Velička, Linas

Autorius: Donatas Opulskis Pavadinimas: Ūmios nekomplikuotos B tipo aortos disekacijos gydymo metodų efektyvumo bei pooperacinių komplikacijų palyginimas: sisteminė apžvalga. Tyrimo tikslas: Apžvelgti mokslinėse publikacijose aprašomą gydymo taktiką, kuri yra naudojama diagnozavus nekomplikuotą B tipo aortos disekaciją bei išanalizuoti medikamentinio ir endovaskulinio gydymo metodų pranašumus ir įvertinti galimas komplikacijų rizikas. Uždaviniai: Remiantis analizuojama literatūra, įvertinti aortos disekacijos paplitimą skirtingose demografinėse grupėse bei sąsajas su gretutiniais susirgimais. Apžvelgti gydimui naudojamus metodus, diagnozavus ūmią, nekomplikuotą B tipo aortos disekaciją. Įvertinti medikamentinio bei endovaskulinio gydymo metodų komplikacijas. Įvertinti bei palyginti naudojamų gydymo metodų išgyvenamumo ir mirštamumo rodiklius po pritaikyto gydymo. Metodologija: Atlikta sisteminė literatūros analizė, kuri rėmėsi publikacijomis, rastomis PubMed duomenų bazėje ir galėjo būti pasiekiama naudojant LSMU suteikta nuotolinės prieigos paslauga - EZproxy. Literatūros paieškai atlikti buvo naudojami raktiniai žodžiai, kurie yra Medical Subject Headings (MeSH) terminai: „B type“, „aortic dissection“, „endovascular“, „medical“ ir jų sinonimai. Darbe analizuojami ne senesni nei 2014 metų moksliniai darbai, o paskutinė literatūros apžvalga buvo atlikta 2024 metų gruodžio mėnesį. Baigiamasis darbas buvo rengiamas naudojant tarptautinėje bendruomenėje pripažintas PRISMA atrankos rekomendacijas. Tyrimo rezultatai: Į literatūros apžvalgą buvo įtrauktos 5 tinkamos, pilnos publikacijos. Atrinktų publikacijų pagrindinis tikslas buvo palyginti bei įvertinti pacientų, sergančių ūmia nekomplikuota B tipo aortos disekacija, gydymo metodų efektyvumą, ankstyvąsias bei vėlyvąsias komplikacijas, mirštamumą ir išgyvenamumą. Išvados: Dažniausiai ūmi nekomplikuota B tipo aortos disekacija yra paplitusi tarp vidutinio amžiaus baltaodžių vyrų, kurie yra rūkantys, vartojantys alkoholį bei sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ar cukriniu diabetu. OMT arba TEVAR yra dažniausiai naudojami gydymo metodai. Ankstyvuoju laikotarpiu didesnis komplikacijų dažnis stebimas TEVAR grupėje. Tačiau OMT grupėje buvo nustatytas didesnis plyšusių aortų skaičius. Ankstyvasis mirštamumas po TEVAR procedūros yra mažesnis, lyginant su OMT grupe. TEVAR grupėse vėlyvasis išgyvenamumas yra statistiškai reikšmingai didesnis, lyginant su OMT.

Author: Mervan Celik. Supervisor: Prof. Linas Velička. Consultant: Dr. Martynas Laukaitis. Research title: Postimplantation syndrome after EVAR procedure: Incidence, Risk factors, and Severity. Aim: To get a better understanding of the factors affecting post-implantation syndrome post-EVAR Objectives:

1. Identify the risk factors of post implantation syndrome after EVAR procedure according to epidemiology, stent types and morphology.
2. Identify the incidence of post implantation syndrome after EVAR procedure.
3. Identify the severity of post implantation syndrome after EVAR procedure according to epidemiology, stent types and morphology. Methodology: PRISMA guidelines were used in this literature review. This thesis is a literature review composed of 39 scientific papers out of which 28 are scientific studies. The information was gathered using 3 databases (Google Scholar, PubMed, and ScienceDirect). This study focuses on the incidence, risk factors, and severity of postimplantation syndrome after EVAR. Results: The PIS incidence rate is about 30% (one-third) of patients undergoing EVAR. Risk factors include the stent graft material (polyester), coexisting diseases, and the complexity of the EVAR. Studies suggest that elective EVAR is safer than emergent procedures regarding PIS occurrence. Regarding severity, there are mixed results. It is believed that the first 30 days and the first year after EVAR is a crucial period for the occurrence of adverse events such as MACE and others. Regular surveillance and follow-ups are necessary to avoid unfavorable outcomes. Conclusion: The incidence of Postimplantation syndrome is around 30% or one-third of all patients undergoing an EVAR procedure. The risk factors include mainly woven polyester graft as endograft material, as well as coexisting diseases and previous smoking. The emergency and complexity of EVAR are also related to PIS development. There were mixed results regarding the severity and complications. MACE and the PIS intensity depended mainly on the risk factors and did not cause a threat regarding long-term outcomes. Keywords: Postimplantation syndrome (PIS), Endovascular aortic aneurysm repair (EVAR), Abdominal aortic aneurysm (AAA).

