Kudzytė, Jolanta

Author: Mor Hartman (Hazan) Title of thesis: Synbiotics in Allergy Prevention in Children. Aim: to provide a comprehensive review of the current literature on the use of synbiotics in the prevention of allergic diseases in children.

Background: Living circumstances in the industrialized world have been hypothesized to lead to an increase in the prevalence of allergic diseases in recent decades. The “sterile” environment causes changes in the gut microbiota, which plays an important role in the development of the immune system of newborns. The microbiota is made of microorganisms to which the infant is exposed to prenatally, intranatally and postnatally. The combination of prebiotics and probiotics – synbiotics, therefore is considered to have a beneficial effect on allergy prevention and management.

Methodology: This literature review was conducted from December 2022 to April 2023. Focuses on articles about the relation between synbiotics and allergies in infants and children. The search for different articles was done using different databases: “PubMed”, “Google Scholar” and “ScienceDirect”. A total of 25 articles were included in this literature review.

Results: This thesis conducted a literature review on the use of synbiotics to prevent allergies in children, including IgE mediated food allergy, atopic dermatitis, asthma, and allergic rhinitis. The studies reviewed focused on the use of synbiotics - the combination of probiotics and prebiotics - to modulate the gut microbiota and prevent the development of allergic diseases. The evidence suggests that synbiotics may be beneficial in promoting oral tolerance and reducing the risk of food allergies in infants and young children, but there is no consistent evidence on the specific species, dosage, and optimal duration of supplementation. Synbiotics have also shown promise in the prevention and management of eczema, asthma, and allergic rhinitis, but further research is needed to establish optimal use.

Conclusion: The evidence reviewed suggests that synbiotics may be a safe and effective approach for the prevention and management of allergies in children. Further research is needed to confirm these findings and explore the optimal use of synbiotics for allergy prevention.

Abstract of thesis for eLaba system (English) . Role and Reliability of Atopy Patch Testing in Diagnosing Food Allergy in Children. Not all digested food are tolerated by the organism, being referred to food allergy. It is divided into IgE, non-IgE and mixed type immune reaction. The IgE type is the most actively researched, better understood and is the most common type. Diagnostic tools are therefore more focused on detecting this type of food allergy. This leaves non IgE mediated food allergy harder to diagnose. Lately, atopy patch testing (APT) has gained clinical interest of becoming a diagnostic tool. The aim of the study is to determine the place, the role and reliability of atopy patch test in diagnosing food allergy. Abstract of thesis for eLaba system (Lithuanian) Ne visas suvalgytas maistas yra toleruojamas. Alergija maistui gali būti IgE sąlygota, ne IgE sąlygota ir mišrios etiologijos Dažniausiai vykstančios IgE sąlygotos alerginės reakcijos yra geriausiai ištirtos Dažniausiai atliekami tyrimai taip pat padeda diagnozuoti IgE sąlygotas alergines reakcijas. Taigi, lėto tipo ne IgE sąlygotos alerginės reakcijos dažnai lieka nediagnozuotos .Odos lopo mėginys padeda užpildyti šią spragą .Šio tyrimo tikslas yra nustatyti odos lopo tyrimo vietą,vaidmenį ir patikimumą, diagnozuojant alergiją maistui.

Aim: Complementary Feeding (CF) marks the introduction of the first solid and liquid foods, other than breast milk, given to infants to meet healthy nutritional requirements. Allergenic foods are included into the CF category and refer to those foods known to potentially induce an immune reaction. The goal of the study is to determine the types of CF, the best suited time for their introduction, and the effect of early or late CF and allergenic food introduction on infant’s health.

Materials and Methods: Articles from PubMed, NCBI Research Gate were collected and analysed to meet the most suitable criteria, excluding non-English, non-human and including filters: last 10 years, free full text and infants. The search through PubMed NCBI was conducted using Key words: complementary feeding, allergenic food, childhood overweight, infant sleep, anemia, feeding difficulties, asthma, and atopic disease. The initial search resulted in the collection of 1861 articles and after filter addition 50 articles were left for literature review and 10 for discussion. 1 additional article was added through BMC Public Health.

Results: 1 pilot and 1 supplemental study concluded that various countries start with the introduction of different types of CF and the best ages for introduction are between the 4-6 months of age. 2 cross-sectional, 4 cohort, 2 randomized trials, 1 systematic review concluded that the timing of CF affect the development of health outcomes such as obesity, anemia, feeding and sleeping difficulties. Additionally, it was determined that allergenic foods introduction time also impact the infant’s health in the future development of allergies.

