Paulauskienė, Justina

Gyvensenos medicina VEIDO ROŽINE SERGANČIŲ PACIENTŲ MITYBOS ĮPROČIŲ IR ŽINIŲ SĄSAJOS SU LIGOS SIMPTOMAIS Sandra Tamašauskienė Mokslinis vadovas dr. Justina Paulauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2026, 60 p. Darbo tikslas. Įvertinti veido odos rožine sergančių pacientų mitybos įpročius, žinias apie ligą ir jų tarpusavio sąsajas, siekiant nustatyti, kaip mityba įtakoja ligos simptomus. Uždaviniai. 1. Ištirti pacientų, sergančių veido odos rožine, mitybos įpročius. 2. Nustatyti veido rožine sergančių pacientų žinias apie ligą. 3. Įvertinti veido rožine sergančių pacientų žinių ir mitybos įpročių sąsajas su ligos simptomais. Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 m. liepos – gruodžio mėnesiais. Tiriamieji - pilnamečiai, kuriems veido odos rožinė buvo diagnozuota gydytojo dermatovenerologo. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa parengta autorės, remiantis literatūros šaltiniais. Apklausa vykdyta socialinio tinklo Facebook platformoje. Surinkta 212 anketų. Duomenys analizuoti taikant Chi kvadrato (χ2) testą, Spearman koreliacinę analizę ir neprametrinis Kruskal-Wallis testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentų mitybos įpročiai buvo vidutinio lygio. Mitybos elgsenos indeksas 3,03 (skalėje nuo 0 iki 5), o maisto produktų vartojimo indeksas – 2,52 (skalėje nuo 0 iki 5). Nustatyta, kad dalis respondentų pasižymėjo netinkamais mitybos įpročiais: valgymas skubant, valgymas naudojantis telefonu ar žiūrint televizorių bei galimai rožinės simptomus provokuojančių produktų vartojimas. Respondentų žinių apie veido odos rožinę lygis buvo aukštas: žinių indekso vertė 0,87 iš maksimalaus 1 balo. Dauguma tiriamųjų teisingai atpažino pagrindinius ligos simptomus ir ją provokuojančius veiksnius, tačiau dalis respondentų savo žinias vertina kaip vidutines ir nepakankamas. Nustatytas statistiškai teigiamas ryšys tarp mitybos keitimo ir simptomų stiprumo (p < 0,0001). Vertinant sąsajas tarp žinių, mitybos įpročių ir rožinės pasireiškimo dažnio, statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta (p > 0,05). Išvados. Tyrime dalyvavusių mitybos įpročiai yra vidutiniški, tačiau daliai respondentų būdingi netinkami mitybos pasirinkimai gali turėti įtakos ligos eigai. Nustatytas auštas respondentų žinių apie veido odos rožinę lygis, tačiau dalis jų savo žinias subjektyviai vertina kaip nepakankamas, kas gali rodyti nepasitikėjimą turimomis žiniomis arba jų fragmentiškumą. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp žinių, mitybos įpročių ir rožinės simptomų pasireiškimo dažnio nenustatyta, todėl galima teigti, kad šie veiksniai neturėjo tiesioginės įtakos rožinės simptomų pasireiškimui.

