Gurskienė, Ernesta

Domantė Valaitė. Korekcinių pratimų programos poveikis sėdimą darbą dirbančioms jauno amžiaus moterims, turinčioms viršutinį kryžminį sindromą. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Ernesta Gurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2026; 62 p. Darbo tikslas: Įvertinti korekcinių pratimų programos poveikį sėdimą darbą dirbančioms jauno amžiaus moterims, turinčioms viršutinį kryžminį sindromą. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų laikyseną sagitalioje plokštumoje prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo. 2. Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų jaučiamą skausmą prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo. 3. Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų kaklo ir žasto judesių amplitudę prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo. 4. Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų viršutinės galūnės, kaklo giliųjų lenkiamųjų raumenų jėgą prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo. Tyrimo dalyviai: 29 moterys, kurių amžiaus vidurkis 36,3 (±7,3) metų. Moterys atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į korekcinius pratimus atliekančių moterų grupę (tiriamoji) ir pratimų neatliekančių moterų grupę (kontrolinė). Tiriamoji grupė atliko korekcinių pratimų programą (n=15), o kontrolinė – užsiimdavo įprastomis kasdienėmis veiklomis (n=14). Abi grupės buvo homogeniškos pagal amžių, ūgį ir svorį (p>0,05). Korekcinių pratimų programa buvo atliekama 5 kartus per savaitę po 30 minučių 8 savaites. Įtraukimo kriterijai: savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime; tiriamojo asmens sutikimo formos pasirašymas; viršutinis kryžminis sindromas, esant (<53 laipsniai) galvos pasvirimo kampui ir suapvalėjusių pečių kampui (<52 laipsniai); jaunas amžius nuo 18 iki 44 metų; sėdimas darbas daugiau nei 4 metai; darbe sėdima 6-8 valandas per dieną; jaučiamas skausmas mažiau nei 6 balai. Neįtraukimo kriterijai: papildomų sporto ar sveikatinimo užsiėmimų lankymas, jaučiamas ūmus skausmas (6 ir daugiau balų), reikšmingos gretutinės ligos. Tyrimo metodika: tyrimas atliktas naudojant goniometriją kaklo ir žasto aktyvių judesių amplitudžių matavimui, inklinometriją, „Apecs“ mobiliąją programėlę kūno laikysenos sagitalioje plokštumoje įvertinimui, rankinį dinamometrą raumenų jėgos vertinimui, „Stabilizer“ prietaisą giliųjų kaklo lenkiamųjų raumenų jėgai įvertinti, vizualinė analoginė skausmo skalė, skausmo lokalizacijos žemėlapis jaučiamam skausmui įvertinti ir anketinę apklausą. Darbo išvados: 1. Jauno amžiaus moterims, turinčioms viršutinį kryžminį sindromą, taikyta korekcinių pratimų programa pagerino laikyseną: sumažėjo galvos ir kaklo pasvirimas pirmyn bei suapvalėjusių pečių padėtis. 2. Po taikyto poveikio tiriamosios grupės moterims stebėtas reikšmingas skausmo intensyvumo sumažėjimas, o kontrolinės grupės – padidėjimas. 3. Jauno amžiaus moterims, turinčioms viršutinį kryžminį sindromą, po taikyto poveikio lyginant su kontroline grupe padidėjo giliųjų kaklo lenkiamųjų raumenų jėga. 4. Korekcinių pratimų programą atlikusios tiriamosios atliko didesnės amplitudės kairiojo žasto atitraukimo, kaklo rotacijos bei lenkimo judesius nei kontrolinės grupės moterys.

