Sakavičius, Dalius

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Periimplantitas – uždegiminė būklė, pažeidžianti minkštuosius ir kietuosius audinius aplink dantų implantus. Dėl šio uždegiminės ligos gydymo sudėtingumo ir tam tikrų chirurginių metodų ribotumo, vis daugiau dėmesio skiriama kompleksiniam gydymo būdui, papildomai skiriant antibiotikus. Šio darbo tikslas – atlikti mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti skirtingus antibiotikų taikymo metodus kompleksiniame periimplantito gydyme. Medžiaga ir metodai: Atlikta mokslinės literatūros analizė naudojant PubMed, Cochrane Library, ScienceDirect duomenų bazes. Straipsnių atranka buvo vykdoma iki 2025 metų balandžio 10 dienos. Į literatūros apžvalgą įtraukti tyrimai, nagrinėjantys vietinio ir sisteminio antibiotikų taikymo efektyvumą po kompleksinio periimplantito gydymo.
Rezultatai: Į analizę įtrauktos 9 publikacijos. Tiriamieji buvo suskirstyti į eksperimentines ir kontrolines grupes, kuriose vienai iš grupių buvo paskirtas antibakterinis gydymas amoksicilinu, metronidazolu, azitromicinu, fenoksimetilpenicilinu ar minociklinu, o kitai gydymas antibiotikais neskirtas. Literatūros analize buvo atskleista, kad kombinuotas gydymas (nechirurginis periimplantito gydymas, atliekant mechaninį valymą, papildomai skiriant antibiotikus) lemia geresnius rezultatus nei vien tik nechirurginis periimplantito gydymas. Išvados: Tyrimo rezultatais atskleidžiama, kad kompleksinis periimplantito gydymas, kartu skiriant antibiotikus, gali būti naudingas, tačiau nėra vienareikšmiškai efektyvus visais atvejais. Vietiniai antibiotikai gali sumažinti uždegimą ankstyvose ligos stadijose, tačiau jų poveikis ribotas, esant kaulinio audinio pažeidimams. Sisteminiai antibiotikai turi būti skiriami, atsižvelgiant į galimą bakterijų atsparumo vystymąsi. Siekiant optimizuoti gydymo strategijas, būtina atlikti papildomus klinikinius tyrimus.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Trišakio nervo neuralgija yra ypač skausminga liga, galinti sukelti stiprius, duriančio pobūdžio skausmo priepuolius veido srityje. Skausmas gali trukdyti kasdienį žmogaus gyvenimą, todėl norint išlaikyti gyvenimo kokybę yra svarbus veiksmingas skausmo malšinimas. Medikamentinis gydymas yra vienas iš pagrindinių trišakio nervo neuralgijos sukeliamo skausmo malšinimo būdų, o dažniausiai vartojamas vaistas – karbamazepinas. Nors jis yra laikomas pirmo pasirinkimo vaistu, vis dėlto gali būti nepakankamai efektyvus ir sukelti šalutinius poveikius, todėl yra ieškoma alternatyvių gydymo metodų. Šios analizės tikslas yra atlikti mokslinių publikacijų apžvalgą bei įvertinti medikamentinio skausmo valdymo efektyvumą, pasitelkiant pavienius vaistus ir vaistų kombinacijas. Medžiaga ir metodai: Mokslinės literatūros apžvalgos protokolas yra parengtas remiantis PRISMA rekomendacijomis. Straipsnių paieškai naudotos duomenų bazės PubMed ir Google Scholar pasitelkiant raktinius žodžius „trigeminal neuralgia“ ir „pharmacotherapy“. Į analizę įtraukti tie tyrimai, kurie atitiko įtraukimo kriterijus. Rezultatai: Į literatūros apžvalgą buvo įtraukti 8 tyrimai, kuriuose vertintas pavienių vaistų ar vaistų kombinacijų efektyvumas lyginant su karbamazepinu. Pastebėta, kad visi analizuoti vaistai mažina skausmo intensyvumą. Išvados: Medikamentinis skausmo valdymas išlieka pagrindinis konservatyvus būdas. Tyrimas atskleidė, jog siekiant geresnių rezultatų, naudinga karbamazepiną kombinuoti kartu su baklofenu, kapsaicinu, pregabalinu ar gabapentinu. Pavieniai vaistai, tokie kaip okskarbazepinas, gabapentinas ir lamotriginas, pasižymėjo geresniu skausmo malšinimu nei karbamazepinas. Raktiniai žodžiai: trišakio nervo neuralgija, medikamentinis gydymas.