Dailidavičienė, Jurgita

Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti kačių kastracijos įtaką skirtingų lyčių gerovei, nustatant pagrindines naudas bei su procedūra susijusias sveikatos rizikas. Tyrimui atlikti buvo naudojamas darbo autorės sudarytas klausimynas, skirtas kačių savininkams. Apklausa buvo vykdoma internetinėje erdvėje bei tiesiogiai veterinarijos klinikoje, iš viso surinkta 116 užpildytų anoniminių anketų. Gauti rezultatai analizuoti „Microsoft Excel“ ir „IBM SPSS Statistics “ programomis, taikant aprašomąją statistiką ir Pirsono x2 kriterijų (p < 0,05). Tyrimo rezultatai parodė, kad 81,9 proc. augintinių yra kastruoti, o pagrindinis savininkų motyvas – socialinė atsakomybė (87,1 proc.). Nustatyta, kad amžius kastracijos metu statistiškai reikšmingos įtakos neturi ( p > 0,05). Išaiškintas patikimas ryšys tarp kastracijos statuso ir laikymo sąlygų (p < 0,05): nekastruoti augintiniai dažniau izoliuojami namuose arba vedžiojami su pavadėliu (62,5 proc.), siekiant išvengti nekontroliuojamos reprodukcijos. Tyrimas atskleidė gyvūnų savininkų informavimo spragą – tiesioginė pooperacinė komunikacija klinikoje savininkų vertinama kritiškai. Išvadose teigiama, kad savininkų sprendimą kastruoti lemia baimė dėl reprodukcijos rizikų, o gyvūnų gerovei užtikrinti rekomenduojama ankstyvoji kastracija bei informatyvesnis savininkų švietimas apie pooperacinę priežiūrą.

Darbo tikslas – įvertinti šunų širdies susitraukimų dažnio, kvėpavimo dažnio, kūno temperatūros ir pulso kokybės pokyčius ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Tyrimas atliktas smulkiųjų gyvūnų klinikoje, ištirta 50 operuotų šunų. Širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo dažnis ir kūno temperatūra vertinti prieš operaciją, iškart po jos ir po 15, 30, 45 bei 60 min., o pulso kokybė – prieš operaciją ir iškart po jos. Taip pat, gyvūnų savininkams buvo pateikta anketinė apklausa, kurioje buvo pateikti klausimai apie gyvūnų būklę po operacijos namų aplinkoje. Nustatyta, kad po operacijos širdies susitraukimų padidėjo 15,4 proc. ir kvėpavimo dažnis padidėjo 21,2 proc., o kūno temperatūra sumažėjo 2,1 proc. Širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo dažnis ir kūno temperatūra skirtingais stebėjimo laikotarpiais kito statistiškai reikšmingai (p < 0,001). Kvėpavimo dažnis prie prieš operaciją matuotų reikšmių priartėjo greičiausiai – apie 45 min., o širdies susitraukimų dažnis ir kūno temperatūra stabilizavosi maždaug per 60 min. Po operacijos dažniau nustatyta silpna pulso kokybė, kuri buvo įvertinta palpuojant šlaunies arteriją. Tyrimo rezultatai: širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo dažnis, kūno temperatūra ir pulso kokybė, parodė, kad pirmoji pooperacinė valanda yra svarbiausias laikotarpis nuosekliam šunų fiziologinių rodiklių stebėjimui.

