Valius, Leonas
Item type:ETD, [The Extent of Dietary Supplement Consumption, Along with the Patients' Motives and Expectations of Choosing Supplements (Versus Statins)]master thesis[2026][M001]Tubutytė, GabrielėGabrielė Tubutytė. Maisto papildų vartojimo mastas, pacientų pasirinkimo papildus (prieš statinus) motyvai ir lūkesčiai. Darbo vadovas – Prof. Leonas Valius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Šeimos medicinos klinika. Darbo tikslas – įvertinti maisto papildų vartojimo mastą pacientų, sergančių dislipidemija, populiacijoje bei išanalizuoti pacientų motyvus ir lūkesčius renkantis maisto papildus kaip priemonę kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Tyrimo uždaviniai apėmė maisto papildų ir statinų vartojimo dažnio nustatymą, sociodemografinių veiksnių sąsajų analizę bei pacientų požiūrio į papildų saugumą ir veiksmingumą įvertinimą. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 67 Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos pacientai, sergantys dislipidemija. Respondentams buvo pateikta autorės sudaryta anoniminė anketinė apklausa, skirta įvertinti maisto papildų vartojimo mastą, statinų vartojimo dažnį, pacientų motyvus bei lūkesčius renkantis maisto papildus. Statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics statistinį paketą. Duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos metodai, o ryšiams tarp kintamųjų nustatyti naudotas Chi kvadrato (χ²) kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad maisto papildų vartojimas tarp pacientų, sergančių dislipidemija, yra plačiai paplitęs, o reikšminga dalis respondentų juos vartoja reguliariai. Daugiau nei pusė pacientų, kuriems buvo rekomenduotas gydymas statinais, jo nesilaikė arba rinkosi alternatyvias dislipidemijos valdymo priemones. Maisto papildus statistiškai reikšmingai dažniau vartoja moterys ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Tik nedidelė dalis tiriamųjų papildus rinkosi siekdami sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, dažniau jie buvo vartojami imuniteto stiprinimui ir bendros savijautos gerinimui. Didžioji dalis pacientų statinus vertino kaip veiksmingesnę priemonę MTL kiekiui mažinti, tačiau maisto papildus laikė saugesniu pasirinkimu. Išvados ir rekomendacijos. Pacientų sprendimą vartoti maisto papildus lemia sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos, asmeniniai įsitikinimai, naudojami informacijos šaltiniai ir požiūris į gydymo saugumą. Siekiant gerinti dislipidemijos kontrolę, svarbu didinti pacientų informuotumą apie mokslo įrodymais pagrįstus dislipidemijos gydymo principus bei konsultacijų metu nuosekliau vertinti maisto papildų vartojimo ypatumus.
8 15 Item type:ETD, [Somatinių ir psichikos sutrikimų ryšys šeimos medicinos praktikoje]master thesis[2025]Ghaben, ShaimaaAuthors name: Shaimaa Ghaben
Research title: Relationship between somatic and mental disorders in family medicine practice.
Aim: to investigate and to understand the relationship between somatic and mental health by exploring patterns, associations, and underlying factors in patient care in family medicine practice.
Objectives:
To analyse coexisting mental health and primary care services in community-based settings (organizational Lithuania and EU insights).
To explore demographic factors that influence the coexistence of somatic and mental health conditions and provide insight into potential risk factors.
To evaluate the impact of somatic disorders on the development and management of mental health conditions in the context of family medicine.
To develop integrated treatment plans that address both mental and somatic health concerns, ensuring comprehensive and patient-centred care.
13 27 Item type:ETD, [Challenges of Kaunas City Family Physicians in Assessing Early Cognitive Impairment in Primary Care]Glorija Godvaišaitė. Kauno miesto šeimos gydytojų iššūkiai vertinant ankstyvų pažintinių funkcijų sutrikimus pirminėje sveikatos priežiūroje.
