Antanaitis, Ramūnas

Aim of the study was to evaluate the relationship between prepartum cow and her calf, the effect of negative energy balance (NEB) and its prophylaxis during prepartum to their health status. Firstly, we investigated the effects of prepartum NEB prophylaxis on the metabolic parameters of early lactation cows. Prepartum cows were chosen for the study and the test group received a monensin slow release capsule as a prophylactic measure, while control group received only the empty shells. Herd health system and robotic milking parameters of cow body condition score (BCS), milk β-hydroxy-butyrate (BHB) concentration, milk yield and milk lactate-dehydrogenase (LDH) activity were used to evaluate cow metabolic status. Test group showed improvement in the metabolic status and a resistance to NEB, indicated by lower milk BHB concentration, lower milk LDH activity, higher milk yield and BCS. The results indicate that the metabolic state of cows can be managed during prepartum in order to mitigate NEB negative effects. In our second study we investigated the relationship between prepartum cows and their calves. Primiparous and multiparous prepartum cows were chosen equally and awaited their calving. After calving their offspring were clinically examined and enrolled in the study. The calves health status was evaluated based on a calf health evaluation schematic, focusing on the severity of their clinical signs. Calves with more severe clinical signs were assigned a certain score for the clinical evaluation. The health status for every calf was evaluated for three weeks every second or third day. At the end of the study the scores of each calve were summed and the calves were assigned into three groups: Calves with Low calf scores, Calves with Medium calf scores and calves with High calf scores. At the same period their cows were evaluated with the help of a herd health management system. Parameters of rumination time, milk yield, concentrations of milk fat, protein and lactose and milk fat to protein ratio were used to monitor cow health. At the end, cows were grouped according to the calf score group of their calf. Results indicate, that cows that gave birth to calves from the High calf score group (calves more at risk of disease), had more pronounced signs of NEB- indicated by higher milk fat to protein ratio, increasing milk yield and higher rumination time. From both studies it is evident that there is a relationship forming between cow and calf during prepartum and that this period is a good target for prophylaxis against NEB in order to increase the health status and production of not only the cow but her calf as well.

Darbo tikslas. Įvertinti skirtingais būdais naudojamo Bacillus subtilis probiotiko įtaką veršelių sveikatos būklei. Tyrimo metodika. Tyrimas sudarytas iš dviejų tyrimo etapų: tik veršelių girdymas probiotiko tirpalu ir veršelių girdymas bei gyvenamosios aplinkos purškimas bacillus subtilis endosporomis. Pirmajam tyrimo etapui atrinkta 50 sveikų veršelių, suskirstant juos į tiriamąją ir kontrolinę grupes po 25 veršelius. Antrajam tyrimo etapui atrinkta 20 veršelių, suskirstant juos į tiriamąją ir kontrolinę grupes po 10 veršelių. Renkami sveikatingumo duomenys, matuojama rektinė temperatūra ir imamas veninis kraujas biocheminiam kraujo tyrimui tyrimo pradžioje (veršeliai vidutiniškai 0-3 d. amžiaus) ir pabaigoje (veršeliai vidutiniškai dviejų mėnesių amžiaus). Refraktometru nustatytas IgG kiekis ir įvertintas pasyvus imunitetas bei surinktos šviežios išmatos išmatų mikrobiologijai ūkyje įvertinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad visų veršelių grupių rektinė temperatūra buvo normos ribose, o susidaręs imunitetas buvo pakankamai geras >5,8 g/L. Veršelių girdymas bacillus subtilis probiotiko papildu neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos veršelių sveikatingumui vertinant biocheminius kraujo tyrimo rodiklius. Apipurškiamų veršelių tiriamojoje grupėje tyrimo pabaigoje geležies kiekis kraujo serume fiziologinės normos ribose ir didesnis nei kontrolinėje grupėje (p<0,05). Kalcio ir fosforo kiekis buvo didesnis veršelių kurie gavo probiotikų papildą lyginant su veršiukais, kurie negavo (p<0,05). Bendro baltymo ir albumino kiekis kraujo serume nustatytas didesnis tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline (p<0,05). Raktažodžiai: veršeliai, probiotikų papildas, sveikatingumas, biocheminis kraujo tyrimas

