Racevičiūtė Stupelienė, Asta

SANTRAUKA

Skirtingų paukščių rūšių subproduktų kokybės rodiklių ir vartotojų emocijų bei priimtinumo palyginamoji analizė

Edita Gurjanova

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas – atlikti skirtingų paukščių rūšių subproduktų kokybės rodiklių, vartotojų emocijų ir priimtinumo palyginamąją analizę. Metodika – ištirti keturių paukščių rūšių – žąsų, kalakutų, ančių ir viščiukų broilerių – subproduktai: kepenėlės, širdelės ir raumeninis skrandis. Nustatyti fiziniai rodikliai (pH, spalvingumas, vandeningumas, vandens rišlumas) ir cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, riebalai, baltymai ir pelenai). Vartotojų emocijos vertintos „FaceReader 5“ programa, atlikta anoniminė apklausa. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingus skirtumus (p<0,05). Nustatyta, kad žąsų kepenėlės buvo šviesesnės nei kalakutų (L*=7,78), o vištų kepenėlės pasižymėjo didesniu rausvumu (a*=4,68). Vištų raumeninis skrandis išsiskyrė didesniu šviesumu (L*=10,06), o širdelėse nustatyti aukštesni spalvingumo rodikliai (L*=7,44; a*=4,88; b*=3,58). pH skirtumai tarp raumeninio skrandžio ir širdelių siekė 0,38–0,57. Taip pat nustatyta, kad kalakutų kepenėlės ir raumeninis skrandis pasižymėjo didesniu vandeningumu, o vištų didesniu vandens rišlumu. Cheminės sudėties analizė atskleidė, kad žąsų kepenėlėse sausųjų medžiagų kiekis buvo didesnis 7,73 proc., palyginti su vištų kepenėlėmis, o riebalų – 2,80–4,44 proc. (p<0,05), nei kitų paukščių. Žąsų širdelėse nustatytas didesnis sausųjų medžiagų kiekis 14,15–20,67 proc. (p<0,05) nei kitų rūšių. Didžiausias baltymų kiekis nustatytas ančių kepenėlėse (1,99–5,05 proc., p<0,05), o kalakutų širdelėse – didžiausias pelenų kiekis (0,59–1,56 proc., p<0,05). Sensorinio vertinimo metu dominavo „Neutrali“ emocija, ypač kalakutų mėginiuose, tačiau žąsų subproduktai dažniau sukėlė stipresnes emocijas tiek teigiamas, tiek neigiamas. Apklausos duomenys parodė, kad pagrindinės nevartojimo priežastys yra nežinojimas, kaip juos paruošti, bei nepatraukli išvaizda ir skonis, nors dauguma respondentų subproduktus vertino kaip neutralius arba gana naudingus, dažniausiai rinkdamiesi kepimą keptuvėje (p<0,05).

Raktažodžiai: subproduktai, cheminės savybės, fizinės savybės

„Palyginamoji skirtingų linijų derinių viščiukų broilerių produktyvumo ir mėsos kokybės analizė“: Vitaliia Kurmakaeva Bakalauro baigiamasis darbas Tyrimo tikslas – atlikti palyginamąją skirtingų linijų derinių viščiukų broilerių produktyvumo ir mėsos kokybės analizę. Tyrimo metu fiksuota viščiukų kūno masė, lesalų suvartojimas, apskaičiuotos lesalų sąnaudos ir išsaugojimas. Po skerdimo įvertinti viščiukų broilerių skerdenos morfologiniai rodikliai. Krūtinėlės, šlaunelės ir blauzdelės mėginiuose nustatytas pH, sausųjų medžiagų, tarpraumeninių riebalų, baltymų ir pelenų kiekiai, įvertintas vandeningumas, vandens rišlumas, virimo nuostoliai ir spalvingumas. Juslinė analizė atlikta su neprofesionaliais vertintojais, o emocinės reakcijos registruotos programa „FaceReader 5“. Nustatyta, kad „Ross 308“ broileriai pasižymėjo intensyvesniu augimu: 91 gyvenimo dieną jų kūno masė siekė 5151,4 g, o „Sasso“ – 3309,1 g. Pilnai skrostos skerdenos masė sudarė atitinkamai 4064,2 ir 2674,0 g, o krūtinėlės dalis skerdenoje – 26,1 ir 15,9 proc. „Sasso“ broilerių mėsoje nustatytas didesnis sausųjų medžiagų kiekis (32,20 palyginti su 27,96 proc.), didesnis tarpraumeninių riebalų kiekis (2,82 palyginti su 1,74 proc.) ir didesnis apskaičiuotas baltymų kiekis (25,75 palyginti su 22,86 proc.), taip pat mažesni virimo nuostoliai (27,98 palyginti su 34,27 proc.), mažesnis vandeningumas (2,19 palyginti su 2,92 proc.) bei tamsesnė ir raudonesnė spalva (L* 53,22 palyginti su 71,77; a* 16,38 palyginti su 11,08). Tyrimo duomenys parodė, kad „Ross 308“ broileriai pasižymėjo didesniu produktyvumu, o „Sasso“ – palankesnėmis kai kuriomis mėsos kokybės savybėmis.