Tyrimo tikslas. Ištirti su kokiais profesiniais, klinikiniais ir resursų iššūkiais susiduria Kauno miesto šeimos gydytojai vertinant ankstyvų pažintinių funkcijų sutrikimus pirminėje sveikatos priežiūroje. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti šeimos gydytojų profesinius iššūkius: patirties, įgūdžių trūkumą vertinant ankstyvų pažintinių funkcijų sutrikimus pirminėje sveikatos priežiūroje. 2. Ištirti šeimos gydytojų klinikinius iššūkius: kalbos barjerą, pacientų nebendradarbiavimą, vertinant ankstyvų pažintinių funkcijų sutrikimus pirminėje sveikatos priežiūroje. 3. Ištirti šeimos gydytojų resursų iššūkius: laiko, anketų, klausimynų, diagnostinių gairių, žmogiškųjų išteklių trūkumą, vertinant ankstyvų pažintinių funkcijų sutrikimus pirminėje sveikatos priežiūroje Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas naudojant kiekybinę metodologiją, siekiant surinkti duomenis iš Kauno miesto šeimos gydytojų apie jų patirtį ir požiūri į pažintinių funkcijų sutrikimus. Buvo sudaryta ir išsiųsta anketinė apklausa Kauno miesto šeimos gydytojams. Apklausos anketą sudarė 15 klausimų, kuriuose buvo naudojami vieno atsakymo arba daugybinio pasirinkimo variantai. Statistinė duomenų analizė atlikta „IBM SPSS Statistics 29.0.2.0“ programa. Rezultatai laikyti reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Didžioji dauguma 96,12 % (n = 99) šeimos gydytojų savo klinikinėje praktikoje įtaria ankstyvus pažintinių funkcijų sutrikimus, 30,1 % (n = 30), bent kartą per mėnesį. Dažniausiai nusiskundimus apie kognityvinius sutrikimus įvardina paciento artimieji (n = 66, 64,1 %), vyraujanti pacientų populiacija pagal amžių – darbingo amžiaus. Dominuojantis iššūkiai klinikinėje praktikoje: profesinis - sunku surinkti išsamią anamnezę apie pažintinių funkcijų sutrikimų simptomus n = 67 (47,18 %, p = 0,0000001), klinikinis - pacientų motyvacijos trūkumas (n = 71, p = 0,001) ir rekomendacijų nesilaikymas (n = 62, p =0,04), resursų – laiko trūkumas (n = 83, p = 0,00009). Dažniausiai naudojamos pažintinių funkcijų vertinimo priemonės yra MMSE (n = 77, p = 0,000000000000002), paciento/artimųjų nusiskundimų anamnezė (n=73, p = 0,000000000001). Svarbiausią iššūkių sprendimo būdas buvo išskirtas konsultacijų laiko prailginimas (n = 74, p = 0,0008). Išvados. 1. Kokybiškos ir išsamios anamnezės surinkimas yra dominuojantis profesinis iššūkis tarp Kauno miesto šeimos gydytojų. 2. Nemotyvuotas pacientas – dominuojantis profesinis iššūkis tarp Kauno miesto šeimos gydytojų. 3. Pacientų konsultacijų laiko trūkumas – pagrindinis resursų iššūkis tarp Kauno miesto šeimos gydytojų.13 11 Item type:ETD, [Factors Related to Internet Addiction Prevalence Consequences and Mitigation Strategies]master thesis[2025][M001]Shachar, TomPagrindas: Priklausomybė nuo interneto tapo vis didėjančiu pasauliniu sveikatos rūpesčiu, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Vis labiau integruojant skaitmenines technologijas į kasdienį gyvenimą, susirūpinimas dėl nesaikingo interneto naudojimo ir jo psichologinių, fizinių ir socialinių padarinių išaugo.
Tikslas: Šiuo tyrimu siekiama ištirti priklausomybės nuo interneto paplitimą, pasekmes ir veiksnius, kartu įvertinant dabartines jos mažinimo strategijas. Ypatingas dėmesys skiriamas interneto naudojimo įtakai jaunimui ir išmaniųjų įrenginių vaidmeniui skatinant priklausomybę.