Tikslas: įvertinti ilgų nuotolių bėgikių griaučių - raumenų sistemos funkcinių rodiklių bei apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo kaitą taikant skirtingas kineziterapijos programas. Uždaviniai: Įvertinti ir palyginti jauno amžiaus mėgėjų ilgų nuotolių bėgikių apatinių galūnių raumenų jėgos 2) lankstumo 3) dinaminės pusiausvyros bei 4) juosmeninės nugaros dalies skausmo intensyvumo kaitą taikant skirtingas kineziterapijos programas. Tyrimo metodika ir dalyviai: Visos tiriamosios (n=22), kurių amžiaus vidurkis 27,23 ± 1,85 metai atsitiktine tvarka buvo priskirtos pratimų (n=11) ir volavimosi (n=11) grupėms. Pratimų grupė dvi tyrimo savaites turėjo atlikti keturis pratimus liemens stabilumo, jėgos bei mobilumo gerinimui. Volavimo grupė dvi tyrimo savaites atliko keturgalvio ir dvigalvio šlaunies, užpakalinių blauzdos, bei sėdmens raumenų volavimą. Taikyti tyrimo metodai – ūgio bei svorio matavimas, anketinė apklausa, apatinių galūnių jėgos matavimas su rankiniu dinamometru, Y pusiausvyros testas pusiausvyros vertinimui, „Sėstis – siekti“ testas lankstumo vertinimui bei skaitmeninė analogijos skalė (SAS) skausmo intensyvumo vertinimui. Darbo išvados: 1. Po pratimų programos atlikimo pagerėjo jauno amžiaus ilgų nuotolių bėgikių kairės šlaunies tiesimo bei pritraukimo, dešinės blauzdos tiesimo, kairės pėdos tiesimo jėga, o volavimąsi taikiusioms jaunoms bėgikėms pablogėjo dešinės šlaunies atitraukimo bei dešinės ir kairės šlaunies pritraukimo jėga. 2. Tiek po pratimų, tiek po volavimosi programos ilgų nuotolių bėgikių dinaminė pusiausvyra nepakito. 3. Jauno amžiaus bėgikių lankstumas prieš poveikį ir po poveikio buvo vertinamas kaip „nepakankamas“. Lyginant skirtingų poveikio grupių lankstumo kaitą, nustatytas reikšmingas lankstumo pagerėjimas volavimosi grupėje. 4. Įvertinus skirtingas kineziterapijos programas atlikusių jaunų bėgikių apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo kaitą nustatytas reikšmingas jo sumažėjmas tik volavimosi grupėje.

Šiame magistriniame darbe buvo lyginamos dvi jauno amžiaus vyrų grupės, jaučiančių ir nejaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą. Buvo vertinama judesių atlikimo kokybė, apatinių galūnių ir liemens raumenų jėga ir sąsajos su skausmu. Naudoti metodai - raumenų jėgai matuoti Biodex Pro 4 ir Back - Check by Dr. Wolff; judesių atlikimo kokybė vertinta pagal FMS sistemos du judesius - pritūpimą ir tiesios kojos kėlimo testą; tiriamieji pildė anketą ir buvo matuojamas ūgis bei svoris ir tuomet skaičiuotas KMI. Literatūros apžvalgoje ši tema buvo analizuota moksliniais straipsniais. Rezultatai pateikti grafikuose, lentelėse ir aprašyti. Darbą sudaro 61 psl be priedų.

