Skaudickas, Darijus

Author’s name and surname: Adi Shizman Research title: Placebo Responses Among Men With Erectile Dysfunction: A Literature review. Aim: To provide a comprehensive appraisal of the extent, determinants, and clinical implications of placebo responses among men with erectile dysfunction (ED), with particular emphasis on psychological, physiological, and methodological factors influencing trial outcomes. Objectives: 1. Analyzing the psychological and physiological factors that influence placebo effects in the treatment of ED. 2. Assessing the impact of factors such as blinding and demographic on placebo response in men with ED. 3. To emphasize shortcomings in current research and develop strategies for enhancing knowledge about placebo-controlled ED studies. 4. Describe the clinical importance of placebo phenomena for patient care and treatment effectiveness. Methodology: a literature review was conducted in accordance with PRISMA instructions. A comprehensive search of the PubMed, Google Scholar, and ScienceDirect databases was performed, covering publications from November 2016 to March 2026. Initially, 1,409 publications were identified. After removal of 1,069 non–full-text articles and 150 duplicate records, 290 studies remained for screening. During title and abstract screening, 227 articles were excluded. Following full-text evaluation, an additional 49 studies were excluded due to failure to meet inclusion criteria. Ultimately, 14 studies were included in the final analysis. Research results: A total of 14 studies were analyzed. Placebo arms consistently exhibited small to moderate but statistically significant improvements in erectile function (e.g., Hedges g≈0.35; p<0.001), while active treatments such as PDE5 inhibitors, topical alprostadil, PRP, antioxidants, herbal products, and aspirin produced larger IIEF gains (typically +3–6 points over placebo; p<0.05–0.001). Placebo effects were larger in psychogenic or PTSD-related ED and smaller after radical prostatectomy, indicating modulation by underlying pathology and patient expectations. Conclusion: Placebo responses are statistically robust and clinically meaningful, particularly in milder and psychogenic ED. Rigorous blinding, standardized protocols, and detailed reporting of placebo outcomes are essential to avoid over- or underestimation of treatment efficacy.

Tyrimo tikslas: įvertinti žemo intensyvumo ekstrakorporinės smūginių bangų terapijos efektyvumą gydant lėtinį prostatos uždegimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų su lėtiniu prostatitu patiriamą skausmą prieš ir po terapijos. 2. Nustatyti pacientų su lėtiniu prostatitu šlapinimosi sutrikimus prieš gydymą ir po jo. 3. Palyginti pacientų su lėtiniu prostatos uždegimu erektilinę disfunkciją prieš ir po gydymo. Tyrimo dalyviai ir metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas, įtraukti 24 pacientai, kurie ambulatoriškai lankėsi LSMUL KK Urologijos klinikoje LI-ESWT gydymui ir 72 savaičių stebėjimui. Pacientams 4 savaites, kartą per savaitę taikytos LI-ESWT (3000 impulsų, 3 Hz, 0.2 mJ/mm2) procedūros. LDSS simptomai vertinti prieš gydymą ir visą stebėjimo laikotarpį pagal VAS skalę, NIH CPSI ir IIEF-5 klausimynus. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS 29.0.1 programinis paketas. Apskaičiuoti klausimynų Cronbacho alfa koeficientai, taikytas Shapiro-Wilk testas ir Friedmano testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0.05. Tyrimo rezultatai: LI-ESWT gydymas ir 72 savaičių stebėjimas užbaigtas 24 pacientams. Amžiaus vidurkis – 49.46 (SN=13.86). Prieš gydymą VAS balų vidurkis 3.83 (SN=1.88), 24 savaitę 1.21 (SN=0.78), p < 0.001, 48 savaitę VAS 1.83 (SN=1.10), p < 0.001, 72 savaitę VAS 2.33 (SN=1.17), p = 0.037. Prieš gydymą IIEF-5 balų vidurkis 19.29 (SN=2.27), 24 savaitę IIEF-5 20.38 (SN=1.81), p = 0.144, 48 savaitę IIEF-5 19.88 (SN=1.51), p = 1.00, 72 savaitę IIEF-5 18.38 (SN=1.89), p = 1.00. Prieš gydymą NIH-CPSI bendrų balų vidurkis 17.38 (SN=5.13), 24 savaitę NIH-CPSI 8.58 (SN=2.14), p < 0.001, 48 savaitę NIH-CPSI (SN=3.86), p = 0.003, 72 savaitę NIH-CPSI 15.75 (SN=4.07), p = 1.00. NIH-CPSI šlapinimosi sutrikimų kategorijos balų vidurkis prieš gydymą 4.17 (SN=1.88), 24 savaitę 3.04 (SN=1.91), p < 0.001, 48 savaitę 3.37 (SN=1.66), p = 1.00, 72 savaitę 4.87 (SN=1.75) ), p = 1.00. Tyrimo išvados: LI-ESWT procedūra efektyvi mažinant pacientų su LDSS skausmą bei lengvinant šlapinimosi sutrikimus, tačiau nėra reikšmingo efektyvumo gerinant pacientų erektilinę funkcija. Reikšmingas klinikinis efektas visose simptomų kategorijose yra neilgalaikis.