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Apatinio žandikaulio trečiųjų krūminių dantų šalinimas yra dažna chirurginė intervencija, po kurios pacientai patiria skausmą ir ribotą išsižiojimą. Siekiant sumažinti šiuos simptomus bei suvartojamų analgetikų kiekį, vis dažniau taikomi papildomi terapiniai metodai. Vienas jų – žemo dažnio lazerio terapija (angl. LLLT), pasižyminti priešuždegiminiu, nuskausminančiu bei audinių regeneraciją skatinančiu poveikiu. Taigi, šios apžvalgos tikslas – įvertinti žemo dažnio lazerio terapijos poveikį skausmo mažinimui bei ribotam išsižiojimui po apatinio žandikaulio trečiųjų krūminių dantų šalinimo. Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga atlikta laikantis PRISMA atrankos kriterijų. Straipsnių paieška atlikta nuo 2025-02-10 iki 2025-03-10 duomenų bazėse: „ResearchGate“, „PubMed“, „Cochrane Library“. Naudotos raktinių žodžių kombinacijos: ,,Low-level laser therapy“, ,,Third molar“, ,,Extraction“, ,,Pain“, ,,Trismus“. Įtraukti randomizuoti, anglų kalba parašyti tyrimai, publikuoti ne seniau kaip prieš 10 metų, kuriuose vertintas LLLT poveikis skausmui (VAS) ir maksimaliai išsižiojimo amplitudei (mm) po trečiųjų krūminių dantų šalinimo. Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 5 straipsniai ir atlikta metaanalizė. Visuose tyrimuose vertintas lazerio terapijos efektyvumas riboto išsižiojimo mažinimui, keturiuose – skausmo malšinimui. Kiekybinis skausmo ir išsižiojimo rezultatų vertinimas buvo atliktas 2 ir 7 pooperacinę dieną, atsižvelgiant į tiriamųjų objektų, vertinimo kriterijų ir stebėjimo laikotarpių atitikimą. Vertinant skausmo rezultatus 2 ir 7 pooperacinę dieną bei maksimalaus išsižiojimo rezultatus 2 dieną gautas statistiškai reikšmingas skirtumas LLLT grupės naudai. Išvados. Žemo dažno lazerio terapija yra efektyvus, neinvazinis gydymo metodas pooperacinio skausmo ir riboto išsižiojimo mažinimui po apatinio žandikaulio trečiųjų krūminių dantų šalinimo. Vis dėlto būtina atlikti papildomus, platesnės apimties, didelio patikimumo klinikinius tyrimus. Raktiniai žodžiai. Žemo dažnio lazerio terapija, skausmas, sumažėjęs išsižiojimas, tretieji krūminiai dantys, šalinimas

SANTRAUKA Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Bifosfonatai yra vaistiniai preparatai neleidžiantys organizmui atlikti kaulinės remodeliacijos, taip išlaikydami kaulo tankį ir stiprumą. Šie vaistai dažniausiai vartojami vyresnio amžiaus žmonių ir sergančių sisteminėmis ligomis. Tokie pacientai dažniausiai turi dalinius arba pilnus dantų lankų defektus ir vienas iš kramtymo funkcijos atstatymo būdų yra dantų implantacija. Tačiau vartojant bifosfonatus ir atliekant chirurgines intervencijas kyla nemaža rizika išsivystyti osteonekrozėms. Todėl šios sisteminės literatūros analizės tikslas yra įvertinti bei palyginti intraveninių ir peroralinių bifosfonatų įtaką dantų implantacijos rezultatams. Medžiagos ir metodai. Sisteminė literatūros apžvalga buvo parengta laikantis PRISMA rekomendacijų. Mokslinių publikacijų paieška ir atranka buvo atlikta “PubMed”, “Science Direct”, “Wiley Online Library”. Publikacijos atrinktos pagal nustatytus atrankos kriterijus. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti 8 tyrimai, publikuoti nuo 2013 m. iki 2023 metų. Rezultatai. Iš viso buvo peržvelgti 52 tyrimai, iš kurių atrankos kriterijus atitiko tik 8 publikacijos. 3 tiriamuosiuose darbuose buvo tirta peroralinių bifosfonatų įtaka implantų integracijai. Tiek pat publikacijų tyrė intraveninių bifosfonatų įtaką ir 2 straipsniai tyrė abiejų vaistų grupių poveikį implantų integracijai. Pacientai, kuriems buvo taikytas peroralinis gydymas, turėjo geresnį implantų integravimosi procentą – 79% (121 implantas iš 153 integravosi), o intraveniškai gydytų pacientų – 77% (169 implantai iš 219 integravosi). Išvados. Pacientai, kurie buvo gydomi intraveniniais bifosfonatais, turėjo nežymiai mažesnį dantų implantų integracijos sėkmės rodiklį. Peroralinius vaistus vartojančių pacientų grupėje dantų implantai integruodavosi sėkmingiau. Tačiau lyginant abiejų bifosfonatų vartojimo grupių įtaką implantų prigijimui reikšmingo skirtumo nėra.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Didėjant dantų implantacijų skaičiui, didėja komplikacijų susijusių su šia procedūra skaičius, todėl padaugėjo teisinių ginčų dantų implantacijos srityje. 18.9- 32.2% visų teisinių ginčų kilusių dėl dantų implantacijos komplikacijų sudaro apatinio alveolinio nervo (ANN) pažaida. Šio darbo tikslas yra atlikti mokslinės literatūros apžvalgą, įvertinti neigiamas pasekmes po dantų implantacijos apatiniame žandikaulyje distaliau smakrinės angos ir sužinoti, kaip galima išvengti apatinio alveolinio nervo pažaidos. Medžiaga ir metodai: Mokslinės literatūros apžvalgos protokolas parengtas vadovaujantis PRISMA Statement rekomendacijų. Paieška atlikta PubMed (MEDLINE) duomenų bazėje, atlikta savarankiška paieška mokslinės literatūros žurnaluose. Straipsnių paieškai naudoti raktiniai žodžiai, jų deriniai: ,,dental implantation“, ,,dental implants“, ,,trigeminal nerve injury“, ,,inferior alveolar nerve injury“. Rasta 215 straipsnių. Rezultatai: Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktos 9 publikacijos. Analizuoti 4748 pacientai, kuriems implantuoti 9155 implantai. Atrinktose studijose nerasta ryšio tarp atstumo nuo implanto viršūnės iki apatinio alveolinio nervo ir neurosensorinio sutrikimo atsiradimo, tačiau pastebėta priklausomybė tarp atstumo iki mandibulinio kanalo ir sveikimo trukmės. Išvados: Rezultatai rodo, kad dažniausiai pasitaikantys simptomai po apatinio alveolinio nervo pažaidos yra parestezija ir anestezija. Geriausi rezultatai stebimi, kai naudojama KPKT kaip priešoperacinis tyrimas. 2 mm yra optimaliausias atstumas tarp implanto viršūnės ir mandibulinio kanalo sienos.

Tyrimo tikslas: Remiantis publikacijų, kurių paieška atlikta elektroninėje Medline duomenų bazėje, duomenimis atlikti sisteminę literatūros apžvalgą, apžvelgti ir apibendrinti injekcinio gydymo veiksmingumą ir nepageidaujamas reakcijas pacientams sergantiems trišakio nervo neuralgija. Uždaviniai:

1. Įvertinti injekcinio gydymo veiksmingumą vertinant pagal vaizdine analogine skalę (VAS) pacientams, sergantiems TNN.
2. Įvertinti injekcinio gydymo veiksmingumą vertinant pagal TNN priepuolių dažnį pacientams, sergantiems TNN.
