Ivaškienė, Marija

Šio darbo tikslas – sumodeliuoti puskietes vaistines formas su organinėmis rūgštimis, įvertinti jų fizikines bei priešgrybines savybes prieš M. canis mikroskopinius grybus. Tyrimo metu buvo pagaminti 20 etanolio bei organinių rūgščių (galo, cinamono, ferulo, kumaro) įvairių koncentracijų (0,31 proc.; 0,63 proc.; 1,25 proc.; 2,5 proc.; 5 proc.) tirpalai. Pagamintų tirpalų priešgrybinis poveikis prieš M. canis įvertintas šulinėlių difuzijos į agarą metodu. Nustatyta, kad cinamono rūgšties visų tirtų koncentracijų tirpalai pasižymėjo stipriausiu priešgrybiniu poveikiu M. canis mikroskopiniam grybui. Pasirinkus optimalią M. canis veikusią tirpalo su rūgštimi koncentraciją bei gelifikuojančių medžiagų kombinacijas, pagaminti trys puskiečių vaistinių formų prototipai. Hidrogeliai tarpusavyje skyrėsi gelifikuojančių medžiagų (poloksamero 407 bei hidroksietilceliuliozės) santykiu. Hidrogelių priešgrybinis poveikis taip pat įvertintas šulinėlių difuzijos į agarą metodu. Nustatyta, kad visų trijų hidrogelių priešgrybinis poveikis buvo panašus, tačiau slopinimo zonos, lyginant su tirpalais, buvo mažesnės. Nustatyta hidrogelių pH reikšmė, kuri siekė nuo 4,82 iki 4,93. Naudojant reometrą atliktas hidrogelių klampos pokyčio vertinimas temperatūrą didinant nuo 15 ºC iki 40 ºC. Temperatūrinio tyrimo metu nustatyta, kad mažiausiu kompleksinės klampos pokyčiu pasižymėjo hidrogelis, turintis mažiausią hidroksietilceliuliozės bei didžiausią poloksamero 407 koncentraciją. Tiksotropijos bei šliaužimo testai parodė, kad hidrogelis, turintis didžiausią hidroksietilceliuliozės bei mažiausią poloksamero 407 koncentraciją, pasižymėjo geriausiu struktūros atsistatymu ir buvo atspariausias deformacijai.

Aim of the study: To compare the efficacy, safety and practical use of subcutaneous (SC) apomorphine and ophthalmic ropinirole for inducing emesis in dogs.
Methods and materials: A prospective observational pilot study including 24 dogs was conducted, comparing SC apomorphine (n=15) and ophthalmic ropinirole (n=9). Time to emesis, number of vomiting episodes, recovery of ingested material and adverse effects were recorded. Delayed adverse effects were assessed through a voluntary owner-reported follow-up survey 1-2 days after discharge. In addition, an anonymous cross-sectional survey of licensed veterinarians in Sweden (n=119) was conducted to assess clinical experience and decision making. Veterinary pharmacovigilance data were analysed to contextualise reported adverse effects.
Results and conclusions: Emesis was successful in all clinically stable dogs in the observational study (100 %, 24/24). Apomorphine administration resulted in a significantly shorter time to onset of emesis compared to ropinirole (median 3.5 minutes vs 8 minutes, p < 0.001). No statistically significant difference was observed between groups regarding most systemic adverse effects. Systemic adverse effects such as tremor, fatigue and ataxia were observed following apomorphine administration, while ropinirole was mostly associated with ocular adverse effects, particularly ocular redness (55.6 % vs 0%, p = 0.003) related to the ophthalmic route of administration. Owner-reported follow-up indicated that most dogs returned to normal behaviour and energy levels within 24 hours, with only mild and transient adverse effects reported. Survey results showed that both agents are widely used, 43 % of veterinarians reported more frequent use of apomorphine, 43 % equal use, and only 14 % reported a more frequent use of ropinirole.
Apomorphine was perceived as faster acting (57.1 %) but associated with more severe adverse effects (42 %), most commonly fatigue (47.9 %) and nausea, whereas ropinirole was primarily associated with ocular adverse effects, particularly conjunctival redness (31.9 %). Pharmacovigilance data indicated that both agents were associated with predominantly mild and transient adverse effects, with reported events mainly involving systemic, neurological and ocular signs.