During the early post-operative period, EVLA had better advantages in terms of complications, recovery time, procedure duration, pain, patient satisfaction, and earlier return to work. But over a longer period of time, EVLA did not exhibit any significant advantage over conventional surgery and was also found to show a higher rate of recurrence in comparison.

Patients undergoing EVLA enjoy better QoL improvements immediately after undergoing the procedure. The convenience and the faster recovery are much preferred by the patients of working age. But CS is still an effective method to treat VV and has shown better long-term effects. Treatment options with hybrid approaches should be studied and compared in the future.

Darbo autorius: Verner Šneider Darbo pavadinimas: Neplyšusių pilvo aortos aneurizmų chirurginio gydymo metodų bei rezultatų palyginimas. Tyrimo tikslas: Įvertinti bei palyginti atviro chirurginio ir endovaskulinio neplyšusios pilvo aortos aneurizmos gydymo metodų rezultatus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pacientų, gydytų dėl neplyšusių pilvo aortos aneurizmų, demografinius, atviro chirurginio ir endovaskulinio gydymo duomenis. 2. Įvertinti ir palyginti šių gydymo metodų komplikacijas ir jų dažnį. 3. Įvertinti ir palyginti mirčių dažnį taikant šiuos gydymo metodus. Tyrimo metodai: Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą (BEC-MF-246), buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tyrime išanalizuotos 118 pacientų, gydytų LSMUL KK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje dėl neplyšusios pilvo aortos aneurizmos 2018-2021 laikotarpiu, ligos istorijos bei atlikta statistinė analizė. Tyrimo rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 118 pacientų, iš kurių 83% (n=97) buvo vyrai ir 17% (n=21) – moterys. Amžiaus vidurkis buvo 73 metai (SN=7,66). 53% (n=63) pacientų buvo operuoti taikant atvirą operaciją, o EVAR buvo taikytas 47% (n=55) pacientų. Perioperacinių komplikacijų dažnis atvirų operacijų grupėje buvo 36,5% (n=23), o EVAR grupėje – 16,2% (n=9). Buvo rastas statistiškai reikšmingas silpnas ryšys tarp gydymo metodo ir perioperacinių komplikacijų dažnio (Cramér's V – 0,249; df=1; p=0,007). Pooperacinių komplikacijų dažnis atvirų operacijų grupėje buvo 10,3% (n=6), o EVAR grupėje – 32,1% (n=17). Buvo rastas statistiškai reikšmingas silpnas ryšys tarp gydymo būdo ir pooperacinių komplikacijų dažnio (Cramér's V – 0,249; df=1; p=0,009). 7 atvejai pasibaigė letaliai. Atvirų operacijų grupėje mirštamumas buvo 7,9% (n=5), EVAR grupėje - 3,8% (n=2). Dažniausia mirties priežastis – generalizuotos infekcijos sukeltas sepsinis šokas. Tyrimo išvados: 1. Tarp 118 pacientų, gydytų 2018-2021 dėl neplyšusios pilvo aortos aneurizmos, didžiausią dalį sudarė vyresnio amžiaus vyrai. 2. Dažniausios perioperacinės komplikacijos buvo generalizuota infekcija ir kraujavimas atvirų operacijų grupėje bei postimplantacinis sindromas EVAR grupėje. Perioperacinių komplikacijų dažnis buvo didesnis taikant atvirą operaciją ir buvo rasta statistiškai reikšminga silpna koreliacija (r=0,249; df=1; p=0,007). Dažniausia pooperacinė komplikacija atvirų operacijų grupėje – pooperacinė išvarža, o EVAR grupėje – endoleak II. Pooperacinių komplikacijų dažnis buvo didesnis taikant EVAR ir buvo rasta statistiškai reikšminga silpna koreliacija (r=0,249; df=1; p=0,009). 3. Bendras mirštamumas buvo 5,9%.

