Laurinavičiūtė, Vilija

Presence of bacteria, free or inside the epithelial cells, is frequently reported in vaginal smears of healthy dogs [1]. Depending on the cycle stage from 50% to 100% of clinically healthy dogs are characterized by a vaginal bacterial population, usually mixed, consisting of both aerobic and anaerobic microorganisms often opportunistic pathogens [2]. The treatment of pets with antimicrobials may affect the population of commensal bacteria and increase the risk for colonization of the urogenital tract by potentially pathogenic bacteria [3]. The aim of this study was to isolate microorganisms from the vagina of female dogs in the anestrus period and to evaluate the antimicrobial susceptibility. Materials and methods. Samples from vagina were taken from 45 healthy female dogs in anaestrus period. The samples were cultured on differential-diagnostic and selective nutrient media. Microorganisms were identified according to biochemical and antigenic characteristics. The antimicrobial susceptibility was determined by the disk diffusion method using the Kirby-Bauer technique (Bauer et al., 1966). Nine antimicrobial agents were used for susceptibility testing. The P value of < 0.05 was considered to be significant. Results. The predominant microorganisms isolated from female dogs in the anestrus period (n = 45) were Streptococcus spp. (24.3%), Staphylococcus pseudintermedius (21.95%) and Escherichia coli (21.95%). Bacteria were not isolated from four female dogs. In a comparison of the effects of antimicrobial agents of the female dogs in the anestrus period, cefovecin and enrofloxacin were found to be more effective than amoxicillin. Enrofloxacin was also more effective than erythromycin and vancomycin. The obtained results were statistically reliable (P < 0.05) Conclusions. A wide variety of microorganisms may be isolated from a female dog’s vagina in the anestrus period. Bacteria from Streptococcus genus, Staphylococcus pseudintermedius and Escherichia coli were the most common microflora in our investigation. The highest sensitivity was detected to cefovecin and enrofloxacin.

Ištyrus 205 ožkų pieną laktacijos periodu, padidėjęs somatinių ląstelių skaičius (SLS) nustatytas 34,2% atvejų. Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad tirtose privačiose ožkų fermose pagrindiniai slaptojo mastito sukėlėjai yra koaguliazei teigiami ir koaguliazei neigiami stafilokokai. Didžiausių nuostolių ožkų augintojams daro šios genties atstovas – S. aureus. Kontaginių mikroorganizmų plitimą predisponuoja užkrėstos plovimo pašluostės, melžimo aparatai ar melžimo įrenginiai, melžėjų rankos. Tirtose ožkų fermose kontaginis mikroorganizmas S. aureus išskirtas 44,4% atvejų. Ožkos, sergančios slaptuoju mastitu, antibiotikais dažniausiai gydomos laktacijos pabaigoje, prieš užtrūkimą. S. aureus sukeltiems slaptiesiems mastitams bandoje išnaikinti, ožkos gydomos ir laktacijos metu. Išskirtos S. aureus padermės testuotos fermento beta laktamazės atžvilgiu. Beta laktamazę gamino 60% tirtų S. aureus padermių. Išskirtų koaguliazei teigiamų ir koaguliazei neigiamų stafilokokų padermės jautriausios antimikrobinei medžiagai synuloksui – 82,2%. S. aureus padermės, gaminusios fermentą beta laktamazę, jautriausios synuloksui – 66,7% ir oksacilinui – 33,3%. Meticilinui atsparių S. aureus padermių neišskyrėme.

Ožkų slaptąjį mastitą rodo somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene. Skirtingais laktacijos periodais (antrą ir penktą laktacijos mėnesį, taip pat prieš užtrūkstant) tyrėme 19 Zaaneno ir 44 vietinės veislės ožkų pieną. SLS nustatėme tiesioginiu fluorooptoelektroniniu (aparatu „Fossomatic“) ir netiesioginiu CMT (California Mastitis Test) metodais, išskyrėme ir identifikavome ožkų slaptojo mastito sukėlėjus. Tyrimais išsiaiškinome, kad antrą laktacijos mėnesį SLS piene padidėjo 38,23%, penktą – 42,85%, laktacijos pabaigoje – 74,19% tirtų ožkų. Antrą ir penktą laktacijos mėnesį SLS Zaaneno veislės ožkų piene didėjo dažniau (atitinkamai 32,14% (p<0,05) ir 17,85% (p<0,05) atvejų) negu vietinės veislės. Laktacijos pabaigoje ženklaus skirtumo (p>0,05) tarp veislių nebuvo: Zaaneno veislės ožkų piene SLS padidėjo 5,05% atvejų dažniau nei vietinės veislės. Antrą ir penktą laktacijos mėnesį slaptąjį mastitą Zaaneno ir vietinės veislės ožkoms dažniausiai sukelia stafilokokai (54,84%) ir streptokokai (29,03%). Laktacijos pabaigoje ištyrus 46 abiejų veislių ožkų pieną, slaptojo mastito sukėlėjai išskirti 6,52% atvejų. Ištyrus išskirtas Staphylococcus spp. kultūras, 40,00% identifikuotas kontaginis sukėlėjas S. aureus.