Tyrimo tikslas – ištirti ad libitum girdomo pieno pakaitalo įtaką veršelių produktyvumui ir sveikatingumui. Tyrimas atliktas X ūkyje, kuriame buvo atrinkta 20 sveikų veršelių, suskirstytų į kontrolinę (10 l/d.) ir tiriamąją (ad libitum) grupes. Bandymo metu vertintas kūno svoris, paros priesvoriai, pašarų suvartojimas, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, išmatų konsistencija bei atlikti morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Tiriamosios grupės veršeliai suvartojo 4,09 l daugiau pieno pakaitalo ir 35 proc. mažiau kombinuotojo pašaro, jų kūno svoris buvo 18,2 kg, o paros priesvoriai 0,263 kg didesni (p<0,01) o kombinuotojo pašaro sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 45 proc. (p<0,01) mažesnės nei kontrolinės grupės veršelių. Morfologiniu kraujo tyrimu nustatyta, kad tiriamosios grupės veršelių eritrocitų skaičius buvo 0,93 x10¹²/L (p<0,05), vidutinis eritrocitų tūris – 2,41 fL (p<0,05), hematokritas – 5,48 proc. (p<0,001), leukocitų skaičius – 2,48 x10⁹/L (p<0,05), neutrofilų procentinė dalis – 17 proc. (p<0,01), absoliutus neutrofilų skaičius – 2,29 x10⁹/L (p<0,05) ir monocitų skaičius – 0,46 x10⁹/L (p<0,05) buvo didesni nei kontrolinėje grupėje. Limfocitų dalis buvo 17,78 proc. (p<0,01), trombocitų skaičius – 255,1 K/µL (p<0,05) ir trombokrito reikšmė – 0,12 proc. (p<0,05) mažesni, o vidutinis trombocitų tūris – 0,88 fL (p<0,001) didesnis nei kontrolinėje grupėje. Biocheminiame tyrime tiriamosios grupės veršelių kalcio koncentracija buvo 6 proc. mažesnė (p<0,05), o albumino – 21 proc. didesnė (p<0,01) nei kontrolinės grupės veršelių. Išmatų konsistencija abiejose grupėse išliko stabili. Ekonominė analizė parodė, kad bendros pašarų išlaidos tiriamojoje grupėje buvo 47 proc. didesnės (p<0,001) lyginant su kontrolinės grupės pašarų išlaidomis.

Darbo tikslas: Įvertinti nujunkytų paršelių svorio kitimo priklausomybę nuo vados dydžio. Darbo uždaviniai: nustatyti gimusių paršelių vados dydį, svorio vienodumą, lytį, nujunkomų paršelių vados dydį, priesvorį per tiriamąjį laikotarpį ir vidutinį paros priesvorį, sveikatingumą, gaišimą ir gaišimo priežastis. Raktažodžiai: nujunkyti paršeliai, lytis, svoris, vada. Tyrimas atliktas su 21 atsitiktinai pasirinkta paršavede, siekiant įvertinti jų produktyvumą ir paršelių augimo rodiklius nuo gimimo iki nujunkymo. Tirtas gimusių ir nujunkomų paršelių skaičius, svoris, vados vienodumas, paršelių lytis, vidutinis paros svorio prieaugis bei gaištamumo priežastys. Duomenys rinkti 1, 7, 14 ir 21 dienomis iki atjunkymo, sveriant juos platforminėmis svarstyklėmis. Rezultatai parodė, kad produktyviausios buvo P3 ir P5 vados paršavedės – jų vados buvo didžiausios ir turėjo didžiausią priaugtą svorį ir priesvorį. Dažniausia paršelių gaišimo priežastis buvo nugulimas, ypač per pirmąją savaitę, kuri labiausiai pasireiškė.