Eglė Kirtiklytė. “Comparison of Results of Conservative and Interventional Treatment of Type B Aortic Dissection: Changes in Aortic Remodeling”. Masterʼs thesis. Aim of the study: To evaluate aortic remodeling in patients with type B aortic dissection after conservative and interventional treatment. Objectives: 1. To compare characteristics in patients treated conservatively and in patients who underwent interventional treatment of type B aortic dissection in 2015 – 2021 in the Lithuanian university of Health Sciences Hospital in Kaunas Clinics Department of Vascular Surgery. 2. To compare the changes and dynamics of aortic true lumen on CTA images in patients treated conservatively and in patients who underwent interventional treatment of type B aortic dissection. 3. To compare the changes and dynamics of the aorta false lumen on CTA images in patients who were treated conservatively and the patients who underwent interventional treatment of type B aortic dissection. 4. To compare the ratio of the true and false lumens of the aorta in patients who received conservative treatment and patients who received interventional treatment for type B aortic dissection. 5. To compare in aortic total diameter and their dynamics on CTA images in conservatively treated patients and in patients with type B aortic dissection treated by intervention. Methods: A retrospective study was conducted at Lithuanian university of Health Sciences Hospital in Kaunas Clinics Department of Vascular Surgery, which included 57 patients who were treated for type B aortic dissection in 2015 – 2021. Patients are divided and compared according to the selection of treatment methods in two groups: 25 patients who received conservative treatment and 32 patients who received interventional treatment. Changes in aortic remodeling in these patient groups were evaluated on CTA images at the respective aortic levels before and after treatment at 1, 3, and 6 months. Results: The average age of patients in the conservative group was 63.3 ± 11.8 years, in the intervention group – 64.3 ± 11.0 years. Men made up 70.2 % of the subjects. The characteristics of the patient groups did not differ (p>0.05). Changes in aortic true lumen were observed in the conservative and intervention groups, but a comparison of aortic true lumen changes between the groups showed a significant increase in aortic true lumen in the intervention group (p1, p2, p3<0.05). Changes in aortic false lumen were observed in both groups, but a statistically significant difference was found when comparing changes in aortic false lumen between groups (p1, p2, p3<0.05). Aortic total lumen changed in the conservative (p1, p2, p3<0.05) and intervention (p1, p2, p3, p4, p5<0.05) treatment groups, and a comparison of the changes in aortic total lumen between the two treatment groups showed a non-significant change in aortic total lumen. An increase in the ratio of true to false lumen was observed in both groups, but the change in the ratio was greater in the intervention group. Conclusions: Positive changes in the remodeling of the aorta (increase in the true lumen of the aorta, decrease in the diameter of the false lumen, increase in the ratio of the true to false lumen) were observed in both groups of patients who were treated conservatively for type B aortic dissection and in patients treated with intervention, but these changes were more significant in the interventional group. Changes in the total aortic lumen were similar in the conservative and intervention groups.

