Šinkūnas, Kęstutis

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Akromegalija - reta endokrininė liga, dažniausiai sukelta augimo hormoną (АН) sekretuojančios hipofizės adenomos. Jaunus pacientus, kuriems liga pasireiškia anksti, pasižymi agresyvia eiga ar mišria hormonine sekrecija, svarbu tirti dėl galimos genetinės etiologijos. Žinomos genų mutacijos MENI, AIP, CDKN1B, PRKAR1A, GPR101 (X-LAG sindromas), SDH (A, B, C, D) MAX, DICER 1 ir GNAS gali lemti ankstyvą ligos pradžią ir rezistentiškumą gydymui. Šiame straipsnyje pristatomas 24 metų paciento klinikinis atvejis, kai akromegaliją sukėlė invazyvi somatomamotropinoma. Nepaisant neigiamų genetinio ištyrimo rezultatų, klinikinis fenotipas leidžia įtarti X-LAG tipo ligos bruožus. Pacientui taikyta kombinuota terapija - transsfenoidalinė adenomos rezekcija, stereotaksinė radiochirurgija ir medikamentinis gydymas somatostatino analogu bei dopamino agonistu - atitiko naujausias tarptautines rekomendacijas. Ilgalaikėje stebėsenoje pasiekta hormoninė kontrolė ir stabilus adenomos likutinis tūris. Šis atvejis akcentuoja genetinio ištyrimo reikšmę jaunų pacientų tarpe, net ir esant neigiamam standartiniam sekoskaitos rezultatui, nes gali būti iki šiol neaprašytų genetinių variantų. Multidisciplininė priežiūra ir gydymo individualizavimas pagal genetinį ir klinikinį profilį leidžia pasiekti geresnius ilgalaikius rezultatus bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Įvadas. Meningiomos yra dažniausia pirminių smegenų navikų rūšis. Olfaktorinės daubos meningiomos auga lėtai ir palaipsniui spaudžia kaktinę smegenų skiltį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje olfaktorinės daubos meningiomos šalinamos naudojant dvi skirtingas chirurgines technikas – išplėstinę pterionalinę kraniotomiją ir supraorbitalinę „rakto skylutės“ kraniotomiją panaudojant endoskopą. Tikslas. Palyginti išeitis tarp pterionalinės kraniotomijos ir supraorbitalinės „rakto skylutės“ kraniotomijos panaudojant endoskopą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Olfaktorinės daubos meningiomos buvo diagnozuotos atlikus magnetinio rezonanso tyrimą. Pacientai buvo padalinti į dvi grupes pagal taikytą chirurginę techniką. Atlikta retrospektyvinė duomenų analizė iš pacientų ligos istorijų. Rezultatai. 2007–2016 m. laikotarpiu 42 pacientams, kuriems buvo diagnozuota olfaktorinės daubos meningioma, buvo taikytas chirurginis gydymas. 32 pacientams buvo atlikta išplėstinė pterionalinė kraniotomija, 10 – supraorbitalinė „rakto skylutės“ kraniotomija. Naviko dydis, operacijos trukmė, naviko pašalinimo radikalumas ir komplikacijų skaičius statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp tirtų grupių. Iš viso stebėtos trys komplikacijos. Išvados. Išplėstinė pterionalinė kraniotomija ir supraorbitalinė „rakto skylutės“ kraniotomija panaudojant endoskopą nesiskyrė savo saugumu ir efektyvumu šalinant įvairaus dydžio olfaktorinės daubos meningiomas.

Introduction. Pituitary adenoma (PA) is a neoplasm, located in the sella turcica and accounting for approximately 15 to 20% of primary intracranial tumors. Although considered as a benign tumor, PAs often recur and extend into surrounding structures. If the direction of expansion is suprasellar, PA can cause various visual disturbances, such as decrease of visual acuity, visual field defects (bitemporal hemianopia), color vision defects. Detailed visual examination is very important for early detection of PA. The Farnsworth – Munsell (F-M) 100 hue test is used for measuring chromatic discrimination by clinicians and vision scientists. The color vision defects in people who have a recurrence of PA have not been studied before. The aim of our study was to evaluate association between recurrence of PA and color contrast sensitivity by using F-M 100 hue test. Methods. Permission (Number P2-9/2003) to undertake the study was obtained from the Biomedical Research Ethics Committee. The study was conducted in the Ophthalmology and Neurosurgery Departments of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences. Study participants comparised of 66 subjects with a diagnosis of PA (132 eyes). The reference group involved 99 subjects (198 eyes) according to their age and gender considering the PA group structure. 9 patients (18 eyes) were diagnosed with the recurrence of PA. All PAs were analysed based on MR imaging findings by the experienced radiologist. [...].

Purpose. To estimate RNFL thickness by using OCT in patients with micro and macro PAs. Methods. Twenty eyes of 10 patients suffering from microPA and 48 eyes of 24 patients suffering from macroPA were included in the study. RNFL thickness was analysed with spectral domain OCT after pupil dilatation. PA was confirmed by magnetic resonance imaging scans. Results. RNFL thickness around the optic nerve head measured preoperatively was reduced significantly in all four quadrants in macroPA patients compared with microPA patients. Conclusion. OCT can provide useful information in the diagnosis of band atrophy from chiasmal lesions such as micro and macroadenomas.

