Remeikienė, Diana

Darbo tikslas: Įvertinti ir nustatyti veiksnius lemiančius gydymo imunine persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazma efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ryšį tarp SARS-CoV-2 antikūnų kiekio ir titro. 2. Nustatyti imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos antikūnų kiekio sąsajas su gydymo efektyvumu. 3. Įvertinti imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos paskyrimo laiko nuo susirgimo pradžios reikšmę gydymo efektyvumui. Tyrimo metodai ir dalyviai: Donorai turėjo būti persirgę COVID-19 liga. Iš donorų aferezės būdu buvo surenkama kraujo plazma ir ištiriama LSMUL Kauno klinikų Kraujo centre. Donorų mėginiuose ELISA imunofermentiniu metodu buvo ištiriami SARS-CoV-2 (IgG) antikūnai. Mėginiai, kuriuose buvo gautas teigiamas SARS-CoV-2 (IgG) antikūnų rezultatas, pasirinktinai buvo titruojami. Pacientų populiacija sudaryta iš LSMUL Kauno klinikų pacientų, kurie buvo gydyti COVID-19 imunine plazma. Dalyvauti tyrime buvo atrinkti 75 pacientai, kurių amžius svyravo nuo 20 iki 92 metų. Surinkti duomenys apie pacientų klinikinę būklę prieš gydymą COVID-19 persirgusiųjų imunine plazma, 48 val. po gydymo IP, 10 dienų po gydymo IP ir 24 dienos po gydymo IP. Klinikiniai būklei įvertinti pasitelkta PSO skalė (2 priedas). Statistinei analizei atlikti buvo naudojamasi ROC kreivėmis, Spearman ranginiu koeficientu, Pearson (χ2) kriterijumi ir z kriterijumi. Tyrimo rezultatai: Nustatyta koreliacija tarp IgG anti-S (RBD) antikūnų kiekio ir titro (p<0,001, r=0,874). Pasinaudojus ROC kreivėmis nustatyta, kad titras ≥1:1000 atitinka antikūnų kiekį 6,7 (jautrumas – 85,1%, specifiškumas – 100%). Transfuzuotas antikūnų kiekis gydymo efektyvumui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo visuose atskaitos taškuose (p>0,05). Antikūnų kiekis neturėjo įtakos ir CRB sumažėjimui (p>0,05). Sąsajos, tarp pacientų gydytų IP, išgyvenamumo ir antikūnų kiekio statistiškai reikšmingos nebuvo Pearsono (χ2) kriterijus 1,221; p=0,269. Nebuvo rasta ir statistiškai reikšmingų įrodymų visuose atskaitos taškuose, kad imuninės plazmos skyrimas per 72 val. nuo ligos pradžios turi įtakos gydymo efektyvumui (p>0,05). Nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp ankstesnio gydymo paskyrimo ir išgyvenamumo (p>0,05). Išvados: Tarp SARS-CoV-2 antikūnų kiekio ir titro yra stipri koreliacija, didėjant kiekiui – didėja titras. Nustatyta, kad antikūnų kiekis 6,7 atitinka antikūnų titrą ≥1:1000. Imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos antikūnų kiekis nėra statistiškai reikšmingas gydymo efektyvumui ir išgyvenamumui. Imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos paskyrimo laikas nuo susirgimo pradžios nėra statistiškai reikšmingas gydymo efektyvumui ir išgyvenamumui.

Author: Henning Hilgendorff. Supervisor: MD, Diana Remeikienė. Research title: The comparison of different platelet concentrates by their safety and efficacy in patients with hematologic malignancies. Aim: The aim was to compare the efficacy and safety of whole blood derived and apheresis derived platelet concentrates transfusions in patients with hematologic malignancies. Objectives:

1. Comparison of platelet increments from apheresis and whole blood derived platelet concentrates.
2. Comparison of transfusion intervals of apheresis and whole blood derived platelet concentrates.
3. Comparison of frequency of transfusion reactions in apheresis and whole blood derived platelet concentrates. Patients: The study was based on patients from the hematology and oncology department of the Lithuanian university of health sciences suffering. All patients were suffering from hematologic disease and were treated with platelet transfusions. Method and methodology: We analyzed patients of the hematology and oncology department in the Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos with hematologic malignancies clinically (platelet increments and the occurrence of transfusion reactions) and laboratorial tests (complete blood count). Results: The results showed higher medians of platelet increment for whole blood derived than for apheresis derived platelet concentrates, but the difference was statistically not significant. The transfusions intervals were longer for apheresis than for whole blood derived platelet concentrate transfusions but were not statistically significant. The platelet increment and transfusion intervals seemed to be more effective in men than in women, due to statistically significant longer intervals and higher increments for men. There was no incidence of transfusion reaction. Low statistical significance of the study may be due to low sample size. Conclusion: Apheresis derived and whole blood derived platelet concentrates showed comparable results and might be equal, assuming all whole blood derived platelet concentrates are made by the buffy coat method. The factor 2 pregnancies has more impact on decreasing transfusion intervals than factor men.