Metodai: Išsami literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant daugiau nei 100 recenzuojamų straipsnių, daugiausia iš PubMed. Jie buvo atrinkti pagal iš anksto nustatytus kriterijus ir suskirstyti į kategorijas pagal temas, įskaitant poveikį psichinei sveikatai, fizinės sveikatos pasekmes ir poveikį visuomenei. Interneto priklausomybės testas (IAT) buvo pagrindinis paplitimo analizės pagrindas.
18 89 Item type:ETD, [Cognitive Function Evaluation in Patients with Chronic Respiratory Disease and Arterial Hypertension, or in Current Smokers or Former Smokers]Autorė. Rugilė Gaidytė. Darbo pavadinimas. Lėtine kvėpavimo takų liga ir arterine hipertenzija sergančių pacientų arba rūkančių ar rūkiusių anksčiau kognityvinių funkcijų vertinimas. Tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių lėtine kvėpavimo takų liga ir arterine hipertenzija arba rūkančių ar rūkiusių anksčiau kognityvines funkcijas. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga ir arterine hipertenzija, kognityvines funkcijas septyniuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, naudojant MMSE instrumentą. 2. Įvertinti pacientų, sergančių bronchine astma ir arterine hipertenzija, kognityvines funkcijas septyniuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, naudojant MMSE instrumentą. 3. Palyginti nerūkančių, rūkančių ir rūkiusių anksčiau pacientų kognityvines funkcijas, naudojant MMSE instrumentą. Metodika. Šiame tiriamajame darbe naudojami 2020 – 2022 m. vykdyto projekto „Tęstinė lėtinėmis ligomis sergančiųjų pacientų sveikatos priežiūra (TELELISPA)“ duomenys ir vertinama dauginėmis ligomis sergančių pacientų kognityvinė funkcija. Į tiriamųjų populiaciją įtraukiami arterine hipertenzija ir lėtine obstrukcine plaučių liga arba bronchine astma sergantys pacientai bei nerūkančių, rūkiusių anksčiau ir rūkančių grupės. Papildomai dar vertinta gyvenamosios vietos (miestas ar kaimas), įgyto išsilavinimo (pradinis ar vidurinis; profesinis, specialusis vidurinis ar koleginis; universitetinis) ir užimtumo (dirbantis, nedirbantis, pensijinio amžiaus) įtaka kognityvinei funkcijai. Jai vertinti naudotas protinės būklės trumpas klausimynas (MMSE instrumentas). Išanalizuota 791 paciento duomenys. Surinktų balų skaičius, mažesnis už 24 – vertintas kaip įtariamas kognityvinės funkcijos sutrikimas. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 29.0.2.0 versiją. Rezultatai. Kognityvinių funkcijų sutrikimas įtariamas 5 asmenims (19,2 proc.), sergantiems arterine hipertenzija ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Pacientams, kurie serga arterine hipertenzija ir lėtine obstrukcine plaučių liga, statistiškai reikšmingai dažniau įtartas kognityvinių funkcijų sutrikimas nei tiems, kurie lėtine plaučių liga neserga (19,2 proc. vs 4,6 proc., atitinkamai; p = 0,008). Vertinant pagal MMSE klausimyną (MMSE ≤24 balų) visiems tiriamiesiems, nustatyta, jog sergantiems arterine hipertenzija ir lėtine obstrukcine plaučių liga, buvo 4,993 karto didesnė galimybė įtarti kognityvinių funkcijų sutrikimą, lyginant su nesergančiais lėtine obstrukcine plaučių liga (p = 0,002). Vyrams AH, LOPL ir kognityvinių funkcijų sutrikimas stebėtas dažniau nei moterims, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima (p = 1,000). Pažinimo funkcijos sutrikimas įtariamas 2 tiriamiesiems, kurie įgiję pradinį ar