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti užtekėjimų į aortos aneurizmos maišą, po endovaskulinio pilvinės aortos aneurizmos stentavimo, atsiradimo dažnį bei tam įtakos turėjusius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti užtekėjimų į aortos aneurizmos maišą, po pilvinės aortos aneurizmos stentavimo, tipų pasiskirstymą. 2. Įvertinti aortos aneurizmų maišų ir iš jų išeinančių kraujagyslių anatomines savybes, galėjusias lemti užtekėjimų atsiradimą. 3. Nustatyti paciento gretutinių ligų ir su gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius, turinčius įtakos užtekėjimų į aortos aneurizmos maišą atsiradimui. Tyrimo dalyviai ir metodai: Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą (Nr. BEC – MF – 69), buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 58 pacientai, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose 2008 – 2019 metais buvo atliktas endovaskulinis aortos aneurizmos gydymas. Tyrimo metu buvo nagrinėjamos pacientų ligos istorijos ir radiologiniai vaizdai. Tyrimo rezultatai: Šio tyrimo imtį sudaro 58 pacientų duomenys: 9 moterų ir 49 vyrų. Pacientų amžiaus vidurkis – 72,54 ± 9,01 metai vyrų grupėje, 73,78 ± 7,05 metai moterų grupėje. 20 (34,48%) pacientų po gydymo buvo aptikti užtekėjimai į aortos aneurizmos maišą. Iš visų nustatytų užtekėjimų, I tipo užtekėjimas nustatytas 25% pacientų, II tipo – 85%, III tipo – 5%, IV tipo – 5%, V tipo – nenustatyta nei vienam pacientui. Gretutinėmis ligomis sirgo 53 pacientai, tuo tarpu 5 pacientai nesirgo nei viena gretutine liga. Statistinis reikšmingumas (p＜0,05) nebuvo nustatytas tarp pacientams diagnozuotų gretutinių ligų ir užtekėjimų. Maksimalus vidutinis pilvinės aortos aneurizmos maišo diametras – 64,74 mm, o vidutinis AAA maišo ilgis – 89,85 mm. Vidutinis AAA proksimaliojo kaklelio diametras ir ilgis buvo 25,27 mm bei 36,46 mm. Maksimalus vidutinis kairiosios CIA diametras 28,53 mm, o dešiniosios – 26,72 mm. Kairiosios CIA ilgio vidurkis – 95,20 mm, dešiniosios – 89,21 mm. Vidutinis IMA spindis buvo 4,75 mm, o LA vidutinis diametras – 3,39 mm. Vidutiniškai į AAA maišą įteka 3 liumbalinės arterijos. Dažniausiai LSMUL KK kraujagyslių chirurgijos skyriuje 2008 – 2019 metais pacientams į AAA buvo įvedamas Medtronic firmos Endurant II tipo stentas (46,55%). Taip pat, dažnai naudojami Cook Medical firmos Zenith (29,31%) ir Gore Medical Excluder (20,69%) stentai. Rečiausiai naudojami SofMedica firmos Ovation iX stentai (3,45%). Pastebėta, kad statistiškai reikšmingai užtekėjimai linkę atsirasti įvedus Excluder, Cook Zenith ar Ovation stentus. Užtekėjimai buvo linkę atsirasti, kai stentų perteklinis diametras yra <10 % (p=0,0002) ir 31 – 40% (p=0,027). Tyrimo išvados: 1. Dažniausiai nustatyti II tipo užtekėjimai (85% atvejų), rečiau I tipo (25% atvejų). III – IV tipo užtekėjimai nustatomi labai retai – po 5%, o V tipo nenustatyta. 2. Užtekėjimų atsiradimui reikšmingos įtakos turi infrarenalinio kaklelio diametras ≧30 mm, dešiniosios CIA ilgis ≦44 mm bei maksimalaus diametras > 20 mm, liumbalinės arterijos >3,7 mm ir apatinės mezenterinės arterijos ≧5,5 mm diametrai. 3. Tiesioginės sąsajos su gretutinėmis ligomis, vartojamais vaistais ar gyvenimo būdo įpročiais ir užtekėjimais nėra, tačiau pastebima, kad jie dažniau nustatomi žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ar turėjusiems miokardo infarktą bei vartojantiems antikoaguliantus.

