Kaminskaitė, Teresė

Background: A significant proportion of depressed patients do not respond to standard drug treatment. Even patients who do respond need weeks to achieve full improvement in mood. This delay pertains to both groups of standard antidepressants, tricyclics and selective serotonin reuptake inhibitors (SSRIs). It prolongs both the morbidity of symptoms and the risk of mortality through suicide. Ancillary interventions, such as treatment with thyroid hormone tri­iodo­thyronine (T3) may accelerate antidepressant treatment effects [1,2] and reduce this hazard. Methods: This was a second phase randomized, double-blind, parallel-group, placebo-controlled clinical trial to evaluate effects of T3 in acceleration of antidepressive effects of the SSRI escitalopram (ESC) in the treatment of unipolar major depression in women (EudraCT, Number 2007–001540). It consisted of two phases: screening phase (up to 3 days) and treatment phase of 28 days. During two years period 40 female patients with current unipolar major depression were recruited to participate. We approached only women because it has been demonstrated in both humans and animals that females respond better to use of T3. Women with thyroid disease (including subclinical euthyroid autoimmune thyroid disease) or using thyroid hormone, antithyroid medication and amiodarone were excluded from the study. The patients randomly were assigned to two treatment groups. The first group received ESC (up to 20 mg) in combination with T3 (25 μg) the second group received ESC in combination with placebo in double blind manner. Psychiatric diagnosis was made using Mini Neuropsychiatric Interview (MINI). Response to treatment was measured using Hamilton depression (Ham-D) scale as a primary outcome and Visual Analog Depression Scale (VAS-D) and Sadness scale (VAS-S) as a secondary outcomes. Diagnostic interviews were performed by two study psychiatrists and rating for psychiatric symptoms, by two trained study psychologists.

Daugumai depresija sergančiųjų gydymas standartiniais medikamentais neveiksmingas. Netgi ligoniams, kuriems šis gydymas būna veiksmingas, vaistų poveikio tenka laukti kelias savaites kol, pasiekiamas pilnas nuotaikos pagerėjimas. Pagalbinės intervencijos galėtų pagreitinti standartinių vaistų veikimą bei sumažinti minėtą riziką. T ikslas. Palyginti trijodotironino veiksmingumą gydant depresiją derinyje su escitalopramu bei įvertinti šio derinio saugumą lyginant vien escitalopramu. O bjektas. Tyrime dalyvavo 40 moterų 18–65 metų amžiaus (41,7±10,5 m., M±SD) sergančių depresija, kurių 17 punktų Ham-D skalėje bendra vertinimo balais suma buvo ne mažiau 20 balų. Į tyrimą buvo įtrauktos tik moterys, kadangi tyrimuose su žmonėmis ir gyvūnais įrodyta, kad moterims T3 poveikis didesnis. Metodai. Tyrimas yra atsitiktinių imčių, dvigubai-aklas, paralelinių grupių, placebu kontroliuojamas. Tyrimo trukmė 28 d. Tiriamosios atsitiktinės atrankos būdu paskirtos į dvi grupes. I grupė (22 ligonės) gydyta escitalopramo ir trijodtironino 25 μg deriniu, II grupė (18 ligonių) – gydyta escitalopramu ir placebo. Atrankos etape surinkti demografiniai ir medicininiai duomenys, įvertintos psichiatrinė bei medicininė dokumentacija. Didžiosios depresijos diagnozė buvo patvirtinta remiantis Mini neuropsichiatriniu interviu (MINI). Depresijos sunkumo laipsnis buvo vertinamas Ham-D ir Klinikinio Bendro Įspūdžio skalėmis (CGI). Viso tyrimo eigoje ligonės savo būklę vertino Vizualinę Analogų Skale (VAS). Psichinė ligonių būklė vertinta tris kartus savaitėje. Veninis kraujas skydliaukės ašies hormonų (TSH, LT3, LT4) koncentracijai nustatyti imtas prieš ir po gydymo. Rezultatai. Abi ligonių grupės pagal demografinius, medicininius duomenis bei skydliaukės ašies hormonų koncentracijas prieš gydymą skyrėsi statistiškai nereikšmingai. [...].

Stresas įtakoja kardiovaskulinės sistemos funkcijas. Triero socialinio streso testas (TSST) yra standartinis streso mėginys. Lietuvoje TSST iki šiol nebuvo naudojamas Tikslas. Ištirti savanorių tiriamųjų kardiovaskulinės sistemos atsaką į Triero socialinio streso testą. Kontingentas. Tyrimo grupę sudarė 26 savanoriai, kurie nevartojo jokių medikamentų, iš jų 8 vyrai (31 proc.) ir 18 moterų (69 proc.). Amžius buvo nuo 22 iki 61 metų (37±13). Pagal kūno masės indeksą (KMI) tiriamieji pasiskirstė: 4 tiriamieji buvo su nutukimu (daugiau nei 30 kg/cm2), 7 tiriamieji turėjo viršsvorį (25,0-29,9 kg/cm2), 14 tiriamųjų turėjo normalų KMI (18,5-24,9 kg/cm2) ir 1 tiriamasis buvo su svorio trūkumu (≤ 18,5 kg/cm2). Metodai. TSST protokolą sudaro penki etapai: 1) ramybė, 2) pasiruošimo kalbai, 3) pokalbis, 4) aritmetinė užduotis, 5) ramybė. Visuose etapuose buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS), pulsas (P) ir sinusinio širdies ritmo variabilumas (ŠRV). Arterinis kraujo spaudimas ir pulsas buvo matuojami Oscar 2 aparatu. Naudojant automatizuotą širdies ritmo analizės sistemą vertintas sinusinio širdies ritmo variabilumas (σRR), širdies ritmo spektro labai žemų dažnių (LLDK nuo 0,003 iki 0,04 Hz), žemų dažnių (LDK nuo 0,04 iki 0,15 Hz) ir aukštų dažnių komponentės (ADK nuo 0,15 iki 0,4 Hz) absoliučiomis reikšmėmis (σLLDK ms, σLDK ms, σADK ms) ir procentine išraiška (LLDK proc., LDK proc., ADK proc.). Duomenų analizei taikyti „Statistica for Windows” ir Microsoft Excel paketai. Rezultatams paskaičiuoti buvo taikyti Spearman’o ir ANOVA metodai. Rezultatai. AKS ir pulso vidurkiai reikšmingai kintantys etapuose pavaizduoti 1 paveikslėlyje. TSST metu reikšmingai keičiasi tik ŠRV aukšto dažnio komponentė (2 pav.). [...].