vidurinį išsilavinimą (22,2 proc.), 3 tiriamiesiems, kurie įgiję profesinį, specialųjį vidurinį ar koleginį išsilavinimą (25,0 proc.); 1 dirbančiam (14,3 proc.), 2 nedirbantiems (100,0 proc.) bei 2 pensijinio amžiaus asmenims (11,8 proc.); 2 mieste gyvenantiems tiriamiesiems ir 3 kaime. Kognityvinių funkcijų sutrikimas įtariamas 2 asmenims (5,3 proc.), kurie serga arterine hipertenzija ir bronchine astma. Nepastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp įtariamo pažintinių funkcijų sutrikimo, arterinės hipertenzijos ir bronchinės astmos (J45) (p = 0,567). Kognityvinės funkcijos sutrikimas įtariamas 2 pacientėms, gyvenančioms kaime ir įgijusioms profesinį, specialųjį vidurinį ar koleginį išsilavinimą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp įtariamo pažintinių funkcijų sutrikimo įtarimo ir rūkymo statuso nepastebėta (p = 0,751). Grupėje, kurioje sutrikimas neįtariamas, vidutinis pakmečių skaičius yra 20,65 pakmečių (SD = 0,98, mediana – 20, minimali reikšmė – 0,75 pakmečio ir maksimali – 74 pakmečiai). Grupėje, kurioje sutrikimas įtariamas, vidutinis pakmečių skaičius yra 31,09 pakmečiai (SD = 4,87, mediana – 30, minimali reikšmė – 1, maksimali – 58). Rūkymo pakmečiai yra statistiškai reikšmingai didesni turinčiųjų kognityvinės funkcijos sutrikimą, lyginant su neturinčiais šios funkcijos sutrikimo (p = 0,025). Nerūkantiems pacientams pažinimo funkcijos sutrikimas įtariamas 1 dirbančiam (0,6 proc.), 1 nedirbančiam (13,3 proc.) ir 20 pensijinio amžiaus tiriamiesiems (6,3 proc.). Rūkantiems ar rūkiusiems anksčiau, kognityvinės funkcijos sutrikimas įtariamas 3 dirbantiems (2,8 proc.), 3 nedirbantiems (13,6 proc.) ir 5 pensijinio amžiaus asmenims (6,8 proc.). Nerūkantiems pacientams, pažinimo funkcijos sutrikimas įtariamas 10 asmenų, gyvenančių mieste (2,7 proc.) ir 17 – gyvenančių kaime (9,9 proc.). Rūkantiems ar rūkiusiems anksčiau, kognityvinės funkcijos sutrikimas įtariamas 4 tiriamiesiems, gyvenantiems mieste (2,6 proc.) ir 7 asmenims, gyvenantiems kaime (12,7 proc.). Tarp pacientų nepastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rūkymo statuso, gyvenamosios vietos ir kognityvinės funkcijos sutrikimo (p > 0,05). Išvados. 1. Pacientams, kurie serga arterine hipertenzija ir lėtine obstrukcine plaučių liga, statistiškai reikšmingai dažniau įtartas kognityvinių funkcijų sutrikimas nei tiems, kurie lėtine plaučių liga neserga (p = 0,008). Nustatyta, jog sergantiems arterine hipertenzija ir lėtine obstrukcine plaučių liga, yra 4,993 karto didesnė galimybė įtarti kognityvinių funkcijų sutrikimą, lyginant su nesergančiais lėtine obstrukcine plaučių liga (p = 0,002). 2. Nepastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp įtariamo pažintinių funkcijų sutrikimo ir astmos (p = 0,567). Nenustatyta, jog sergantiems arterine hipertenzija ir astma, būtų didesnė tikimybė įtarti kognityvinių funkcijų sutrikimą, lyginant su nesergančiais astma (p = 0,423). 3. Tarp tiriamųjų, kurie atliko MMSE testą, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp įtariamo pažintinių funkcijų sutrikimo įtarimo ir rūkymo statuso nepastebėta (p = 0,751). Rūkymo pakmečiai yra statistiškai reikšmingai didesni turinčiųjų kognityvinės funkcijos sutrikimą, lyginant su neturinčiais šios funkcijos sutrikimo. Grupėje, kurioje sutrikimas įtariamas, vidutinis pakmečių skaičius yra 31,09 pakmečiai.
