Zymonė, Kristina

K. Stasiukaitytės magistro baigiamasis darbas „Lietuvoje augančių rykštenių (Solidago L.) šaknų aminorūgščių kokybinis ir kiekybinis įvertinimas“/ moksliniai vadovai lekt. dr. G. Vilkickytė, lekt. dr. K. Zymonė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra, Kaunas. Darbo tikslas: Ištirti Lietuvoje augančių skirtingų rūšių rykštenių (Solidago L.) aminorūgščių kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimą šaknyse. Uždaviniai: Identifikuoti laisvąsias aminorūgštis natūraliose augavietėse augančių skirtingų rūšių rykštenių šaknų ėminiuose. Įvertinti laisvų aminorūgščių kiekį natūraliose augavietėse augančių skirtingų rūšių rykštenių šaknų ėminiuose. Nustatyti baltymų sudėtyje esančių aminorūgščių kokybinę sudėtį natūraliose augavietėse augančių skirtingų rūšių rykštenių šaknų ėminiuose. Nustatyti baltymų sudėtyje esančių aminorūgščių kiekybinę sudėtį natūraliose augavietėse augančių skirtingų rūšių rykštenių šaknų ėminiuose. Darbo objektas: Natūraliai Lietuvoje augančių skirtingų rūšių (S. virgaurea L., S. canadensis L. ir S. × niederederi) rykštenių šaknų ėminiai. Metodai: Dujų chromatografija–masių spektrometrija (DC–MS). Rezultatai ir išvados: Atlikus DC-MS, 3 rykštenės rūšyse, 7 skirtingose vietovėse buvo identifikuota 11 laisvų aminorūgščių: L–alaninas, L–valinas, L–leucinas, L–izoleucinas, L–prolinas, L–serinas, L–treoninas, L–fenilalaninas, L–asparto rūgštis, L–glutamo rūgštis, L–histidinas. Suminis laisvų aminorūgščių kiekis natūraliose augavietėse augančių skirtingų rūšių rykštenių šaknų ėminiuose varijavo nuo 0,67 μg/g iki 858,06 μg/g. S. × niederederi šaknyse nustatyti didžiausi (p<0,05) suminiai aminorūgščių kiekiai. Didžiausias (p<0,05) suminis laisvų aminorūgščių kiekis nustatytas ėminiuose, surinktuose Velbiškėse. Nustatyta, kad visose 3 rūšyse daugiausiai buvo kaupiama L–prolino. Atlikus kokybinę hidrolizuotų aminorūgščių analizę buvo identifikuota 15 aminorūgščių: L–alaninas, L– glicinas, L–valinas, L–leucinas, L–izoleucinas, L–prolinas, L–serinas, L–treoninas, L–fenilalaninas, L– asparto rūgštis, L–glutamo rūgštis, L–lizinas, L–histidinas, L–tirozinas, L–metioninas. Suminis aminorūgščių, nustatytų atlikus baltymų hidrolizę, kiekis natūraliose augavietėse augančių skirtingų rūšių rykštenių šaknų ėminiuose varijavo nuo 463,24 μg/g iki 5195,88 μg/g. S. × niederederi šaknų ėminiuose yra statistiškai reikšmingai didžiausias (p<0,05) suminis aminorūgščių, nustatytų atlikus baltymų hidrolizę, kiekis. Didžiausias suminis aminorūgščių, nustatytų atlikus baltymų hidrolizę, kiekis nustatytas Bajoruose surinktuose rykštenių šaknų ėminiuose. Iš aminorūgščių, nustatytų atlikus baltymų hidrolizę, visose 3 rykštenės rūšyse didžiausias kiekis buvo aptiktas L – glutamo rūgšties.

