Maslauskas, Kęstutis

The aim of this study was to see if the prophylactic treatments had any impact on the equine dental problems and their treatments. The study used data from 56 horses of different age, breed and gender. In the data of the 56 horses there were both horses using prophylactic treatment and horses not using prophylactic treatment. The data for this study was collected using a questionnaire that was sent out on social media. The questionnaire sent out was both in english and in swedish. The data collected were only from the Swedish questionnaire. The most common age of the horses participating were 13 years old at 12,5% out of the 56 horses. Gelding was the most common gender at 64,3% out of the 56 horses. The feed that was recorded as the most common in this study were roughage with concentrates at 46,4% out of the 56 horses. Correlation between feed and dental history showed no statistical significance. Most horses in the study were at vet checks 1 year ago at 33,9% out of the 56 horses. 50% out of the 56 horses had good condition of the teeth. Most common interval to perform a dental exam was once a year at 60,7% out of the 56 horses. Correlation between how often dental exams are performed and dental history showed a statistical significance and a relatively strong association. The correlation between prophylactic treatment and dental history showed no statistical significance. The correlation between prophylactic treatment and condition of teeth showed no statistical significance. The most common prophylactic treatments used were dental examinations at 37,5% out of the 56 horses. Correlation between what prophylactic treatment is used and dental history showed no statistical significance. 75% out of the 56 horses had no history of dental problems or disease. 75% out of the 56 horses had no type of dental problem or disease.

Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančias odontologines problemas, jų priežastis bei sužinoti, kokių gydymo ir profilaktikos veiksmų imamasi ir koks jų veiksmingumas žirgams. Šis tyrimas buvo atliktas su 79 arkliais, apie kuriuos duomenys buvo surinkti atlikus arklių savininkų apklausą jiems pateikus tam parengtą anketą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti dažniausiai pasitaikančias arklių odontologines patologijas, jų priežastis ir koks gydymas atliekamas bei nustatyti gydymo efektyvumą. Tyrimo metu buvo nustatytos 9 skirtingos burnos/dantų patologijos. Labiausiai paplitę buvo aštrūs kraštai / aštrūs emalio taškai (48,10%), po ko sekė - žirkliškas sąkandis (12,66%). 11,39% atvejų jokių patologijų nenustatyta, lūžiai 5,06%, Eotrh 5,06%, vilkdantis 5,06%, banguotas sąkandis 3,80%, diastema 3,80%, papūgiškasis sąkandis 1,27% atvejų. Buvo surinkta informacija apie kiekvieną arklį (ištirta 79 arklai) tokia informacija kaip: arklio amžius, veislė, lytis, gyvenimo sąlygos, šėrimas ir naudojimas, siekiant išsiaiškinti, ar yra kokių nors sąsajų su aptiktomis dantų patologijomis. Vienintelė aptikta patvirtinta koreliacija buvo susijusi su arklio amžiumi. Taip pat buvo nustatyta, jog šėrimas gali būti susijęs, tačiau norint patvirtinti, reikės didesnio imties dydžio. Kiti parametrai, pavyzdžiui, veislė, taip pat buvo sudėtinga susieti su nustatytomis dantų patologijomis, nes dauguma apklausoje dalyvavusių žirgų (41%) buvo švedų šiltakraujai. Jog būtų galima palyginti veisles, reikalingas didesnis skirtingų arklių veislių dalyvių skaičius. Taip pat buvo nustatyta koreliacija tarp naudoto gydymo ir jo veiksmingumo. Dažniausiai atliktas gydymas buvo brūžinimas / šlifavimas.

Tiriamojo darbo tema - arklių rentgeniniai tyrimai pirkimo-pardavimo atveju. Darbe išanalizuota literatūra apie rentgeninio tyrimo atlikimą pirkimo-pardavimo atveju, arklio galūnių pozicijas atliekant tyrimą. Taip pat išnagrinėta pirkimo-pardavimo tyrimo nauda pirkėjui perkant arklį, jo informatyvumas ligų diagnostikoje ir prevencijoje. Surinkta informacija apie dažniau pasitaikančias galūnių ligas bei pakitimus, matomus rentgeno nuotraukose. Darbo tikslas: išnagrinėti, susisteminti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie arklių rentgenologinius tyrimus pirkimo-pardavimo atveju, atlikti tyrimą bei pateikti išvadas apie rentgeno nuotraukose matomus pakitimus pasireiškus ir nepasireiškus galūnių ligų simptomams. Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijoje, Stambiųjų Gyvūnų klinikoje. Tyrimo objektas 115 arklių, kuriems buvo atlikti rentgeniniai tyrimai. Tyrimo rezultatai: 19,13% visų rentgeninių galūnių tyrimų arkliams sudarė pirkimo-pardavimo tyrimai. Iš jų tik 59,09% arklių neturėjo jokių galūnių ligų požymių. Visi kiti turėjo pakitimų, matomų rentgeno nuotraukose, nors dar neturėjo ligos simptomų. Arklių, kuriems buvo atlikta diagnostiniai rentgeniniai tyrimai, neturint ryškių simptomų, rezultatai: 47,06% arklių turėjo matomų pakitimų rentgeno nuotraukose. Visų arklių su ryškiais galūnių ligų simptomais rentgeno nuotraukose buvo matomi pakitimai. Nustatyti pakitimai: OCD, varlės kaulo pažeidimai, špatas, čiurnos sąnario pakitimai, traumos, pupkaulio pakitimai, apynagės kaulo periostitas, osteofitai, osteoartritas, varlės kaulo cista, varlės kaulo degeneraciniai pakitimai ir kt.