Justina Remeikytė. Jauno amžiaus krepšininkų apatinių galūnių raumenų jėgos, pusiausvyros ir biomechanikos rodiklių įvertinimas skirtingais sezono laikotarpiais ir jų tarpusavio sąsajos. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Ernesta Gurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2020, 62 p. Darbo tikslas. Įvertinti jauno amžiaus krepšininkų apatinių galūnių raumenų jėgos, pusiausvyros ir biomechanikos rodiklius prieš ir po krepšinio sezono ir jų pokyčių sąsajas. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti jauno amžiaus krepšininkų apatinių galūnių raumenų jėgos rodiklius prieš ir po sezono; 2. Įvertinti jauno amžiaus krepšininkų pusiausvyros rodiklius prieš ir po sezono; 3. Įvertinti jauno amžiaus krepšininkų biomechanikos rodiklius prieš ir po sezono; 4. Įvertinti jauno amžiaus krepšininkų apatinių galūnių raumenų jėgos, pusiausvyros ir biomechanikos rodiklių kaitos sąsajas. Tyrimo metodai. Anketinė apklausa; Apatinių galūnių raumenų jėgos vertinimas Lafayette aparatu; Dinaminės pusiausvyros vertinimas „Modifikuotos žvaigždės nuokrypio“ testu; Statinės pusiausvyros vertinimas „Abili balance analyzer“ aparatu; Apatinių galūnių biomechanikos vertinimas LESS testu. Rekomenduoti korekciniai fiziniai pratimai krepšininkams buvo taikyti pusantro mėnesio kartu su įprastinėmis krepšinio treniruotėmis, 4 k/sav. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 12 krepšininkų, kurie atstovauja komandai Kauno krepšinio mėgėjų lygoje. Amžius 18-23 m., vidutinis kūno masės indeksas 24,8 ± 2,76 kg/m2. Tyrimo išvados. 1. Jauno amžiaus krepšininkų apatinių galūnių raumenų jėga po krepšinio sezono reikšmingai padidėjo lyginant su vertinimu prieš sezoną; 2. Po krepšinio sezono jauno amžiaus krepšininkų tiek statinės, tiek ir dinaminės pusiausvyros rodikliai buvo geresni lyginant su vertinimu prieš sezoną; 3. Jauno amžiaus krepšininkų biomechanikos rodikliai po krepšinio sezono reikšmingai pagerėjo lyginant su vertinimu prieš jį; 4. Didėjant dešinės kojos šlaunį pritraukiančių raumenų jėgai, pagerėjo šuolio atlikimo biomechanika; didėjant kairės kojos šlaunį lenkiančių raumenų jėgai, pablogėjo tos pačios kojos dinaminė pusiausvyra; didėjant dešinės kojos blauzdą tiesiančių raumenų jėgai, pablogėjo kairės kojos dinaminė pusiausvyra. Praktinės rekomendacijos. Tyrimo metu nustatėme, kad pritaikius korekcinius pratimus jauno amžiaus krepšininkams po krepšinio sezono pagerėjo apatinių galūnių skirtingų raumenų grupių jėga, statinė ir dinaminė pusiausvyra ir judesių atlikimo biomechanika. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame krepšinio šakos atstovams į savo kasdieninį treniruočių režimą įtraukti papildomus pratimus skirtus lavinti pusiausvyrą, biomechaniką ir apatinių galūnių raumenų jėgą, akcentuojant judesių taisyklingumą.