Gyvensenos medicina VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ SPECIALISTŲ GYVENSENOS ĮPROČIAI, POŽIŪRIS Į GYVENSENOS IR PREVENCINIŲ PROGRAMŲ REIKŠMĘ SVEIKATAI BEI RYŠIAI SU DARBO POBŪDŽIU. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2026, 84 p. Leona Livanovič Mokslinis vadovas Dr. Justina Paulauskienė Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų gyvensenos įpročius, požiūrį į gyvensenos ir prevencinių programų reikšmę sveikatai bei ryšius su darbo pobūdžiu. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų gyvensenos įpročius. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų požiūrį į gyvensenos svarbą sveikatai, prevencines programas ir naudojimąsi jomis. 3. Nustatyti ryšius tarp gyvensenos įpročių, požiūrio į gyvensenos svarbą sveikatai, dalyvavimo prevencinėse programose, darbo pobūdžio ir sociodemografinių veiksnių. Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 metų lapkričio - 2026 metų sausio mėnesiais. Respondentai – dviejų Lietuvos didžiųjų miestų visuomenės sveikatos biuruose dirbantys specialistai. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, sudaryta iš 26 klausimų apie gyvensenos įpročius, požiūrį į gyvensenos svarbą sveikatai, prevencines programas bei nadojimąsi jomis. Surinktos 178 anketos. Duomenys analizuoti taikant Chi kvadrato (χ2) testą, Fišerio tikslųjį testą, vienaveiksmę regresinę analizę. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Dauguma respondentų kasdien vartojo šviežias daržoves (86,5 proc.) ir vaisius ar uogas (75,3 proc.). Daugiau nei pusė respondentų kelis kartus per savaitę vartojo raudoną mėsą (57,3 proc.), žuvį ir jūros produktus (55,1 proc.) bei pieną ir pieno produktus (53,9 proc.). Maisto produktų ženklinimu domėjosi 71,9 proc. apklaustųjų ir beveik visi žinojo „Rakto skylutės“ simbolio reikšmę. Vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 4 kartus per savaitę užsiėmė mažesnė dalis respondentų, tačiau ilgiau nei 5 metus dirbantys specialistai dažniau buvo fiziškai aktyvūs (p<0,05). Daugumos respondentų miego trukmė atitiko rekomendacijas. Geresnė miego kokybė buvo susijusi su ilgesne miego trukme ir retesnėmis miego problemomis (p<0,05). Didžioji dalis respondentų nerūkė (73,0 proc.) ir nevartojo stipriųjų alkoholinių gėrimų (62,4 proc.). Dauguma apklaustųjų dalyvavo profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose bei prevencinėse programose. Fizinis aktyvumas buvo susijęs su geresniu sveikatos vertinimu ir palankesne sveikatos elgsena (p<0,05). Bėgiojantys respondentai 5 kartus dažniau savo sveikatą vertino kaip gerą ar labai gerą nei nebėgiojantys (p=0,011). Išvados. Daugumos respondentų gyvensena buvo sveikatai palanki, o dalyvavimas atrankinėse patikros programose – aktyvus. Nustatyti ryšiai tarp mitybos, alkoholio nevartojimo, pakankamo fizinio aktyvumo, miego kokybės, miego problemų turėjimo, įtampos ir streso buvimo, sveikos gyvensenos svarbos vertinimo, dalyvavimo patikros programose.

KELMĖS MIESTO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ POŽIŪRIS Į GYVENSENOS MEDICINĄ BEI JŲ GYVENSENOS ĮPROČIAI Klaudijus Virmauskas Mokslinio darbo vadovė: Lekt. Dr. Justina Paulauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2026. 64 p. Darbo tikslas – Įvertinti Kelmės miesto gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų požiūrį į gyvensenos medicinos specialistą bei jų gyvenseną ir palyginti jų tarpusavio sąsajas. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti Kelmės mieste dirbančių gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų požiūrį į gyvensenos mediciną.
2. Įvertinti Kelmės mieste dirbančių gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų gyvensenos įpročius.
3. Palyginti Kelmės mieste dirbančių gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir farmacijos specialistų sveikos gyvensenos įpročius ir jų požiūrį į gyvensenos medicinos specialistą. Tyrimo metodika: Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Respondentai – Kelmės mieste dirbantys gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai ir farmacijos specialistai. Tyrimo instrumentas – anoniminė autorinė anketa. Analizuotos 162 anketos. Dviejų kokybinių požymių priklausomybė analizuota naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų. Ryšio stiprumui tarp kategorinių kintamųjų įvertinti apskaičiuotas Cramerio V koeficientas. Tyrimo rezultatai: Sveikesnę gyvenseną praktikuojantys specialistai dažniau pasižymėjo palankesniu požiūriu į gyvensenos mediciną (p < 0,05). Geresnė emocinė būklė buvo susijusi su aukštesniu gyvensenos įpročių lygiu (χ² = 12,697; p = 0,013; Cramerio V = 0,198). Dalis specialistų nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų, nepakankamai fiziškai aktyvūs, o rizikingas elgesys (tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas) labiau paplitęs tarp farmacijos specialistų nei gydytojų. Gydytojai dažniau pasižymėjo palankesniais gyvensenos rodikliais, o bendrosios praktikos slaugytojai dažniau nurodė mažiau palankius įpročius. Informuotumas apie gyvensenos medicinos specialisto teikiamas paslaugas reikšmingai susijęs su požiūriu į gyvensenos mediciną (χ² = 13,074; p = 0,001; Cramerio V = 0,369). Informuoti specialistai dažniau pasižymėjo palankiu požiūriu. Tyrimo išvados:
4. Skirtingų profesinių grupių požiūris į gyvensenos mediciną ir gyvensenos įpročiai skiriasi.
5. Sveikesni gyvensenos įpročiai siejasi su palankesniu požiūriu į gyvensenos mediciną.
6. Geresnė emocinė būklė susijusi su palankesniais gyvensenos įpročiais.
7. Didesnis informuotumas apie gyvensenos medicinos paslaugas susijęs su palankesniu požiūriu į šią sritį. Raktiniai žodžiai: Gyvensenos medicina, gyvensenos įpročiai, sveikatos priežiūros specialistai.