Šio darbo tikslas – sumodeliuoti ir optimizuoti puskiečių vaistinių formų su metimazolu sudėtį bei įvertinti jų fizikines, reologines ir biofarmacines savybes. Tyrimo metu papildomai buvo analizuoti pranešimai apie peroralinių metimazolo preparatų sukeltas nepageidaujamas reakcijas katėms Europos veterinarinių vaistų nepageidaujamų reakcijų duomenų bazėje. Tyrimui pagaminti septyni hidrogeliai su 4 proc. metimazolo koncentracija, kuriuose poloksamero 407 kiekis svyravo nuo 24 iki 30 proc. Du mėginiai kambario temperatūroje išliko klampiais tirpalais, todėl tolimesniems tyrimams atrinkti penki hidrogeliai. Įvertintos optimalios sudėties hidrogelių fizikinės ir cheminės savybės (pH), reologinės savybės tirtos atliekant temperatūrinį, tiksotropijos ir šliaužimo testus. Metimazolo atpalaidavimas vertintas naudojant Franz tipo difuzines celes su regeneruotos celiuliozės membranomis. Nustatyta, kad atrinktų (MHG-3 – MHG-7) hidrogelių pH buvo nuo 7,29 iki 7,47 ir reikšmingai didėjo didėjant poloksamero 407 koncentracijai (p < 0,01). Temperatūrinio testo metu pastebėta, kad didėjant poloksamero 407 kiekiui sudėtyje gelifikacijos temperatūra mažėjo nuo 21 °C iki 17 °C (p < 0,01), o kompleksinė klampa didėjo. Reologiniais tyrimais nustatyta, kad preparatų struktūrinis stabilumas, atsparumas deformacijai ir struktūros atsistatymas priklauso nuo formulės sudėties. Optimaliausiomis savybėmis pasižymėjo MHG-6 hidrogelis. In vitro tyrimai parodė, kad metimazolo atpalaidavimas iš hidrogelių buvo intensyviausias per pirmąsias 20 min., o atpalaidavimo kinetika geriausiai aprašoma Higuchi modeliu (R² = 0,978–0,999). Gauti rezultatai rodo, kad poloksamero 407 koncentracija reikšmingai veikia puskiečių sistemų struktūrines ir reologines savybes, tačiau statistiškai reikšmingos įtakos metimazolo atpalaidavimui nenustatyta. Sumodeliuoti hidrogeliai gali būti perspektyvi metimazolo pernešimo sistema, tačiau jų tinkamumui transderminiam naudojimui įvertinti reikalingi papildomi tyrimai.

Aim of the study: To assess owner-reported pain severity, pain interference, and quality of life in dogs with osteoarthritis undergoing physiotherapy and explore associations between CBPI outcomes and supplement characteristics, physiotherapy exposure, and patient-related factors. Materials and methods: A retrospective cross-sectional study was conducted at a canine rehabilitation clinic in Sweden. Twenty dogs with confirmed osteoarthritis undergoing >2 months of physiotherapy and concurrent joint supplementation were included. Owners completed the Canine Brief Pain Inventory (CBPI) questionnaire, from which the Pain Severity Score (PSS) and Pain Interference Score (PIS) were calculated, and retrospectively estimated CBPI scores prior to physiotherapy initiation. Associations between CBPI outcomes, supplement characteristics, physiotherapy exposure and patient-related factors were analysed using descriptive statistics, group comparisons and correlation analysis (p < 0.05). Results and conclusions: Mean CBPI scores indicated moderate owner-reported pain severity (PSS 3.40 ± 1.42) and pain interference (PIS 3.38 ± 1.33), while most dogs were reported to have a very good quality of life (75 %). Retrospective CBPI scores were higher (PSS 4.66 ± 1.50; PIS 5.42 ± 1.83), and QoL was most commonly rated as fair (55 %). Most dogs received multi-ingredient joint supplements, with glucosamine as the most common component (70 %), and supplementation typically exceeded six months (50 %). Hydrotherapy was the most common physiotherapy modality (75 %), and 65 % of dogs received multiple modalities. Increasing age was moderately associated with higher CBPI scores (PSS ρ=0.50, p=0.025; PIS ρ=0.60, p=0.005), while the number of physiotherapy sessions correlated positively with pain severity (ρ=0.57, p=0.009). Body weight showed a weak positive correlation with CBPI scores (PSS ρ=0.32; PIS ρ=0.29), although not statistically significant. Supplement characteristics, physiotherapy modality, supplement duration, number of ingredients, breed and sex were not associated with CBPI outcomes (p > 0.05).

Aim of the study: To investigate and research targeted pulsed electromagnetic field (tPEMF) therapy and its effectiveness on treating canines diagnosed with hip osteoarthritis and if it can provide a better quality of life.