Tyrimo tikslas: įvertinti žemo intesnsyvumo ekstrakorporinės smūginių bangų terapijos poveikį pacientams, turintiems lėtinį dubens skausmo sindromą. Uždaviniai: 1. Palyginti pacientų su lėtinio dubens skausmo sindromu patiriamą skausmą prieš ir po gydymo, taikant ekstrakorporinę smūginių bangų terapiją. 2. Palyginti pacientų su lėtinio dubens skausmo sindromu patiriamus šlapinimosi sutrikimus prieš ir po gydymo, taikant ekstrakorporinę smūginių bangų terapiją. 3. Palyginti pacientų su lėtinio dubens skausmo sindromu erektilinę funkciją prieš ir po gydymo, naudojant ekstrakorporinę smūginių bangų terapiją. Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMUL KK Urologijos klinikoje. Rinkti Urologijos klinikos ambulatorinių pacientų duomenys. Pacientams su LDSS taikytos 4 fokusuotos LI-ESWT (3000 impulsų, 0,2mJ/mm2, 3Hz) procedūros, 4 savaites. LDSS simptomų išreikštumas prieš ir po gydymo vertintas naudojant VAS skausmo skalę, NIH-CPSI ir IIEF-5 klausimynus. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS 23.0 programinis paketas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai: Gydymą LI-ESWT ir 24 savaičių sekimą užbaigė 28 pacientai, kurių amžiaus vidurkis 47,11 (±SN 13,68) metai. Prieš gydymo LI-ESWT taikymą vidutinis pacientų skausmas pagal VAS skalę buvo 3,89 (±SN 1,77) balo, iš karto po gydymo 2,61 (±SN 1,40) balo, po gydymo praėjus 12 savaičių 1,79 (±SN 1,07) balo, praėjus 24 savaitėms - 1,14 (±SN 0,75) balo, p<0,01. Lyginant VAS vidurkius po gydymo su buvusiu prieš gydymą, iškart po gydymo VAS sumažėjo 32,90%, po 12 savaičių – 53,98%, o po 24 savaičių stebėtas 70,69% sumažėjimas. Prieš gydymą vidutinis bendras NIH-CPSI balų skaičius buvo 18,07 (±SN 5,31), iš karto po gydymo 13,89 (±SN 4,51), 12 savaičių po gydymo 10,25 (±SN 3,70), 24 savaitės po gydymo 8,29 (±SN 2,14), p<0,001. Gydymas laikytas efektyviu jeigu NIH-CPSI balų suma sumažėjo ≥6 balais, lyginant su pradiniu NIH-CPSI, po gydymo praėjus 24 savaitėms tokių pacientų buvo 25 (89,29%). Prieš gydymą vidutinis NIH-CPSI šlapinimosi simptomų balų skaičius buvo 4,32 (±SN 1,91), po gydymo 3,25 (±SN 1,74), 12 savaičių po gydymo 2,61 (±SN 1,32), 24 savaitės po gydymo 2,11 (±SN 0,83), p<0,001. Prieš gydymą vidutinis IIEF-5 balų skaičius buvo 19,68 (±SN 2,37), iš karto po gydymo 19,89 (±SN 2,11), 12 savaičių po gydymo - 20,61 (±SN 1,77), 24 savaitės po gydymo - 20,75 (±SN 1,86), p<0,001. Išvados: LI-ESWT taikymas pacientams su LDSS teigiamai veikia skausminio sindromo išreikštumą, šlapinimosi simptomus ir erektilinę funkciją, o pasiektas efektas išlieką mūsų tiriamą periodą.

