Ribikauskas, Vytautas

The population of dogs admitted to shelters has been rising over the years. Being in a new environment surrounded by unfamiliar people and dogs, being exposed to loud noise or separated from previous owners, may contribute to physiological and behavioral changes which may then lead to poor welfare. The aim of this study was to investigate behavioral differences of shelter dogs in Lithuania and Switzerland, to analyze the factors that influenced them, and to assess canine welfare based on the Shelter Quality Protocol. The study was based primarily on observations and was conducted in four Lithuanian and four Swiss shelters for a period of 9 to 10 days between June 2024 and November 2024. A total of 192 dogs were included in the study. In each shelter, every dog had been observed for a duration of 30 to 60 seconds several times a day, from a distance, and their behaviors were recorded in a predefined ethogram. During each final day, a Shelter Quality Protocol was filled out and the dogs assessed were taken at random. Five categories of behaviors representing positive (play/social, and sleep/resting behaviors) and negative welfare (displacement, stress-related, and stereotypical behaviors) were chosen from the ethogram and analyzed in terms of frequency and variety between dogs in Lithuania and Switzerland. Regarding the Shelter Quality Protocol, several management-based, resource-based, and animal-based factors were assessed and analyzed. The results revealed a statistically significant difference in the frequency of displacement and resting behaviors between Lithuanian and Swiss dogs. Other behaviors did not differ significantly. Several environmental, management and individual factors contributed to the difference in behaviors. The Shelter Quality Protocols suggested that many of the shelters respected the four principles of good housing, good health, good feeding. However, Lithuanian dogs demonstrated more signs of abnormal behaviors.

Magistrinio baigiamojo darbo tikslas buvo įvertinti pooperacinio skausmo intensyvumą bei išraišką triušiams, taikant du skirtingus analgezijos protokolus, bei palyginti skirtingų skausmo vertinimo skalių – Rabbit Grimace Scale (RbtGS), Composite Pain Scale (CPS) ir Composite Analgesia and Nocioception Clinical Rabbit Scale (CANCRS), tarpusavio koreliaciją ir patikimumą. Tyrimo metodai: tyrimo metu buvo vertintos 13 triušių patelių, kurioms buvo atlikta planinė ovariohisterektomija. Visos patelės buvo kliniškai sveikos. Gyvūnai buvo suskirstyti į dvi grupes vienos iš jų analgezijai naudota tik poodinė meloksikamo injekcija, kitai operacijos metu į suspensorinius kiaušidės raiščius suleistas lidokainas. Visiems triušiams taikytas tas pats anestezijos protokolas bei atliktas anestezijos stebėjimas visos operacijos metu. Triušių patiriamas skausmas buvo vertinamas keturiais skirtingais laikotarpiais – prieš procedūrą, 15 minučių po operacijos, 30 minučių po operacijos ir 60 minučių po operacijos, naudojant tris skirtingas triušių skausmo vertinimo skales (RbtGS, CPS ir CANCRS). Gauti duomenys suskirstyti į keturias skausmingumo grupes: nėra skausmo (NS), diskomfortas (D), vidutinis skausmas (VS) ir stiprus skausmas (SS). Tuomet atlikta statistinė analizė, siekiant nustatyti įvertintų skausmo balų pokyčių priklausomybę nuo laiko ir taikytos analgezijos schemos, taip pat įvertinti koreliacijas tarp skalių. Tyrimo rezultatai: Prieš procedūrą triušių patiriamas skausmingumas grupėse nesiskyrė ir beveik visi triušiai buvo priskirti į NS grupę. Nustatyta, kad didžiausias skausmo intensyvumas stebimas ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, ypač praėjus 15 minučių po operacijos, o vėliau skausmo rodikliai, visų skalių matavimais, nuosekliai mažėja ir artėja prie priešoperacinio skausmingumo lygio. Nei vienam triušiui viso tyrimo metu nebuvo nustatytas stiprus skausmas. Taip pat aptikta, jog multimodalinė analgezija su lidokaino įtraukimu užtikrina statistiškai reikšmingą efektyvesnį skausmo kontrolės lygį, tačiau tik ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu (15 ir 30 minučių po operacijos). Praėjus 1 valandai nuo operacijos skirtumų tarp skirtingų grupių patirto skausmingumo beveik nebeaptinkama. Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga stipri koreliacija tarp visų naudotų skausmo vertinimo skalių, ypač tarp CPS ir CANCRS.