Materials and methods: This study was conducted at an anonymous mixed animal practice in Alberta, Canada, herein known as Clinic H, during October 2024-February 2025. Retrospective data collected from this study at Clinic H was used for the statistical analysis. All the dogs in the study had to meet certain inclusion parameters to be enrolled into the study: 7-15 years old, body weight ≤25 kg, diagnosed with osteoarthritis (COAST stage 2 or stage 3), currently on medications and/ or supplements to treat osteoarthritis. Thirty canines were enrolled in the study. The Google® random number generator was used to divide them into either the experimental or control group. The parameters that were analysed for both groups were the following: breed, age, castrated/ intact, gender, body weight, and BCS. Heart rate, respiratory rate, blood pressure MM colour, CRT, rectal temperature, and ROM were measured before and after treatment. There were two 15-minute treatments a day with the Assisi Loop 2.0® over 14 days. The experimental group received treatments with the Assisi Loop 2.0® on their hips. The control group had the Assisi Loop 2.0® placed on their hips, but it was not turned on. On day 1, 7, and 14 the CMPS-SF was used to assess the dog’s pain levels.

Results and conclusions: The experimental group demonstrated a decrease in heart rate, respiratory rate, blood pressure, and rectal temperature after treatments with the Assisi Loop 2.0®. In the control group, the vital parameters increased after the placement of the inactivated Assisi Loop 2.0® on their hips. As p<0.05, all vital parameters apart from blood pressure systolic (p=0.671) and blood pressure diastolic (p=0.052) were statistically significant. Canines in the experimental group had decreased CMPS-SF scores compared to those in the control group, indicating that the after receiving treatments with the Assisi Loop 2.0® they experienced decreased levels of pain in comparison to the start of the treatment. The experimental group had decreased CMPS-SF scores at day 7 and 14, 6.47/24 and 5.2/24 respectively and increased ROM after treatments with the Assisi Loop 2.0®.

Mammary gland lesions are common finding in veterinary practice. The development of these lesions is influenced by various factors, such as hormonal effects, the animal's age, and breed. The aim of this study was to evaluate the proliferative mammary gland lesions in female dogs and the predisposing factors in the population of female dogs at a selected veterinary clinic in the United Kingdom during the period 2024–2025. The study retrospectively analyzed the clinical, epidemiological, and histopathological data of 33 female dogs diagnosed with mammary gland lesions. Analysis of the age distribution of patients revealed that the highest number of cases occurred in the 9–12 years age group – 45.5% (n=15), while the lowest number of cases was recorded in the >14 years age group – 9.1% (n=3). The breed distribution analysis showed that the majority were mixed-breed dogs – 72.7% (n=24), while purebred dogs accounted for 27.3% (n=9). Lesions were most commonly found in the M2 and M1 mammary glands – 45.5% (n=15) and 30.3% (n=10), respectively, while the least common location was the M5 gland – 3.0% (n=1). A statistically significant difference was found in lesion localization (p < 0.001). Surgical treatment was applied in 45.5% (n=15) of cases, and histopathological examination revealed that 86.7% (n=13) of the lesions were malignant, while 13.3% (n=2) were benign. Malignant lesions were more frequently diagnosed in dogs younger than 12 years. However, statistical analysis did not show a significant association (p > 0.05). Also, no statistically significant association was found between lesion malignancy and body mass index (p = 0.476) or breed (p = 1.000). In summary, the study confirmed that mammary gland lesions in dogs are most often malignant and more frequently diagnosed in not spayed, middle-aged, mixed-breed female dogs. However, statistical analysis did not show a significant association between the evaluated predisposing factors and lesion malignancy. To obtain more reliable results, further studies in larger and more representative populations are recommended.