50 29 Item type:ETD, [Attitudes of Patients with Multiple Diseases Towards Primary Health Care Services]Tikslas. Įvertinti dauginėmis ligomis sergančių pacientų požiūrį į pirminėje sveikatos priežiūroje teikiamas paslaugas LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimo metodika. Šis mokslinis tyrimas yra tarptautinio, jungtinio EU finansuojamo projekto “Tęstinė lėtinėmis ligomis sergančiųjų pacientų sveikatos priežiūra (TELELISPA)“ dalis, LSMU ligoninėje „Kauno klinikos“, Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos leidimas 2021-04-29 Nr. L21-03/1. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas naudojant tarptautinę „LitPEP“ (t.y. angliškai vadinama „EuroPEP” standartizuota priemonė, pagal kurią pacientai vertina pirminę sveikatos priežiūrą) pacientų anketą, kuri apima penkias vertinimo grupes „santykiai ir bendravimas“, „medicininė priežiūra“, „informacija ir pagalba‘‘, „tęstinumas ir bendradarbiavimas“, „paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas“. Tyrimo rezultatai. Tiriamieji, lyginant su kontroline grupe, rečiau buvo patenkinti domėjimusi jų asmenine situacija (74,4 proc.), konsultacijos kruopštumu (86 proc.) bei apžiūros tinkamumu (87,2 proc.), tačiau buvo dažniau patenkinti paaiškinamu ko galima tikėtis iš PSP specialisto konsultacijos ar guldymo į ligoninę (94,2 proc.). Dauginėmis lėtinėmis ligomis sergančios moterys, dažniau nei vyrai, buvo patenkintos paskirto vizito laiku, suteikta galimybė pasikalbėti su PSP specialistu telefonu. Įgiję žemesnį nei universitetinį išsilavinimą pacientai dažniau jautėsi įtraukti į sprendimų priėmimą (85,7 proc.), buvo patenkinti konsultacijos kruopštumu (93,9 proc.), dėl medicininės priežiūros bei išklausyti konsultacijų metu (93,9 proc.), bei tinkamu apžiūros atlikimu (93,9 proc.), personalo paslaugumu (100 proc.). Pensininkai bei bedarbiai dažniau buvo patenkinti įtraukimu į sprendimų priėmimą, tinkama apžiūra, skubių atvejų sprendimo greičiu. Sirgimas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) didino galimybę būti patenkintais konsultacijų metu tęsiamomis ankstesnės sveikatos priežiūros rekomendacijomis bei paaiškinimais ko galima tikėtis iš gydytojo specialisto konsultacijos ar guldymo į ligoninę, personalo paslaugumu, paskirto vizito laiku bei galimybe pasikalbėti su šeimos gydytoju telefonu. Sirgimas endokrininėmis ligomis statistiškai reikšmingai padidino galimybę būtų patenkintais visais medicininės priežiūros aspektais. Sirgimas astma, reumatoidiniu artritu, osteoporoze ar lėtiniu inkstų nepakankamumu didino galimybę būti patenkintais konsultacijai skiriamu laiku bei atidžiu nusiskundimų išklausymu, atlikta apžiūra, konsultacijos kruopštumu, atsakymais į klausimus, paaiškinimu apie simptomus ir/ar ligą bei skubių atvejų sprendimo greičiu. Išvados:
- DL sergantys pacientai, lyginant su nesergančiais, buvo mažiau patenkinti paslaugų tęstinumu, bendradarbiavimu, prieinamumu ir pasiekiamumu PSP.