Periodonto ligos yra vienos iš dažniausiai diagnozuojamų šunų ir kačių burnos ertmės patologijų, turinčių įtakos bendrai gyvūnų sveikatai ir gerovei. Atlikto tyrimo tikslas buvo aptarti simptomus, diagnostiką, gydymą, nustatyti rizikos veiksnius, galinčius padidinti šių ligų pasireiškimo tikimybę, bei įvertinti šeimininkų žinių lygį ir taikomų profilaktikos priemonių dažnumą. Darbe išanalizuoti duomenys gauti iš dviejų šaltinių: anoniminės šunų ir kačių savininkų apklausos bei klinikinių pacientų, kuriems diagnozuota viena iš periodonto ligų stadijų, duomenų iš X veterinarijos klinikos. Apklausoje dalyvavo 67 respondentai. Nustatyta, kad 75 proc. šeimininkų yra girdėję apie periodonto ligų sukeliamus simptomus bei galimas jų komplikacijas, tačiau 54 proc. netaiko savo augintiniams profilaktikos priemonių. Taip pat nustatyta, kad tik maža dalis (11 proc.) iš profilaktiką taikančių respondentų ją taiko kasdien. Aptiktas statistiškai reikšmingas ryšys, tarp gyvūno rūšies ir profilaktikos taikymo (p<0,05) – šunims profilaktika taikoma 38,4 proc. dažniau nei katėms (šunims taikoma – 56 proc., katėms – 17,6 proc.). Pastebėta, kad dažniausia profilaktikos netaikymo priežastis yra gyvūno neprisileidimas atlikti burnos higienos procedūrų, kas gali būti susiję su tuo, kad augintiniai nebuvo pratinami nuo ankstyvo amžiaus. Klinikinėje tyrimo dalyje analizuoti 121 paciento (71 šuns, 50 kačių) duomenys. Abiejų rūšių grupėse nustatyta įvairių veislių gyvūnų, bet kiekvienos veislės atstovų skaičius buvo nedidelis. Dominavo mišrūnai: tarp šunų – 25 iš 71 (35,2 proc.), kačių grupėje 22 iš 50 (44 proc.) .75 proc. visų tiriamųjų buvo šeriami sausu pašaru. Išanalizavus rizikos veiksnius nustatyta, kad mažesnio svorio šunims dažniau diagnozuojamos pažengusios periodonto ligų stadijos (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad sausu pašaru šeriamiems šunims dažniau diagnozuojamos ankstyvesnės ligos stadijos (p < 0,05). Tuo tarpu gyvūnų amžius ir veislė neturėjo reikšmingos įtakos periodonto ligų stadijų pasireiškimui (p>0,05).

Šiame tyrime siekta įvertinti šunų stereotipinės elgsenos dažnį dviejose gyvūnų prieglaudose Vilniaus rajone ir nustatyti galimas sąsajas tarp šunų stereotipinės elgsenos pasireiškimo bei jų laikymo sąlygų. Tyrime dalyvavo 30 atrinktų šunų, kurių amžius svyravo nuo 7 mėnesių iki 12 metų, o svoris nuo 7 kg iki >25 kg. Visi tyrime dalyvavę šunys yra mišrūnai, todėl jų elgesys nebuvo siejamas su specifinėmis veislėms būdingomis savybėmis. Kiekvienoje prieglaudoje stebėjimas buvo atliekamas 10 dienų, kiekvienam šuniui skiriant po 15 minučių. Stereotipinei elgsenai priskiriami elgesio veiksmai buvo fiksuojami kiekvieną kartą jiems pasireiškus. Be elgesio stebėjimo, šunų prižiūrėtojai pildė apklausą, kurioje pateikė informaciją apie šunų amžių, veislę, lytį, sveikatos būklę, ankstesnę istoriją ir priežiūros ypatumus. Taip pat buvo vertinamos laikymo sąlygos: voljerų struktūra, aplinkos temperatūra, apšvietimas, ventiliacija ir triukšmo lygis. Rezultatai atskleidė, kad stereotipinė elgsena pasireiškė 53,33 proc. tirtų šunų. Nors prieglaudų rezultatai skyrėsi (64,3 proc. ir 37,5 proc.), statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,143). Nors daugumos laikymo sąlygų ryšys su stereotipinio elgesio pasireiškimu nebuvo statistiškai reikšmingas, nustatyta, kad dresūros taikymas yra statistiškai reikšmingas mažesniam stereotipinės elgsenos pasireiškimui (p<0,01). Kiti aplinkos veiksniai rodė tik galimas stereotipinio elgesio pasireiškimo tendencijas. Tyrimas parodė, kad stereotipinis elgesys prieglaudose yra dažnas reiškinys, o dresūra gali prisidėti prie jų mažinimo.

