S1. The CBCT-based evaluation resulted in negative treatment outcomes for 10 more root canals than the DPR-based result. Conclusions: Most remarkable disagreement between DPR and CBCT recordings was observed within the radiolucency categories S2 and S3. However, the diagnostic accuracy of both radiographic methods was questionable as it resulted in a high proportion of non-matching S0-S1 lesion transitions over 2 years.

Objectives: To compare selected anatomical and treatment-related diagnostic parameters estimated by cone-beam computed tomography and by digital periapical radiography in teeth with apical periodontitis, and to evaluate reliability of different examiners in interpretation of images obtained by both methods. Material and Methods: Teeth with apical periodontitis were evaluated independently by 2 endodontists and 1 radiologist based on 128 cone-beam computed tomography (CBCT) and 162 digital periapical radiography (DPR) images. Anatomical (size, relation with root, location of periapical radiolucency) and treatment-related (canal obturation length, homogeneity, coronal seal) parameters were assessed. Fleiss kappa reflected inter-observer agreement while intra-examiner agreement was estimated by Cohen’s kappa. McNemar and McNemar-Bowker tests served for evaluation of differences between CBCT- and DPR-based estimates. Results: Cohen’s kappa ranged from 0.62 to 1 for all examiners. Fleiss kappa values were nearly perfect for majority of parameters. Diagnostic discrepancy between methods was found for size of radiolucency that in 15 - 17% cases was larger, and in 25 - 28% smaller in DPR than in CBCT images. DPR revealed 20% of root canals scored as non-obturated while in CBCT - obturation present. Canal obturation was rated as homogenous by CBCT, while absent or non-homogenous by DPR, in 17 - 23%, and 11 - 14% of cases, respectively. Radiologist detected more root perforations in CBCT than in DPR images. Conclusions: Good intra- and inter-examiner agreement for anatomical and treatment-related diagnostic parameters was achieved using cone-beam computed tomography and digital periapical radiography methods and demonstrated similar diagnostic capability, although variation regarding root perforations and canal obturation quality was observed.

Introduction. Interpretation of the periapical structures in a radiographic image plays a significant role in the diagnosis, treatment planning and outcome evaluation. Based on the selected radiographic methods, different criteria of diagnosis of the periapical status can be used. Aim. To compare estimates of selected anatomical and treatment-related parameters of teeth with apical periodontitis (AP) using Cone Beam Computed Tomography (CBCT) and Digital Periapical images (DPI) based on Periapical and Endodontic Status Scale (PESS)*. Materials and methods. Study participants: 51 patient diagnosed with apical periodontitis, age range 27-78 yrs. Study subject: teeth with radiographically detected signs of periapical bone loss. Outcome measurements: evaluated according to the PESS variables: periapical radiolucency (size and relation with root), length of the root canal filling, in addition - the root thickness and length in alveolar bone (the smallest measurements) (Figure 3, 4, 5). Methods of assessment: CBCT (iCat scanner), the best quality images, and DPI (Kodak), parallel technique. Assessment criteria: PESS consisting of the complex periapical index (COPI)(figure 1) designed for the identification and classification of periapical bone lesions in cases of AP, and the endodontically treated tooth index (ETTI) (figure 2), designed for endodontic treatment quality evaluation .[...].

Study aims: to evaluate the survival rate of the endodontically treated teeth with apical periodontitis (AP) over two years, based on Cone Beam Computed Tomography (CBCT) and on digital periapical intra-oral images (DPI), and to estimate the prognostic value of the newly proposed Periapical and Endodontic Status Scale (PESS). Objectives: 1. To compare efficacy of the CBCT and of DPI, for evaluation of the periapical changes in the endodontically treated teeth over two years follow up. 2. To evaluate the impact of the selected anatomical and treatment-related parameters for survival and healing of the endodontically treated teeth, over two-year follow up period. 3. to estimate the prognostic value of Periapical and Endodontic status scale, based on the observed periapical changes over 2 years time. Materials and methods: Prior to the study, the approval of Regional Bioethics committee of Kaunas, Lithuania, will be obtained. The intended beginning of the study - December, 2016, duration - 2 years. The sample of this longitudinal, prospective clinical study will be adult patients (age from 18 to 60 years), referred for treatment to specialist in endodontology. Sample size calculation is based on the data from a clinical study reported by Patel et al, 2012. Thus, with the power of 0,9 and α = 0.05, the estimated study sample should comprise a minimum of 150 teeth. A total number of 165 teeth would allow for a 10 % drop out over the two years period of the study. [...].

Aim To report the follow up results of an avulsed central iincisor, in 12 months after the endodontic treatment. A. 40 year-old female patient presented with an avulsion of upper left central incisor that was injured during the epileptic attack. After the trauma, the tooth was mainteained in milk for 5 hours. Upon arrival to the dental clinic, the external tooth surface and the alveolar socket were cleaned. The tooth was replanted and fixed with semi-rigid splint in the socket under the radiographic control. Due to the repeated epileptic attack in clinic, the root canal instrumentation was postponed after 7 days, followed with intra-canal calcium hydroxide dressing and temporary crown sealing with IRM. [...].