Magistrinio darbo tikslas – panaudoti inovatyvių technologijų registruojamus ir kraujo biocheminius žymenis, pieninio tipo karvių medžiagų apykaitos ligų diagnostikai. Darbo uždaviniais siekta nustatyti: įvertinti pasirinkto ūkio pieninio tipo karvių sergamumą medžiagų apykaitos ligomis po apsiveršiavimo, panaudoti inovatyvių technologijų registruojamus biožymenis ir kraujo biocheminius biožymenis medžiagų apykaitos ligų diagnostikai. Siekta nustatyti ir ryšį tarp inovatyvių technologijų registruojamų ir kraujo biocheminių žymenų bei panaudoti šį ryšį pieninio tipo karvių medžiagų apykaitos ligų diagnostikai. Tyrimas atliktas Radviliškio rajone esančiame „X“ pieno ūkyje, po apsiveršiavimo atrinktoms 142 karvėms, kurioms atlikta kraujo biocheminė analizė (NEFA, BHB, AST, GGT, Glu, Fe), pieno sudėties tyrimas (riebalų ir baltymų santykis), bei fiziologinių parametrų stebėsena naudojant „SmaXtec“ boliusus (tinklainio pH, temperatūra, atrajojimo trukmė, vandens suvartojimas). Rezultatai parodė, kad NEFA koncentracija buvo statistiškai reikšmingai didesnė (p = 0,016) karvėms, kurių pieno riebalų ir baltymų santykis (R/B) viršijo 1,2, o tai leidžia manyti apie aktyvesnę riebalų mobilizaciją ir neigiamą energijos balansą. Reikšmingos koreliacijos tarp NEFA ir AST (r = 0,534, p < 0,01), AST ir GGT (r = 0,530, p < 0,01), BHB ir pieno baltymų (r = 0,395, p < 0,05) bei atrarojimo trukmės ir GGT (r = –0,630, p < 0,01) parodė glaudžius ryšius tarp kepenų funkcijos, energinio balanso ir virškinimo fiziologijos. Be to, pieno riebalų ir baltymų santykis koreliavo su kraujo bei elgsenos rodikliais, todėl gali būti naudojamas kaip pirminis subklinikinės ketozės ar acidozės vertinimo biožymuo. 6 Apibendrinant galima teigti, kad karvių sveikatingumo stebėjimas, taikant inovatyvių technologijų duomenis kartu su kraujo biocheminiais rodikliais, yra vienas efektyviausių būdų ankstyvai medžiagų apykaitos pakitimų diagnostikai ūkinėje praktikoje.

Inovatyvių priemonių pritaikymas pieninių galvijų ūkiuose vis labiau tampa ne tik pažangi priemonė gyvūnų stebėjimui, duomenų kaupimui, bet ir reprodukcijos, produktyvumo užtikrinimui, fizinių pokyčių nustatymui. Darbo tikslas – įvertinti inovatyvių technologijų registruojamų biožymenų panaudojimo galimybes ligų po apsiveršiavimo diagnostikai. Tyrimas buvo atliktas Lietuvoje, ūkyje X 2024 metais liepos - rugpjūčio mėnesiais. Šviežiapienės karvės (vidutiniškai 37 laktacijos dienos) pagal sergamumą reprodukciniais sutrikimais suskirstytos į grupes: kliniškai sveikos (n=21), sergančios metritu (n=6), endometritu (n=6), nuovalų užsilaikymu (n=2) ir mastitu (n=5). Ūkyje naudojama Lely bandos valdymo sistema ir Lely melžimo robotai (angl. Lely Astronaut A5, Lely, kilmės šalis: Nyderlandai). Inovatyvių technologijų fiksuojamų biožymenų analizei atrinkti šie rodikliai: laktacijos dienos, vidutinis pieno kiekis (kg/d), somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml), pieno riebumas (proc.), pieno baltymingumas (proc.), pieno laktozė (proc.), pieno temperatūra (°C), judėjimo aktyvumas (val/24 val), atrajojimo trukmė (min./24 val.). Tyrimui atrinktiems pieniniams galvijams buvo imami kraujo mėginiai ir atlikti kraujo biocheminiai tyrimai. Dažniausiai diagnozuoti susirgimai buvo metritas ir endometritas (30 proc). Sergamumas mastitu sudarė 12,5 proc. visų pieninių galvijų. Nuovalų užsilaikymas pasireiškė 5 proc. šviežiapienių karvių. Įvertinus bandos valdymo sistemos rodiklius, nustatyta, kad didesnis kūno masės indeksas turi įtakos endometrito pasireiškimui (p<0,05). Vidutinio pieno primilžio sumažėjo 28 proc. sergant nuovalų užsilaikymu ir 25 proc. mastitu sergančių karvių grupėse (p<0,05). Žymus somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas (463 tūkst./ml) piene yra mastito žymuo (p<0,05). Sergant endometritu, karvių aktyvumas sumažėjo 60 proc. (p<0,05). Atlikus biocheminių rezultatų analizę, rasta, kad gliukozės, kreatinino, magnio bei betahidroksibutiratų koncentracijų skirtumai buvo statistiškai patikimi tarp sergančių šviežiapienių karvių (p<0,05). Nustatyta, kad laktacijos dienų skaičius turi statistiškai teigiamą ryšį su gliukozės bei trigliceridų kiekiu ir neigiamai koreliuoja su kreatinino koncentracija. Ilgėjant atrajojimo trukmei, didėja produktyvumas, o SLS skaičius mažėja. Valdymo sistemos biomarkeriai, tokie kaip: laktacijos dienos, vidutinis pieno primilžis, SLS bei aktyvumas buvo jautrūs ligų po apsiveršiavimo sukeltiems fiziologiniams pakitimams. Kraujo biocheminiai rodikliai taip pat yra naudinga diagnostinė priemonė, kadangi stipriai koreliuoja tarpusavyje ir su IT duomenimis susirgimų metu.