Alpakos (Vicugna Pacos) Lietuvoje dėl savo išvaizdos susilaukia vis didesnio susidomėjimo. Natūrali jų gyvenimo aplinka yra Andų kalnų aukštikalnės, tačiau jos geba gyventi ir vidutinių platumų klimate. Tai įrodo ir didėjantis jų skaičius Lietuvoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Deja, bet mokslinių straipsnių susijusių su jų elgsenos ir gerovės vertinimu mažai. Šio tyrimo tikslas – įvertinti alpakų gerovę ir sveikatingumą ir nustatyti elgsenos priklausomybę nuo laikymo sąlygų X ūkyje. Tyrimas atliktas 2024 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Įvertinti 2 alpakų ūkiai. Ištirtos gyvūnų laikymo sąlygos, jų elgsena. Iš viso ištirta 20 gyvūnų. Sudarytos etogramos elgsenos vertinimui. Nustatyta, kad dažniausiai pasireiškia ganymosi elgsena (apie 45 proc.). Tuomet poilsis ir miegas bei socialinė elgsena užima antra vietą (apie 20 proc.). Įvertintos alpakų laikymo sąlygos ūkiuose. Vertinimui naudotos Welfare Guide 2014 for ALPACAS, LLAMAS & Guanaco rekomendacijos. Nustatyta, kad ūkiai atitinka minimalias gyvūnų laikymo rekomendacijas ir jas viršija. Grūmingo, miego ir poilsio, socialinės elgsenos pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Vertinant stereotipinę elgseną ji išnyko, bet statistiškai reikšmingo pokyčio patvirtinti negalima dėl mažo dažnio.

Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodika, tyrimų rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados bei literatūros sąrašas. Tiriamasis objektas – Lenkijoje esanti gyvūnų prieglauda, kuri oficialiai savo veiklą pradėjo 2021m. Tyrimas buvo atliktas 2024m. Jo metu buvo tiriami 47 šunys. Bakalauro darbe remiantis teisės aktų reglamentavimu analizuojamos šunų laikymo sąlygos, šėrimo ir girdymo principai, fizinė būklė bei elgsena ir vertinami gauti duomenys. Siekiant išanalizuoti prieglaudoje gyvenančių gyvūnų gerovę buvo atliekama savininko apklausa grindžiantis parengtu klausimynu, atlikti matavimai bei gyvūnų apžiūra, kurios metu buvo vertinama šunų įmitimas bei kailio būklė. Atlikus tyrimą nustatyta, jog laikymo sąlygos daugumoj atitinka Lenkijos teisės aktų reikalavimus (apart per mažų voljerų). Duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics“ bei „MS Office Excel“ programas. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad įmitimo lygis daugumoje yra patenkinamas, o kailio būklė labai įvairi. Didžioji dalis tiriamųjų šunų turi elgsenos problemų.

Šiame darbe buvo tiriama kokius kūno kalbos ženklus šunys dažniausiai demonstruoja dresūros metu, kaip kūno kalbos ženklai skiriasi skirtingų veislių bei amžiaus šunims ir, kaip keičiasi kūno kalbos ženklai priklausomai nuo treniruočių sunkumo. Remiantis gautais rezultatais, dresūros metu svarbiausi šunų kūno kalbos ženklai buvo tiesioginis akių kontaktas, ausys į priekį, atsipalaidavusi kūno padėtis ir praviri nasrai, rodantys jų susikaupimą ir pasirengimą vykdyti komandas. Vyresni šunys (nuo 6 mėn. amžiaus) dažniau rodė pozityvius kūno signalus, o jaunesni (iki 6 mėn. amžiaus) buvo labiau įsitempę ir vengė akių kontakto. Darbinės veislės, tokios kaip australų aviganiai, greičiau atlikdavo komandas, o nepriklausomoms veislėms, kaip akitoms, sekėsi sunkiau. Komanda „palik“ buvo sudėtingiausia dėl reikalaujamos savikontrolės, todėl šunys dažniau fokusuodavosi į objektą, vengdami akių kontakto su šeimininku.

Labradorų retriverių ir šunų veislių, kurios yra įtrauktos į kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, agresyvaus elgesio palyginimas

Senjorų ir vienišų žmonių šunų, laikomų kaimo vietovėse, gerovės ir temperamento įvertinimas

Darbas atliktas x broilerių ūkyje 2019 m. lapkričio mėnesį. Ūkis tirtas kas savaitę nuo 2-os viščiukų gyvenimo dienos 4 kartus. Pagrindiniai tyrimo tikslai - įvertinti paukščių elgseną ir sveikatą esant galimai gyvūnų gerovę pagerinančiam paukštidės įrangos praturtinimui (medžio drožlių briketai). Nustatyti ar (ir kaip) paukščių elgsena ir sveikata priklauso nuo paukščių amžiaus ir laikymo sąlygų. Tyrimas buvo atliktas panaudojus vaizdo kameras, su kuriomis paukščiai buvo filmuojami 24 val. Aplinkos praturtinimas daugiausiai įtakos turėjo pirmomis paukščių gyvenimo dienomis, kai briketais buvo naudotasi kaip priedanga gulėjimui, padaugėjo besiilsinčių paukščių kiekis. Ištyrus paukščių elgseną, nustatytas su amžiumi didėjantis noras gulėti ir kūno priežiūros poreikis, lesimo ir gėrimo elgsenos pasireiškimų mažėjimas. Paukštyne nustatytos atitinkančios reikalavimus pagrindinės paukščių laikymo sąlygos. Vertinant aplinkos rodiklius, nustatytas padidėjęs amoniako ir anglies dvideginio dujų koncentracijos patalpos ore kiekis paskutinėmis tyrimo savaitėmis. Paukščių sveikata ir gerovė įvertinta gerai, esminių sveikatos ir elgsenos sutrikimų nenustatyta.