Darbo tikslas: įvertinti tarnybinių šunų patinų ir patelių panaudojimo efektyvumą Baltijos šalių pasienio tarnybose ir ištirti kuri tarnybinių šunų lytis turi didesnį pranašumą ir yra tinkamiausia darbui pasienio tarnybose. Tarnybiniai šunys yra labai svarbi ir reikšminga priemonė pasienio tarnybose. Praktikoje vis diskutuojama, ar šuns lytis gali turėti lemiamos reikšmės darbo efektyvumui. Šiame darbe siekta įvertinti patinų ir patelių tinkamumą konkrečioms tarnybinėms užduotims, analizuojant jų panaudojimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio tarnybose. Tyrimui atlikti buvo taikomi mišrūs metodai: kiekybiniai – anoniminė kinologų apklausa (N = 112), tarnybinių šunų testavimo duomenų analizė (N = 193) ir kokybinis – interviu su tarnybinių šunų instruktoriais (N = 4) gilesnėms tyrimo įžvalgoms. Apklausos metu siekta išsiaiškinti kinologų specialistų nuomonę apie lyčių tinkamumą skirtingoms užduotims, bei priežiūros aspektais, o testavimo duomenys leido objektyviai įvertinti faktinius šunų testavimų rezultatus. Interviu suteikė galimybę giliau suprasti praktikoje pastebimus šunų lyčių elgsenos ir darbingumo skirtumus. Gauti rezultatai parodė, kad Estijoje tarnyboje dominuoja patinai, o Lietuvoje ir Latvijoje – lyties pasiskirstymas yra tolygesnis. Nustatyta, kad patelės dažniau laikomos tinkamesnėmis užduotims, kuriose būtinas susikaupimas, paklusnumas ir nuoseklus komandų vykdymas. Tuo tarpu patinai dažniau buvo pasirenkami užduotims, kuriose dominuoja fizinis aktyvumas, gynybinė reakcija ir kovos instinktai. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti pėdsekystės, medžiagų kvapų paieškos bei apsaugos ir sulaikymo srityse. Taip pat paaiškėjo, kad kastruoti/sterilizuoti šunys dažniausiai pasižymi geresniu paklusnumu, ramesniu elgesiu ir didesniu susikaupimu užduotyse. Išanalizavus duomenis galima teigti, kad šuns lytis nėra vienintelis lemiantis veiksnys, tačiau tam tikrose funkcijose ji gali turėti praktinį pranašumą. Tyrimo rezultatai leidžia iš dalies patvirtinti hipotezę, jog patelės efektyviau atlieka užduotis, kuriose svarbus nuoseklus darbas, dėmesio išlaikymas ir glaudi sąveika su kinologu.