Tyrimas atliktas 2024 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais viename iš Lietuvos pienininkystės ūkių, kuriame taikomos dvi melžimo sistemos – automatiniai Lely melžimo robotai ir DeLaval melžimo aikštelė. Tyrime dalyvavo 100 antrą ir vėlesnes laktacijas einančių karvių, melžiamų Lely robotais. Tyrimo tikslas – įvertinti inovatyvių technologijų registruojamų ir kraujo biocheminių biožymenų sąsają su pieninių karvių reprodukcija. Duomenys buvo renkami iš Lely Horizon bandos valdymo sistemos, registruojančios pieno kiekį, sudėtį, temperatūrą, somatinių ląstelių skaičių, judėjimo aktyvumą ir atrajojimo trukmę. Taip pat, buvo imti kraujo mėginiai, iš kurių analizuoti biocheminiai rodikliai: gliukozė, betahidroksibutiratai (BHB), gamaglutamiltransferazė (GGT), kreatininas, kalcis, magnis, fosforas ir albuminai. Analizuojant gautus duomenis nustatyta, kad reprodukcijos statusas turi statistiškai reikšmingą ryšį su kai kuriais IT registruojamais rodikliais. Šviežiapienės karvės (31–60 d. p. p.) turėjo 13 proc. didesnį pieno kiekį nei šviežiapienės (1–30 d. p. p.) ir 40 proc. daugiau nei veršingos, tačiau jų pieno riebumas buvo 17,5 proc. mažesnis nei veršingų. Neveršingos karvės turėjo 80 proc. didesnį somatinių ląstelių skaičiaus kiekį nei šviežiapienės (1–30 d. p. p.), o jų pieno baltymingumas buvo 4,8 proc. mažesnis. Taip pat nustatyta, kad atrajojimo trukmė teigiamai koreliavo su pieno kiekiu (p<0,001), o laktacijos dienų skaičius – su pieno riebumu (p<0,001). Kraujo biocheminių tyrimų rezultatai parodė, kad šviežiapienės (1–30 d. p. p.) karvės turėjo 18 proc. mažesnį gliukozės kiekį ir 476 proc. didesnę BHB koncentraciją nei užtrūkusios karvės. Taip pat fiksuoti reikšmingi skirtumai tarp grupių kalcio (7,2 proc.), magnio (9 proc.), GGT (40 proc.) ir kreatinino (43 proc.) rodikliuose.

