Gelžinis, Arvydas

Aim: To perform a comprehensive literature review evaluating and comparing the effectiveness, clinical safety, and practical feasibility of optical versus non-optical interventions for managing myopia progression in children.

Objectives: The research aimed to analyze advanced optical modalities (DIMS, HALT, and Orthokeratology); evaluate non-optical strategies including pharmacological treatments and lifestyle modifications; compare these interventions across multiple factors including axial length stabilization, safety profiles, and patient compliance; and identify research gaps to inform future clinical protocols.

Conclusions: The review determines that while non-optical interventions, specifically Repeated Low-Level Red-Light (RLRL) therapy and high-dose atropine, offer the greatest statistical reduction in axial length, their clinical application must be carefully balanced against functional safety and potential impacts on quality of life. Among optical methods, Orthokeratology is identified as the most effective monotherapy, though its use requires rigorous hygiene to mitigate inflammatory risks. Furthermore, systemic 7-methylxanthine (7-MX) represents a robust biochemical alternative that avoids the visual disturbances of topical drops, despite the behavioral barriers associated with its current dosing regimen. Ultimately, the study concludes that a tiered, synergistic approach using combination therapies is the most effective strategy for high risk progressors to achieve maximal suppression while maintaining patient adherence.

Darbo autorius: Vaiva Vasiljevaitė Darbo pavadinimas: Priešoperacinio binokulinio ir stereo matymo sąsajos su diverguojančio drauginio žvairumo chirurginio gydymo rezultatais. Darbo tikslas: Nustatyti priešoperacinio binokulinio ir stereo matymo sąsajas su intermituojančio diverguojančio drauginio žvairumo chirurginio gydymo rezultatais. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti tiriamųjų priešoperacinius ir pooperacinius regėjimo aštrumo, klinikinės refrakcijos, demografinius bei ligos anamnezės duomenis ir jų sąsajas su žvairumo chirurginio gydymo rezultatais. 2. Įvertinti tiriamųjų sensorinę ir motorinę fuzijas prieš operaciją ir jų pokyčius po operacijos. 3. Nustatyti priešoperacinės sensorinės ir motorinės fuzijos būklės sąsajas su chirurginio intermituojančio diverguojančio žvairumo gydymo rezultatais. Darbo metodika: Į retrospektyvų tyrimą įtraukti 198 vaikai, kuriems 2018-2024 m. LSMUL KK Vaikų akių ligų skyriuje pirmą kartą atlikta diverguojančio drauginio žvairumo korekcijos operacija. Vertinti demografiniai rodikliai, anamnestiniai duomenys, regos funkcijos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės IBM SPSS programą. Tyrimo rezultatai: Žvairumas dažniausiai pasireiškė periodiškai (96,5 %), vidutinė trukmė nuo simptomų pradžios iki operacijos – 4,2 metų. Prieš operaciją binokulinis regėjimas buvo nustatytas 28,3 % pacientų, po operacijos – 57,5 % (p < 0,001), teigiamas Lang testas prieš operaciją - 56,6 %, po operacijos - 80,3 % (p < 0,001). Vidutiniai žvairumo kampai po operacijos sumažėjo tiek į artį, tiek į tolį (p < 0,001). Tačiau nenustatyta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp priešoperacinio binokulinio ar stereo matymo ir chirurginio gydymo motorinės išeities (p > 0,05). Išvados: 1. Pacientų amžius operacijos metu, žvairavimo trukmė iki operacijos, refrakcijos yda ar regėjimo aštrumas neturėjo reikšmingų sąsajų su operacinio gydymo rezultatais. Vidutinis pacientų amžius operacijos metu buvo 7,7 metai, vidutinė žvairavimo trukmė iki chirurginio gydymo – 4,2 metai. 2. Didžioji dalis pacientų, prieš operaciją turėję binokulinį matymą, jį išlaikė ir po operacijos, o 48,5 % pacientų, prieš operaciją turėjusiems monokulinį matymą, po operacijos atsirado binokulinis matymas. Po chirurginio gydymo žvairumo kampai į artį ir tolį reikšmingai sumažėjo, o daugumai pacientų chirurginio gydymo rezultatai buvo geri (48,4 %) arba vidutiniški (35,6 %). 3. Binokulinio matymo buvimas iki operacijos siejosi su geresniais binokulinio matymo rezultatais po operacijos, tačiau nebuvo nustatytos reikšmingos sąsajos tarp priešoperacinio binokulinio ir stereo matymų būklės ir pooperacinių motorinės fuzijos rezultatų.