G. Kulbokaitės magistro baigiamasis darbas „Paprastųjų ievų (Prunus padus L.) augalinių žaliavų fitocheminės sudėties tyrimas“. Mokslinis vadovas Dr. K. Zymonė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. Kaunas, 2025. Darbo tikslas: ištirti Lietuvoje augančių paprastųjų ievų (Prunus padus L.) generatyvinių organų fitocheminę sudėtį. Tyrimo objektas ir metodai: šio tyrimo metu tirti paprastųjų ievų vaisiai ir žiedynai augantys Lietuvoje. P. padus augalinių žaliavų ekstrakcijai parinktas 60 % metanolis. Taikyta ekstrakcija ultragarso bangomis. Spektrofotometriniais metodais buvo nustatyti bendras fenolinių junginių, bendras flavonoidų, hidroksicinamono rūgšties junginių, bendras proantocianidinų kiekiai. Antioksidantinis aktyvumas įvertintas FRAP ir ABTS spektrofotometriniais metodais. Kokybinė ir kiekybinė fenolinių junginių analizė atlikta taikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą. Tyrimo rezultatai ir išvados: didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis, hidroksicinamono r. junginių kiekis, bendras proantocianidinų kiekis nustatyti brendimo stadijos, pažengusio nokimo P. padus vaisiuose. Tik flavonoidų didžiausias kiekis yra nokti pradedančiuose vaisiuose. Paprastųjų ievų žiedynų bendras fenolinių junginių kiekis buvo nuo 123,22 ± 7,17 mg GRE/g iki 230,90 ± 13,37 mg GRE/g; bendras flavonoidų kiekis – nuo 18,78 ± 0,42 mg RE/g iki 33,49 ± 0,82 mg RE/g; hidroksicinamono rūgšties junginių kiekis – nuo 9,88 ± 0,13 mg CRE/g iki 13,03 ± 0,59 mg CRE/g; bendras proantocianidinų kiekis – nuo 0,07 ± 0,008 mg EE/g iki 3,99 ± 0,02 mg EE/g. Remiantis ABTS ir FRAP spektrofotometriniais tyrimais, didžiausiu antioksidantiniu aktyvumu pasižymėjo rinkimui prinokę paprastųjų ievų vaisiai, o mažiausiu formavimosi stadijos vaisiai. P. padus žiedynų antiradikalinis aktyvumas buvo 68,80 ± 38,98 µmol TE/g – 221,32 ± 17,80 µmol TE/g, o redukcinis aktyvumas nuo 17,67 ± 0,85 µmol TE/g iki 52,58 ± 18,68 µmol TE/g. Tiek paprastųjų ievų vaisiuose, tiek žiedynuose ESC metodu identifikuota neochlorogeno r., chlorogeno r., procianidinas B2, rutinas, hiperozidas, izokvercitrinas, kvercetin-3-gliukuronidas, p-kumaro r., izoramnetin-3-gliukozidas, 1,5-dikafeoilchino r. Be šių junginių vaisiuose dar nustatyta: cianidin-3-galaktozidas, cianidin-3-gliukozidas. O žiedynuose: (+)-katechinas, (-)-epikatechinas, kvercetin-malonil-gliukozidas, astragalinas, 3,4-dikafeoilchino r., kvercetinas, kemferolis. Chlorogeno rūgšties kiekis P. padus vaisių ir žiedynų ėminiuose buvo didžiausias, todėl šis junginys galėtų būti žymuo tolimesniuose tyrimuose.

L. Skėrytės magistro baigiamasis darbas „Smailialapių (Actinidia arguta (Siebold & Zucc.) Planch. ex Miq.) ir margalapių (Actinidia kolomikta (Rupr. & Maxim.) Maxim.) aktinidijų uogų bioaktyvių junginių cheminės sudėties ir antioksidantinio aktyvumo nustatymas“/ moksliniai vadovai lekt. dr. P. Nenortienė, dr. K. Zymonė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: nustatyti ir kiekybiškai įvertinti aktinidijų uogų bioaktyvius junginius bei ištirti antioksidantinio aktyvumo įvairavimą in vitro. Tyrimo objektas: Lietuvoje auginamų aktinidijų uogų mėginiai. Tyrimo metodai: bendras fenolinių junginių, hidroksicinamono rūgšties darinių, flavonoidų ir proantocianidinų kiekis nustatytas naudojant spektrofometrinį metodą. Askorbo rūgšties kiekis nustatytas efektyviosios skysčių chromatografijos – masių spektrometrijos metodu (ESC-MS). Antioksidantiniam aktyvumui įvertinti naudotas ABTS metodas. Tyrimo rezultatai: didžiausias (p < 0,05) bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas margalapių aktinidijų ‘VIR-1’ veislės ir FELE klono uogų mėginiuose (atitinkamai 199,87 ± 3,20 mg GRE/g; 194,58 ± 3,11 mg GRE/g), FELE klono uogose taip pat rastas didžiausias kiekis vitamino C (23,88 ± 0,74 mg/g). Didžiausias bendras hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis rastas A. kolomikta La3 klono ir ‘Lankė’ veislės uogose (atitinkamai 25,57 ± 0,24 mg CRE/g; 25,01 ± 0,23 mg CRE/g). A. kolomikta ‘Aromatnajaʼ veislės ir La3 klono uogose nustatytas didžiausias (p < 0,05) bendras flavonoidų kiekis (atitinkamai 59,14 ± 0,95 mg RE/g; 58,61 ± 0,94 mg RE/g). Daugiausia (p < 0,05) proantocinidinų kaupia A. arguta ‘Kijivskaja Hibridnaʼ, ‘Kijivskaja Krupnoplidnaʼ, ‘Purpurova Sadovaʼ veislių uogos (atitinkamai 9,66 ± 2,84 mg EE/g; 8,86 ± 0,33 mg EE/g; 6,57 ± 0,24 mg EE/g). A. arguta ‘Kijivskaja Hibridnaʼ veislės uogos pasižymėjo stipriausiu antioksidantiniu aktyvumu (507,22 ± 4,65 µmol TE/g). Tyrimo išvados ir rekomendacijos: gauti tyrimo rezultatai ir klasterinės analizės duomenys rodo, kad didesnį kiekį bioaktyvių junginių kaupia A. kolomikta veislių/klonų uogos nei A. arguta veislių uogos. ABTS metodu nustatyta, kad iš visų tirtų aktinidijų uogų stipriausiu antioksidantiniu aktyvumu pasižymi A. arguta ‘Kijivskaja Hibridnaʼ veislės uogos. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad perspektyvu auginti A. kolomikta ‘VIR-1’ ir ‘Lankė’ veislių bei FELE ir La3 klonų augalus ir tirti jų uogų kaupiamų junginių biologinį poveikį bei pritaikomumą farmacijos pramonėje. Tolimesni tyrimai galėtų būti atliekami norint nustatyti šių A. arguta ir A. kolomikta veislių/klonų ekstraktų biologiškai aktyvių junginių poveikius in vitro ir in vivo, taip pat antioksidantinio aktyvumo ir bioaktyvių junginių sudėties skirtumus šių veislių/klonų uogų žievelėje ir minkštime.

P. Prialgausko magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas dr. Kristina Zymonė sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmacinių technologijų institutas – Kaunas. Pavadinimas: Paprastųjų kadagių (Juniperus communis L.) vaisių fitocheminės sudėties tyrimas Darbo tikslas: Ištirti paprastųjų kadagių (Juniperus communis L.) vaisių fitocheminę sudėtį. Darbo uždaviniai: Ištirti paprastųjų kadagių vaisių fenolinių, flavonoidinių, hidroksicinamono rūgšties junginių kiekybinę sudėtį, taikant spektrofotometrinus metodus. Atlikti paprastųjų kadagių vaisių fenolinių junginių sudėties analizę taikant UESC-MS. Ištirti paprastųjų kadagių vaisių eterinio aliejaus kiekį ir sudėtį taikant DC-MS. Nustatyti paprastųjų kadagių vaisių ekstraktų antioksidantinį aktyvumą in vitro. Tyrimo objektai ir metodai: Tyrimui atlikti buvo naudojama paprastųjų kadagių (Juniperus communis L.) vaisių vaistinė augalinė žaliava. Ekstrakcijos metodas – ekstrakcija ultragarsu su 60 proc. (v/v) etanoliu, ekstrakcijos laikas 60 min, stipris – 80 kHz, dažnis – 130 W. Bendro fenolinių, flavonoidų, hidroksicinamono rūgšties junginių kiekiui nustatyti naudoti spektrofotometriniai metodai. Antioksidacinis ekstraktų aktyvumas įvertintas taikant ABTS ir FRAP metodus. Fenolinių junginių kokybinė ir kiekybinė analizė atlikta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Dujų chromatografijos metodu įvertinta kokybinė ir kiekybinė paprastųjų kadagių vaisių eterinio aliejaus sudėtis. Tyrimo rezultatai ir išvados: paprastųjų kadagių (Juniperus communis L.) vaisių mėginiuose nustatytas fenolinių junginių kiekis svyruoja (nuo 96,46 iki 178,37 mg/g ), flavonoidų (nuo 6,43 iki 29,09mg/g) bei hidroksicinamono rūgšties darinių (nuo 6,38 iki 12,73mg/g). ESC metodu identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti 18 fenoliniai junginiai. Nustatyta, kad paprastųjų kadagių vaisių ekstraktuose dominuoja katechinas, kvercitrinas, liuteolinas, rutinas, hiperozidas, liuteolin-7-O-gliukozidas ir 3,4- dihidroksifanilacto rūgštis. Paprastųjų kadagių vaisiuose nustatyta, kad kaupiamas eterinio aliejaus kiekis svyruoja nuo 5 ml/kg iki 17,5ml/kg. ESC metodu identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti 18 fenoliniai junginiai. Nustatyta, kad paprastųjų kadagių vaisių ekstraktuose dominuoja katechinas, kvercitrinas, liuteolinas, rutinas, hiperozidas, liuteolin-7-O-gliukozidas ir 3,4-dihidroksifanilacto rūgštis. Paprastųjų kadagių vaisių ekstraktų antiradikalinis aktyvumas įvairuoja nuo 151,57 μmol TE/g iki 359,84 μmol, o redukcinis aktyvumas svyruoja nuo 29,14 μmol TE/g iki 132,89 μmol TE/g.

M. Baltrukonytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas dr. Kristina Gaivelytė 2017 m., prof. habil. dr. Valdimaras Janulis 2018 m. – 2019 m.; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas. Juodavaisių aronijų (Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott) vaisių ir lapų fenolinių junginių kokybinės ir kiekinės sudėties įvairavimo tyrimas. Darbo tikslas. Ištirti Lietuvoje augančių juodavaisių aronijų vaisių ir lapų ėminių fenolinių junginių kokybinės ir kiekinės sudėties įvairavimą ir įvertinti jų ištraukų antioksidacinį aktyvumą in vitro. Uždaviniai. Ištirti bendro fenolinių junginių kiekio įvairavimą skirtingose Lietuvos vietovėse augančių juodavaisių aronijų vaisių ir lapų ėminiuose, taikant spektrofotometrinį metodą. Ištirti bendro hidroksicinamono rūgšties darinių kiekio įvairavimą juodavaisių aronijų vaisių ir lapų ėminiuose, taikant spektrofotometrinį metodą. Nustatyti juodavaisių aronijų vaisių ėminių antocianinų kiekinę sudėtį, taikant spektrofotometrinį metodą. Nustatyti juodavaisių aronijų vaisių ir lapų ėminių ištraukų antioksidacinį aktyvumą spektrofotometriniu metodu. Ištirti juodavaisių aronijų vaisių ir lapų ėminių fenolinių junginių kokybinę ir kiekinę sudėtį, taikant ESC metodą. Tyrimo objektas ir metodai. Tirti Lietuvos klimato sąlygomis augančių juodavaisių aronijų surinktų iš 10 skirtingų vietovių vaisių ir lapų ėminiai. Bendras fenolinių junginių, hidroksicinamono rūgšties darinių, antocianinų ir antioksidacinis aktyvumas in vitro nustatytas UV/VIS spektrofotometriniu analizės metodu. Fenolinių junginių sudėties analizė atlikta taikant ESC metodą. Tyrimo rezultatai ir išvados. Didžiausias bendras fenolinių junginių ir bendras hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis nustatytas surinktose Ėriškių k. (Panevėžio raj.) juodavaisių aronijų vaisių žaliavose (atitinkamai 47,89±1,36 mg GRE/g, 21,9±0,95 mg CRE/g (p<0,05). Didžiausias bendras antocianinų kiekis – Paįstrio k. (Panevėžio raj.) (6,67±0,95 mg CGE/g (p<0,05)) rinktose vaisių žaliavose. Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis juodavaisių aronijų lapų ėminiuose nustatytas Kulių k. (Klaipėdos raj.) (99,01±4,72 mg GRE/g), Birikių k. (Telšių raj.) (95,88±4,69 mg GRE/g) ir Sudervės k. (Vilniaus raj.) (92,74±3,21 mg GRE/g) (p<0,05) rinktose žaliavose. Didžiausias bendras hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis – Staniūnų k. (Panevėžio raj.) (37,64±0,61 mg CRE/g) ir Kulių k. (Klaipėdos raj.) (34,35±1,22 mg CRE/g) (p<0,05) rinktuose aronijų lapų ėminiuose. Stipriausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymėjo Šepetos k. (Kupiškio raj.) (617,43±25,56 μmol TE/g) rinktų vaisių ėminių ir Birikių k. (Telšių raj.) (1388±32,23 μmol TE/g) (p<0,05) rinktų lapų ėminių ištraukos. Atlikus juodavaisių aronijų augalinių žaliavų analizę ESC metodu nustatyti šie junginiai: cianidin-3-O-galaktozidas, cianidin-3-O-gliukozidas, cianidin-3-O-arabinozidas, peonidin-3-O-arabinozidas, chlorogeno rūgštis, neochlorogeno rūgštis, kriptochlorogeno rūgštis, kavos rūgštis, rutinas, hiperozidas, astragalinas, izokvercitrinas, kvercetinas.