Conclusion: First CF given varies among several countries and is introduced between the ages of 4-6 months. The early or late CF introduction increases the risk of obesity and anemia while sleeping and eating difficulties results remain inconclusive. The early allergenic food introduction of eggs and peanuts decrease their allergy development risk, whereas the late increases the risk. Early fish and gluten introduction decrease the risk of asthma and atopic dermatitis respectively, with no effect in the case of late introduction.

Martyna Bakutytė ,,Įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams paplitimas skirtingose alerginiu rinitu sergančių vaikų amžiaus grupėse LSMUL KK Vaikų konsultacinės poliklinikos 2017-2018 metų duomenimis“. Darbo tikslas: Įvertinti įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams paplitimą skirtingose AR sergančių vaikų amžiaus ir lyties grupėse. Darbo uždaviniai: 1.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą 0-6 metų vaikų amžiaus grupėje. 2.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą 7-12 metų vaikų amžiaus grupėje. 3.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą 13-17 metų vaikų amžiaus grupėje. 4.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą skirtingose vaikų lyčių grupėse. 5.Palyginti sIgE ir ODM informatyvumą tiriant alergiją įkvepiamiesiems alergenams, AR sergantiems vaikams. Metodika, tyrimo dalyviai: Į tyrimą įtraukti 0-17 metų amžiaus vaikai, sergantys AR, kuriems rastas įsijautrinimas alergenams, atlikus ODM ir/ar sIgE tyrimą. Atlikta retrospektyvi tiriamųjų ambulatorinių asmens ligos istorijų duomenų analizė. Surinkti ir įvertinti šie tiriamųjų duomenys: lytis, amžius, šeiminė alerginių ligų anamnezė, tiriamojo gretutinės alerginės ligos, namų aplinka, AR nustatymo ir tyrimų atlikimo datos, atliktų tyrimų rezultatai. 110 tiriamųjų buvo įtraukti į galutinę rezultatų analizę. Rezultatai, išvados: Tyrime dalyvavo 110 vaikų: 49,1 proc. berniukai ir 50,9 proc. mergaitės. Dažniausiai (67,3 proc.) atliekamas tyrimas buvo ODM, žymiai rečiau (13,6 proc.)- sIgE tyrimas, abu tyrimai -19,1 proc. pacientų. Išvados: 1.Mūsų tyrimo duomenimis, dažniausi įkvepiamieji alergenai, galėję sukelti AR 0-6 metų amžiaus grupėje, rasti atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae alergenai. Šio amžiaus vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę pelėsių alergenams lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, atlikus ODM. 2.Dažniausiai rasti įkvepiamieji alergenai 7-12 metų amžiaus grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus, Farinae, katės, beržo, žolių alergenai. Šioje amžiaus grupėje vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę žolių alergenams lyginant su 0-6 metų amžiaus grupe, atliekant sIgE tyrimą. 3.Dažniausiai rasti įkvepiamieji alergenai 13-17 metų tiriamųjų amžiaus grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės ir žolių alergenai. Šioje amžiaus grupėje, tiriant sIgE, vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę žolių alergenams lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, o katės alergenams lyginant su 0-6 metų amžiaus grupe. 4.Dažniausi įkvepiamieji alergenai rasti mergaičių grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės alergenai, o berniukų grupėje dar ir beržo, žolių alergenai. 5.Vertinant ODM ir sIgE tyrimų atitikimą nustatytas puikus atitikimas namų dulkių erkučių, katės, beržo ir žolių alergenams. Geras atitikimas rastas šuns alergenui, o minimalus atitikimas – paprastojo kiečio alergenui. Rekomendacijos: Siekiant tiksliausių tyrimo rezultatų rekomenduojama atlikti ir ODM, ir sIgE tyrimą.

This is a literature review, “Hypoallergenic formulas: what, when and to whom”. The aim of this study: to explore what different types of infant hypoallergenic formulas exists, when to give them and to whom. The objectives of this research are:

1. What infant formulas are used for cow’s milk protein allergy prophylaxis?
2. What infant formulas are used for cow’s milk protein allergy treatment?
3. Are there other hypoallergenic non-dairy infant formulas and what are they used for?

The method of this study: This is a literature review. Studies and articles were recollected in the data base of The National Center for Biotechnology Information (NCBI). The articles related to infant hypoallergenic formulas were identified and collected using search phrases: “Infant milk allergy”, “Milk allergy”, “Milk allergy prevention”, “Milk allergy treatment”, “Infant formula”, “Hydrolyzed formula”, “Amino acid infant formula”, “Partially hydrolyzed formula”, “and Infant rice formulas ”,“ Infant soy formulas”. The articles and studies were selected for inclusion in this thesis based on their relevance on the topic and the age and language of the article.