Darbo tikslas: Nustatyti pupilografijos ypatumus, susijusius su glaukominės optinės neuropatijos sąlygotais perimetrijos, regos sukeltų potencialų ir regos nervo disko pokyčiais. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti vyzdžio susitraukimo ypatumus glaukoma sergantiems pacientams, įvertinant pupilografijos, atliktos naudojant chromatinį ir achromatinį stimulus, rezultatus.
2. Išanalizuoti vyzdžio atsistatymo ypatumus glaukoma sergantiems pacientams, įvertinant pupilografijos, atliktos naudojant chromatinį ir achromatinį stimulus, rezultatus.
3. Nustatyti glaukoma sergantiems pacientams sąsajas tarp pupilografijos ir kitų psichofizikinių regos tyrimų rezultatų bei morfologinių regos nervo disko pokyčių. Tyrimo metodai ir dalyviai: Iš medicininės dokumentacijos surinkti duomenys ir retrospektyviai išanalizuoti 34 pacientai (66 akys) sergantys glaukomą, kurie 2024m lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose (LSMUL KK) Akių ligų klinikoje konsultaciniame diagnostikos skyriuje. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Excel 16.83 ir IBM SPSS Statistics 29.0.2.0 programą. Duomenys lyginti tarp 2 grupių naudojant stjudento t testą, o 3 grupių - ANOVA ir Kruskal Wallis kriterijus. Sąsajos nustatytos naudojant Pearsono koreliaciją (skirstinys normalus) ir Spearmano koreliaciją (skirstinys nenormalus). Amžiaus įtaka buvo vertinama taikant dalinę koreliaciją. Statistinio reikšmingumo lygmuo - p<0,05. Tyrimo rezultatai: Ištirti 34 (66 akys) pacientai sergantys PAKG. Vyrai sudarė 35,3% (n=12), moterys - 64,7% (n=22). Amžiaus vidurkis 69,24 metai (10,569). Amžiaus vidurkis tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,291). Akys suskirstytos į stadijas: 0 stadija - 17 (25,8%) akių, 1 stadija - 37 (56,1%), 2 stadija - 10 (15,2%), 3 stadija - 2 (3%). Amžius tarp skirtingų stadijų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,697). Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp SVSA baltos 100 spalvos 0 ir 1 stadijos (p=0,039), 0 ir 2 stadijos (p=0,007), baltos 1 spalvos 0 ir 1 stadijos (p=0,006) bei 0 ir 2 stadijos (p=0,041), raudonos 100 spalvos 0 ir 2 stadijos (p=0,006), raudonos 1 spalvos 0 ir 1 stadijos (p<0,001), 0 ir 2 stadijos (p=0,001). Nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp glaukomos stadijų ir PIPRa intensyvios bei silpnos mėlynos spalvos šviesos stimulų, VSL, VAL visų spalvų šviesos stimulų (p>0,05). Nustatytos sąsajos tarp GKRA ir SVSA baltos 1 (p=0,029 r=0,454), TNSS T ir VSL baltos 100 (p=0,01 r=0,401), VSL mėlynos 100 (p=0,015 r=0,377), TNSS S ir mėlynos 100 VSL (p=0,02 r=0,363), TNSS N ir mėlynos 100 VAL (p=0,004 r=-0,442), PIPRa mėlynos 100 ir ekskavacijos (p=0,007 r=-0,359), VEDS (p=0,016 r=-0,375), ET (p=0,019 r=-0,366). Statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp TNSS storio, perimetrijos MD reikšmių ir PIPRa nebuvo (p>0,05). Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp pupilografijos duomenų ir P100 bangos nebuvo nustatyta (p>0,05). Perimetrijos MD rezultatas koreliavo su SVSA balta 100 (p<0,001, r=0,426), mėlynos 100 (p=0,044, r=0,255), raudonos 100 (p=0,003, r=0,366) ir raudona 100(p= 0,005, r=0,348). Išvados:
4. Didėjant glaukomos stadijai santykinė vyzdžio susitraukimo amplitudė mažėja, tačiau vyzdžio susitraukimo laikas tarp grupių nesiskyrė.
5. Vyzdžio atsistatymo laikų vidurkiai tarp grupių nesiskyrė. Didėjant glaukomos stadijai nustatyta PIPRa mažėjimo tendencija, kuri dėl galimai mažų grupių nepasiekė statistinio reikšmingumo.
6. Santykinė vyzdžio susitrauko amplitudė koreliavo su geriausiai koreguotu regėjimo aštrumu, tinklainės nervinių skaidulų sluoksniu temporaliniame kvadrante ir su perimetrijos vidutiniu nuokrypiu. Vyzdžio susitraukimo laikas koreliavo su tinklainės nervinių skaidulų sluoksniu temporaliniame ir viršutiniame kvadrante. Vyzdžio atsistatymo laikas koreliavo su tinklainės nervinių skaidulų sluoksniu nazaliniame kvadrante. Vyzdžio reakcijos po apšvietimo amplitudė ties 1,024 sekunde koreliavo su ekskavacija, vertikaliu ekskavacijos ir disko santykiu ir ekskavacijos tūriu. Rekomendacijos: Nepaisant surastų sąsajų su glaukomos stadijomis, klinikinis pupilografijos tyrimo pritaikymas išlieka ribotas dėl amžiaus, galimos vartojamų vaistų įtakos, atliktų operacijų ar amžinių tinklainės pakitimų. Pupilografijos duomenų negalime tiesiogiai palyginti tarp pacientų, tačiau būtų naudinga tyrimą atlikti tam pačiam pacientui dinamikoje. Tai galėtų padėti įvertinti glaukomos progresavimą tiems pacientams, kurie negali atlikti perimetrijos tyrimo.

