Skiriutė, Daina
Item type:ETD, [Y RNA Expression in Glioma Cells Following Temozolomide Treatment and in Patient Gliomas.]bachelor thesis[2026][N010]Karbočiūtė, AušrinėGlioblastoma (GBM) yra viena agresyviausių CNS navikų formų, pacientų 5 metų išgyvenamumas, net taikant chirurginį gydymą, chemoterapiją, nesiekia 5 %. Šiuo metu intensyviai ieškoma biožymenų, kurie pagerintų centrinės nervų sistemos (CNS) navikų diagnostiką ir prognozę. Y RNR – nekoduojančių RNR klasė, identifikuota kaip įvairių piktybinių navikų biožymuo, o jų raiškos pokyčiai gali būti taikomi kaip neinvazinė diagnostika gliomos valdymui. Šio darbo tikslas – ištirti nekoduojančių Y RNR (RNY1, RNY3, RNY4, RNY5) raišką gliomos ląstelių modelyje po temozolomido (TMZ) poveikio ir pacientų navikiniuose mėginiuose bei įvertinti jų diagnostinę ir prognostinę reikšmę. Šio darbo metu buvo analizuojamas gliomos ląstelių linijų A172, LN229, U251 atsakas į temozolomidą. Raiška tirta gliomos ląstelių linijose A172, LN229, U251 (n=18) ir 32 pacientų 2 ir 4 PSO piktybiškumo laipsnio gliomų navikiniuose audiniuose. Navikiniuose mėginiuose vertintos sąsajos su naviko laipsniu, amžiumi, lytimi, išgyvenamumu, MGMT ir IDH statusu. Buvo atlikta RNR sekoskaitos paslauga. Taikyti metodai: RNR išskyrimas, ląstelių linijų mėginių RNR sekoskaita, kDNR sintezė, AT-TL PGR metodas, statistiškai reikšmingais rezultatais laikant p ≤ 0,05. RNY1/3/4/5 genų raiška padidėjo gliomos ląstelių linijose po poveikio TMZ. Iš RNR sekoskaitos buvo gauti su glioma susijusių genų MGMT, TERT, IDH1 ir EGFR raiškos duomenys. MGMT geno raiška nustatyta tik U251 ląstelių linijoje ir po poveikio TMZ raiška padidėjo (p<0,05). TERT, IDH1 ir EGFR genų raiška padidėjo po poveikio TMZ gliomos ląstelių linijose, o statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių nustatyti tik TERT ir EGFR genuose (p<0,05). Atlikus RNY genų ir MGMT, TERT, IDH1 ir EGFR genų raiškos sąsajas gliomos ląstelių linijose nustatyta, kad TERT žemos raiškos grupėje RNY1 geno raiška buvo padidėjusi. Navikiniuose pacientų mėginiuose nustatyta, kad RNY1 ir RNY4 genų raiška buvo aukštesnė 2 piktybiškumo laipsnio navikuose lyginant su 4 piktybiškumo laipsnio gliomomis, taip pat pacientams, kuriems ≤55 metai lyginant su vyresniais, raiškos sumažėjimas pastebėtas laukinio tipo IDH mutacijas turinčiuose navikuose lyginant su IDH mutuotu. Kaplano–Mejerio analizė parodė, kad didesnė RNY1 raiška buvo susijusi su ilgesniu išgyvenamumu, o didesnė RNY3 ir RNY5 raiška – su trumpesniu išgyvenamumu.
32 Item type:Publication, [Naujų gliomoms specifinių m6A RNR žymenų paieška gliomų kamieninėse ląstelėse ir navikuose]doctoral thesis[2025][R1][N010][146]; ; ; ; ; Šio tyrimo tikslas nustatyti gliomoms specifines iRNR N6-metiladenozino modifikacijas gliomos kamieninėse ląstelėse ir navikuose, siekiant atrinkti naujus, kliniškai reikšmingus gliomų molekulinius žymenis. Uždaviniai: 1. Nustatyti gliomos kamieninių ląstelių (NCH421k) iRNR N6-metiladenozino (m6A) modifikacijų profilį lyginant su glioblastomos ląstelėmis (U87-MG) ir atrinkti potencialias, m6A metilintas iRNR, susijusias su gliomos kamienišku ir progresavimu. 2. Apibūdinti iRNR molekulių rinkinį su būdingomis m6A epitranskriptominėmis modifikacijomis, susijusiomis su gliomos patogeneze ir paciento prognoze. 3. Ištirti gliomos kamieninėms ląstelėms specifinius m6A metilintus iRNR transkriptus gliomos navikuose, siekiant įvertinti jų poveikį naviko patologijai bei pacientų klinikinėms charakteristikoms. Tyrimai rodo, kad m6A modifikacijos galėtų būti potencialus taikinys gliomų atveju, o terapinis epitranskriptomo modifikacijų reguliavimas gliomos kamieninėse ląstelėse galėtų padėti kontroliuoti jų augimą, atsinaujinimą ir naviko vystymąsi.
59 Item type:ETD, [Analysis of Gene Expression of Non Coding YRNAs in Glioma Patient Blood Serum]bachelor thesis[2025][N010]Baliūnaitė, DeiminaCentrinės nervų sistemos (CNS) navikai – viena pavojingiausių vėžio formų, pasižyminti dideliu sergamumu ir mirtingumu. Gliomos sudaro daugiau nei 80 % piktybinių CNS navikų, o dažniausia iš jų – glioblastoma (GB). Žemo laipsnio gliomos (LGG) progresuoja lėčiau, tačiau gali transformuotis į aukštesnio laipsnio navikus. Šiuolaikiniuose tyrimuose didelis dėmesys skiriamas naujų biomarkerių, galinčių pagerinti CNS navikų diagnostiką ir gydymą, paieškai. Vieni perspektyviausių biomarkerių - nekoduojančios Y-RNR molekulės, kurios yra aptinkamos ir kraujo serumo užląstelinėse pūslelėse (UP).