The results of this study: Sixteen studies regarding infant formulas of different kinds have been included in the results of this literature review. Some studies show different results but the overall conception regarding infant formula feeding in children with cow’s milk protein allergy are as follows: pHF are superior to standard IF when it comes to prophylaxis in children at high risk of CMPA, however eHF can also be used as prophylaxis. The first choice treatment of CMPA is the use of eHF, but AAF are a good choice as well, especially in highly sensitive infants that continue to exhibit symptoms of CMPA despite being fed with an eHF. SBIF can also be used as treatment in CMPA, but is not recommended to the same extent due to the reason that children with CMPA may also be allergic to soy. Rice based IF is well tolerated in children with CMPA and could be an interesting option as first line treatment in the future if more studies will be done in that area. However rice based IF are very low in protein content, and therefore put the CMPA child at risk for malnutrition. One study where the rice based IF was supplemented with protein, it showed good results in all of the participants in regards to tolerance and nutritional value. No other PBB meet nutritional standards and are not an option for infant feeding.

Conclusions: IFs used for prophylaxis includes pHF, and in some cases eHF are also used as prophylaxis. The pHF cannot be used as treatment in CMPA. The first choice treatment option for CMPA today is extensively hydrolyzed IF. AAF can also be used as treatment of CMPA, especially in highly sensitive children that still exhibit symptoms of allergy despite being fed with eHF. SBIF is the most accepted one of the plant based formulas, and can be used as a treatment option in children with CMPA, however, one should keep in mind that children with CMA can also be allergic to soy, and it cannot be given to children less than 6 months of age. Therefore AAF is the better choice, and it is also more nutritionally suitable compared to SBIF. An upcoming option for the treatment of CMA is the rice based formulas, they are tolerated of > 90 % of infants with CMA, however they need to be supplemented with proteins if they are to meet adequate nutritional values, and the rice based formulas are not yet fully accepted as treatment option. Other PBB are being studied, but so far, none has found to be adequate to meet nutritional criteria, further investigations and studies needs to be performed in that area.

Tyrimo tikslas: Palyginti specifinių alergenams imunoglobulinų E ir odos dūrio mėginių diagnostinę vertę vaikams, sergantiems alerginiu rinitu ir alergine astma. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti įsijautrinimą alergenams specifinių imunoglobulinų E tyrimu vaikams, sergantiems alerginiu rinitu ir alergine astma. 2. Nustatyti įsijautrinimą alergenams odos dūrio mėginiu vaikams, sergantiems alerginiu rinitu ir astma. 3. Palyginti vaikų, sergančių alerginiu rinitu ir alergine astma, įsijautrinimą skirtingiems alergenams, tiriant specifinius imunoglobulinus E ir atliekant odos dūrio mėginius. Metodika: Atlikta retrospektyvi vaikų, kurie lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vaikų konsultacinėje poliklinikoje pas gydytoją alergologą, ambulatorinių ligos istorijų duomenų analizė. Iš ambulatorinių asmens ligos istorijų rinkti duomenys: demografiniai (amžius, lytis), alerginio susirgimo diagnozė: alerginis rinitas ar alerginė astma, įsijautrinimą įrodantys odos dūrio mėginių ir alergenams specifinių imunoglobulinų E laboratorinių tyrimų rezultatai. Analizuotas įsijautrinimas skirtingiems alergenams, sergant alerginiu rinitu ir alergine astma, tiriant abiem tyrimo metodais skirtingose amžiaus grupėse. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS Statistics 23.0 ir Microsoft Excel 2016 programinėmis įrangomis. Darbe vertinta aprašomoji statistika, dažnių lentelės, alergenų tarpusavio priklausomybei vertinti taikytas Chi (χ2) kriterijus, alergenų vidinis atitikimas apskaičiuotas naudojant Cohen‘o kappa (κ) koeficientą. Laikyta, kad < 0,0 – atitikimo nėra, 0,01 – 0,2 – atitikimas silpnas, 0,21 – 0,4 – atitikimas patenkinamas. Statistiškai patikimu lygmeniu laikyta p <0,05. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Rezultatai ir išvados: 1. Tiriant alergenams specifinius imunoglobulinus E, vaikams, sergantiems alerginiu rinitu ir alergine astma, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, teigiamų rezultatų gauta mažiau nei atliekant odos dūrio mėginius. 2. Odos dūrio mėginiai visose vaikų amžiaus grupėse pateikė daugiau informacijos apie vaikų įsijautrinimą skirtingiems alergenams, tačiau juos atliekant yra naudojami žolių ir medžių alergenų ekstraktų mišiniai ir nėra sužinoma kokiam konkrečiam alergenui vaikas yra įsijautrinęs. 3. Abiejų tyrimų atitikimas, tiriant įsijautrinimą skirtingiems alergenams, buvo nustatytas silpnas – patenkinamas, κ koeficientas skirtingiems alergenams buvo 0,1 – 0,44, todėl, tiriant įsijautrinimą vaikams būtina atlikti abu tyrimo metodus kartu.