Tyrėjas: Dominykas Dabkus Darbo pavadinimas: Ambliopijos priežastys ir gydymo išeitys tarp vaikų, konsultuotų LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų akių ligų skyriuje 2022 m. Tyrimo tikslas: Įvertinti ambliopijos priežastis ir gydymo išeitis vaikams, konsultuotiems LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų akių ligų skyriuje 2022 m. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų, dėl ambliopijos gydytų LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų akių ligų skyriuje 2022 m., demografinius, regėjimo aštrumo, klinikinės refrakcijos duomenis. 2. Įvertinti vaikų, sergančių ambliopija, gydymo rezultatus. 3. Nustatyti liekamosios ambliopijos dažnio ir sunkumo sąsajas su ambliopiją sąlygojusiu susirgimu. Tyrimo metodai ir dalyviai: Į tyrimą įtraukti 528 vaikai, kurie buvo konsultuoti dėl ambliopijos LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų akių ligų skyriuje 2022 m. Atliktas retrospektyvinis tyrimas bei iš medicininės dokumentacijos surinkti nuasmeninti duomenys (amžius, lytis, pagrindinė liga, gretutinės ligos, regėjimo aštrumas) apie vaikus, kurie serga ambliopija. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės IBM SPSS programą. Rezultatai: Regėjimo aštrumo skirtumas tarp skirtingų ambliopijos tipų yra statistiškai reikšmingas (p=0,001). Regėjimo aštrumas statistiškai reikšmingai siejasi su ambliopiją sukeliančiomis refrakcijos ydomis (p=0,001), nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšminga koreliacija (r = 0.39, p<0,001). Regėjimo aštrumas statistiškai reikšmingai susiję su ambliopijos gydymo būdu (p=0,001). Išvados:

1. Nustatyta, kad pagrindinė liga, sukelianti ambliopiją, yra žvairumas (30,9 %), o dažniausiai lydinti liga – astigmatizmas (39,1 %). Nustatyta, kad geriausias regėjimo aštrumo vidurkis ((V) > 0,4) buvo tarp pacientų, kuriems pasireiškė žvairumas (31,9 %), o prasčiausias ((V) ≤ 0,1) tarp pacientų, kurių pagrindinė liga yra astigmatizmas (22,2 %). Rasta, jog vaikų regėjimo aštrumas statistiškai reikšmingai siejasi su klinikinėmis refrakcijomis.
2. Įvertinus skirtingus gydymo būdus (optinė korekcija, okliuzinė terapija, optinė korekacija su arba be okliuzinės terapijos), nustatyta, jog pacientų, kurie pastoviai nešioja akinius ir dengia neambliopinę akį okliuziniu raiščiu, regėjimo aštrumas statistiškai reikšmingai gerėja. Nustatyta, jog geresni gydymo rezultatai gaunami, kai paciento pagrindinė liga yra yra žvairumas (34,9 %) arba astigmatizmas (27,8 %).
3. Nustatyta, kad žvairumas (30,6 %) yra dažniausia pagrindinė liga, sukelianti ambliopiją tarp liekamosios ambliopijos pacientų, o dažniausiai lydinti liga buvo astigmatizmas (39,1%). Geriausias regėjimo aštrumo vidurkis ((V) > 0,4) buvo tarp pacientų, kuriems ambliopiją sukėlė žvairumas, o prasčiausias regėjimo aštrumo vidurkis ((V) ≤ 0,1) buvo tarp pacientų, kurių pagrindinė liga buvo įgimta glaukoma. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp liekamosios ambliopijos pacientų regėjimo aštrumo ir klinikinių refrakcijų.

Tyrimo tikslas: Nustatyti vyzdžių reakcijų, akomodacijos, stereo matymo ir gyvenimo kokybės ypatumus vaikams, naudojantiems mažos koncentracijos atropino akių lašus trumparegystės progresavimo lėtinimui. Uždaviniai:

1. Visiems tiriamiesiems nustatyti refrakcijos ydos laipsnį, akomodacijos amplitudę, o atropino akių lašus naudojantiems vaikams papildomai įvertinti nusiskundimus bei gyvenimo būdo pokyčius, susijusius su atropino akių lašų naudojimu.
2. Įvertinti tiriamųjų stereo matymą, vyzdžių dydį ir jų reakcijas į skirtingos spalvos bei intensyvumo šviesos blyksnius.
3. Nustatyti vyzdžių dydžio ir jų reakcijų, akomodacijos, stereo matymo ir gyvenimo kokybės pokyčių sąsajas su refrakcijos ydos laipsniu ir mažos koncentracijos atropino akių lašų naudojimu. Metodai ir tyrimo dalyviai: Atliktas atvejo kontrolės tyrimas, kurio metu buvo tiriami LSMUL KK Vaikų akių ligų poliklinikoje konsultuoti 6-12 metų amžiaus trumparegiai pacientai, naudojantys 0,01 % koncentracijos atropino akių lašus trumparegystės progresavimo lėtinimui ir nenaudojantys. Tiriamiesiems buvo nustatytas refrakcijos ydos laipsnis, akomodacijos amplitudė, naudojant Frisby stereo testą nustatytas stereo matymas, naudojant Roland Consult RETI-scan21 atlikta pupilografija ir įvertintas vyzdžių dydis ir jų reakcijos (susitraukimas ir išsiplėtimas) į šviesą. Mažos koncentracijos atropino akių lašus naudojančių vaikų tėvai papildomai užpildė klausimyną, siekiant įvertinti nusiskundimus bei gyvenimo būdo pokyčius, susijusius su atropino akių lašų naudojimu. Gauti duomenys įvertinti naudojant statistinę programą IBM SPSS Statistics 27.0. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 73 trumparegiai vaikai (146 akys), 31 - naudojo atropino akių lašus ir 42 – nenaudojo. Abiejose grupėse vyravo lengvo laipsnio trumparegystė. Akomodacijos amplitudė tarp grupių nesiskyrė (p > 0,05). Dauguma tiriamųjų (93,2 %) buvo gero stereo matymo. Vyzdžių diametrai tarp grupių nesiskyrė. Atropino akių lašus naudojusių pacientų kairės akies vyzdžių susitraukimo amplitudė buvo mažesnė veikiant 2000 cd/m2 baltai ir 400 cd/m2 mėlynai šviesai, vyzdžiai susitraukė greičiau ir vyzdžių diametrų pokytis laiko atžvilgiu buvo didesnis (p < 0,05). Atropino akių lašų naudojimas nepakeitė pacientų kasdieninio gyvenimo įpročių.5 Išvados: Refrakcijos ydos laipsnis, akomodacijos amplitudė, stereo matymas, vyzdžių diametras tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė. Atropino lašus naudojančių pacientų dešinės akies vyzdžių susitraukimo amplitudė, laikas bei grįžimas į pradinę būseną nesiskyrė nuo kontrolinės grupės pacientų, tačiau kairės akies vyzdžiai susitraukė mažiau, greičiau ir grįžimo į pradinę būseną metu buvo platesni naudojant didesnio stiprio baltą ir mėlyną šviesą. Nors pacientai atropino akių lašų naudojimą siejo su naujai atsiradusiais skundais, tai nepakeitė pacientų kasdieninio gyvenimo įpročių. Praktikinės rekomendacijos: 0,01 % atropino akių lašai gali būti plačiau naudojami trumparegystės progresavimui sulėtinti, nes jie nekeičia akomodacijos amplitudės, stereo matymo, vyzdžių dydžio ir jų reakcijos.

Exotropia, also known as divergent strabismus, is a type of eye misalignment in which one or alternately both eyes turn outward. Exotropia may be constant or it may occur from time to time(intermittent exotropia), and is found in every age group. Exotropia usually is treated surgically. Two most common surgical methods used are binocular lateral rectus muscle recession (BLR) and monolateral lateral rectus muscle recession - medial rectus muscle resection (RR). Recommendations which type of surgery to use treating distinct types of exotropia remains controversial. Aim: To Analyse and compare the results between binocular lateral rectus muscle recession (BLR) and lateral rectus muscle recession-medial rectus muscle resection (RR) for the exotropia surgical treatment in selected scientific literature in period between 2015 – 2020. Objectives:

1. To estimate preoperative factors associated with the choice of the type of surgery.
2. To evaluate and compare the risks of both types of surgeries for the consecutive exotropia.
3. To compare the residual or recurrent strabismus considering each type of surgery. Method: Literature search and review was performed using Medline database for publications between 2012-2021 using MESH terms “exotropia”, “strabismus”, “surgical treatment”, “binocular lateral rectus muscle recession” and “unilateral lateral rectus recession–medial rectus resection”. English language papers describing either surgery method for exotropia and its outcomes were included and analyzed. Results: A total of 24 studies on this topic were reviewed and 14 were selected for this literature review Conclusion: The result of this literature review showed that there are varying opinions and results on comparison of the two surgical methods so one can not conclusively give superiority of one method over the other Based on the above mentioned aims and objectives we may conclude that strabismus surgeries should only be considered after the conservative treatments have failed
   1-Preoperative factor in choosing the the type of surgery should be distance/near differences and PD angle deviations. Patients whose distance deviation equals to the near deviation are basic type of exotropia and those who have a large angle high PD should be recommended for unilateral rectus recess/resect surgery (RR). Patients in whom distance deviation exceeded the near deviation are divergence excess exotropia , for such patients BLR should be considered along patients with small angle PD. 2-More patients from the RR group showed likelihood of esodeviation than the BLR group, so the BLR group should be the choice to avoid consecutive esotropia. 3- Literature review showed that exodrift and undercorrection was more common in BLR, RR is better , as exotropic recurrence was more in BLR. Lastly, Surgical treatment should be followed by orthoptics to improve blurred vision and brief binocular vision problem that may persist after the strabismus surgery.