Šio darbo tikslas buvo ištirti nekoduojančių Y-RNR molekulių raišką CNS navikais sergančiųjų kraujo serume ir nustatyti galimas jų sąsajas su pacientų klinikinėmis charakteristikomis. Tyrime buvo ištirti 28 pacientų, sergančių CNS navikais gliomomis, kraujo serumo mėginiai pavyzdžiai: 18 GB ir 10 LGG. Kraujo serume analizuota keturių, žmogaus organizme randamų, Y-RNR molekulių (Y1, Y3, Y4, Y5) raiška, vertintos sąsajos su naviko tipu, pacientų klinikinėmis charakteristikomis (amžiumi, lytimi ir išgyvenamumu). Tyrimo metu iš filtruoto kraujo serumo buvo grynintos UP, iš jų išskirtos RNR molekulės, atlikta kDNR sintezė. Molekulių raiška analizuota naudojant AT TL-PGR. Statistiniai skaičiavimai atlikti su GraphPad Prism 8.0.1 programa, taikant vidurkių palyginimui tarp grupių t-testą, raiškos sąsajoms nustatyti taikytos Pearsono koreliacija bei išgyvenamumo analizei taikytas Kaplan Mejerio metodas. Rezultatai buvo lyginami tarp grupių remiantis sumuota Y-RNR molekulių raiška, atskirų RNY1, RNY3, RNY4 ir RNY5 molekulių raiškomis, Y-RNR raiškos santykiu. Gauti analizės rezultatai parodė, kad lyginant patologines grupes pagal Y-RNR genų raiškos santykį statistiškai reikšmingai tarp grupių skyrėsi Y3/Y4 (p=0,023), Y3/Y5 (p=0,004), o sumuota Y-RNR raiška ir atskirų Y-RNR genų raiškos statistiškai reikšmingų skirtumų neparodė (p<0,05). Sąsajų su amžiumi nustatyta nebuvo (p>0,05). Lyginant atskirų Y-RNR genų raiškas lyčių grupėse RNY1 geno raiška GB (p=0,028) ir LGG (p=0,044) statistiškai skyrėsi, tuo tarpu sumuotos Y-RNR raiškos ir Y-RNR genų raiškos santykio GB ir LGG statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Išgyvenamumo analizė parodė, kad gliomomis sergančiųjų išgyvenamumas statistiškai reikšmingai priklausė nuo Y1/Y5 (p=0,016) ir Y3/Y5 (p=0,011) genų santykio, o sumuota Y-RNR raiška ir atskirų Y-RNR raiškos pokyčiai statistiškai reikšmingos priklausomybės neparodė (p>0,05).81 2 Item type:Publication, [Kraujyje cirkuliuojančių baltyminių žymenų tyrimai astrocitinėms gliomoms diagnozuoti ir prognozuoti.]doctoral thesis[2021][R1][N010][170]; ; ; Kaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai,, 2021-08-30Darbo tikslas Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo sukurti kraujo serumo baltymų, būdingų astrocitinių gliomų navikams, profilius, kurie leistų neinvazyviai stebėti vėžinius procesus smegenų audiniuose. Uždaviniai: 1. Atlikti su astrocitoma susijusių kraujo serumo baltymų atranką, įvertinant juos koduojančių genų ir baltymų raiškos sąsajas astrocitinių navikų audinyje ir pacientų kraujo serume su naviko piktybiškumo laipsniu, pacientų išgyvenimo trukme ir kitais klinikiniais kintamaisiais. 2. Sumodeliuoti įrankį prognozuojantį astrocitomos pacientų 24 mėn. išgyvenamumą, įtaukiant su astrocitoma susijusius kraujo serumo baltymus ir rutiniškai matuojamus pacientų klinikinius kintamuosius. 3. Įvertinti su astrocitoma susijusių baltymų santykinę raišką pacientų ir sveikų dalyvių kraujo serume, naudojant antikūnų mikrogardelių metodiką, siekiant atrinkti perspektyviausius kraujyje cirkuliuojančių baltymų rinkinius astrocitomai diagnozuoti ir prognozuoti. 4. Validuoti pirmoje tyrimo dalyje nustatytus su astrocitoma susijusius diagnostinį ir prognostinį baltymų rinkinius nepriklausomoje tiriamųjų imtyje. 5. Įvertinti pirmoje tyrimo dalyje apskaičiuoto pacientų 24 mėnesių išgyvenamumo prognozavimo įrankio tikslumą nepriklausomoje tiriamųjų imtyje. Darbo naujumas ir aktualumas Astrocitomos yra diagnozuojamos sudėtingais, brangiais arba invaziniais metodais bei dažniausiai navikui išplitus. Neinvazyvi ar mažiau invazyvi diagnostika leistų anksčiau pastebėti naviką ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Keletas pavienių perspektyvių astrocitinės gliomos kraujo žymenų 96 buvo aprašyti įvairių mokslinių grupių tyrimuose, tačiau nė vienas iš jų nebuvo pakankamai reikšmingas klinikiniam pritaikymui.
57 3