Šiame tyrime buvo analizuojamas socializacijos procesų ir mitybos režimo poveikis šuniukų fizinei ir psichinei raidai bei gyvenimo kokybei. Mitybos tyrime dalyvavo 26 šuniukai iš penkių skirtingų vadų, iš kurių 8 šuniukų socializacijos ir mitybos sąlygos buvo vertinamos atskirai ir kartu. Socializacijos etapai buvo stebimi naudojant testus, kuriais vertintas šuniukų gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų, įvairių dirgiklių ir fizinio kontakto tolerancija. Mitybos režimas buvo vertinamas pagal pašarų sudėtį ir maistinių medžiagų kiekį, ypač akcentuojant omega-3 riebalų rūgščių įtaką nervų sistemai ir elgsenos stabilumui. Rezultatai atskleidė, kad šuniukai, turėję daugiau pozityvios socializacijos patirčių, greičiau prisitaikė prie naujų aplinkų, mažiau jautė stresą ir rodė didesnį bendradarbiavimą bei smalsumą. Be to, tinkama, subalansuota mityba, ypač sugretinus su socializacijos metu taikomu teigiamu pastiprinimu, turėjo teigiamą poveikį fizinei būklei ir elgsenai. Šuniukai, gaudami kokybišką mitybą ir aktyviai socializuojami, pasižymėjo aukštesniu emociniu stabilumu ir trumpesniu adaptacijos laikotarpiu. Nors kai kurie šuniukų elgesio skirtumai pasireiškė individualiomis savybėmis, bendri rezultatai patvirtina, kad socializacija ir mityba yra esminiai faktoriai šuniukų vystymuisi ir gyvenimo kokybei. Išvados patvirtina, jog nuosekli socializacija ir tinkamai parinkta mityba vienu metu stiprina šuns gebėjimą adaptuotis ir tobulina jo elgseną. Šie du veiksniai yra ne tik svarbūs sveikatai, bet ir ilgalaikės gerovės formavimui.

SANTRAUKA

Tarnybinių šunų efektyvumo vertinimas ir jų palyginimas su paieškos technologijomis

Artūras Kochtovas Magistro baigiamasis darbas

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas tarnybinių šunų taikymas teisėsaugos struktūrose bei jų veiklos efektyvumas lyginant su šiuolaikinėmis paieškos technologijomis. Darbo tikslas – įvertinti tarnybinių šunų efektyvumą ir atlikti jų palyginamąją analizę su naudojamomis technologijomis, atskleidžiant praktinius, organizacinius ir technologinius aspektus. Tyrimo metu naudoti trys metodai: anketinė apklausa, pusiau struktūruoti interviu su instruktoriais ir eksperimentiniai bandymai, kuriuose palyginti tarnybinių šunų ir technologijų rezultatai atliekant daikto ir žmogaus paiešką. Tyrime dalyvavo 73 pareigūnai ir 3 instruktoriai iš skirtingų institucijų (Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos muitinė, Lietuvos policija). Tyrimas buvo atliktas remiantis respondentų atsakymais. Apklausa atlikta svetainėje www.apklausa.lt. Apklausos atlikimo laikotarpis nuo 2024 m iki 2025 m. Užpildytos 73 anketos. Apklausos duomenys apdoroti Microsoft Exel, bei IBM SPSS Statistics programų paketais. Atlikti statistinių rodiklių skaičiavimai, nustatyti koreliacijos koeficientai. Aprašomoji statistika. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarnybiniai šunys pasižymi dideliu prisitaikomumu, efektyvumu miškingose ar sudėtingose vietovėse, o jų uoslės jautrumas leidžia surasti objektus ar asmenis net esant aplinkos trukdžiams. Tuo tarpu technologijos, tokios kaip dronai ar metalo detektoriai, pasižymi efektyvumu tik tam tikromis sąlygomis ir dažniau naudojamos kaip pagalbinės priemonės. Respondentų nuomonės ir eksperimentiniai duomenys patvirtina, kad šunys išlieka nepakeičiama priemone teisėsaugos veikloje, o jų integracija su technologijomis gali užtikrinti dar didesnį veiklos efektyvumą. Raktažodžiai: tarnybiniai šunys, paieška, efektyvumas, detektoriai, dronai, teisėsauga, technologijos, uoslė.