Dominyka Pumputytė. Apatinės nugaros dalies skausmą jaučiančių asmenų, kuriems taikoma izometrinių pratimų ir elektrostimuliacijos programa, laikysenos ir skausmo kaitos įvertinimas bei jų sąsajos su fiziniu aktyvumu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė dr. Ernesta Gurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2019; 70 p. Tyrimo tikslas: įvertinti apatinės nugaros dalies skausmą jaučiančių asmenų, kuriems taikoma izometrinių pratimų ir elektrostimuliacijos programa, laikysenos ir skausmo kaitą ir nustatyti jų sąsajas su fiziniu aktyvumu. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti tiriamųjų skausmo intensyvumo kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu; 2) Įvertinti skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu; 3) Įvertinti tiriamųjų laikysenos sagitalioje ir frontalioje plokštumose kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu; 4) Nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų laikysenos, skausmo bei fizinio aktyvumo parametrų. Tiriamieji ir tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 34 asmenys, jaučiantys lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą (15 vyrų, 19 moterų). Jauno amžiaus tiriamųjų buvo 19 (10 vyrų, 9 moterys), o vidutinio amžiaus – 15 (5 vyrai, 10 moterų). Tiriamieji buvo atrinkti taikant įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus. Tyrimo metu buvo vertinamas skausmo intensyvumas (pagal SAS), skausmo įtaka funkcinei būklei (pagal Oswestry negalios klausimyną), fizinis aktyvumas (pagal Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną) bei laikysena (PostureScreen Mobile® programa, kuri suteikė galimybę įvertinti atskirų kūno segmentų asimetriją). Po pirmojo ištyrimo tiriamiesiems 1 mėnesį, 2 kartus per savaitę, buvo taikomos 30 minučių trukmės procedūros, kurių metu buvo atliekama neuroraumeninė elektrostimuliacija ir izometriniai pratimai. Tuomet atliktas antrasis ištyrimas. Išvados: 1) Po izometrinių pratimų bei elektrostimuliacijos taikymo reikšmingai sumažėjo jauno ir vidutinio amžiaus asmenų skausmo intensyvumas; 2) Po izometrinių pratimų bei elektrostimuliacijos taikymo stebėjome mažesnę skausmo įtaką tiriamųjų funkcinei būklei nei prieš poveikį; 3) Nustatėme, kad po taikytos poveikio programos vyrų bei jauno amžiaus asmenų laikysenos asimetrija (pečių ir krūtinės segmentuose) buvo mažesnė nei prieš poveikį; 4) Nustatėme, kad didesnis skausmo intensyvumas bei jo įtaka funkcinei būklei siejasi su didesne dubens ir pečių juostos asimetrija, o didesnis laikas praleidžiamas sėdint su didesne krūtininės stuburo dalies segmentų asimetrija.

Tikslas – įvertinti stovimą darbą dirbančių jauno ir vidutinio amžiaus moterų laikysenos, skausmo, nuovargio, fizinio aktyvumo ir gyvenimo kokybės sąsajas ir kaitą, taikant specialių fizinių pratimų programą. Uždaviniai: 1) Įvertinti stovimą darbą dirbančių tiriamųjų laikyseną prieš ir po specialių fizinių pratimų programos. 2) Įvertinti tiriamųjų skausmą prieš ir po specialių fizinių pratimų programos. 3) Įvertinti tiriamųjų nuovargį prieš ir po specialių fizinių pratimų programos. 4) Įvertinti tiriamųjų gyvenimo kokybę prieš ir po specialių fizinių programos. 5) Įvertinti tiriamųjų laikysenos, skausmo, nuovargio, fizinio aktyvumo ir gyvenimo kokybės sąsajas. Tyrimo metodika: 1) Anketinė apklausa. 2) W. W. K. Hoeger lakysenos skalė. 3) Skoliometru buvo matuojamos pečių ir dubens asimetrijos. 4) Skausmui įvertinti buvo taikyta skaičių analoginė skausmo skalė (SAS). 5) „Daugiamatis nuovargio klausimynas (MFL - 20L)“. 6) Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (IPAQ-LT). 6) „Gyvenimo kokybės klausimynas (SF - 36)“. Tiriamieji – Tyrime savanoriškai sutiko dalyvauti 30 tiriamųjų, kurie dirba vaistinėje. Tiriamieji pagal amžių buvo susiskirstyti į dvi grupes: 1 grupė – nuo 27 metų iki 45 metų, 2 grupė – nuo 46 metų iki 62 metų. Išvados: 1. Po specialios individualių fizinių pratimų programos stovimą darbą dirbančių moterų tiek vizualiai, tiek skoliometru įvertinta laikysena buvo geresnė nei prieš poveikį. 2. Nustatėme, kad po specialios poveikio programos tirtų moterų jaučiamas skausmas buvo ženkliai mažesnis, nei prieš pratimų taikymą. 3. Po specialios individualių fizinių pratimų programos stovimą darbą dirbančių moterų jaučiamas nuovargis buvo ženkliai mažesnis nei prieš poveikį. 4. Gyvenimo kokybės komponentų vertinimas parodė, kad po fizinių pratimų programos visų tirtų stovimą darbą dirbančių moterų pagerėjo bendra sveikata, emocinė būklė, padidėjo fizinis aktyvumas, energingumas/gyvybingumas, o skausmas sumažėjo. Jauno amžiaus tirtoms moterims sumažėjo veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, o vidutinio amžiaus - veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų. 5. Išanalizavus stovimą darbą dirbančių moterų laikysenos, skausmo, nuovargio ir gyvenimo kokybės komponentų sąsajas, nustatėme kad prieš ir po tyrimo mažesnis fizinis aktyvumas siejosi su didesniu nuovargio, skausmo pasireiškimu, be to didesnis skausmas nustatytas esant prastesnei emocinei būklei, didesniam nuovargiui.