Magistro baigiamojo darbo tyrimui tiriamųjų medžiaga buvo renkama nuo 2021 metų sausio mėnesio iki 2024 metų gegužės mėnesio. Veterinarijos klinikos duomenų bazėje buvo renkami duomenys pagal ligos diagnozę – piometrą. Sukaupta išsami informacija apie gyvūnus: anamnezė (amžius, veislė, klinikiniai simptomai), klinikinio tyrimo informacija, atlikti diagnostiniai tyrimai – kraujo morfologinio ir biocheminio tyrimo metu gauti parametrai, ultragarso ir/arba rentgeno tyrimo duomenys diagnozės patvirtinimui, ligos baigtis. Buvo atlikta šių duomenų retrospektyvi analizė. Atlikus retrospektyvią duomenų analizę, rezultatai parodė, kad piometra dažniausiai pasireiškia virš 10 metų amžiaus kalėms (46,6 proc.) ir gyvūnams iki 10 kg (47,9 proc.) (p < 0,05). Piometra dažniau buvo nustatyta veisliniams gyvūnams (65,7 proc.) ir dažniausiai diagnozuojama pavasarį (37 proc.) (p < 0,05). Daugiausiai pastebėti klinikiniai požymiai buvo vangumas (84,9 proc.) ir apetito stoka (80,8 proc.), o mažiausiai – vėmimas (43,8 proc.) ir viduriavimas (37 proc.). Nustatyta, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp vangumo ir ligos tipo (p < 0,05). Tirtoje imtyje nustatyta 57,5 proc. atviro tipo piometros atvejų, o uždaros ligos tipo (atviros ar uždaros piometros formos) – 42,5 proc. Kalėms, sergančioms piometra, pasireiškė leukocitozė, neutrofilija, limfocitozė, monocitozė, hiperglobulinemija ir padidėjęs C reaktyvaus baltymo kiekis, tačiau atviro ir uždaro tipo piometra sergančių kalių kraujo rodiklių analizėje statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p > 0,05). Diagnozės patvirtinimui ultragarsas buvo atliktas 84,9 proc. visų atvejų, iš kurių 1,6 proc. pacientų tyrimas buvo neefektyvus. Iš surinktų atvejų, 4,1 proc. buvo atliktas rentgeno tyrimas, kuris buvo efektyvus 100 proc. atvejų. 13,7 proc. pacientų nebuvo atliktas joks specialusis tyrimas. Nustatyta, kad tirtiesiems dažniausiai pasitaikė peritonitas (20,5 proc.) ir šlapimo organų ligos (12,3 proc.). Rečiau fiksuotos komplikacijos buvo gimdos plyšimas ir sepsis (4,1 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp peritonito, sepsio ir gimdos plyšimo lyginant su ligos baigtimi (p < 0,05).

