Kriaučeliūnas, Arvydas

Gebėjimas vertinti gyventojų sveikatos ir jos priežiūros problemas – viena svarbiausių šiuolaikinio sveikatos profesionalo kompetencijų. Sveikatos mokslas remiasi kokybiniais tyrimais, kurių tinkamas interpretavimas yra būtina įrodymais pagrįstos medicinos ir visuomenės sveikatos sąlyga. Pagrindiniai įrodymais pagrįstos medicinos ir visuomenės sveikatos aspektai apima sveikatos ir jos netolygumų vertinimą, priežastinių sveikatą lemiančių veiksnių ryšių nustatymą, pasekmių individams ir visuomenei analizę, sveikatos priežiūros įstaigų darbo vertinimą ir planavimą, visuomenės sveikatos politikos pokyčių ir raidos valdymą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedroje jau keletą dešimtmečių dėstomuose dalykuose studentai studijuoja pagrindinius įrodymais pagrįstos medicinos bei visuomenės sveikatos elementus. Didelis dėmesys skiriamas demografiniam, socialiniam, kultūriniam, ekonominiam bei politiniam sveikatos ir jos priežiūros problemų kontekstui, sveikatos priežiūros įstaigų valdymui, paslaugų kokybės užtikrinimui. Šiame vadovėlyje aptariamos biostatistikos panaudojimo biomedicininiuose bei socialiniuose tyrimuose praktinės galimybės, sveikatos priežiūros praktikoje ir moksliniuose tyrimuose naudojamų demografinių sveikatos rodiklių nustatymas bei vertinimas, sergamumo tyrimų metodikos, sveikatos demografinių, socialinių bei teritorinių netolygumų, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir kokybės vertinimas. Šie įgūdžiai būtini ne tik vertinant gyventojų sveikatos ir jos priežiūros problemas ir jų priežastis, bet ir kuriant bei įgyvendinant stebėsenos, gydymo, profilaktikos ar sveikatos stiprinimo programas ir strategijas. Manome, kad statistinių metodologijų priartinimas prie visuomenės sveikatos praktikos yra sveikatos problemų sprendimo pagrindas, o socialinio konteksto įvertinimas yra būtinas sprendžiant asmens ir visuomenės sveikatos problemas. Tikimės, kad šis vadovėlis bus naudingas visų biomedicinos mokslo krypčių studentams, studijuojantiems socialinę mediciną ir sveikatos priežiūros valdymą, o įgytos žinios padės geriau orientuotis mokslinėje literatūroje, integruoti mokslą į sveikatos priežiūros praktiką, atsižvelgti į sveikatos sutrikimų psichosocialines priežastis, priimant sprendimus. Daugelyje savarankiško darbo užduočių pateikti skaitmeniniai duomenys yra sąlyginiai.

Tikslas – įvertinti Kauno miesto nėščiųjų informuotumą apie kamienines ląsteles bei požiūrį į virkštelės kraujo kamieninių ląstelių naudojimo galimybes. Metodika. 2016 m. sausio–kovo mėnesiais keturių Kauno miesto poliklinikų skyriuose, kuriuose vykdoma nėščiųjų priežiūra, anoniminės anketinės apklausos metu apklaustos 267 nėščiosios (atsako dažnis 74,2 proc.). Hipotezės apie požymių priklausomybę tikrintos naudojant chi kvadrato (χ²) ir z kriterijus. Skirtumai tarp požymių buvo statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. 50,2 proc. respondenčių teigė, kad girdėjo apie kamienines ląsteles ir jų naudojimo galimybes, tačiau tik 1,6 proc. moterų savo žinias įvardijo puikiai. Daugelis nėščiųjų (78,7 proc.) apie kamienines ląsteles ir jų naudojimo galimybes sužinojo prieš nėštumą, o žiniasklaida, spauda ir internetas (78,9 proc.) buvo nurodyti kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Aukštąjį išsilavinimą turinčios respondentės dažniau teigė (58,4 proc.), kad buvo informuotos šia tema, nei įgijusiosios žemesnį (41,4 proc., p < 0,05). 67,9 proc. respondenčių, kurios nebuvo girdėjusios apie kamienines ląsteles ir jų naudojimą, teigė norinčios gauti žinių ta tema. Daugelio (87,3 proc.) apklausos dalyvių nuomone, šią informaciją turėtų suteikti gydytojas akušeris-ginekologas. 61,4 proc. respondenčių mano, kad kamieninės ląstelės imamos iš virkštelės, ir tik 15,4 proc. tirtų moterų žino, jog gali būti imamos iš embriono / vaisiaus. Transplantacija (82,8 proc.), genų terapija (51,3 proc.) ir moksliniai tyrimai (30 proc.) buvo įvardyti kaip pagrindiniai tikslai, kuriems turi būti naudojamos kamieninės ląstelės. [...].