Aim of the study: To evaluate the importance of examining the paws as part of clinical assessment. Additionally, to investigate potential risk factors that may impact the overall well-being of a dog's paw, and determine the prevalence of these risks. Methods and materials: 211 dogs were included in the study, they were further divided by characteristics of potential risk factors (age, weight, breed, body condition score, gender, breed group, housing type and exercise intensity). The condition of the paw was analysed based on the condition of the nails (healthy, long, brittle and broken), the condition of the paw pad (healthy, slightly dry, dry and very dry) as well as the condition of the fur and skin (healthy, slight discolouration, discoloured, reddish skin). To analyse the prevalence of paw issues at a veterinary clinic, data was collected from the participants and divided into categories depending on the primary cause of the visit. To analyse the current pharmaceutical cosmetic market for dogs, the products of four pharmacies were sampled. The products were sorted into categories (oil, lotion, wipes, spray, cream, wax, balm, ointment, mousse, spot-on, gel, shampoo, and conditioner) and then further divided based on whether they were for general skin and fur usage or for paw-specific usage. Results and conclusion: The nails were in good condition (60.6 % healthy, 25.1 % long nails, 10 % brittle nails, 4.3 % broken nails) while the paw pads were more likely to be some degree of dry (39.3 % healthy, 33.5 % slightly dry, 19.5 % dry, 5.7 % very dry). The condition of the fur and skin was mostly good (52.6 % healthy, 22.7 % slightly discoloured, 11.9 % discoloured, 12.8 % reddish skin). Younger dogs exhibited a more favourable nail condition(p<0.01), female dogs had a healthier condition of the fur and skin (p<0.01) and the dogs kept outdoors were more likely to have drier paws (p<0.001). The factors of weight, body condition score, exercise intensity and breed group did not significantly increase the risk of paw-related issues. Most veterinary visits were due to musculoskeletal, neoplastic and traumatic injuries. Paw-related issues accounted for 4.3 % of all patient visits while between 4.3 %-12.8 % of investigated paw problems were of a severe degree. A total of 163 unique fur and skin care products were found on the Swedish market, of which 13.4 % were marketed specifically for paw usage.

Gimusio šuns jauniklio kaukolėje yra randami pluoštiniai, membranomis padengti tarpai, esantys tarp kaukolės kaulų siūlių susikirtimo vietų – šie tarpai vadinami momenėliais. Šių kaukolės tarpų užsivėrimas gali komplikuotis uždelstu užsivėrimu arba gali likti atviras visą gyvenimą. Išnagrinėjus mokslinę literatūrą, išsiaiškinta, kad tam įtakos gali turėti jauniklių mityba, genetinis paveldimumas, hidrocefalija ir hipotiroidizmas. Darbo tikslas buvo išmatuoti ir išanalizuoti veislinių šunų jauniklių kaukolės momenėlių dydžio kitimą iki 12 savaičių amžiaus. Ištirti buvo 93 šunų jaunikliai, iš kurių tirti buvo maltos bišonai 12 proc. (n=11), garbanotieji bišonai 20 proc. (n=19) ir didžiausią imtį sudarė vokiečių nykštukiniai špicai 68 proc. (n=63). Šunų jauniklių momenėliai buvo matuojami 4, 8, ir 12 savaičių amžiaus, svoris fiksuojamas po atvedimo, 4, 8 savaitę ir tyrimo baigoje – 12 savaitę. Nustatyta, kad didžiausius momenėlius turi vokiečių nykštukiniai špicai 4 savaitę – 4,1±0,3 mm, 8 savaitę – 2,4±0,3 mm ir 12 savaitę 1±0,2 mm. Nustatyta jauniklio svorio įtaka momenėlio užsivėrimo greičiui. Greičiausiai užsivėrė garbanotiesiems bišonams, kurių prieaugis nuo atvedimo iki 12 savaitės padidėjo 90,8 proc. (1657,3g), o nuo 4 iki 12 savaitės momenėlis sumažėjo 92,6 proc. (2,5 mm).Nustatyta, kad 12 savaičių amžiaus 46 proc. vokiečių nykštukinių špicų, 18,2 proc. maltos bišonų ir 15,8 proc. garbanotųjų bišonų turėjo neužsivėrusį momenėlį. 12 savaičių amžiaus jauniklių patelių momenėliai buvo 1,75 karto didesni nei patinų (p<0,05).