- Pasitenkinimo paslaugų prieinamumu ir pasiekiamumu galimybę didino moteriška lytis, universitetinis išsilavinimas bei nedirbančio socialinis statusas. Pasitenkinimo medicinine priežiūra bei paslaugų tęstinumu ir bendradarbiavimu galimybę didino moteriška lytis ir nedirbančio socialinis statusas.
- Sergantys ŠKL dažniau buvo patenkinti paslaugų prieinamumu, apžiūros tinkamumu ir gautais pasiūlymais atlikti profilaktines programas PSP. Sergantys endokrininėmis ligomis dažniau buvo patenkinti ankstesnės sveikatos priežiūros rekomendacijų tąsa, medicinine priežiūra bei paslaugų prieinamumu PSP. Sergantys astma, reumatoidiniu artritu, osteoporoze, lėtiniu inkstų nepakankamumu dažniau buvo patenkinti paslaugų prieinamumu, medicinine priežiūra, santykiais, bendravimu, informacija, pagalba, tęstinumu ir bendradarbiavimu PSP.
52 47 Item type:ETD, [Resilience and Self-Care in Type 2 Diabetes Mellitus]Silvija Sutkutė. Resilience and Self-Care in Type 2 Diabetes Mellitus. Master‘s thesis. Supervisor – prof. Leonas Valius. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nurse clinic. Kaunas, 2022; 62 p.
Aim of the study. To determine the links between resilience and self-care among patients with type 2 diabetes. Tasks. 1. To determine the resilience of patients with type 2 diabetes. 2. To determine patient self-care in patients with type 2 diabetes. 3. To identify the links between resilience and self-care in type 2 diabetes. Methodology. SPSS (Statistical Package for Social Science) version 27.0 was used for statistical analysis of the study data. MS Excel 2010 was used to represent the graph. Kolmogorov - Smirnov test, asymmetries, excess coefficients were used to check the normality of the variables. Parametric tests were found for those who were satisfied under normal conditions, and non-parametric tests were found for those who were not. The contingent. Quantitative research was conducted in 2021. July - 2021 in December at LSMUL KK Family Medicine Clinic. Research instrument - questionnaire. The questionnaire consisted of two questionnaires: the Resilience Scale CD-RISC-25 and the Diabetes Self-Care (Improved) Questionnaire SDSCA. The permission of the LSMU Bioethics Center, registration no. BEC-ISP (M) -192. The study population was people with type 2 diabetes. The study included 199 patients. Of these, only 35.2 percent. (n = 70) were women and 64.8 percent. (n = 129) men. The mean age was 65.61 ± 8.89 years (the youngest was 42 years old and the oldest was 88 years old). Conclusions. 1. The psychological resilience of patients with type 2 diabetes was rated at 64.77 ± 24.32 out of 100. Resistance was lower than the normative average in the general population. 2. Patients with type 2 diabetes have better self-care in the areas of nutrition and medication, and less self-care in blood sugar testing, physical activity, and foot care. 3. Psychological resilience has a direct positive effect on self-care in patients with type 2 diabetes. The higher the psychological resilience of patients with type 2 diabetes, the better their nutritional care, greater physical activity, more frequent blood sugar testing, better foot care, medication, less frequent smoking, and better overall self-care.179 36 Item type:ETD, [Quality Comparison of Primary Health Care Services Rendered with and without Smart Technology in Different Age Groups]master thesis[2022]Petraitytė, UrtėLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2022-01-18Urtė Petraitytė. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, kurios gaunamos nenaudojant išmaniųjų technologijų ir jas naudojant, kokybės palyginimas skirtingų amžiaus grupių kontekste. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Prof. Leonas Valius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas. Kaunas, 2021 metai, 60 lapų. Tyrimo tikslas: Palyginti skirtingų amžiaus grupių pacientų nuomonę apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę nenaudojant išmaniųjų technologijų ir jas naudojant. Tyrimo uždaviniai:
- Nustatyti pacientų nuomonę apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, nenaudojant išmaniųjų technologijų;
- Nustatyti pacientų nuomonę apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, naudojant išmaniąsias technologijas;
- Palyginti pacientų nuomonę apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, nenaudojant ir naudojant išmaniąsias technologijas;
- Palyginti skirtingų amžiaus grupių pacientų nuomonę apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę nenaudojant išmaniųjų technologijų ir jas naudojant. Tyrimo metodika: anketinė apklausa. Tiriamieji: pacientai, kurie tyrimo metu naudojosi pirminėmis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Šeimos medicinos klinikoje, yra 18 metų ir vyresni ir tyrimo metu apsilankė pas šeimos gydytoją. Tyrimo išvados:
- Pacientai kontaktinių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę vertino gerai. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal amžiaus grupes ar lytį, vertinant kontaktines sveikatos priežiūros paslaugas, nenustatyta.