Darbo tikslas: Nustatyti astenopijos pasireiškimą LSMU Medicinos studijų programos IV – VI kurso studentams ir jos sąsajas su tiriamųjų klinikine refrakcija, akių apkrovos ir gyvenimo būdo ypatumais. Darbo uždaviniai: Nustatyti klinikinės refrakcijos ydų paplitimą tarp LSMU MA Medicinos studijų programos IV – VI kurso studentų. Nustatyti tiriamųjų gyvenimo būdo bei akių apkrovos, susijusių su astenopijos pasireiškimu, ypatybes. Įvertinti astenopijos ir jos simptomų pasireiškimo dažnį ir jų sąsajas su tiriamųjų klinikine refrakcija, gyvenimo būdo ir akių apkrovos ypatumais. Metodika: Anoniminė anketa įkelta į www.apklausa.lt ir pasidalinta socialinio tinklo www.facebook.com LSMU medicinos studentų grupėse. Surinkta informacija apie tiriamųjų sociodemografinius duomenis, klinikinę refrakciją ir jos ydų korekcijos būdus, akių apkrovos ir gyvenimo būdo ypatumus. Analizuotos 166 LSMU medicinos IV- VI kurso studentų anketos. Rezultatai: Astenopija pasireiškė 92,2 % tiriamųjų. Akių sausumas (p=0,013) ir akių paraudimas (p=0,05) dažniau pasireiškė toliaregiams. Vaizdo susiliejimas dažniau pasireiškė turintiems paprastąjį astigmatizmą (p=0,022). Kuo mažiau laiko studentai skyrė fiziniam aktyvumui ar buvimui lauke, tuo daugiau nusiskundimų turėjo, atitinkamai (r=-0,155, p=0,047) ir (r=-0,185, p=0,017). Kuo daugiau laiko studentai praleido žiūrėdami į ekraną mokymosi metu, tuo daugiau astenopijos simptomų pasireiškė (r=0,246, p=0,001). Tiriamiesiems, kurie žiūrėjo į ekraną > 4 h mokymosi metu, akių sausumas (p=0,001) ir akių skausmas (p=0,007) pasireiškė dažniau. Studentai, kurie telefoną/kompiuterį naudojo laisvalaikio veikloms, dažniau jautė > 3 astenopijos simptomus (p=0,049). Skaitant sėdėjimo pozicijoje vaizdo susiliejimas pasireiškė dažniau nei gulint (p=0,021). Išvados: Akių sausumas, galvos ir akių skausmai dažniau pasireiškė moterims nei vyrams. Akių sausumas ir akių paraudimas dažniau pasireiškė toliaregiams nei kitiems tiriamiesiems, o vaizdo susiliejimas dažniau pasireiškė respondentams, turintiems paprastąjį astigmatizmą. Mažesnis fizinis aktyvumas, ilgesnis žiūrėjimas į ekraną, ypač laisvalaikio metu, bei trumpesnis buvimas lauke buvo susijęs su labiau išreikštais astenopijos simptomais. Rekomendacijos: Žmonėms, kuriuos vargina akių sausumas, rekomenduojama, kad mokymosi laikas per dieną neviršytų daugiau nei 4 valandų. Siekiant išvengti astenopijos simptomų pasireiškimo, rekomenduojama kuo daugiau laiko skirti fiziniam aktyvumui bei buvimui lauke. Raktiniai žodžiai: astenopija, akių apkrova, gyvenimo būdas, klinikinė refrakcija