The aim of the study: To reveal the attitude of the hospital’s medical staff towards the main types of waste in their activities according to the Lean thinking. Methods: The study was conducted in Dec 2017-Jan 2018 in health care institution that provides hospital services in Kaunas, Lithuania. An anonymous questionnaire was used to survey the opinion of doctors and nurses working in a therapy clinic (n = 180, response rate 76.7%). Statistical significance of the data was confirmed by the χ2 criterion, the number of degrees of freedom and the statistical significance p. Results: 74.6% of physicians and nurses mentioned waste of unnecessary extra processing - the same patient information was collected several times or filled out unnecessary forms of documents, 68.3% indicated re-transported the same patient, 57.2% indicated unnecessary or routine investigations. 68.1% of respondents said they were feeling tired, 46.4% were stressed at work. 64.5% mentioned defects – illegible handwriting in documents. 26.8% of the respondents claimed that they have to wait for the equipment necessary to perform particular investigations to the patients. The analysis of underutilized human potential waste has discovered that 31.2% of medical staff are not encouraged to improve, 26.8% are dissatisfied with self-expression. Statistical significant differences were revealed by comparing the opinion of medical staff about waste of overproduction (p < 0.01), waiting (p < 0.05) and insufficient utilization of human potential (p < 0.05) according to their position at work and work experience. Conclusions: [...].

Background The aim of the study – to explore the awareness and attitudes of pregnant women’s about stem cells and their application in medicine. Methods A cross-sectional survey has been carried out in January – March 2016. 267 pregnant women were anonymously surveyed at four Departments of Obstetrics and Gynecology at place of Kaunas (Lithuania) clinics (response rate 74.2%). Associations between categorical variables were measured using Chi square test. A statistically significant difference was defined when p < 0.05. Z criterion was used for evaluating hypothesis of variable dependence. Results 50.2% of study participants have heard about stem cells therapy, but only 8.8% assessed their knowledge as sufficient. All the respondents who have heard about stem cells obtained this information before the end of the third trimester of pregnancy. More than a half of highly educated women (58.4%) and 41.4% of low educated women have heard about the stem cells therapy (p < 0.05). 78.9% of the respondents obtained the information about the stem cells from a media, a press and the internet and only 14.3% – from the physicians and the obstetricians. 67.9% of those respondents who haven’t heard about the stem cells claimed that they would like to be informed about that. The majority of respondents (87.3%) stated that the information about the stem cells should be given by the obstetrician/gynecologists. 46% of those respondents who have heard about the stem cells positively assessed the donation of the stem cells because this kind of treatment is the opportunity to help others. Only 31.7% of study participants would like to store the stem cells of their babies. Conclusions About a half of the pregnant women in Kaunas city have heard about the stem cells and the stem cells therapy and positively assess the donation of the stem cells, but only one third would like to store it.

The aim of the study was to evaluate dynamic changes of primary disability from traumas and accidents during the period of 1987-1997 in Lithuania. The data of the National Medical Social Expertise Commission were used in our study. The data were published in the period of 1987-1997. The results of the analysis of this material has shown the following: 1. The number of primary disability from accidents and traumas in Lithuania during the period of 1987-1997 was increasing. There were 987 such cases in 1987 and 2,377 cases in 1997. [...].