Autorė: Jurgita Žeižytė. Baigiamojo darbo pavadinimas: Melžimo robotų registruojamos informacijos panaudojimas karvių sveikatingumo vertinimui. Magistrinio darbo tikslas – nustatyti melžimo robotų registruojamos informacijos panaudojimo galimybes karvių sveikatingumo įvertinimui. Darbo uždaviniais siekta nustatyti: pasirinktos karvių bandos sveikatingumą, melžimo robotų registruojamų pieno rodiklių (pieno kiekio, atrajojimo trukmės, pieno laidumo) ryšį su karvių sveikatingumu, kraujo biocheminių rodiklių ryšį su karvių sveikatingumu, melžimo robotų registruojamų ir kraujo biocheminių rodiklių ryšį. Tyrimas atliktas Kauno rajone esančiame „X“ pieno ūkyje. Tyrimo metu analizuoti melžimo robotų registruojami rodikliai, atlikti klinikiniai tyrimai bei tirtos kraujo serumo rodiklių koncentracijos. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sergant klinikiniu mastitu sumažėjo pieno kiekis, padidėjo pieno riebalų ir baltymų santykis, padidėjo pieno temperatūra, padidėjo pašarų likučių kiekis, sumažėjo apsiveršiavusių karvių produktyvumas, padidėjo somatinių ląstelių kiekis, sutrumpėjo atrajojimo trukmė. Sergant subklinikiniu mastitu, sumažėjo pieno kiekis, sumažėjo pieno riebalų ir baltymų santykis, padidėjo pieno temperatūra, padidėjo pašarų likučių kiekis, padidėjo somatinių ląstelių kiekis, sutrumpėjo atrajojimo trukmė. Sergant klinikiniu mastitu sumažėjo aspartato aminotransferazės aktyvumas, padidėjo albuminų, sumažėjo kalcio, magnio koncentracijos. Sergant subklinikiniu mastitu padidėjo aspartato aminotransferazės aktyvumas, padidėjo albuminų, sumažėjo kalcio ir magnio koncentracijos. Didėjant pieno kiekiui, mažėjo kraujo gliukozės, kreatinino ir fosforo koncentracijos, didėjo kraujo BHB koncentracija. Didėjant apsiveršiavusių karvių produktyvumui (per 100 dienų po apsiveršiavimo), mažėjo kraujo šlapalo koncentracija.

Tyrimas buvo atliktas 2023 m. kovo – gegužės mėnesiais, dvejuose Lietuvos ūkiuose. Ūkyje Nr.1 naudojama Lely bandos valdymo sistema, Lely firmos melžimo robotai, ūkyje Nr. 2 naudojama DeLaval Pro FarmManager ir Herd Navigator bandos valdymo sistema. Darbo tikslas - įvertinti inovatyvių technologijų registruojamų ir kraujo biologinių žymenų specifiškumą karvių subklinikinio mastito ankstyvajai diagnostikai. Subklinikiniai mastitai buvo diagnozuojami panaudojant Kalifornijos mastito testą (CMT). Diagnozavus subklinikinius mastitus, buvo imami kraujo mėginiai biocheminiam kraujo tyrimui bei pieno mėginiai bakteriologiniams tyrimams, nustatant mastito sukėlėją ir jo jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Bandos valdymo programose “DelPro FarmManager” ir “Lely TC4 Herd“ renkama tyrimui reikalinga informacija: karvės numeris, laktacijos skaičius, laktacijos diena kai karvė susirgo mastitu, LDH rodiklių normos, atrajojimo trukmė (min.), riebalų ir baltymų santykis, laktozės rodiklių normos, pieno kiekis (kg), elektrinis pieno laidumas (mS/cm), kūno masės indeksas. Rodiklių parametrai rinkti 7 dienos iki susirgimo nustatymo dienos. Dėl mažos tyrimo imties, kraujo rodiklių skirtumas tarp subklinikiniu mastitu sergančių ir sveikų karvių nebuvo statistiškai patikimas. Nustatytas pieno kiekio sumažėjimas 26 proc. likus 6 dienoms iki subklinikinio mastito nustatymo dienos (p<0,05). Likus trims paroms iki subklinikinio mastito (SKM) nustatymo, 7 proc. padidėja elektrinio pieno laidumo (EPL) koncentracija (p<0,05). Likus dviem paroms iki subklinikinio mastito (SKM) nustatymo, 4 proc. sutrumpėja atrajojimo trukmė (p<0,05). Likus dviem paroms iki subklinikinio mastito (SKM) nustatymo, 82 proc. padidėja laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumas (p<0,05). Likusių bandos valdymo programų fiksuojamų biožymenų pokyčiai lyginant sveikų ir subklinikiniu mastitu sergančių karvių grupes nebuvo statistiškai patikimas. Bakteriologinio tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi subklinikinio mastito sukėlėjai buvo koaguliazei neigiami stafilokokai - 33,3 proc. ir Streptococcus spp. genties bakterijos

• 33,3 proc. Tyrimo metu nustatyta, kad iš visų išaugintų bakterijų, kurios sukėlė subklinikinį mastitą, daugiausia jų (13,3 proc.) vidutiniškai atsparios enrofloksacinui. Tyrimo metu išaugintos bakterijos dažniausiai atsparios amoksicilinui (26,7 proc.).