- Daugiausiai tiriamųjų nuotolines konsultacijas su gydytoju vertina vidutiniškai ir puikiai. Aspektai, susiję su nuotolinėmis konsultacijomis pacientų atžvilgiu įvertinti gerai. Galima pastebėti tendenciją, kad vyresni pacientai su nuotolinėmis konsultacijomis susijusius klausimus vertino prasčiau, lyginant su jaunesniais pacientais.
- Didžioji dalis pacientų nesutiko, kad nuotolinės konsultacijos atitinka kontaktines konsultacijas su savo sveikatos priežiūros specialistu. Daugiausiai pacientų mano, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas blogėja naudojantis nuotolinėmis konsultacijomis. Įprastas konsultacijas su savo pirminės sveikatos priežiūros specialistu visi pacientai vertino gerai. Tuo tarpu nuotolines konsultacijas pacientai daugiausiai vertino gerai arba vidutiniškai.
- Kontaktines konsultacijas tiek jaunesni, tiek vyresni pacientai vertino gerai. Tuo tarpu nuotolines konsultacijas vyresni pacientai vertino prasčiau, lyginant su jaunesniais pacientais.
56 23 Item type:ETD, [Assessment of the Quality of Life of Medical Students]Marija Šmitaitė Medicinos studentų gyvenimo kokybės įvertinimas. Tyrimo tikslas. Apžvelgti literatūros straipsnius, kuriuose nagrinėjama medicinos studentų gyvenimo kokybė ir apibendrinti juose pateikiamas išvadas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kokie veiksniai turi neigiamą įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei. 2. Nustatyti, kokie veiksniai siejami su medicinos studentų geresniu gyvenimo kokybės vertinimu. 3. Įvertinti studijų etapo įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei. Tyrimo metodas. Kokybinis tyrimas- sisteminė literatūros analizė. Mokslinių darbų paieškai buvo naudojama kompiuterinė bibliografinė mokslinių darbų bazė „PubMed“ naudojant paieškos laukelyje: „Quality of Life"[Mesh terms] AND „Students, Medical"[Mesh terms]. Analizuoti ne senesni nei 5 metų straipsniai, kurie atitiko nustatytus atrankos kriterijus. Rezultatai. Rasti 207 straipsniai, pasirinktas filtras publikacijų metams, pateikiant ne senesnius nei penkių metų senumo mokslinius straipnius. Likę 82 straipnsiai peržiūrėti, perskaitytos jų santraukos ir taikant nustatytus atrankos kriterijus į tyrimą įtraukti 17 straipsnių. Visi tyrimai atlikti su medicinos studentais, naudojant anketas gyvenimo kokybei tirti: 10 analizuotų tyrimų naudojo WHOQOL-BREF klausimyną, 2 tyrimai- SF-36 klausimynus, 3 tyrimai- linijines skales, 1 tyrimas- Veras-q klausimyną, 1 tyrimas- Maslach, PRIME MD bei patiriamo streso klausimyną. Išvados. Moteriška lytis, miego trūkumas, priklausomybė nuo interneto, laikas, skirtas keliauti į ar iš universiteto yra faktoriai, siejami su blogesne medicinos studentų gyvenimo kokybe. Dvasiniai, religiniai įsitikinimai, palanki mokymosi aplinka, aukštas pažymių vidurkis, rezistentiškumas, savipagalbos priemonės, draugų parama, bent vieno iš tėvų su medicininiu išsilavinimu turėjimas, fizinis aktyvumas ir optimalus KMI yra siejami su geresne medicinos studentų gyvenimo kokybe. Studijų etapas vienų autorių atliktais tyrimais darė įtaką medicinos studentų gyvenimo kokybei, kitų autorių išvadomis- sąsajos tarp studijų etapo ir gyvenimo kokybės rasta nebuvo.