Sisteminė literatūros apžvalga. Darbo tikslas: apžvelgti dažniausias alergines kryžmines reakcijas, pasireiškiančias vaikams ir įvertinti jų reikšmę alerginių ligų diagnostikai. Tyrimo metodika: sisteminė literatūros apžvalga. Paieškos metu buvo naudota kompiuterinė bibliografinė bazė ,,MEDLINE“, paieškos metu naudoti reikšminiai žodžiai: „allergic crossed reactions“, „cross reactivity in children“, „allergy children“, „allergic disease diagnosis“. Paieškos laikotarpis 2007 metų sausis – 2018 metų kovas. Rezultatai: paieškos laikotarpyje buvo rasti 987 straipsniai su reikšminiais žodžiais. Į sisteminę literatūros analizę iš viso įtraukta 14 straipsnių. 2 į apžvalgą įtraukti tyrimai yra kohortiniai retrospektyviniai, 2 momentiniai tyrimai, 10 klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų. Išvados: vaikams dažniausiai pasireiškia alerginės kryžminės reakcijos tarp riešutų, ankštinių augalų, skirtingų gyvulių pieno, maisto ir žiedadulkių, o pagrindinis kryžminis sindromas yra žiedadulkių-maisto sindromas, dažniau pasireiškiantis alerginėmis ligomis sergantiems vaikams. Dažniausių kryžminių alerginių reakcijų žinojimas leidžia greičiau nustatyti alergijas kitiems alergenams bei diagnozuoti alerginius kryžminius sindromus.

Kamilė Donielaitė Galimų rizikos veiksnių sąsajos su vaikų alerginių ligų išsivystymu Tyrimo tikslas: Nustatyti galimų rizikos veiksnių sąsajas su vaikų alerginių ligų išsivystymu. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti galimų prenatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 2. Išsiaiškinti galimų antenatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 3. Išsiaiškinti galimų postnatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 4. Palyginti rizikos veiksnius kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse. Tyrimo metodai: Atliktas retrospektyvinis atvejo – kontrolės tyrimas. Tyrimo metu motinoms, kurių vaikai sirgo alerginėmis ligomis, ir sveikų vaikų mamoms buvo pateikiamos anketos. Gauti duomenys susisteminti ir statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 statistikos programos paketą. Tyrimo dalyviai: alerginėmis ligomis sergantys ir nesergantys vaikai. Tyrimo rezultatai: 50% alergine BA ir 2 alerginėmis ligomis sirgusių vaikų motinos nėštumo metu sirgo ŪVKTI, kontrolinės grupės-8,4%. 14,6% vaikų sirgusių AD ir 23,5%- 2 alerginėmis ligomis, motinos nėštumo metu vartojo daug pieno produktų, kontrolinės grupės-2,1%. Teigiama šeimos alerginė anamnezė buvo 58,3% AR, 70% alergine BA, 56,1% AD, 70,6% 2 alerginėmis ligomis sirgusių vaikų, kontrolinės grupės-27,4%. 60 % vaikų, kurie sirgo alergine BA gimė pavasarį, kontrolinės grupės- 25,3%. 30% vaikų, kurie sirgo alergine BA, pirmais gyvenimo metais sirgo pneumonija, kontrolinės grupės-7,4%. 57,3% vaikų, kurie sirgo alerginėmis ligomis, buvo pirmagimiai, kontrolinės grupės-42,1%. 63,4% vaikų, kurie sirgo AD neturėjo naminio gyvūno, kontrolinės grupės-44,2%. 60% vaikų, kurie sirgo alergine BA, turėjo šunį, kontrolinės grupės-28,4%. Išvados: Statistiškai reikšmingi buvo šie prenataliniai rizikos veiksniai: pieno produktai didino riziką susirgti AD ir 2 alerginėmis ligomis; ŪVKTI nėštumo metu didino alerginės BA ir 2 alerginių ligų riziką, teigiama šeimos alerginė anamnezė didino riziką susirgti AR, alergine BA, AD ir 2 alerginėmis ligomis. Antenataliniai rizikos veiksniai: pavasarį gimę vaikai dažniau sirgo alergine BA; mažas gimimo svoris didino nealerginės BA riziką. Postnataliniai rizikos veiksniai: pneumonija didino alerginės BA riziką, naminio gyvūnėlio neturėjimas namuose didino AD išsivystymo riziką, bet šuns auginimas didino alerginės BA išsivystymo riziką, pirmagimiai dažniau sirgo alerginėmis ligomis. Rekomendacijos: Nėštumo metu motinos turėtų dirbti nekenksmingomis darbo sąlygomis, nerūkyti, vengti gausaus pieno produktų vartojimo, vengti ŪVKTI. Esant galimybei gyventi mažesnio oro užterštumo zonose. Naminių gyvūnų geriau neįsigyti.