Šiuo tyrimu siekta identifikuoti specifinius biožymenis karvių tranzitinio periodo (trisdešimt parų iki apsiveršiavimo ir trisdešimt parų po apsiveršiavimo) ligų po apsiveršiavimo diagnostikai. Tirtos 30 karvių, iš kurių po vieną kartą buvo paimti morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai 28 (± 3 d.) dienos iki apsiveršiavimo, 0 (± 3 d.) ir 28 (± 3 d.) dienų po apsiveršiavimo. Taip pat buvo fiksuojami pieno duomenų rodikliai nuo trečios iki trisdešimtos laktacijos dienos. Iš tranzitinio laikotarpio buvo sudarytos dvi tyrimo grupės: kontrolinė kliniškai sveikų (n = 18) ir sirgusių ligomis po apsiveršiavimo (n = 12). Vertinti skirtumai tarp šių grupių bandos valdymo programos pateiktų duomenų (somatinių ląstelių skaičius (SLS), elektrinis pieno laidumas (EPL), riebalų ir baltymų santykis (R:B), atrajojimo trukmė, laktozės kiekis, pieno temperatūra, primilžis), morfologinių ir biocheminių (β hidroksibutiratų (BHB), šlapalo, albuminų, geležies, magnio, fosforo) kraujo rodiklių skirtumai. Nustatytas 21 proc. mažesnis geležies, 16 proc. šlapalo, 9 proc. magnio, 9 proc. fosforo, 6 proc. albuminų, 32 proc. BHB kiekis ir 40 proc. didesnis neutrofilų kiekis 28 d. (± 3 d.) po apsiveršiavimo sirgusių karvių grupėje, lyginant su sveikųjų grupe. Albuminų kiekis išliko 4 proc. mažesnis 0 d. (± 3 d.) po apsiveršiavimo sirgusių karvių grupėje, lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų 28 d. (± 3 d.) iki apsiveršiavimo grupėje nebuvo užfiksuota. Atsižvelgiant į pieno rodiklius, nustatytas 9 proc. didesnis riebalų ir baltymų santykis pirmą savaitę, 1 proc. didesnė pieno temperatūra pirmą ir trečią savaitę bei 81, 84, ir 76 proc. didesnis somatinių ląstelių skaičius antrą, trečią ir ketvirtą savaitę sirgusių karvių grupėje, lyginant su kontroline grupe. Tuo tarpu laktozės kiekis trečią savaitę išliko 3 proc. mažesnis sirgusių karvių grupėje, nei sveikų. Ankstyvai subklinikinio mastito diagnostikai rastas patikimas koreliacinis koeficientas tarp SLS ir laktozės, EPL ir SLS, EPL ir laktozės. Koreliacija tarp BHB ir šlapalo, primilžio ir atrajojimo bei primilžio ir R:B santykio tikėtina indikavo ankstyvųjų metabolinių sutrikimų pradžią. Siekiant užtikrinti kitų tirtų rodiklių klinikinę svarbą, reikalingi papildomi tyrimai grupuojant biožymenis pagal ligos specifiškumą.