Introduction The number of studies on the incidence and outcomes of surgical treatment for pituitary adenomas is still limited, despite that pituitary tumours are one of the most frequent intracranial tumours. The aim of this study To evaluate clinical features of transsphenoidaly operated pituitary adenomas (PA) and perioperative results of the treatment. Materials and methods This is a retrospective single institution study of 491 patients. Data were collected from medical records of patients operated during the period 1995–2014 at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences due to functioning and non-functioning micro or macroadenomas. The series consisted of 357 (64, 91%) female and 193 (35, 09%) male patients, with a mean age of 49.95G16. 4 year (range 18–85 year). Results The study included 227 non-functioning and 264 functioning adenomas: 103 were GH, 122 prolactin (PRL), 32 ACTH and seve TSH secreting adenomas. Female patients were significantly younger than male patients (P!0. 02). Gross total resection as ascertained by surgeon just after the operation was achieved in 92 (40.71%) cases of non-functioning adenomas, 62 (64.58%) cases of GH, 64 (55.17%) cases of PRL, 24 (85.71%) cases of ACTH, and 3 (42. 86%) cases of TSH secreting adenomas. According to the size the non-functioning tumours were significantly large than functioning adenomas. Tumour type and size directly influenced surgical outcome. The highest possibility for total tumour removal was detected in the case of ACTH secreting adenomas (P!0.001) and lowest in nonfunctioning adenomas (P!0.001). Surgical intraoperative rupture of membrane selle turcique and liquorrhea occurred in 16.51% and no major intraoperative complications were observed. Conclusion Our centre data confirm effectiveness and safety of transsphenoidal surgery for PA and the best prognosis for ACTH secreting PA.

To analyze RNFL thickness by using OCT in patients with PA, 40 eyes of 20 patients suffering from PA compressing the anterior visual patways were included, and compared with 40 eyes of 20 age-matched controls. RNFL thickness was analysed with spectral domain OCT. RNFL thickness around the optic nerve head measured preoperatively was reduced significantly in all four quadrants and average value in PA patients compared with the normal controls. Optical coherence tomography can provide useful information in the diagnosis of pituitary adenomas.

Endokrininių liaukų sistema yra labai sudėtinga, ir bent vienos liaukos veiklos sutrikimas sutrikdo ir kitų liaukų funkciją. Endokrininių liaukų patologiją nustatyti dažnai nėra lengva ne tik bendrojo profilio gydytojams, bet ir specialistams, nes tokiais atvejais trikdoma ne tik endokrininė, bet ir kitų organų bei sistemų veikla. Šis leidinys – tai antra patikslinta ir papildyta naujausiais mokslo pasiekimais bei praktine patirtimi knyga. Leidinio tikslas – atkreipti praktikos gydytojų dėmesį į dažniausiai pasitaikančių endokrininių liaukų ligų kliniką, diagnostiką ir gydymą. Šis leidinys parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistų – endokrinologų, kartu su kitų sričių specialistais – akušeriais-ginekologais, chirurgais, nefrologais, oftalmologais, fiziologais, biologais, psichologais ir kt. Jame pateikiama endokrininių laiukų fiziologija, dažniausiai pasitaikančių endokrininių liaukų ligų priežastys, klinika, diagnostika, galimos komplikacijos, ryšys su įtaka kitoms ne endokrininės kilmės ligomis bei gydymas. Daugiausia dėmesio leidinyje skiriama cukriniam diabetui, skydliaukės ligoms, hipofizės ir antinksčių patologijai, lytinių liaukų veiklos sutrikimams, neuroendokrininiams tumorams, osteoporozei, nutukimui, vaikų endokrininių ligų ypatumams ir kt. Leidinys skiriams šeimos gydytojams, internistams, endokrinologams ir kitų sričių medikams. Manome, kad jis bus naudingas ir gydytojams rezidentams bei studentams medikams.

Introduction Brain tumor is a devastating disease associated with poor prognosis (1). Traditional clinical outcome measures in brain tumor patients include overall survival and progression-free survival among others. However, in a recent decade, patient-centered outcomes indexes, such as health-related quality of life (HRQoL), depression and anxiety, are becoming increasingly used in neuro-oncology for evaluation of treatment efficacy and burden imposed by brain tumor (2). Aim of the study In the current we present results of an ongoing study in neurosurgical brain tumor patients evaluating the association of HRQoL with symptoms of depression and anxiety. Methods Consecutive patients within the first 2 days of admission to inpatient unit for scheduled brain tumor surgery were evaluated for: 1.Socio-demographic characteristics (age, gender and marital status); 2.Functional impairment (Barthel Index or BI; greater score indicates better functional status); 3.HRQoL (European Organization for Research and Treatment of Cancer Brain Cancer Specific Quality of Life Questionnaire or QLQ-BN20; greater total score indicates worse HRQoL); 4.Symptoms of depression and anxiety (Hospital Anxiety and Depression Scale or HADS; greater score indicates greater level of respective symptoms). The final histological diagnosis of brain tumor was established by reviewing pathology reports. A total of 100 patients completed the study. Results Baseline socio-demographic and clinical characteristics of study patients are presented in Table 1. Predictors of HRQoL in univariate and in multivariate regression analyses are presented in Table 2. In univariate regression analyses, greater level of depressive symptoms (greater HADS-Depression score; p < 0.001), greater level of anxiety symptoms (greater HADS-Anxiety score; p = 0.02), more functional impairment (lower BI score; p < 0.001) and greater age (p = 0.046) were associated with poor HRQoL ...