Anketinė moksleivių apklausa buvo vykdoma 2014-2015 mokslo metais. Klausimynus apie vaikų elgseną saulėje pildė vaikų tėvai/globėjai.Tikslas : vaikų elgseną saulėje, nustatyti skirtingų nuo saulės apsaugančių priemonių naudojimo paplitimą tarp skirtingų amžiaus ir lyties grupių.

Darbo tikslas: įvertinti veiksnius, sąlygojančius vaikų astmos atsiradimą ir paūmėjimus. Darbo uždaviniai:

1. Kokie pagrindiniai vaikų astmos atsiradimą ir paūmėjimus sukeliantys rizikos veiksniai nagrinėti pastarųjų 5 metų tyrimuose?
2. Kokią įtaką astmos atsiradimui ir paūmėjimams daro aplinkos veiksniai?
3. Kokią įtaką astmos atsiradimui ir paūmėjimams daro infekcijos?
4. Kokią įtaką astmos atsiradimui ir paūmėjimams daro mityba bei svoris? Tyrimo metodika: sisteminė literatūros apžvalga. Paieškos metu buvo naudota kompiuterinė bibliografinė bazė ,,MEDLINE“, paieškos metu naudoti reikšminiai žodžiai. Paieškos laikotarpis 2012 metų sausis – 2017 metų sausis. Rezultatai: Ieškomajame laikotarpyje buvo rasti 975 straipsniai su reikšminiais žodžiais, tarp jų 33 straipsniai, atitinkantys klinikinio tyrimo reikalavimus pagal ,,MEDLINE“ paieškos sistemą. Pirmajame etape buvo atrinkti 24 straipsniai. Antrajame etape atrinkta 15 straipsnių. Trečiajame etape įtraukti visi 15 straipsnių. Išvados: Pagrindiniai vaikų astmos atsiradimą ir paūmėjimus sukeliantys rizikos veiksniai, nagrinėti pastarųjų 5 metų literatūros šaltiniuose, buvo: vidaus aplinkos veiksniai, išorės aplinkos veiksniai, mityba, vaiko gimimo ūgis ir svoris, virusinės infekcijos, su motina susiję veiksniai. Vidaus aplinkos rizikos veiksniai, tokie kaip tėvų rūkymas, pelėsis namuose, endotoksinai, namų dulkių erkutės, padidino riziką susirgti astma. Naminių gyvūnėlių laikymas sumažino alerginės astmos, bet padidino nealerginės astmos atsiradimo riziką. Išorės aplinkoje esantis ozonas padidino riziką susirgti astma. Astmos paūmėjimų dažnį sumažino vakcinacija nuo gripo. Nerasta ryšio tarp vaikų gimimo svorio, ūgio priaugimo greičio ir švokštimo bei astmos atsiradimo. Dvyniai turėjo didesnę riziką susirgti astma dėl mažesnio gimimo svorio. Per mažas vaikų vitamino C vartojimas, ypač būnant aplinkoje, kurioje didelė ozono koncentracija, padidino riziką susirgti astma. Riebios žuvies vartojimas nėštumo metu, hipoalerginės dietos laikymasis maitinant motinos pienu sumažino astmos atsiradimo riziką jų vaikams. Didelis motinų KMI nėštumo metu padidino riziką jų vaikams susirgti astma. Betametazono vartojimas Cezario pjūvio operacijos metu neturėjo įtakos vaikų astmos atsiradimui.