Šunys yra dažniausiai sutinkami žmogaus augintiniai. Šunų ligos, ypač zoonotinės, yra labai svarbios jų šeimininkams, nes būtent šeimininkai gali būti užkrėsti šiomis ligomis. Vienos dažniausiai pasitaikančios bendros šunų ir žmonių ligos yra parazitinės ligos. Ne retais atvejais šuo, gausiai užsikrėtęs helmintais, perduoda šį susirgimą ir savo augintojui, kas gali būti labai pavojinga. Todėl šiomis dienomis sąmoningi ir atsakingi šunų augintojai stropiai vykdo veterinarijos gydytojų nurodymus ir periodiškai atlieka profilaktinę dehelmintizaciją specialiais vaistais. Šio darbo tikslas – atlikti šunų virškinamojo trakto helmintų paplitimo tyrimą Kauno miesto viešuose parkuose, gyvūnų prieglaudose ir rajonų daugiabučių kiemuose. Magistro baigiamojo darbo tyrimas buvo atliktas 2023 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Šunų išmatų mėginiai buvo renkami 4 skirtingose Kauno miesto prieglaudose, 5 skirtinguose Kauno miesto parkuose ir 4 skirtinguose Kauno miesto mikrorajonuose. Iš viso savarankiškai laboratorijoje ištirti buvo 380 mėginių. Buvo norima išsiaiškinti kaip atsakingai šunų augintojai žiūri į dehelmintizaciją ir ją atlieka savo augintiniams. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Kauno mieste esančios gyvūnų prieglaudos labai sąžiningai ir atsakingai atlieka profilaktinę dehelmintizaciją jose esantiems gyvūnams, nes mėginiuose nebuvo rastas nei vienas helminto kiaušinėlis. Išskyrus vieną prieglaudą, kurioje neseniai atvežtiems gyvūnams buvo nustatytas užsikrėtimas Strongyloides spp. helmintais. Iš Kauno miesto parkų gauti rezultatai nebuvo tokie džiuginantys, nes juose buvo rasta helmintų kiaušinėlių. Tiesa, gyvūnų, kurių išmatos buvo išmestos į šiukšliadėžes mėginiuose helmintų rasta buvo labai nedaug, o mėginiuose, kurie buvo surinkti nuo žemės, helmintų kiaušinėlių buvo kur kas daugiau. Tai rodo, kad atsakingi ir savo augintinių išmatas susirenkantys ir išmetantys į tam skirtą vietą šeimininkai atsakingai vykdo ir profilaktinę dehelmintizaciją. O tie, kurie nesirūpina aplinkos švara, neretai nesirūpina ir augintinio sveikata bei nesuduoda vaistų nuo kirmėlių.

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Šio darbo tikslas – sumodeliuoti šunų pėdų kosmetinę priemonę su natūraliomis medžiagomis bei įvertinti jų poveikį Malassezia pachydermatis ir Microsporum canis mikroskopiniams grybams. Tyrimo metu pagaminti 24 įvairių koncentracijų (5, 10, 20 ir 30 proc.) skirtingų natūralių medžiagų (propolio, debesylų šaknų, kiaulpienių šaknų, nimbamedžių lapų, paprastųjų bitkrėslių, varnalėšų šaknų) etanoliniai ekstraktai, trys 10, 20 ir 30 proc. koncentracijų propolio aliejinės ištraukos, penkiolika 10, 20 ir 30 proc. koncentracijų vaistažolių (debesylų šaknų, kiaulpienių šaknų, nimbamedžių lapų, paprastųjų bitkrėslių, varnalėšų šaknų) aliejinių ištraukų bei 72 pagamintų aliejinių ištraukų mišiniai su eteriniais aliejais (bergamočių, atlasinių kedrų, levandų, pelargonijų). Pagamintų tirpalų priešgrybinis poveikis prieš M. pachydermatis ir M. canis nustatytas šulinėlių difuzijos į agarą metodu. Nustatyta, kad stipriausiu priešgrybiniu poveikiu pasižymėjo 30 proc. debesylų šaknų etanolinis ekstraktas, 30 proc. propolio etanolinis ekstraktas, 30 proc. propolio aliejinė ištrauka, 30 proc. debesylų šaknų aliejinė ištrauka, 30 proc. propolio aliejinės ištraukos mišinys su pelargonijų eteriniu aliejumi, 30 proc. debesylų šaknų aliejinės ištraukos mišinys su pelargonijų eteriniu aliejumi bei 30 proc. paprastųjų bitkrėslių aliejinės ištraukos mišinys su pelargonijų eteriniu aliejumi. Atrinkus stipriausiai M. pachydermatis ir M. canis veikusias priemones pagaminti 24 kosmetinių priemonių prototipai, kurie skyrėsi savo aliejine baze (migdolų, argano riešutų, simondsijų, saulėgrąžų), aliejaus ir vaško santykiu bei kosmetine forma (tepalas, kremas). Nustatyta kosmetinių priemonių pH reikšmė, kuri siekė tarp 4,65 ir 5,99. Naudojantis reometru atliktas kosmetinių priemonių klampumo pokyčio įvertinimas temperatūrai didėjant nuo 0 °C to 40 °C. Nustatyta, kad didžiausią klampos pokytį turėjo kosmetinės priemonės su simondsijų aliejumi, o mažiausią – su saulėgrąžų aliejumi.