Piškinienė, Raimonda

Tikslas: Išnagrinėti šiuolaikinius neurogeninės kilmės viršutinio voko ptozės gydymo aspektus ir palyginti juos su ankstesniaisiais aspektais, remiantis LSMUL KK Akių ligų klinikoje 2010-2015 metais atliktomis operacijomis bei pasaulinės literatūros duomenimis. Uždaviniai: 1. Ištirti ir palyginti neurogeninės kilmės ptozę turinčių pacientų amžiaus, lyties bei etiologinius ypatumus LSMUL KK Akių ligų klinikoje. 2. Įvertinti neurogeninės kilmės ptozės operacinių metodų LSMUL KK Akių ligų klinikoje sąsajas su ptozės priežastimi bei levatoriaus funkcija. 3. Įvertinti neurogeninės kilmės ptozės LSMUL KK Akių ligų klinikoje 2010-2015 metais atliktų operacijų efektą bei ankstyvųjų komplikacijų pasireiškimą. 4. Įvertinti šiuolaikinio požiūrio į neurogeninės ptozės gydymą pagrįstumą. Metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK Akių ligų klinikoje, retrospektyviai išanalizavus 172 pacientų gydymo stacionare ligos istorijas (forma 003/a), kuriems 2010 – 2015 metais atlikta chirurginė viršutinio voko ptozės korekcija. Iš jų tyrimui atrinktos 26 pacientų, kuriems viršutinio voko ptozę sukėlė neurogeninės priežastys, ligos istorijos. Duomenų analizė atlikta naudojant Excel 2016 bei statistinių duomenų analizės paketą SPSS version 24.0. Rezultatai: 2010-2015 metais LSMUL KK Akių ligų klinikoje neurogeninės kilmės ptozė operuota 26 pacientams. Moterų ir vyrų santykis 5:2. Moterų amžiaus vidurkis (60,9 ± 18,5 m.) statistiškai reikšmingai (p=0,044) didesnis nei vyrų amžiaus vidurkis (43,6 ± 18,8 m.). Pacientai chirurginiam gydymui buvo labiausiai linkę kreiptis per pirmąjį dešimtmetį nuo simptomų atsiradimo pradžios – kreipėsi 14 pacientų (53,8%). Neurologinės kilmės ptozę dažniausiai sukėlė galvos smegenų trauma, insultas, infekcija bei intrakranijinio auglio operacija (atitinkamai 46,2%, 11,5%, 11,5%, 11,5%). Operacinio metodo pasirinkimas statistiškai reikšmingai priklausė nuo levatoriaus funkcijos, duomenys gauti taikant mažų imčių Chi kvadrato testą (p=0,028). Operacijos efektas bei estetinis vaizdas buvo geras 100% pacientų, o ankstyvosios komplikacijos pasireiškė 0% pacientų. Išvados: Neurogeninės kilmės ptozė didžiajai daliai LSMUL KK Akių ligų klinikoje tirtų ir gydytų pacientų pasireškė per pirmuosius 10 gyvenimo metų ar perkopus 50 metų, o pacientai chirurginei viršutinio voko ptozės korekcijai kreipėsi per pirmuosius 10 metų nuo simptomų atsiradimo pradžios. Ptozės pasireiškimo dažnis kliniškai reikšmingai nepriklauso nuo lyties. Operacinio metodo pasirinkimą LSMUL KK Akių ligų klinikoje nulėmė viršutinio voko pakeliamojo ir Miulerio raumenų funkcija. Visų 2010-2015 metais LSMUL KK Akių ligų klinikoje atliktų neurogeninės kilmės viršutinio voko ptozės 4 korekcijos operacijų efektas buvo geras, ankstyvosios komplikacijos nepasireiškė nei vienam pacientui. Įvertinus LSMUL KK Akių ligų klinikoje atliktą tyrimą bei pasaulinėje medicininėje literatūroje randamą medžiagą, darome išvadą, jog šiuolaikinis požiūris į neurogeninės ptozės gydymą pasiteisina bei yra saugus ir pagrįstas.