Darbo tikslas: įvertinti būsimų aktorių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinius rodiklius atliekant skirtingo žanro vaidmenis bei relaksacinius pratimus priklausomai nuo fizinio aktyvumo ir psichoemocinės būklės. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti būsimų aktorių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitą atliekant skirtingo žanro vaidmenis ir relaksacinius pratimus. 2. Įvertinti tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių ir fizinio aktyvumo sąsajas. 3. Įvertinti tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių ir psichoemocinės būklės sąsajas. Tyrimo dalyviai: 21 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečio kurso vienos grupės studentai, 11 vaikinų (amžiaus vidurkis 21,5 ± 2,7 m.) ir 10 merginų (amžiaus vidurkis 20,5 ± 1,2 m.). Tyrimo metodai: Elektrokardiogramos (EKG) registracijai buvo naudojama kompiuterinė EKG analizės sistema „Kaunas–Krūvis“. EKG stebėsena truko 25 min, suskirstyta į penkis etapus kas 5 minutes: Ι etapas – 0–5 min. (progresyvi raumenų relaksacija), ΙΙ– 5–10 min. (drama), ΙΙΙ– 10–15 min. (komedija), ΙV– 15–20 min. (tragedija), V– 20–25 min. (autogeninė treniruotė). Kiekvieno etapo pabaigoje fiksuoti: JT, QRS intervalai ir ŠSD. Matuotas AKS. Tiriamieji pildė: anketinę apklausą, HAD depresijos ir nerimo skalę ir Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimyną. Išvados: 1. Tirtų būsimų aktorių širdies suitraukimų dažnis buvo rečiausias relaksacinių pratimų metu, labiausiai tankėjo merginoms atliekant dramos ir tragedijos vaidmenį, o vaikinams tragedijos vaidmenį. Būsimų aktorių JT intervalo trukmė buvo ilgiausia relaksacinių pratimų metu, o atliekant vaidmenis reikšmingai sutrumpėjo tragedijos metu. 2. Nustatėme, kad vaikinams, kurie yra fiziškai aktyvesni laisvalaikiu atliekant dramos vaidmenis registruota reikšmingai ilgesnė QRS komplekso trukmė. Didesnis merginų fizinis aktyvumas sportinėje veikloje buvo susijęs su retesniu širdies susitraukimų dažniu atliekant progresyvią raumenų relaksaciją ir dramos vaidmenį, ilgesne JT intervalo trukmė abiejų relaksacijų metu, bei ilgesnė QRS trukme, kuri buvo registruota tiek relaksacijų metu, tiek atliekant skirtingus vaidmenis. 3. Tyrimas parodė, kad kuo didesnis vyrų nerimo lygis tuo trumpesnė QRS komplekso trukmė atliekant dramos vaidmenis bei reikšmingai mažesnis diastolinis kraujo spaudimas po progresuojančios raumenų relaksacijos.