27 32 Item type:ETD, [The Problem of Lower Back Pain in the Practice of a Family Doctor.]master thesis[2020]Ruzgailaitė, MonikaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020Tyrimo tikslas: Apžvelgti literatūros straipsnius, kuriuose analizuojama apatinės nugaros dalies skausmo problema šeimos gydytojo praktikoje ir apibendrinti pateiktus gydymo efektyvumo rezultatus. Tyrimo uždaviniai: (1) Išsiaiškinti apatinės nugaros dalies skausmo paplitimą Europoje ir Lietuvoje; (2) Išsiaiškinti nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo gydymo būdus; (3) Išanalizuoti publikuojamuose straipsniuose pateiktų nespecifinio apatinės nugaros dalies skausmo gydymo būdų efektyvumą. Tyrimo metodas – sisteminė literatūros analizė. Mokslinės literatūros paieškai buvo naudojama kompiuterinė bibliografinė mokslinių darbų bazė – „PubMed“, paieškos metu naudojanat pasirinktus raktinius žodžius. Buvos analizuojami moksliniai straipsniai ne senesni nei 5 metų (nuo 2015-03-01 iki 2020-03-01). Rezultatai: iš rastų 146 straipsnių, pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus liko tik 6 straipsniai. Visi atrinkti tyrimai yra eksperimentiniai, atlikti su pacientais sergančiais lėtiniu nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu. 1 tyrime buvo naudojama papildomai kognityvinė elgesio terapija, 1 – bandymas užmegzti artimesnį ryšį su pacientu, 1 – chiropraktinė terapija, 3 – propriorecepcijos gerinimas ir kiti pratimai padedantys kontroliuoti judesį. Išvados: 1. Apatinės nugaros dalies skausmas Europoje ir Lietuvoje sudaro apie 80-95% nugaros skausmų. Apie 90% žmonių, nors kartą gyvenime patyrė nugaros skausmą. Apie 2% nugaros skausmų sudaro specifinė stuburo patologija (dažniausiai navikinis procesas, slankstelio lūžis), apie 10-15% sudaro skausmai susiję su šakneliniu sindromu (šaknelinis skausmas, radikulopatija, stuburo stenozė). Likę skausmai – apie 85% - Nespecifinis apatinės nugaros dallies skausmas. 2. NANDS gydymas yra kompleksinis. Jį sudaro (1) medikamentinis gydymas – NVNU, acetaminofenas, raumenis atpalaiduojantys vaistai arba opioidiniai analgetikai, (2) nemedikamentinis gydymas – fizioterapija, akupunktūra, chiropraktinės manipuliacijos, joga, meditacija ir kt. (3) invazinis gydymas – steroidų injekcijos į epidūrinį, intrasąnarinės injekcijos ar net radiodažnuminė abliacija (RDA), (4) chirurginis gydymas – pvz., diskektomija, disko artroplastika, spondiliodezė. 3. Išanalizavus straipsnius, galima prieiti išvados, kad gydant nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, efektyviausia yra fizinė veikla, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, nes statistiškai reikšmingų skirtumų atrinktuose straipsniuose, tarp tiriamųjų grupių ir kontrolės nebuvo (kai lyginamos skirtingos fizinės veiklos). Statistiškai reikšminga buvo kognityvinė elgesio terapija gydant lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą.
101 35