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS SKRANDŽIO LIGOS ŠUNIMS: KLINIKINIŲ ATVEJŲ ANALIZĖ 2022-2024 M. Ieva Keruckaitė Magistro baigiamasis darbas SANTRAUKA Virškinamojo trakto ligos yra vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių savininkai kreipiasi į veterinarijos gydytojus. Kadangi šių sutrikimų klinikinė išraiška dažnai būna nespecifinė, tinkamas diagnostikos metodų ir gydymo parinkimas tampa svarbus gyvūno sveikatai ar net gyvybei išsaugoti. Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos trys dažniausiai pasitaikančios skrandžio ligos šunims: gastritas, skrandžio opaligė bei skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas (GDV). Tyrimas atliktas retrospektyviai, duomenys rinkti Kaune esančioje veterinarijos klinikoje ,,X“. Iš viso atrinkti 107 pacientai, kuriems pasireiškė virškinamojo trakto sutrikimai. Didžiausią dalį pacientų sudarė 1 5 metų šunys (32 proc.) (p=0,506), skrandžio opaligės atveju didžioji dalis pacientų buvo 5-10 metų (44 proc.) (p=0,459), o GDV – vyresni nei 10 metų (50 proc.) (p=0,607). Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp amžiaus grupės ir ligos tipo (p<0,001). Tam tikros veislės sirgo tam tikromis ligomis dažniau nei kitos (p<0,05). Veislinių šunų skaičius visų ligų atžvilgiu sudarė didesnę dalį. X klinikoje dažniausiai pasitaikiusi liga – gastritas (67 proc.) (p<0,001). Dažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai buvo šie: vėmimas, vėmimas su krauju, vangumas, apetito sumažėjimas ar padidėjusi pilvo apimtis ir reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo ligos tipo (p<0,001). Kraujo morfologiniai rodikliai reikšmingai skyrėsi tarp ligų grupių (p<0,001). Biocheminio tyrimo metu išsiskyrė CREA, P, CA, TBIL, ALB rodikliai (p<0,001). Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp ligos ir diagnostikos tyrimų atlikimo. Skrandžio opaligės atveju kraujo tyrimai buvo atliekami dažniausiai (85 proc.) (p<0,001), o gastroskopija daugiausia kartų buvo atliekama gastrito atveju (15 proc.) (p<0,001). Rengteno tyrimas daugiausia kartų buvo atliekamas diagnozuojant GDV (100 proc.) (p<0,001). Ultragarso tyrimas dažniausiai naudojamas diagnozuojant skrandžio opaligę (85 proc.) (p<0,001). Esant gastritui, gydymui dažniausiai buvo skiriami prokinetikai (60 proc.) (p>0,05). Skrandžio opaligės atveju dažniausiai buvo skiriami protonų siurblio inhibitoriai (63 proc.) (p<0,001). GDV atveju, po chirurginio gydymo, buvo taikyti antibiotikai (63 proc.) bei skysčių terapija (63 proc.). Nustatytas statistinis reikšmingumas tarp gydymo parinkimo bei ligos tipo (p<0,05). Raktiniai žodžiai: šuo, gastritas, skrandžio opaligė, skrandžio išsiplėtimas ir užsisukimas.

Pastaraisiais metais vis dažniau taikomi natūralūs pašariniai papildai, kurie gali padėti užtikrinti tinkamą karvių energijos balansą, pagerinti jų produktyvumą ir sumažinti ketozės riziką. Šie papildai yra kuriami siekiant užtikrinti tvaresnę ir saugesnę gyvulininkystę, mažinant sintetinių antibiotinių priedų naudojimą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pašarinio papildo įtaką pieninių galvijų produktyvumui, produkcijos kokybei ir sveikatingumui. Atsižvelgiant į gyvūnų veislę, amžių, numatomą apsiveršiavimo laiką tyrimui buvo atrinkta 20 holšteinų veislės karvių. Visos atrinktos karvės buvo suskirstytos į 2 grupes: 1 grupė – tiriamoji (n=10), 2 grupė – kontrolinė (n=10). Tiriamajai grupei likus 5 dienom prieš numatomą apsiveršiavimą į didįjį prieskrandį buvo įvesti natūralios kilmės nuolatinio atpalaidavimo boliusai „Acetobol“. Po apsiveršiavimo praėjus 7, 10, 13, 16 dienom, buvo imti pieno mėginiai ir nustatyti pieno kokybiniai parametrai: riebalų kiekis, pieno baltymų kiekis, urėjos ir laktozės kiekiai, somatinių ląstelių skaičius. Viso šio tyrimo metu buvo fiksuojamas pieno kiekis litrais. Karvių sveikatingumui įvertinti buvo atlikta kraujo biocheminių rodiklių analizė. Kraujas buvo tiriamas praėjus 17 dienų po karvių apsiveršiavimo. Analizuoti tokie kraujo biocheminiai rodikliai: asparagininė aminotransferazė (AST), alanininė aminotransferazė (ALT), gamaglutamiltransferazė (GGT), kraujo albuminai (ALB), bendrieji baltymai (TP), gliukozė (GLU), beta hidroksibutiratai (BHB). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant MS Excel ir IBM SPSS Statistics 27 versiją. Skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Įvertinus natūralaus pašarinio papildo „Acetobol“ poveikį karvių produktyvumui, pieno kokybei bei karvių kraujo biocheminiams parametrams, buvo nustatyta, kad natūralus pašarinis papildas teigiamai veikia karvių produktyvumą, taip pat turi teigiamos įtakos pieno kokybiniams rodikliams: pieno baltymui ir laktozei (p<0,05). Biocheminių kraujo rodiklių analizė parodė geresnį energijos balansą tiriamojoje grupėje. Nustatyta didesnė GLU koncentracija ir mažesnė BHB koncentracija kraujyje, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Abiejų grupių GGT fermento lygis viršijo normą statistiškai reikšmingai (p<0,05), tačiau skirtumai tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingi, kaip ir kiti kraujo rodikliai. Be to, nustatytas reikšmingas koreliacijos ryšys tarp bendro baltymo kiekio kraujyje ir pieno kiekio (p<0,05).

Dėl pasaulyje didėjančios aplinkos temperatūros, augančio produkcijai skirtų galvijų skaičiaus ir intensyvėjančio žemės ūkio, karščio stresas tapo svarbia problema, su kuria nuolat susiduria pasaulinė pieno gamybos pramonė. Darbo tikslas buvo ištirti karščio streso įtaką pieninių galvijų produktyvumui ir produkcijos kokybei. Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Praktinio mokymo ir bandymų centro karvidėje 2024 – 2025 m. Buvo atrinkta 30 karvių, kurios buvo suskirstytos į tris grupes pagal laktaciją – nuo pirmos iki trečios laktacijos. Buvo vertinama vasaros ir rudens mėnesių pieninių karvių produkcijos kokybė – pieno riebumas ir baltymingumas, ir karvių produktyvumas – pieno kiekis. Taip pat buvo atliekama vasaros ir rudens mėnesių karvių sveikatingumo analizė – buvo vertinama karvių prieskrandžio temperatūra, aktyvumas, karščio streso indeksas. Duomenys lyginami, atsižvelgiant į karvidės klimato rodiklius. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant MS Excel ir IBM SPSS Statistics 27 versiją. Skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Didžiausias karvių pieno primilžis nustatytas liepos mėnesį (37,47 kg), o mažiausias – lapkričio mėnesį (33,56 kg). Didžiausias pieno riebumas buvo lapkričio mėnesį (4,30 proc.), o mažiausias rugsėjo mėnesį (3,71 proc.). Didžiausias pieno baltymingumas buvo lapkričio mėnesį (3,84 proc.), o mažiausias – liepos mėnesį (3,28 proc.) (p<0,05). Aukščiausia karvių prieskrandžio temperatūra buvo rugpjūčio mėnesį (39,05 °C), o žemiausia – lapkričio mėnesį (38,76 °C). Didžiausias karvių aktyvumas buvo rugpjūčio mėnesį (1250,41 žingsniai per parą), o mažiausias aktyvumas – lapkričio mėnesį (1006,50 žingsnių per parą). Didžiausias karščio streso indeksas buvo nustatytas liepos mėnesį (3,67), o mažiausias – lapkričio mėnesį (1,23) (p<0,05). Tokie duomenys gauti, atsižvelgiant į tai, kad karvidės temperatūra buvo aukščiausia liepos mėnesį (22,80 °C), karvidės drėgnumas buvo (70,07 proc.), o temperatūros drėgmės indeksas (70,34). Lapkričio mėnesį – karvidės temperatūra buvo žemiausia (8,44 °C), drėgnumas buvo didžiausias (81,75 proc.), o temperatūros drėgmės indeksas mažiausias (48,32) (p<0,05).