Paauglių tinklininkių laikysenos ir fizinio pajėgumo komponentų kaitos įvertinimas taikant specializuotą pratimų programą

Darbo tikslas: Įvertinti vaikų turinčių hiperaktyvumo sutrikimą gebėjimų kaitą vertinat prieš kaniterapijos taikymą, po 5 ir po 10 kaniterapijos užsiėmimų. Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Įvertinti vaikų, turinčių hiperaktyvumo sutrikimą, smulkiąją motoriką prieš ir po kaniterapijos taikymo.
2. Įvertinti vaikų, turinčių hiperaktyvumo sutrikimą, stambiąją motoriką prieš ir po kaniterapijos taikymo. Tyrimas buvo vykdomas Kauno vaikų gerovės centre „Pastogė“ 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Įstaigų vadovai bei tiriamieji bei jų globėjai buvo supažindinti su tyrimo eiga ir tikslais, gauti raštiški globėjų sutikimai. Tyrime dalyvavo 11 ikimokyklinio amžiaus vaikų, gyvenančių vaikų gerovės centre „Pastogė“ arba namuose su globėjais. Vaikai buvo atrinkti pagal tai, kurie turėjo hiperaktyvumo, elgesio ar emocijų sutrikimus. Tiriamų amžius buvo 4-6 metai. Tyrimo metodai: Testavimai buvo atlikti tris kartus, prieš kaniterapijos taikymą, po 5 ir po 10 kaniterapijos užsiėmimų. Visi testavimai ir kaniterapijos užsiėmimai vyko tose pačiose patalpose. Stambiosios motorikos vertinimui buvo naudotasi Bruininks-Oseretsky testu, juo vertinti stambiųjų motoriniai įgūdžiai (statinė ir dinaminė pusiausvyra, šoklumo ir kamuolio valdymo įgūdžiai). Smulkiajai motorikai vertinti buvo taikomi testai panaudojant kaištukų lentą „Peg purdue board“ ir Bruininks-Oseretsky testai (dinaminė rankos koordinacija, rankos judesių miklumas ir abipusė rankų koordinacija). Kaniterapiniai užsiėmimai su vaikais daugiausiai buvo žaidimų forma, jų metu vaikai atliko jiems paskirtas užduotis ir individuliai paskirtą laiką jie leido su šunimis (juos šukavo, klausėsi širdies plakimo, „gydė“, duodavo šunims komandas, maitino, jais rūpinosi ir pan.).

Išvados:

1. Po penkių kaniterapijos užsiėmimų, ikimokyklinio amžiaus vaikams su hiperaktyvumo sutrikimu pagerėjo tik bendras smulkiosios motorikos įgūdžių vertinimas, o po dešimties užsiėmimų pagerėjo šie smulkiosios motorikos įgūdžiai: viršutinės galūnės judesio greitis, abipusė ir vienpusė rankų koordinacija.
2. Įvertinus stambiosios motorikos gebėjimus nustatėme, kad po dešimties kaniterapijos užsiėmimų pagerėjo ikimikyklinio amžiaus hiperaktyvių vaikų pusiausvyra ir šoklumas.

Tyrimo tikslas buvo vertinti jauno amžiaus moterų raumenų elektrinio aktyvumo ir periferinės kraujotakos kaitą, atliekant skirtingos amplitudės judesius. Tyrimas buvo atliekamas 2 etapais: I-ojo etapo metu buvo įvertintas tiriamųjų raumenų elektrinis aktyvumas ir kraujotaka, atliekant mažos amplitudės judesius, o II-ojo — tuos pačius pilnos amplitudės judesius. Raumenų elektrinis aktyvumas buvo matuojamas Myotrace 400 aparatu, kraujotaka – termovizoriumi KKMOON. Temperatūros matavimas buvo atliekamas prieš ir po pratimų, šviesioje, pastovios 24oC temperatūros aplinkoje. Raumenų elektrinio aktyvumas matuotas izometrinio susitraukimo metu prieš ir po pratimų atlikimo bei atliekant pratimą. Atliekami pratimai buvo žasto tiesimas, liemens lenkimas ir pasistiebimai.