The issue of heat stress presents a pressing concern within dairy farming, exerting profound effects on the welfare and output of dairy cows, particularly amid the ongoing escalation of global warming. Employing innovative tools enables precise monitoring of critical parameters, essential for managing and ensuring favorable conditions for dairy cows. The aim of this study was to assess the efficacy of detecting heat stress using data and parameters from activity levels, rumination index, heat index, reticulorumen temperature, body temperature, water intake and temperature-humidity index (THI) collected from innovative monitoring tools. Furthermore, it was aimed to analyse the relationship between the parameters with the temperature-humidity index stratifying the study into two groups based on the risk of heat stress, as well as to give recommendations for practitioners, farmers and veterinarians about the importance of checking the parameters reflecting heat stress. This study looked at 14 dairy cows and 4367 measurements, from 1st of July 2023 until the 1st of September 2023, of which data collections and their analysis was made, dividing the study into two groups, the first having a THI less than 72 compared to the second group with the THI equal or higher than 72 having a risk of heat stress. In conclusion, during risk of heat stress in cows with higher THI, we found a reduction in rumination index (9.1%), as well as an increase in activity levels (13.5%), reticulorumen temperature (3.4%) and the heat index. 7% of the measurements collected were in the second group of which the THI was higher than 72, exposed to the risk of heat stress. There was a positive statistical significance between the THI and the activity level of cows (r=0.149, p<0.001), the reticulorumen temperature (r=0.085, p<0.001) and the heat index (r=0.098, p<0.001). On the other hand, there was a negative statistical significance between the THI and the rumination index (r=-0.020, p<0.001). Furthermore, a recommendation for practitioners, farmers and veterinarians to use innovative tools and to monitor the significant parameters for early detection and control of heat stress.

Šio tyrimo tikslas - ištirti ir įvertinti pieno kiekio ir sudėties rodiklių pokyčius pieš susergant šliužo dislokacija į kairę pusę (ŠDK) ir gretutinėmis ligomis ir po jų gydymo. Iškelti tikslai: ištirti ir įvertinti pieno kiekio kokybės rodiklių pokyčius prieš ŠDK. Ištirti ir įvertinti pieno kiekio ir kokybės rodiklių pokyčius po ŠDK gydymo. Palyginti pieno sudėties pokyčius tarp karvių sergančių ŠDK ir karvių sergančių ŠDK ir gretutinėmis ligomis. Palyginti karvių ŠDK ir karvių ŠDK + gretutinių ligų atrajojimo trukmę su ūkio vidurkiu. Karvių šliužo dislokacija į kairę pusę yra ūmi būklė, sukelianti skausmą, nevirškinamumą ir rimtas pasekmes gyvūno sveikatai bei pieno gamybai. Ši problema dažniau diagnozuojama vyresnėms, produktyvioms pieninėms karvėms ir statistiškai kairės pusės dislokacija yra žymiai dažnesnė nei dešinę pusę. Be to, sergančios karvės dažnai serga ir kitomis ligomis, tokiomis kaip: mastitas, metritas, ketozė, mineralinių medžiagų disbalansu, peritonitu, tešmens edema, o tai dar labiau pablogina pieno gamybos rodiklius. Šiame tyrime buvo išanalizuoti 24 karvės, kurioms pasireiškė ŠDK klinikiniai simptomai, visoms buvo taikytaschirurginis transkutaninis gydimo būdas. Iš jų buvo sudarytos dvi grupės: pirma grupė 9 kurioms pasireiškė tik ŠDK ir antra 15 kurios sirgo ir gretutinėmis ligomis, kurios pasireiškė 7 dienos prieš ŠDK diagnozavimą ir 7 dienos po jo gydimo. Visoms buvo stebimas pieno kiekio ir sudėties pokyčiai bei atrajojimas. Tyrimo metu nustatyta, kad karvės, kurios serga ŠDK ir gretutinėmis ligomis gamina žymiai mažiau pieno nei karvės, kurios serga tik ŠDK. Pieno sudėtis taip pat pasikeičia. Karvėms kurioms pasireiškia gretutinės ligos pieno sudėtis: riebalai, baltymai atsistato lėčiau, negu toms kurios sirgo tik ŠDK. Be to, sergančių karvių pienas dažniau būna krešantis ir netinkamas perdirbimui. Tai pat reikšminga pokyti turi ir atrajojimas, lyginant su tiriamo ūkio vidurkiu 516 min. karvės, karvės prieš susergant ŠDK atrajojimo trukmė buvo trumpesnė abiejose grupėse: tiriamosios grupės vidutinis atrajojimo laikas yra 11,42 proc. mažesnis už ūkio vidurkį, o kontrolinės grupės atrajojimo laikas yra 9,48 proc. mažesnis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad karvių šliužo dislokacija į kairę pusę ir gretutinės ligos turi reikšmingą neigiamą poveikį pieno gamybai ir kokybei. Todėl svarbu imtis prevencijos priemonių, siekiant sumažinti šių ligų pasireiškimą ir išsaugoti karvių sveikatą bei produktyvumą.

Raktažodžiai: šliužo dislokacija, transkutaninė, gretutinės ligos, atrajojimas.