3. Nustatyti injekcinio gydymo nepageidaujamas reakcijas, komplikacijas ir jų dažnį pacientams, sergantiems TNN. Tyrimo metodai: Paieškai pasirinkta kompiuterinė bibliografinė medicininė duomenų bazė „PubMed” (MEDLINE). Paiešką atliko vienas tyrėjas. Paieška atlikta naudojant šiuos raktinius žodžius anglų kalba: „Trigeminal neuralgia AND injection“. Tyrimo rezultatai: Atlikus sisteminės mokslinių straipsnių paiešką duomenų bazėje pagal raktinius žodžius, buvo rastos 683 mokslinės publikacijos. Iš kurių viso įtraukta 11 straipsnių, kurie atitiko visus sisteminės paieškos kriterijus. Sisteminėje literatūros apžvalgoje įvertinti injekciniai trišakio nervo neuralgijos gydymo metodai, jų efektyvumas ir saugumas. Išvados: Botulino toksino injekcijos yra perspektyvus alternatyvus bei efektyvus ir ganėtinai saugus gydymo būdas, kuris statistiškai reikšmingai sumažina skausmą. Sumatriptano įvadinės dozės injekcijos efektyvios tik trumpalaikiam skausmo malšinimui. Kalcitonino injekcijos yra efektyvios sumažinant TNN paroksizmų dažnį. Kalcitonino ir sumatriptano įvadinės dozės injekcijos yra sąlyginai saugūs gydymo metodai. Rekomendacijos: Botulino toksino injekcijos yra perspektyvus alternatyvus gydymo būdas, sumažinant skausmą pagal VAS ir paroksizmų dažnį, pasitaikant tik lengvomis ar vidutinio sunkumo vietinėmis nepageidaujamomis reakcijomis, kuris gali sumažinti chirurginių intervencijų poreikį sunkiais trišakio nervo neuralgijos atvejais. Sumatriptano ir kalcitonino gydymo efektyvumui ir saugumui reikalinga daugiau didelės apimties atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Tobulėjant technologijai neatsiejama jos nauda sveikatos priežiūros sektoriuje. Šios technologijos pritaikymas ypač reikšmingas esant veido ir žandikaulių srities traumoms. Kadangi veido kaulų lūžiai gali būti lydimi su estetikos sutrikimais, veido asimetrija bei kitomis būklėmis, labai svarbu tiksliai atstatyti veido anatomiją. Kompiuterinis planavimas ir yra technologija, kuri gali leisti pasiekti idealiausių rezultatų traumų srityse. Todėl šioje mokslinės literatūros apžvalgoje siekiama palyginti rezultatus, gautus naudojant kompiuterinį planavimą veido rekonstrukcijos operacijose su tradicinėmis operacijomis nenaudojant išmaniųjų technologijų. Paieškos medžiagos ir atrankos metodika: Literatūros ieškota PubMed ir ScienceDirect duomenų bazėse naudojant raktažodžius: „navigation systems“, „maxillofacial surgery“, „trauma“. Mokslinės publikacijos paskutinį kartą ieškota 2022 m. kovo 31d. Į apžvalgą buvo įtraukiamos publikacijos ne senesnės nei 10 metų ir tik anglų kalba. Rezultatai: Atlikus paieška duomenų bazėse, rasti 953 publikacijos, iš kurių tik 7 buvo įtrauktos į apžvalgą. Palyginami rezultatų skirtumas tarp tiriamosios grupės bei kontrolinės grupės. Kadangi straipsniuose buvo aprašomos skirtingos traumos ir naudojami skirtingi matavimo vienetai aprašant rezultatus, todėl vertinamas rezultatų skirtumas tarp tiriamosios grupės ir kontrolinės. Visose publikacijose pasiektas tas pats rezultatas tikslumo atžvilgiu- tiriamojoje grupėje atliktos operacijos turėjo didesnį tikslumą. Tiktai kainos aspektas buvo išskirtas kaip trūkumas dviejose publikacijose, kadangi kompiuteriniam planavimui reikalinga speciali technika, programinė įranga, personalo apmokymas ja naudotis, todėl šios procedūros kainuoja daugiau, negu tradicinės. Vienoje publikacijoje kainos tarp navigacinės ir kontrolinės grupės nesiskyrė. Komplikacijų dažnumas nebuvo plačiai aptariamas, 5 straipsniuose, o tik 4 išskiriamos komplikacijos tiriamajai ir kontrolinei grupei. Komplikacijų skaičius buvo panašus abejose grupėse ir dėl mažos imties negalime teigti, kad komplikacijų dažnis buvo mažesnis tiriamojoje grupėje. Tik vienoje publikacijoje rašoma, kad komplikacijų dažnių skirtumas tarp navigacinės ir kontrolinės grupės statistiškai nereikšmingas. Laiko aspektas aprašomas 5 publikacijose ir priimta ta pati išvada, kad operacinio laiko skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nebuvo statistiškai reikšmingas. Išvados: Naudojant kompiuterinį planavimą, pagrindinis pranašumas, palyginus su tradicinėmis operacijomis, yra geresnis operacinis tikslumas. Operacinio laiko skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nebuvo statistiškai reikšmingas, todėl operacinis laikas nesiskiria tarp kompiuterinio planavimo ir tradicinės operacijos. Kompiuterinis planavimas turi vieną ryškų trūkumą ir tai yra ekonominės sąnaudos. Naudojant kompiuterinį planavimą, operacijos, dėl papildomų technikos, įrankių, žinių poreikio, paprastai kainuoja daugiau negu tradicinės operacijos (p=0.614), tačiau kaina dažnai priklauso nuo įstaigų, kur atliekama operacija. Naudojant kompiuterinį planavimą komplikacijų skaičius dėl mažos imties minimaliai skyrėsi nuo tradicinių operacijų ir buvo statistiškai nereikšmingas.