SANTRAUKA Gyvensenos medicina PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ GYVENSENOS ĮPROČIAI IR SĄSAJOS SU JŲ GYVENIMO KOKYBE Milda Stūronaitė Mokslinis vadovas: asistentė dr. Justina Paulauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kaunas; 2026, 82 p. Darbo tikslas. Įvertinti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvensenos įpročius, susijusius su mityba, fiziniu aktyvumu ir rizikingu elgesiu bei sąsajas su jų gyvenimo kokybe. Uždaviniai. 1. Įvertinti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvensenos įpročius: mitybą, fizinį aktyvumą ir rizikingą elgesį. 2. Ištirti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvenimo kokybę. 3. Palyginti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvensenos įpročius ir jų sąsajas su gyvenimo kokybe. Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 m. 06 mėn. – 2026 m. 01 mėn. Respondentai – pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbantys šeimos gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. Tyrimo instrumentas - anoniminė anketa, parengta autorės bei adaptuojant standartizuotą Sveikatos būklės vertinimo instrumentą EQ-5D-5L. Surinktos 235 anketos. Apklausa vykdyta socialinio tinklo „Facebook“ platformoje. Duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS Statistics 28.0“.
Rezultatai. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų gyvensenos įpročiai gana palankūs. Subalansuoti mitybos įpročiai: vartoja šviežias daržoves, vaisius ir uogas, pieno produktus, kiaušinius bei paukštieną. 86,4 proc. respondentų vertina sveiką mitybą, o 94,0 proc. skaito maisto etiketes, iš jų 69,8 proc. domisi sudėtimi ir 58,3 proc. maistine verte. Tačiau yra nepakankamas vandens vartojimas (87,7 proc.) ir koreguotini mitybos įpročiai (47,0 proc.). Fizinis aktyvumas dažniausiai vidutinis (45,1 proc.) arba mažas (31,1 proc.). 75,3 proc. specialistai nerūko arba rūko retai, o 76,6 proc. - alkoholio vartojimas dažniausiai epizodinis. Gyvensenos pokyčius daugiausia lemia vidinė motyvacija ir išorinės aplinkos veiksniai. 97 proc. respondentų nepatiria jokių sunkumų savęs priežiūros srityje, susijusių su judėjimu (88,1 proc.) ar įprasta veikla (82,1 proc.), tačiau 57,4 proc. nurodo skausmą ar diskomfortą, 49,4 proc. susiduria su nerimu, depresija. Slaugytojai yra fiziškai aktyvesni lyginant su šeimos gydytojais, tačiau dažniau pasižymi rizikingu elgesiu rūkymo atžvilgiu. Išvados. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų gyvensenos įpročiai yra gana palankūs, tačiau yra nepakankamas vandens vartojimas ir ne visuomet sveika mityba. Bendra gyvenimo kokybė vertinama teigiamai - dauguma nepatiria sunkumų kasdieninėje veikloje, nors dažnai susiduria su skausmu, diskomfortu ir emociniais sunkumais. Slaugytojai pasižymi didesniu fiziniu aktyvumu, o gydytojai - mažesniu rūkymo paplitimu. Nepaisant gana aukšto gyvenimo kokybės lygio, abi grupės patiria emocinį nerimą ir fizinį skausmą. Raktiniai žodžiai. Šeimos gydytojai, slaugytojai, gyvensena.

Darbo tikslas. Įvertinti moterų (25-59 metų), prisirašiusių prie Kauno miesto ir Radviliškio rajono x ir y pirminės sveikatos priežiūros centrų, žinias ir įsitraukimą į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Uždaviniai:

1. Įvertinti 25-59 metų amžiaus moterų, prisirašiusių prie Kauno miesto ir Radviliškio rajono x ir y pirminės sveikatos priežiūros centrų, žinias apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
2. Išsiaiškinti priežastis, lemiančias 25-59 metų amžiaus moterų, prisirašiusių prie Kauno miesto ir Radviliškio rajono x ir y pirminės sveikatos priežiūros centrų, įsitraukimą į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
3. Palyginti 25-59 metų amžiaus moterų žinias ir įsitraukimą į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą skirtinguose pirminės sveikatos priežiūros centruose: Kauno miesto ir Radviliškio rajono.