Darbo pavadinimas: Stereomatymo sąsajos su astigmatizmu, gyvenimo kokybe ir akademine veikla. Tikslas: nustatyti stereomatymo sąsajas su astigmatizmu, gyvenimo kokybe ir akademine veikla. Uždaviniai: 1.Nustatyti stereomatymą sveikiems ir astigmatizmu sergantiems vaikams ir nustatyti jo sąsajas su astigmatizmo dydžiu. 2.Nustatyti stereomatymo sąsajas su akademinės veiklos rezultatais. 3.Įvertinti gyvenimo kokybę vaikams su astigmatizmu naudojant Galių ir sunkumų klausimyną ir nustatyti sąsajas su stereomatymo pakitimais. Metodai ir tyrimo dalyviai: į tyrimą įtraukti 10-17 metų vaikai, atvykę į LSMU KK Vaikų akių ligų polikliniką profilaktiniam patikrinimui ar ortoptiniam gydymui. Tirti vaikai suskirstyti į 2 grupes: 1) kontrolinė – vaikai be astigmatizmo arba su I ° trumparegyste, kurių astigmatizmas ≤0.5D; 2) tiriamųjų– vaikai su astigmatizmu, kai jis ≥0,75D bent vienoje akyje. Stereomatymui tirti naudotas Frisby stereotestas. Dalyviams pateiktos skaitymo, teksto suvokimo, kelio paieškos užduotys, korektūrinė lentelė, Galios ir sunkumų klausimynas. Tyrimai atlikti pasiekus GKRA. Rezultatai: tyrime dalyvavo 86 pacientai – 39 tiriamieji ir 47 kontroliniai. Tyriamoji ir kontrolinė grupės nesiskiria lytimi, amžiumi ir GKRA. Frisby testo reikšmių tiriamųjų grupėje mediana 25.0 (5-110), o kontrolinėje -10.0 (5-40) (p<0,001). Astigmatizmo koreliacija su Frisby testo rezultatais bendrai visose grupėse yra vidutinio stiprumo (r=0.634, p<0.001). Didžiausia, stipri, koreliacija nustatyta cilindrinės refrakcijos nuo 0.75 iki 1.5D grupėje ( r=0.818, p<0.001). Rasta neigima vidutinė koreliacija tarp Frisby testo reikšmių ir skaitymo laiko 0.75-1.5D astigmatizmo grupėje (r=-0.712, p=0.048). Nustatyta statistiškai reikšminga teigiama vidutinė koreliacija tarp „Kelio A“ užduoties atlikimo laiko ir Frisby testo rezultatų (r=0.388, p=0.03). Frisby testo reikšmės koreliuoja su SDQ socialumo balu (r=0.233 p=0.032). Išvados: Steromatymas vaikų su astigmatizmu grupėje yra statistiškai reikšmingai mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Stereomatymas vidutiniškai stipriai koreliuoja su cilindrine refrakcija. Stipriausia koreliacija nustatyta, kai cilindrinė refrakcija nuo 0.75 iki 1.5D. 0.75-1.5D astigmatizmo grupėje blogesnį stereomatymą turintys vaikai laiko tekstą skaito trumpiau. Vaikai su dideliu astigmatizmu ilgiau atlieka dėmesio reikalaujančias užduotis. Vaikai su blogesniu stereomatymu skiria mažiau laiko namų darbų ruošai. Blogėjantis stereomatymas siejasi su didesniu astigmatizmu sergančio vaiko socialumu. Skirtingo astigmatizmo dydžio grupėse gyvenimo kokybė neturi ryšio su stereomatymu.