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Nepaisant didžiulio progreso dantų implantų rinkoje bei implantacijos procedūrose, dantų autotransplantacija išlieka aktuali ir netgi teikia geresnių rezultatų bei yra puiki alternatyva, siekiant atkurti dantų eilių defektus nepilnamečiams, augantiems pacientams, kuriems dantų implantai yra kontraindikuotini. Autotransplantuotų dantų ilgalaikei prognozei įtakos turi daugybė veiksnių, vienas iš jų- donorinių dantų šaknų susiformavimas. Šios sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos tikslas yra palyginti autotransplantuotų dantų su visiškai susiformavusiomis šaknimis ir nevisiškai susiformavusiomis šaknimis prigijimo prognozę. Medžiaga ir metodai: Mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos protokolas buvo paruoštas iš anksto, laikantis PRISMA rekomendacijų. Mokslinių publikacijų paieška atlikta duomenų bazėse: PubMed-Medline ir PMC. Straipsnių paieškai naudoti raktiniai žodžiai: (tooth autotransplantation OR guided tooth transplantation OR autologous tooth transplantation OR molars autotransplantation OR premolars autotransplantation) AND (teeth roots formation OR complete tooth root formation OR fully formed tooth root OR incomplete tooth root formation OR immature tooth roots). Paskutinė straipsnių paieška atlikta 2021 sausio 16d. Į apžvalgą įtraukti straipsniai ne senesni nei 10 metų. Rezultatai: Iš viso pagal kriterijus atrinkti ir išanalizuoti 9 moksliniai tyrimai, bendras tyrimų dalyvių skaičius- 470, kuriems autotransplantuoti 531 dantis. Išanalizavus tyrimus pastebėta, kad pacientams, kuriems autotransplantuoti dantys su nepilnai susiformavusiomis šaknimis, prigijimo prognozė siekė 80-100%, kai tuo tarpu dantų su pilnai susiformavusiomis šaknimis 50-100%. Išvados: Atlikus tyrimų analizę pastebėta, jog donorinių dantų šaknų susiformavimo stadija turi įtakos autotransplantuotų dantų prigijimui ir ilgalaikei autotransplantuotų dantų prognozei. Pacientams, kuriems buvo persodinti donoriniai dantys su nepilnai susiformavusiomis šaknimis, ilgalaikė prognozė buvo geresnė.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Per pastaruosius dešimtmečius vienas iš svarbesnių veiksnių dantų implantacijoje yra kraštinio kaulo rezorbcijos modelių studijavimas, siekiant kuo sėkmingesnių bei ilgaamžesnių rezultatų. Kraštinio kaulo osteolizė aplink implantus priklauso nuo daugybės priežastinių veiksnių, vienas iš jų – pasirinkta implantavimo metodika. Šio darbo tikslas yra atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti ryšį tarp vienmomentės bei atidėtos implantacijos metodikų ir kraštinio kaulo rezorbcijos. Medžiaga ir metodai: Sisteminei literatūros apžvalgai buvo parinkti straipsniai publikuoti nuo 2011 rugpjūčio 18d. iki 2018 vasario 16d. Straipsniai buvo atrinkti naudojant PRISMA atrankos sistemą iš Pubmed-Medline duomenų bazės. Į analizę buvo įtraukti klinikiniai tyrimai, atlikti su žmonėmis, ne senesni nei 10 metų, publikuoti anglų kalba, nagrinėjantys kraštinę kaulo rezorbciją po vienmomentės bei atidėtos implantacijų. Rezultatai: Iš viso išanalizuoti 9 tyrimai, atrinkti pagal kriterijus. Juose dalyvavo 597 tiriamieji, kuriems buvo įsriegti 752 implantai (451 vienmomente metodika, 301 atidėta metodika). Atlikus analizę buvo nustatyta, kad tarp kraštinio kaulo rezorbcijos ir implantavimo metodikos statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Išvados: Galima teigti, kad kraštinio kaulo netekimas neturi statistiškai reikšmingos sąsajos tarp dantų eilių defekto atstatymo vienmomente ar atidėta implantacijos metodika.