Darbo tikslas: ištirti paprastųjų kaštonų (lot. Aesculus hippocastanum L.) lapų, žiedų bei vaisių fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimą bei nustatyti antioksidantinį aktyvumą. Darbo uždaviniai: parinkti optimalias ekstrakcijos sąlygas, užtikrinančias didžiausią fenolinių junginių kiekį Aesculus hippocastanum L. lapų, žiedų ir vaisių augalinių žaliavų ekstraktuose; nustatyti bendrą flavonoidų kiekį paprastųjų kaštonų lapų, žiedų ir vaisių augalinėse žaliavose; nustatyti flavonoidų kokybinę ir kiekybinę sudėtį ir jų įvairavimą Aesculus hippocastanum L. lapuose, žieduose ir vaisiuose; įvertinti paprastųjų kaštonų lapų, žiedų ir vaisių augalinių žaliavų ekstraktų antioksidantinį aktyvumą. Tyrimo objektas: paprastųjų kaštonų žiedai, vaisiai ir lapai. Tyrimo metodai: Bendras fenolinių junginių ir bendras flavonoidų kiekis nustatytas naudojant spektrofotometrinius metodus. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodu nustatyta kiekybinė ir kokybinė fenolinių junginių sudėtis. Antioksidacinis tyrimas atliktas spektrofotometriniu metodu, naudojant ABTS, FRAP, DPPH reagentus.

R. Mimaitės magistro baigiamasis darbas „Plačialapių gysločių (Plantago major L.) lapų fenolinių junginių kiekinės sudėties tyrimas”/ mokslinė vadovė dr. Kristina Gaivelytė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Farmakognozijos katedra.- Kaunas, 2017 (44 psl.). Raktiniai žodžiai: Plantago, gyslotis, fenoliniai junginiai, flavonoidai, spektrofotometrija, antioksidantinis aktyvumas. Tyrimo tikslas. Ištirti skirtinguose Lietuvos rajonuose, natūraliomis sąlygomis augančių, plačialapių gysločių lapų ekstraktuose esančių fenolinių junginių kiekius ir įvertinti antioksidantinį plačialapių gysločių lapų ekstraktų aktyvumą. Darbo uždaviniai. Parinkti optimalias sąlygas plačialapių gysločių lapų ekstraktų gamybai. Nustatyti fenolinių junginių kiekinę sudėtį plačialapių gysločių lapų, rinktų skirtinguose Lietuvos rajonuose, ekstraktuose. Nustatyti bendrą flavonoidų ir o-dihidroksicinamono rūgšties darinių kiekį plačialapių gysločių lapų ekstraktuose. Nustatyti plačialapių gysločių, augančių skirtinguose Lietuvos rajonuose, lapų ekstraktų antioksidantinį aktyvumą. Įvertinti koreliacinį ryšį, tarp plačialapių gysločių lapų ekstraktuose nustatytų fenolinių junginių kiekių ir antioksidantinių aktyvumų. Tyrimo objektas. Skirtinguose Lietuvos rajonuose augančių plačialapių gysločių lapai. Tyrimo metodai. Bendras fenolinių junginių kiekis, bendras flavonoidų kiekis, bendras o-dihidroksicinamono rūgšties darinių kiekis nustatyti atliekant spektrofotometrinį analizės metodą. Spektrofotometrinu metodu su DPPH, ABTS, FRAP reagentais, nustatytas antioksidantinis aktyvumas. Rezultatai ir išvados. Didžiausi fenolinių junginių kiekiai nustatyti ekstraktuose, gamintuose su 50 proc. (v/v) etanoliu, vykdant ekstrakciją ultragarso vonelėje 20 min. Nustatyta, kad fenolinių junginių, plačialapių gysločių lapuose, kiekiai įvairavo 36,95±0,27 - 65,14±0,47 mg/g, flavonoidų 2,17 - 2,29 mg/g, o-dihidroksicinamono rūgšties darinių 18,94 - 23,40 mg/g ribose. Daugiausiai fenolinių junginių nustatyta Kauno rajone, Mastaičių apylinkėse rinktų 65,14±0,47 mg/g plačialapių gysločių lapuose, flavonoidų (2,29±0,03 mg/g) ir o-dihidroksicinamono rūgšties darinių (23,40±0,27 mg/g) - Kupiškio rajone, Naivių apylinkėse rinktų plačialapių gysločių lapuose. Didžiausias antioksidantinis aktyvumas, naudojant spektrofotometrinį ABTS (271,49±3,76 μmol TE/g) ir FRAP (307,78±3,55 μmol TE/g) metodus, nustatytas Mastaičių apylinkėse rinktiems plačialapių gysločių lapams, naudojant spektrofotometrinį DPPH metodą - Anykščių rajone, Svėdasų apylinkėse rinktiems plačialapių gysločių lapams 262,96±1,72 μmol TE/g. Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad statistiškai reikšminga labai stipri teigiama koreliacija yra tarp bendro fenolinių junginių kiekio ir redukcinio aktyvumo.