Pangonytė-Kiuberienė, Rūta

Šokas yra ūmus kraujotakos nepakankamumas, dėl kurio organizmo ląstelės yra nebeaprūpinamos reikiamu deguonies kiekiu. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, galinti sukelti dauginį organų nepakankamumą. Kadangi tai yra ūmi būklė, būtina kuo greičiau nustatyti šoko priežastį ir ją gydyti. Su šiuo sindromu dažniausiai susiduria medicinos personalas, dirbantis skubios pagalbos skyriuje, todėl medikams, dirbantiems čia, labai svarbu mokėti imtis tinkamų veiksmų šoko diagnostikai ir gydymui. Tikslas: išanalizuoti ir pateikti ekspertų aprašytas šoko priežastis, jų diagnostikos metodus ir gydymo veiksmus. Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis “PubMed’’, “UpToDate” mokslinėmis duomenų bazėmis, atrenkant publikacijas, kuriose nagrinėjama šoko priežasčių, diagnostikos ir gydymo tema. Išvados: išanalizavus literatūrą, yra pateiktos pagrindinės šoko priežastys, diagnostikos ir gydymo metodai skubios pagalbos skyriuje.

Kokainas - dažniausiai į nosį vartojama stimuliuojanti psichoaktyvi medžiaga(PAM). Dėl didelio afiniteto centrinės ir periferinės nervų sistemos receptoriams, veikdama tiek dopamino, tiek opioidų mediatorines sistemas - ūmiu PAM vartojimo laikotarpiu, sukelia psichomotorinį sujaudinimą, euforiją, pagerėjusį dėmesingumą. Kokainas taip pat geba sukelti vietinę anesteziją stabdydamas kalio-natrio kanalų veiklą, slopindamas normalių nervinių impulsų sklidimą. Nosies gleivinėje kokainas veikia kaip vazokonstriktorius. Piktnaudžiaujant kokainu, per ilgą laiko tarpą, dėl vazokonsrikcijos, vystosi nosies gleivinės išemija. Dėl šios priežasties neretai perforuoja nosies pertvara ar atsiranda išplitę nekrozuojančių opų ploteliai. Dėl osteoklastų veiklos slopinimo gali atsirasti ir vidurinės bei viršutinės nosies kriauklių destrukcija. Ilgalaikis kokaino vartojimas yra susijęs ir su regėjimo sutrikimais - dėl cilioretinalinės arterijos okliuzijos, regos nervo suspaudimo ar infiltracijos.

Kogano sindromas - tai reta, autoimuninė, multisisteminė liga, kuri skirstoma į tipinę ir atipinę formas. Sindromas dažniausiai pažeidžia regos, klausos ir pusiausvyros organus. Kliniškai ši liga pasireiškia abipusiu intersticiniu keratitu, uveitu, konjunktyvitu, skleritu, episkleritu, tinklainės vaskulitu, neurosensoriniu klausos praradimu, pusiausvyros sutrikimu ir tinitu. Patogenezė nėra pakankamai ištirta, tačiau daugėja įrodymais pagrįstų tyrimų, kurie siejami su autoimuniniu organizmo atsaku. Kogano sindromo diagnostika remiasi klinikine išraiška, antigeno-antikūno sąveikos nustatymu laboratoriniuose tyrimuose, šių dienų pagrindinis rekomenduojamas gydymas yra kompleksinė terapija skiriant steroidus ir imunosupresinius medikamentus kartu. Siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę, esant klausos sutrikimui, implantuojamas kochlearinis implantas.

Tyrimo tikslas. Įvertinti 8-12 metų vaikų regos būklę bei dažniausius rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos regos sutrikimams. Metodika. Atliktas Kauno miesto mokyklų 308 mokinių akių būklės tyrimas. Įvertintas regos aštrumas į tolį naudojant Snellenb optotipų lenteles, įvertinta refrakcija, naudotas Lango stereo testas. Tyrimo metu atlikta anketinė apklausa. Rezultatai. Sutrikusi rega į tolį nustatyta 92 (30 proc.) vaikams. Lyginant trumparegystės dažnį amžiaus grupėse, nustatyta, kad I grupėje (8-10 metų) rega sutrikusi 42 (23,3 proc.) vaikams, II grupėje (10-12 metų) – 49 (39,7 proc.), rastas statistiškai reikšmingas skirtumas p<0,05. Abiejose grupėse 67 vaikams (73,6 proc.) nustatytas lengvo laipsnio (0-3 D), 16 vaikų (17,6 proc.) – vidutinio laipsnio (3-6D) ir 8 vaikams (8,8proc.) sunkaus laipsnio (>6D) trumparegystė. 92 vaikai (58,8 proc.) skundėsi akių nuovargio požymiais: ašarojimu, akių paraudimu, jautrumu šviesai. Išvados. Vertinant visus tiriamuosius, dažniausias regos sutrikimas buvo lengvo laipsnio trumparegystė. Paveldimumas ir gretutinės ligos nebuvo statistiškai reikšmingos trumparegystei vystytis. Didžioji dalis vaikų patyrė akių nuovargio simptomus.

Įžanga Trumparegystė vis labiau tampa visuotine problema dėl padidėjusio sergamumo, ypač išsivysčiusiose šalyse. Šiuo metu trumparegystės dažnis pasaulyje bendroje populiacijoje yra apie 28,3 proc., o sunkios trumparegystės- 4 proc. Tikėtina, kad 2050 metais trumparegystės dažnis bendroje populiacijoje išaugs iki 49,8 proc., o sunkios trumparegystės- iki 9,8 proc. [1] Manoma, kad padidėjusį šio sutrikimų dažnį lemia padažnėjęs naudojimasis išmaniosiomis technologijomis, skaitymas, rašymas, nepakankamas apšvietimas dirbant, trumpesnis laiko praleidimas lauke, per mažas vit. D kiekis, nevisavertė mityba. [2] Trumparegystė yra dažna aklumo priežastis, todėl yra būtina regos korekcija, radus regos aštrumo į tolį sumažėjimą, taip pat reikalingas tolimesnis paciento regos būklės stebėjimas. [2] Tikslas Nustatyti regos sutrikimų dažnį 8-12 metų vaikams. Metodai 2019 metų sausio ir vasario mėnesiais, gavus LSMU bioetikos leidimą ( Nr. BEC-MF-277 ) yra atliktas dviejų Kauno miesto mokyklų (Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos ir KTU Vaižganto progimnazijos) 154 mokinių akių būklės ištyrimas. Tyrime dalyvavo 61 III-IV klasės mokinys ir 93 V-VI klasės mokiniai. Atrankos kriterijai- III-VI klasės mokiniai. Įvertintas regos aštrumas į tolį naudojant Snellen‘o optotipų lenteles, esant sutrikimui, įvertinta refrakcija pritaikant korekcinius stiklus, įvertintas stereo matymas naudojant Lang‘o stereo testą. Nustatytas regos sutrikimų dažnis atrinktoje imtyje, palygintas regos sutrikimų dažnis III-IV bei V-VI klasės vaikų grupėse, skirtingose lyčių grupėse. Įvertintas trumparegystės laipsnio pagal dioptrijas (lengvo, vidutinio, sunkaus) dažnis skirtingose amžiaus grupėse. Į skaičiavimus įtraukti blogiau matančios akies arba didesnės refrakcijos duomenys. Statistinė analizė atlikta naudojant MS Excel 2010 ir IBM SPSS 23.0. Dviejų n[...].