Enzootinė pneumonija viena iš dažniausiai sutinkamų ligų kiaulininkystėje. Darbe nustatėme inaktivuotos Respisure vakcinos efektą, vakcinuojant nuo Mycoplasma hyopneumoniae. Tyrimams buvo atrinkta septynių dienų 730 paršelių. Sudarytos 2 grupės – kontrolinė ir bandomoji, kiekvienoje po 365 paršelius. Bandomosios grupės paršeliams vakcina buvo suleista į raumenis, kontrolinė grupė - nevakcinuota. Platesniems tyrimams buvo atrinkti 44 paršeliai (22 kiaulaitės ir 22 meiteliukai). Sudarytos taip pat 2 grupės - bandomoji ir kontrolinė, kiekvienoje po 11 meiteliukų ir 11 kiaulaičių. Tyrimai parodė, kad prieš bandymą abiejuose paršelių grupėse antikūnai prieš Mycoplasma hyopneumoniae nesusiformavo. Antikūnai prieš enzootinės pneumonijos sukėlėją susidarė praėjus 14 dienų po antros vakcinacijos ir išsilaikė iki 77 dienų. Vakcinuotoje paršelių grupėje nustatytas didesnis paros priesvoris, didesnis svoris kiaulių augimo, penėjimo periode bei prieš skerdimą. Be to, šioje grupėje buvo mažiau pažeisti plaučiai. Imunizavus kiaules imuninis atsakas susidarė vakcinuotoje kiaulių grupėje, todėl visi parametrai šioje grupėje buvo geresni.

Tyrimams paimti 42 mėginiai: 24 - kiaulių migdolinių liaukų paviršiaus nuograndų, 10 - kraujo (iš ausies) ir 8 sąnarių skysčio (iš pakitusių kulno sąnarių). Mikrobiologiniais tyrimais mikoplazmų aptikta tik 4 (16, 67 %) migdolinių liaukų paviršiaus nuograndų mėginiuose: iš 3 mėginių (12,5 %) išskirta Mycoplasma hyorhinis, iš vieno mėginio (4,17 %) - Mycoplasma hyosynoviae.

The study compared the physio-chemical and fatty acid composition of goat milk samples having a normal increased and somatic cell count (SCC) in two breeds: the Saanen breed and local crossbreed of Lithuania. Forty foremilk samples were analyzed. The overall mean SCC count in high-level SCC groups of goat milk in the Saanen breed and local crossbreed was 3726×103cells/ml and 4270×103cells/ml, respectively; both breeds demonstrated low levels of SCC groups: 398×103 cells/ml. The results revealed that mammary gland inflammations affected the fat, lactose, casein, total solids, and total acidity levels in the milk of Saanen breed goats. These parameters decreased and the amount of whey proteins and active acidity increased. The amount of fat and total solids decreased significantly (P < 0.01) when SCC level was higher. Lactose content and total acidity decreased and whey protein increased in milk samples with higher levels of SCC in local crossbreed goats (P > 0.05). The results clearly demonstrate that sub-clinical mastitis affected the fat composition of milk in both Saanen and local crossbreed goats. The difference between the amount of fatty acids in high SCC and low SCC groups in the breeds was insignificant (P > 0.05). The average amount of saturated fatty acids was higher in milk with increased SCC in the Saanen breed, but lower in the local crossbreed. The average amount of unsaturated fatty acids was lower in milk with high levels of SCC in the Saanen breed, but tended to be higher in the local crossbreed. The differences in the amount of saturated and unsaturated fatty acids in milk fat of high SCC and low SCC groups were not statistically significant (P > 0.05). No major differences were observed between the physico-chemical and fatty acid composition of milk of both breeds.