Tyrimo tikslas apžvelgti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateiktus duomenis apie jaunų žmonių išgyvenamumą po pilvo aortos aneurizmos gydymo chirurginiais metodais. Uždaviniai Remiantis literatūros duomenimis įvertinti pilvo aortos aneurizmų paplitimą tarp jauno amžiaus pacientų pagal lytį, rasę, gretutinius susirgimus; Apžvelgti pilvo aortos aneurizmos gydymui taikomus chirurginius būdus; Išsiaiškinti galimas dažniausias komplikacijas po operacijų; Palyginti išgyvenamumą po pilvo aortos aneurizmos operacijos jauno amžiaus pacientams, priklausomai nuo pasirinkto gydymo metodo. Tyrimo metodas Naudojantis PubMed duomenų baze atlikta literatūros analizės temą atitinkančių straipsnių paieška pagal raktinius žodžius: „abdominal aortic aneurysm“, „survival“, „young age“ ir jų sinonimus arba panašius į juos. Rastų publikacijų atrankai buvo naudojamasi PRISMA rekomendacijomis. Tyrimo rezultatai ir išvados Atlikus ieškomų straipsnių atrankos, tinkamumo ir įtraukimo etapus buvo nagrinėjami 6 temą atitinkantys straipsniai. Analizuojant tyrimus nustatyta, kad dažniausiai pilvo aortos aneurizma jauname amžiuje yra paplitusi tarp vyrų, baltaodžių rasės ir rūkančių, bei sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos gretutinėmis ligomis ar cukriniu diabetu. Pilvo aortos aneurizmos chirurginiam gydymui vienodai dažnai yra pasirenkami du metodai – endovaskulinė arba atvira operacija. Komplikacijos nežymiai dažniau pasireiškia taikant gydymą atviros operacijos metodu. Tiek ankstyvuoju, tiek vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po endovaskulinio gydymo dažniausiai pasireiškianti komplikacija yra užtekėjimai. Atviros operacijos ankstyvosios komplikacijos labiau susijusios su kraujotakos ir kvėpavimo sistemų sutrikimais, bei infekcija, o vėlyvosios atsiranda dėl pooperacinės žaizdos išvaržos. Nors išgyvenamumas vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po endovaskulinio gydymo dėl dažnesnio vėžinių susirgimų pasireiškimo ir kardiovaskulinių įvykių yra 5% mažesnis, nei po atviros operacijos, tačiau šis skirtumas yra nereikšmingas ir abu gydymo metodai gali būti saugiai naudojami.

Mokslinės literatūros duomenimis, atsižvelgiant į TASC II rekomendacijas, šiuo metu nėra nustatyta vieninga nuomonė dėl klubinių arterijų okliuzijų optimalaus gydymo metodo. Neseniai papildytose TASC II gairėse, gydymo metodą rekomenduojama rinktis ne tik pagal pažeidimo tipą, bet papildomai atsižvelgiant į galimas gydymo pasekmes bei kiekvieno kraujagyslių centro kompetenciją ir chirurgo ar intervencinio radiologo patyrimą. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, siekiant ištirti ankstyvas (intervencines ir artimas pointervencines) komplikacijas ir nustatyti, kokie veiksniai galimai darė įtaką komplikacijų atsiradimui taikant chirurginį ir endovaskulinį klubinių arterijų gydymą. Atlikus tyrimą rasta, kad po abiejų klubinių arterijų gydymo metodų pasireiškė komplikacijos, kurios tarpusavyje labai skyrėsi. Chirurginėje grupėje buvo daugiau kritinės išemijos ir TASC-II C/D pažeidimo atvejų, lyginant su endovaskuline grupe, kas galėjo lemti santykinai didesnį pointervencinių komplikacijų ir mirčių skaičių po šio gydymo; rizikos veiksnių komplikacijoms pasireikšti šioje grupėje nerasta. O endovaskulinėje grupėje buvo santykinai daugiau intervencinių komplikacijų, rizikos veiksniai: stento ilgis, intervencijos trukmė ir procedūrą atlikęs intervencinis radiologas, tačiau komplikacijos buvo sąlyginai nepavojingos ir neturėjo letalių išeičių.

Rutkauskas I. Arterijų uždariklių sukeliamos komplikacijos ir jų rizikos veiksniai, magistrinis darbas - mokslinis vadovas doc. dr. L. Velička; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinika - Kaunas, 2017.

Between the years 2008 01 01 – 2015 12, 31, 52 medical history books and CT scans of patients with the diagnosis of AAA rupture were analyzed. Our review has found that Males have a higher incidence of AAA rupture compared to women, no correlation was found between gender and mortality rate, the mean age of AAA rupture in our study was 76.36, the mean AAA cross section area was 45.17 cm2. 97.17 cm2 was the largest AAA measurement and 13.06 cm2 was the smallest, the strongest risk factor in our review was Hypertension, weak positive correlation (+0.134) with no statistical significance p=0. 424 between AAA cross section size and aortic size at the level of the diaphragm, weak negative correlation (-. 090) with no statistical significance p=0. 611 between AAA cross section size and aortic size at the level of superior mesenteric artery, the most common complaints during the presentation were abdominal pain We found a statistical significance between MAP and mortality (p=0. 007, 95%) We found no relation between HR and mortality (p=0. 302, 95%), no relation was found between the location of the rupture and mortality rate.