4. Atskleisti sąsajas tarp 25-59 m. moterų žinių ir įsitraukimo dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje Kauno miesto ir Radviliškio rajono x ir y pirminės sveikatos priežiūros centruose. Tyrimo medžiaga ir metodai. Respondentės – 25-59 metų moterys, prisirašiusios prie Kauno arba Radviliškio rajono x ir y pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, apklaustos anonimine anketa. Minimalus imties dydis – 352, į tyrimą pakviestos 220 moterų, surinkta 216 anketų (atsako dažnis – 61,36 proc.). Duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS Statistics 30.0“.
   Rezultatai. 96,3 proc. respondenčių žinojo apie galimybę nemokamai dalyvauti prevencinėje programoje. Nors 81,9 proc. moterų buvo pakviestos dalyvauti, tik 69,4 proc. dalyvavo. Radviliškio r. y įstaigoje nedalyvavo daugiau moterų (42,3 proc.) nei Kauno x įstaigoje (19,6 proc.) (p<0,05). Dalyvavimą lėmė programos svarba, rūpinimasis sveikata, specialistų rekomendacija ir asmeninis sprendimas. Nedalyvavimo priežastys – nerimas dėl skausmo, žinių trūkumas ir gėdos jausmas. Išsilavinimas, kvietimo gavimas ir dalyvavimas buvo statistiškai reikšmingai susiję su moterų žiniomis (p<0,05). Išvados. Dauguma moterų žinojo apie prevencinę programą ir buvo pakviestos, tačiau ne visos dalyvavo. Rajono y PSPC moterų dalyvavimas buvo mažesnis nei miesto x PSPC (p<0,05). Dalyvavimą lėmė asmeninė motyvacija, informuotumas ir aplinkinių įtaka, o nedalyvavimą – emociniai veiksniai. Moterų žinios apie prevencinę programą buvo glaudžiai susijusios su jų išsilavinimu, dalyvavimu ir pakvietimu į programą (p<0,05).

Darbo autorė: Šarūnė Žuvininkė. Darbo pavadinimas: Moterų, auginančių mergaites, žinios apie gimdos kaklelio vėžį ir jo išvengimo galimybes. Darbo tikslas: Įvertinti moterų, auginančių mergaites, žinias apie gimdos kaklelio vėžį ir jo išvengimo galimybes bei požiūrį į pirminę ir antrinę šio vėžio profilaktiką ir jos priimtinumą. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti moterų, auginančių mergaites, žinias apie gimdos kaklelio vėžį ir jo rizikos veiksnius. 2. Įvertinti moterų, auginančių mergaites, informuotumą apie pirminę ir antrinę gimdos kaklelio vėžio profilaktiką. 3. Nustatyti tiriamųjų požiūrį į vakcinaciją nuo didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso ir dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio patikros programoje. 4. Išanalizuoti veiksnius, susijusius su neigiama tiriamųjų nuomone apie vakcinaciją nuo didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso ir dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio patikros programoje. Metodika: Anketinė apklausa atlikta internetinėje erdvėje, socialinio tinklo platformoje 2021 metais. Tyrimo kontingentas – 1016 Lietuvos moterų, auginančių mergaites ir užpildžiusių anoniminę anketą. Rezultatai: Iš viso 94,7 proc. moterų žinojo apie Lietuvoje vykdomą nemokamą GKV patikros programą. 76,5 proc. moterų žinojo, kad GKV patikros programoje gali dalyvauti nuo 25 m. amžiaus, 55,9 proc. - kad citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas atliekamas kas tris metus. Dažniausios nedalyvavimo GKV patikros programoje priežastys buvo: negavo informacijos, kad gali dalyvauti programoje, neturėjo laiko profilaktiškai pasitikrinti ir bijojo, kad tyrimas gali būti nemalonus ar skausmingas. 86,8 proc. moterų žinojo, kad ŽPV infekcija yra GKV rizikos veiksnys. 70,2 proc. moterų teisingai nurodė, kad Lietuvoje visos 11 metų amžiaus mergaitės nemokamai skiepijamos nuo ŽPV. Dukras skiepyti planavo 70 proc. apklaustųjų. Dažniausios atsisakymo skiepyti priežastys - informacijos apie vakciną trūkumas, šalutinio poveikio baimė ir netikėjimas vakcinos veiksmingumu. Išvados: Moterų, auginančių mergaites, žinios apie GKV rizikos veiksnius, ŽPV ir jo sąsają su GKV bei GKV patikros programą buvo nepakankamos. Dukrų neskiepijimo priežastis: neturi pakankamai informacijos apie ŽPV vakciną.