Darbo pavadinimas: „Eksperimentinės radiodažnuminės abliacijos įtaka priešinei liaukai“. Tyrimo tikslas: įvertinti priešinės liaukos struktūrųmorfologinius pakitimus po radiodažnuminės abliacijos procedūros. Uždaviniai:

1. Priešinės liaukos struktūrų pakenkimo pobūdžio charakteristika po RDA procedūros.
2. Įvertinti po RDA procedūros susidariusias audinių pakenkimo zonas ir išmatuoti pakenkimo apimtį. Metodai: nuo 2013m. iki 2016m.LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikojebuvo atliktos 13negrynaveislių šunų priešinių liaukų RDA. Kiekviena priešinė liauka abliuota 4skirtingose vietose. Po histologinių pjūvių atlikimo, gauti 676 mikroskopiniai preparatai, iš kurių 16 buvo brokuoti, todėl tolimesniame tyrime neanalizuoti.Šiam tyrimui atlikti buvo naudojamas standartinis 4 mm skersmens kateterinis elektrodas „Biosense Webster“. Abliacijos kateteris buvo įtrauktas į ploną vamzdelį, kuriuo leidžiamas skystis aušinimui. Aušinimo tirpalas Natrio chloridas 0.9% (NaCl) buvo leidžiamas abliacijos vietoje 16ml/min. greičiu visos procedūros metu. Aušinimo skysčio temperatūra buvo 20°C, o RDA procedūros trukmė 30s. Abliacija atlikta 40 W galia, 500 kHz dažniu. Varža svyravo nuo 110 iki 210 Ω. Histologiniai preparatai, gauti po RDA procedūros, buvo fiksuoti 10% formalino tirpalu. Visiems atlikti pjūviai mikrotomu, kurie preparatą padalino į 12-15 gabalėlių. Histologinių preparatų mikrovaizdai buvo suformuoti kompiuterizuotu mikroskopu OLYMPUS BX 40, kurie yra skaitmeniniai, todėl juos galima tvarkyti su kompiuterinėmis programinėmis įrangomis, skirtomis apdoroti vaizdus: ImageJ, Microvision 1.1, Cell Sens Dimensions 2010. Gauti duomenys apdoroti Microsoft Exel 2010 programa. Tyrimo dalyviai: eksperimentiniai gyvūnai (jų priešinės liaukos). Tyrimo rezultatai: mikroskopiškai centre matoma elektrodo įvedimo vieta, poveikio sritys: I, II, III zonos, kurių ploto vidurkis 26.87±0.67 mm2ir IV (intaktinė) zona. Išvados:
3. Priešinės liaukos audinių pokyčiai po radiodažnuminės abliacijos procedūros formuoja atskiras zonas.
4. Ištyrę histologinius preparatus nustatėme, kad audiniuose, pažeistuose radiodažnuminės abliacijos metodu, matyti uždaras „žiedinės“ formos pažeidimas.