Problemos aktualumas ir sisteminės literatūros apžvalgos tikslas: Galvos bei kaklo deformacijos gali neigiamai paveikti paciento išvaizdą ir funkciją, bei labiausiai priverčia socialiai izoliuotis, kas turi labai didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Gydytojams chirurgams tenka sunki užduotis - restauruoti apatinį žandikaulį po jo rezekcijos. Ši operacija reikalauja ypatingo tikslumo, nuoseklumo bei didelių žmogiškųjų išteklių. Technologijoms sparčiai tobulėjant, jų pritaikymas sunkiose operacijose gali duoti puikių rezultatų. Apatinio žandikaulio rekonstrukcijoje naudojama trimatė operacijos planavimo bei vykdymo sistema jau dabar duoda rezultatų. Todėl šia sistemine literatūrine apžvalga norima įvertinti kompiuterizuotos rekonstrukcijos laisvais šeivikaulių blokais tikslumą, efektyvumą bei sėkmingumą. Paieškos medžiagos ir atrankos metodika: PubMed (Medline) ir Cochrane Library duomenų bazėje buvo ieškoti moksliniai straipsniai šiais raktažodžiais: ((mandibular reconstruction" OR ("mandibular" AND "reconstruction") OR "mandibular reconstruction") AND ("fibula" OR "fibula"))) Mokslinės publikacijos paskutinį kartą ieškotos 2020m. kovo 23d. Į apžvalgą įtrauktos publikacijos ne senesnės nei 10 metų. Rezultatai: Atlikus paiešką abiejuose duomenų bazėse, buvo rasti 1073 straipsniai. Aktyvavus filtrus bei pagal įtraukimo/atmetimo kriterijus į sisteminę literatūrinę apžvalgą buvo įtraukti 13 straipsnių. 9 straipsniuose buvo tiriamas tikslumas tarp virtualios operacijos suplanavimo bei operacijos išeigos. Tikslumo įvertinimo orientyrai visuose straipsniuose skyrėsi. Didžiausias statistinis paklaidos vidurkis buvo 3.57 ± 1.80 mm, kai buvo matuojamas šeivikaulio kaulo bloko ilgis. Mažiausias statistinis paklaidos vidurkis 0,9 mm, kai buvo matuojamas šeivikaulio segmento ilgio paklaidos vidurkis. 7 straipsniuose buvo lyginama kaulo bloko išemijos laiko vidurkis tarp kompiuterizuotos ir standartinės rekonstrukcijos. Trumpesnis išemijos laiko vidurkis atliekant kompiuterizuotą rekonstrukciją standartinės rekonstrukcijos atžvilgiu. Jis svyruoja nuo 10,3 min iki 50 min. p = <0,001. Tačiau, bendro operacijos laiko vidurkio skirtumas tarp operacijų nėra žymus p = 0,73. Laiko vidurkio skirtumai svyruoja nuo 102min iki -52,3min. 4 tyrimuose buvo sektas kaulo bloko prigijimas. Iš 72 pacientų, kuriems žandikaulis rekonstruotas kompiuterio pagalba, bloko nekrozė įvyko 4 pacientams, o pacientams operaciją atlikus standartiniu būdu, bloko nekrozė pasireiškė 4 iš 122. Išvados: Skirtumas tarp virtualiai suplanuotos operacijos ir gauto rekonstrukcijos rezultato yra nežymus - iki 4mm. Todėl naujausių technologijų įtraukimas į chirurgiją leidžia operacijas vykdyti tiksliai. Tačiau reikalingas standartizuotas tikslumo protokolas, norint plačiau interpretuoti surinktus duomenis. Pasitelkiant kompiuterio pagalbą operacijose, kaulo bloko išemijos laikas yra statistiškai reikšmngai trumpesnis p = <0,001, lyginant su standartinės rekonstrukcijos išemijos laiku, tačiau bendras operacijų laikas yra panašus p = 0,73. Skirtumo tarp kompiuterizuotos bei standartinės operacijų sėkmingumo atžvilgiu nepastebėta. Kaulo bloko nekrozė, kaip skelbiama atliktuose tyrimuose, įvyksta nepriklausomai nuo rekonstrukcijos tipo.