Darbo tema: Visavalgių ir vegetarių moterų mitybos sąsajos su pasitenkinimu savo kūnu ir psichoemocine sveikata. Darbo tikslas: Įvertinti visavalgių ir vegetarių moterų mitybos sąsajas su pasitenkinimu savo kūnu ir psichoemocine sveikata. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti visavalgių ir vegetarių moterų mitybos įpročius. 2. Įvertinti visavalgių ir vegetarių moterų pasitenkinimą savo kūnu. 3. Išanalizuoti visavalgių ir vegetarių moterų psichoemocinę sveikatą. 4. Nustatyti sąsajas tarp visavalgių ir vegetarių moterų mitybos įpročių, pasitenkinimo savo kūnu ir psichoemocinės sveikatos. Metodika: Vienmomentinis kiekybinis tyrimas atliktas internetinėje erdvėje, socialinio tinklo platformoje. Tyrimo kontingentas - 251 visavalgės ir vegetarės Lietuvos moterys, užpildžiusios anoniminę anketą. Tyrimo instrumentas buvo sudarytas iš: sutrumpinto Daugiamatis kūno ir „savojo Aš“ sąsajų – išvaizdos skalės (angl. Multidimensional Body-Self Relations Questionnaire– Appearance Scales, MBSRQ), Generalizuoto nerimo sutrikimo skalės-7 (angl. The Generalized Anxiety Disorder scale-7, GAD-7) klausimyno ir Paciento Sveikatos Klausimyno-9 (angl. Patient Health Questionnaire-9, PHQ-9) bei autorės sudarytų sociodemografinių klausimų ir klausimų apie mitybą. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 53,8 proc. visavalgių ir 46,2 proc. vegetarių moterų. Vegetarės reikšmingai dažniau valgė vaisius, daržoves, įvairias sėklas, riešutus, ankštinius augalus, soją bei gėrė augalinį pieną (p<0,05). Visavalgės dažniau vartojo mėsą ir jos gaminius, pieną ir jo produktus, kiaušinius, žuvį, jūros gėrybes, šokoladą ir saldintus gėrimus (p<0,05). Vegetarės dažniau nei visavalgės jautėsi patenkintos savo išvaizda tokia, kokia ji yra (p=0,001), turėjo palankesnį požiūrį į savo kūno vaizdą be drabužių (p=0,003) bei mažesnį susidomėjimą, ką žmonės galvoja apie jų išvaizdą (p=0,001). Visavalgės dažniau savo išvaizdą vertino veidrodyje (p=0,045), praleido daugiau laiko ruošdamosis išeiti iš namų (p=0,009), bei vertino save kaip nepatrauklias (p=0,003). Vegetarės moterys vegetarinę mitybą dažniau rinkosi dėl etikos sumetimų (57,8 proc.) ir sveikatos gerinimo tikslų (22,4 proc.), bet ne dėl siekio sumažinti kūno svorį. Nerimo ir depresijos sutrikimų simptomai buvo labiau paplitę tarp visavalgių nei vegetarių moterų. Išvados: Vegetarės, lyginant su visavalgėmis, dažniau maitinosi augalinės kilmės maistu, vartojo daugiau daržovių, vaisių bei mažiau sveikatai nepalankaus maisto: saldumynų ir gaiviųjų gėrimų. Vegetariškai besimaitinančios moterys vegetarinę mitybą dažniau rinkosi dėl etikos sumetimų ir sveikatos gerinimo tikslų, bet ne dėl siekio sumažinti kūno svorį. Nors mėsos vartojimas reikšmingai nepaveikė moterų požiūrio į savo kūną, geresnis kūno vaizdo suvokimas, kaip ir rečiau patiriami nerimo ir depresijos sutrikimų simptomai buvo stebėti tarp vegetarių.