Darbo tikslas - nustatyti ir palyginti šinšilų genetinių veiksnių (lyties ir spalvos) įtaką mėsos kokybės rodikliams. Metodika: tyrimai atlikti su nukailintomis šinšilų skerdenomis su vidaus organais. Tyrimui pasirinkta skirtingos lyties (patinėliai ir patelės) ir keturių skirtingų spalvų (Standart (standartinis), Beige (Smėlio spalvos), Violet (Violetinė), Black velvet (Juodas aksomas)), po 10 vnt. Atliktas skerdenų morfologinės sudėties ir vidaus organų svorio, fizinių ir cheminių savybių matavimai ir analizė, bei šinšilų mėsos priimtinumo ir vartotojams sukeliamų emocijų tyrimai. Nustatyti, skirtumai tarp patinėlių Standart ir Beige bei Standart ir Black velvet skerdenos svorio, atitinkamai 92,75 g ir 40,94 g (p<0,05) Standart patinėlių svoris buvo didesnis. Patelių Standart skerdenos svoris atitinkamai 64,95 g ir 120,29 g buvo mažesnis nei Beige ir Black velvet. Tarp lyties statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas, kad Black velvet patinėlių svoris 15,89 g buvo mažesnis už patelių (p<0,05). Standart spalvos patinėlių inkstų svoris atitinkamai mažesnis 0,99 g, 1,25 g ir 1,29 g, lyginant su Beige, Violet, Black velvet spalvų šinšilomis. Tokia pat tendencija pastebima ir tarp Standart spalvos patelių inkstų svorio mažesnis, atitinkamai 1,79 g, 1,66 g ir 1,79 g palyginus su Beige, Violet ir Black velvet. Standart patinėlių kepenų svoris 1,32 g didesnis, nei Standart patelių (p<0,05). Standart patelių mėsos šviesumas (L*) – 20,36 proc., mažesnis, nei Black velvet patelių, o Beige patinėlių 9,35 proc., mažesnis už patelių (p<0,05). Tuo tarpu šinšilų mėsos rausvumas (a*) Black velvet patelių 4,19 proc. didesnis, nei Beige. Atlikus šinšilų mėsos fizinių savybių tyrimą, nustatyta, kad vandeningumas Black velvet patinėlių mėsoje buvo atitinkamai 1,17 proc., 2,36 proc., 3,03 proc., didesnis, nei Standart, Beige ir Violet spalvos šinšilų (p<0,05). Didžiausias vandens rišlumas pastebėtas ir tarp Violet spalvos lyčių, patinėlių 7,68 proc. didesnis nei patelių (p<0,05). Patinėlių Standart spalvos 4,45 proc., o Beige spalvos 5,53 proc., sausų medžiagų kiekis buvo mažesnis nei Violet (p<0,05). Riebalų kiekio mėsoje didžiausias skirtumas nustatytas tarp Violet ir Black velvet spalvų patinėlių ir patelių, atitinkamai 5,98 proc., ir 1,5 proc. Šinšilų mėsa buvo priimtina ir kėlė labiau teigiamas emocijas.

Darbo autorius: Kamilė Masedunskaitė. Darbo pavadinimas: „X“ pašarų priedo įtaka melžiamų karvių produktyvumui ir pieno kokybės rodikliams. Darbo tikslas: Ištirti „X“ pašarų priedo įtaką melžiamų karvių produktyvumui ir pieno kokybės rodikliams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti „X“ pašarų priedo įtaką melžiamų karvių produktyvumui. 2. Įvertinti „X“ pašarų priedo įtaką melžiamų karvių pieno sudėčiai. 3. Įvertinti „X“ pašarų priedo įtaką melžiamų karvių pieno somatinių ląstelių skaičiui, urėjos kiekiui bei aktyviajam rūgštingumui. Tyrimo atlikimo vieta ir metodika: Bandymas atliktas 2023 metais, Šilalės rajono melžiamų karvių ūkyje, liepos-rugpjūčio mėnesiais. Bandymui atrinkta 12 karvių, kurios analoginių grupių principu, pagal laktacijos tarpsnį, įmitimą ir produktyvumą, išskirtos į dvi grupes – kontrolinę bei tiriamąją, po 6 melžiamas karves kiekvienoje. Visos karvės buvo šeriamos pilnaverčiu, fiziologinius poreikius patenkinančiu, subalansuotu pašaru, du kartus per parą. Į tiriamosios grupės racioną buvo įterpta „X“ priedo. Nuo 2023 m. liepos mėnesio 4 d. įterpta 400 g priedo, o nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. 8 d. priedo kiekis buvo padidintas iki 800 g. Pieno kokybės (kas savaitę) ir kiekio (fiksuojama kiekvieną dieną) tyrimai buvo atliekami 2 tyrimo mėnesius. Tyrimo rezultatai ir išvados: Tiriamosios grupės karvių pieno primilžis per parą buvo 0,95 kg didesnis nei kontrolinės grupės, tačiau „X“ pašarų priedo įtraukimas į racioną šiam rodikliui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). Priedas turėjo įtakos karvių pieno sudėties rodikliams: tiriamosios grupės karvių piene nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis baltymų (0,1 proc.), laktozės (0,17 proc.) kiekiai, lyginant su kontrolinės grupės karvių pienu (p<0,001). Nors tiriamojoje karvių grupėje riebalų kiekis piene buvo didesnis (0,12 proc.) negu kontrolinėje, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05). Be to, užfiksuoti individualūs atvejai, kai urėjos kiekis šiek tiek viršijo įprastas reikšmes (>=10 mg/100 ml), tačiau „X“ pašarų priedas tam nepadarė reikšmingos įtakos (p>0,05). Lyginant pieno aktyvųjį rūgštingumą tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių, reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05), tačiau, tyrimas parodė, kad priedas efektyviai mažino somatinių ląstelių skaičių piene – tiriamojoje karvių grupėje buvo 67,2 tūkst. ląst./ml mažesnis somatinių ląstelių skaičius nei kontrolinėje karvių grupėje (p<0,001).