Veterinarinėje klinikinėje praktikoje kačių apatinių šlapimo takų akmenligė yra antra dažniausiai diagnozuojama šlapimo takų liga, kuri neretais atvejais pasikartoja po taikyto gydymo, todėl tyrimo metu buvo siekiama nustatyti priklausomybę tarp ligos pasireiškimo ir įvairių gyvūno fiziologinių veiksnių, gyvūno laikymo bei šėrimo sąlygų. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos ir fiziologijos katedroje. Darbo tiriamoji dalis buvo atlikta smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje Vilniuje nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 rugpjūčio 31 d. Surinkta informacija apie 49 kačių apatinių šlapimo takų akmenligės atvejus, pasirinktas diagnostines procedūras ir taikytus gydymo metodus. Surinkti 32 šlapimo mėginiai, atliktas jų biocheminis ir mikroskopinis tyrimai. Diagnozuojant susirgimus, buvo atlikti vaizdinės diagnostikos (rentgeno ir ultragarso) tyrimai, taikytos chirurginės urolitų šalinimo ir obstrukcijos gydymo procedūros. Siekiant sužinoti gyvūnų augintojų nuomonę ir turimas žinias apie kačių apatinių šlapimo takų akmenligę, buvo sukurtas klausimynas, į kurio klausimus atsakė 52 respondentai. Kačių tiriamąją grupę sudarė 36 (73,5 proc.) patinai ir 13 (26,5 proc.) patelių (p<0,001). Apatinių šlapimo takų akmenligės pasireiškimas statistiškai reikšmingai (p<0,001) priklausė nuo įvairių veiksnių: lyties – patinai sirgo 2,76 karto dažniau nei patelės (p<0,001), veislės – mišrūnai, Britų trumpaplaukės ir Siamo katės sirgo dažniausiai (p<0,001), lytinio aktyvumo – kastruotų buvo 3,9 karto daugiau nei nekastruotų (p<0,001), amžiaus – daugiausiai atvejų buvo 3–6 m. kačių grupėje (p<0,001), šėrimo raciono – komerciniai ir dietiniai pašarai buvo dažniausi pasirinkimai (p<0,001), laikymo sąlygų – sergančios katės dažniausiai buvo laikomos namie (p<0,001). Struvitinių kristalų akmenligė buvo diagnozuota 4,11 karto dažniau nei kalcio oksalatų akmenligė (p<0,001), tačiau kristalų rūšis statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo gyvūno lyties, amžiaus, kastracijos, veislės, laikymo sąlygų ar šėrimo raciono (p>0,05).

Šiame darbe buvo analizuojami vaistinėmis savybėmis pasižyminčių augalų produktų vartojimo ypatumai. Buvo naudojami šie duomenų rinkimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimo tipas, anketinės apklausos metodas. Tyrimo duomenų analizės metodai: statistinė analizė atlikta skaičiuokle MS Excel ir statistikos programa SPSS. Buvo gauti šie rezultatai: skirtingi gamintojai, gamindami analogiškus vaistinėmis savybėmis pasižyminčių augalų produktus, naudoja tuos pačius, bazinius komponentus; dažniausios vaistinėmis savybėmis pasižyminčių augalų produktų vartojimo priežastys – peršalimo ligų gydymas, imuniteto stiprinimas, virškinimo trakto veiklos gerinimas ir kaip prieskoniai maistui; dažniausiai įsigyjami ir vartojami mėtos, česnako ir čiobrelio produktai. Buvo nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamiesi gyventojai renkasi vartoti vaistinėmis savybėmis pasižyminčius augalų produktus: geras skonis; platus asortimentas; patikimas gamintojas; aukšta kokybė, natūralus, lietuviškas produktas; kainos ir kokybės santykis. Atlikus apklausą buvo nustatyti dažniausiai įsigyjami ir vartojami vaistinėmis savybėmis pasižyminčių augalų produktai.