Tyrimas buvo atliktas 2015 m. 06 mėn. – 2017 m. 06 mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos stambiųjų gyvūnų klinikoje ir ambulatorinių išvykų metu, važinėjant į žirgynus bei pas privačius arklių augintojus. Tyrimo metu buvo ištirta 318 arklių, iš kurių dažniausiai dantų pakitimų diagnozuota Prancūzų ristūnų, Žemaitukų ir Lietuvos jojamųjų veislės žirgams. Arklių dantų pakitimai atsiranda dėl viršutinio ir apatinio žandikaulių netolygaus dantų kramtomojo paviršiaus trynimosi. Atsiradusios dantų ligos dėl nepakankamai susmulkinamo pašaro, sutrikęs virškinimas ir medžiagų apykaita įtakoja tolimesnę žirgo sveikatos būklę. Dėl nuaugusių dantų emalio kraštų burnoje atsiradusios gleivinės žaizdos padidina infekcijos tikimybę. Vilkdančių išaugimas įtakoja arklio reakciją į žąslus. Dėl sukeliamo skausmo kyla problemų žirgų mokyme, prastėja darbo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaikantys arklių dantų pakitimai yra aštrių premoliarinių ir krūminių dantų paviršių susiformavimas, aštrūs užkarbiai, išaugę vilkdančiai, likę pieninių dantų kaušai, kai laikinieji dantys keičiami nuolatiniais. Tokį pakitimų susiformavimą įtakoja arklių veislė, amžius, bendra arklio sveikata ir pašaro racionas.

The purpose of this study was to analyse dental abnormalities and their treatment in a group of equine patients. The oral cavities of 17 standing, sedated horses were examined for dental evaluations and treatment. The horses were classified according to their age: immature horses (2-5 years of age), mature horses (6-14 years of age), and senior horses (15-25+ years of age). The abnormalities detected in the horses were divided into two categories: common abnormalities (73,2%) and uncommon abnormalities (26,8%). The most frequent common dental abnormalities detected in the horses were enamel points, oral lacerations, infected teeth, hooks, fractured teeth, exaggerated transverse ridges, and periodontal disease. These frequent abnormalities affected all the age groups. From the study, it was found that the most prevalent treatments performed were teeth extractions (54,5%) and floating (22,7%). Other less frequent treatments included: tumour removal (9%), diastema widening (4.5%), cleaning of periodontal pockets (4.5%), and trephination (4.5%). The study showed that dental abnormalities can affect the riding performance of many horses, therefore it is important that horses have their teeth examined by a veterinarian every 6 months and more frequently as horses age.

Magistro baigiamojo darbo tyrimas atliktas LSMU Veterinarijos akademijoje Stambiųjų gyvūnų klinikoje 2013 – 2015 metais. Tyrimo metu su dantų problemomis iš viso gydyti buvo 151 arklys, 36 iš jų buvo su išdygusiais vilkdančiais, tai sudarė 23,8 proc. tiriamųjų. Dėl dantų problemų buvo gydyti 19 skirtingų veislių arkliai, dažniausiai pasitaikiusios veislės buvo Prancūzų ristūnai, Lietuvos jojamieji, Trakėnai ir mišrūnai. Vilkdančiai šalinti daugiausia Prancūzų ristūnams – 55,5 proc., Lietuvos jojamiesiems – 13,8 proc., Amerikos ristūnams ir Trakėnams – 5 proc. Dažniausios arklių dantų gydymo procedūros tyrimo metu buvo aštrių dantų emalio kraštų lyginimas, pieninių dantų ir jų kaušų šalinimas. 2013 – 2014 metais buvo atlikta po 2 vilkdančių šalinimo procedūras, 2015 metais – 32. Vilkdančių šalinimas dažniau atliktas patinams – 66,6 proc., patelės sudarė 33,3 proc. Amžius, kuomet buvo rasti ir pašalinti išdygę vilkdančiai buvo labai įvairus, tačiau daugiausia vilkdančių pašalinta 1 metų arkliams – 52,7 proc, o 3 – 5 metų – 22,1 proc

Tyrimas atliktas Lietuvoje 2014¬¬–2015 metais. Arklių dantų ligos ir pakitimai yra opi problema šių dienų žirgininkystėje, kadangi jos gali būti daugumos negalavimų ar kitų ligų priežastimi. Šio darbo tikslas buvo nustatyti, ar senstant arkliui jo dantų būklė blogėja ir kokios dantų ligos bei pakitimai vyrauja skirtingo amžiaus arklių grupėse. Kartu su veterinarijos gydytoju Kęstučiu Maslausku buvo atlikta 95 arklių dantų apžiūra, klinikinis tyrimas bei pritaikytas gydymas. Suskirsčius arklius pagal jų amžių į tris grupes ir statistiškai išanalizavus gautus rezultatus pasitvirtino hipotezė, jog arkliui senstant jo dantų būklė blogėja. Dauguma registruotų dantų ligų ir pakitimų turėjo tendenciją dažniau pasireikšti vyresnio amžiaus arkliams. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad skirtingose arklių amžiaus grupėse dominuoja skirtingos dantų ligos ir pakitimai.