Darbą atliko: Edgaras Melkoziorovas. Darbo pavadinimas: „Sykų (Coregonus lavaretus) mailiaus gavimo technologijos efektyvumo tyrimas X žuvininkystės ūkyje”. Darbo tikslas: Išanalizuoti sykų (Coregonus lavaretus) mailiaus gavimo technologijos efektyvumą X žuvininkystės ūkyje. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti sykų reproduktorių auginimo technologiją X žuvininkystės ūkyje.
2. Išanalizuoti sykų ikrų paėmimo, inkubavimo ir lervučių paauginimo technologiją X žuvininkystės ūkyje. Tyrimo metodai: Mokslinis - tiriamasis darbas buvo atliktas 2020 – 2023 metais X žuvininkystės ūkyje. Buvo tiriamas reproduktorių auginimo ir laikymo tvenkiniuose, ikrų apvaisinimo, ikrų inkubacijos ir lervučių paauginimo technologijos efektyvumas. Tyrimas truko 3 metus, sykų jaunikliai ir mailius buvo auginami uždaros recirkuliacinės sistemos baseinuose, kurių talpa 1 m³. Auginamos lervutės buvo šeriamos rankiniu būdu kas dvi valandos per visą šviesųjį periodą. Mailius buvo šeriamas automatinėmis šėryklomis dienos metu. Nuolat buvo fiksuojami vandens kokybės rodikliai (deguonies kiekis, temperatūra). Tyrimo pradžioje, žuvų reproduktoriai buvo išgaudyti iš lauko tvenkinių, suskaičiuoti, pasverti. Į savaitę po tris kartus buvo tikrinamos sykų reproduktorių vaisingos patelės, galinčios duoti ikrus. Atrinktų patelių ikrai buvo imami į specialius dubenius laikantis ikrų ėmimo procedūros reikalavimų. Vėliau imama patinų sperma ir vykdomas ikrų apvaisinimas. Apvaisinti ikrai buvo pilami į Veiso aparatus, maždaug po 50 tūkst. ikrelių į vieną Veiso aparatą, arba maždaug po 1 kg jame. Tyrimo metu buvo apskaičiuoti 2020 – 2022 metų gauti ikrų kiekiai bei sulyginti tarpusavyje. Lervučių paauginimo etapuose buvo fiksuojamas lervučių kiekis bei svoris. Termooksimetru nuolat buvo tikrinama vandens temperatūra bei deguonis. Lervutėms paaugus ir pasiekus atskirus auginimo etapus, šios buvo retinamos, taip mažinant jų tankį baseine. Tyrimo metu buvo nustatytas vidutinio patelių svorio ir ikrų bei lervučių kiekio koreliacinis ryšys. Gauti rezultatai: Nustatyta, kad kuo didesnis patelių svoris, tuo daugiau gauta ikrų bei išauginta sykų jauniklių, esant patelių kiekiui tam pačiam. Apskaičiuoti gautų ikrų bei išaugintų sykų jauniklių kiekio rezultatai. Tyrimo pabaigoje yra pateikta sekančių metų galima ikrų bei sykų jauniklių kiekio gavimo prognozė.