Lendraitienė, Eglė

Rugilė Paulionytė. Sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaita taikant skirtingus kineziterapijos metodus. Magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovas(ė) – profesorė daktarė Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2026; 70 p. Tyrimo tikslas: Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitą taikant skirtingus kineziterapijos metodus. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitą prieš ir po kineziterapijos grupines treniruotes.
2. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitą prieš ir po kineziterapijos savarankiškas treniruotes.
3. Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijai, liemens kontrolei, reakcijos laikui, griuvimo rizikai ir gyvenimo kokybei.
4. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitos tarpusavio sąsajas. Tiriamieji ir tyrimo metodai: asmenys sergantys Parkinsono liga. Tyrimo metu tiriamieji buvo dvejose grupėse, vienai grupei buvo taikomos grupinės treniruotės taikant kineziterapiją kartu su dvigubos užduoties taikymu, o kitai grupei taikomi savarankiški užsiėmimai atliekant įprastą kineziterapiją. Tyrimas truko 12 savaičių. Tiriamieji buvo vertinami prieš gydymą ir po gydymo šiais testais: koordinacijos funkcijai vertinti: Reikalaujantis koordinacijos testas, liemens kontrolei įvertinti: Funkcinio siekimo testas, reakcijos laikui įvertinti: Reakciometras, griuvimo rizikai įvertinti: „Tarptautinė griuvimų efektyvumo skalė“ FES-I, gyvenimo kokybei įvertinti: 39 klausimų Parkinsono ligos klausimynas (pqd-39). Darbo išvados:
5. Taikant skirtingus kineziterapijos metodus, grupinių treniruočių grupei, koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodikliai pagerėjo.
6. Savarankiškų treniruočių grupei, taikant kineziterapiją koordinacijai, liemens kontrolei ir gyvenimo kokybei turėjo reikšmingą pagerėjimą, tačiau reakcijos laikui ir griuvimo rizikai rodiklių padidėjimo nebuvo.
7. Lyginant skirtingus metodus tarp abiejų grupių koordinacijos, liemens kontrolės, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės reikšmingų padidėjimų nebuvo, tačiau reakcijos laiko rezultatai turėjo rodiklių padidėjimą grupinių treniruočių pacientams, lyginant su savarankiškų treniruočių grupe.
8. Nustatyta, kad liemens kontrolė yra susijusi su koordinacija, taip pat griuvimo rizika teigiamai susijusi su kairės rankos reakcijos laiku prieš kineziterapiją.

Laura Medišauskaitė. Skirtingų kineziterapijos programų įtaka skausmui, funkcinei ir fizinei būklei, asmenims, turintiems apatinės nugaros dalies skausmus. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2026, 62p.

Tyrimo tikslas: Įvertinti skirtingų kineziterapijos programų itaką skausmui, funkcinei ir fizinei žmogaus būklei, kenčiant apatinės nugaros dalies skausmą.

Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti paciento fizinę, funkcinę būklę, skausmo stiprumą prieš ir po kineziterapijos. 2) Įvertinti paciento fizinę, funkcinę būklę, skausmo stiprumą prieš ir po kineziterapijos su pusiausvyros pratimais. 3) Palyginti ir įvertinti skirtingų kineziterapijos programų veiksmingumą mažinant skausmą, gerinant fizinę ir funkcinę žmogaus būklę. 4) Nustatyti ryšį tarp skausmo intensyvumo, funkcinės būklės, pusiausvyros ir liemens raumenų ištvermės pokyčių. 5) Palyginti skirtingų rodiklių pokyčių dydį po kineziterapijos taikymo.

Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 20-50 metų amžiaus asmenys, jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą. Tiriamieji buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes po 15 asmenų. Pirmojoje grupėje taikyta kineziterapija su pusiausvyros pratimais (n=15), antrojoje - be pusiausvyros pratimų (n=15).

Tyrimo metodika: Pratimų efektyvumas buvo vertinamas naudojantis SAS skale, Oswestry negalios indekso klausimynu. Pusiausvyros vertinimas atliktas Fulertono pusiausvyros testu, nustatant statines pilvo, nugaros ir šoninių liemens raumenų ištvermes. Abiejų grupių tiriamieji tyrimo pradžioje pasirašė sutartis dalyvauti tyrime.

Tyrimo išvados: 1) Po kineziterapijos su pusiausvyros pratimais sumažėjo nugaros skausmas ir negalios indeksas bei padidėjo liemens raumenų ištvermė. 2) Po kineziterapijos be pusiausvyros pratimų sumažėjo nugaros skausmas, padidėjo liemens raumenų ištvermė. 3) Kineziterapija su pusiausvyros pratimais reikšmingai sumažino negalios indeksą. Abi kineziterapijos programos reikšmingai sumažino nugaros skausmus ir padidino liemens raumenų ištvermę. 4) Nustatyti ryšiai tarp skausmo, funkcinės būklės ir liemens raumenų ištvermės pokyčių, rodantys, kad didėjant raumenų ištvermei mažėja skausmas ir funkcinė negalia, o pusiausvyros bei šoninių raumenų pokyčiai su kitais rodikliais susiję silpniau. 5) Taikant kineziterapijos programas, nustatytas ryškus skausmo intensyvumo sumažėjimas ir funkcinės būklės pagerėjimas tiriamųjų grupėje.

Raktiniai žodžiai: juosmeninės stuburo dalies skausmas, kineziterapija, kineziterapija su pusiausvyros pratimais.

Ugnė Žemaitytė. 360° įtraukiamosios virtualios realybės principu taikomos veidrodinės terapijos efektyvumas apatinės galūnės funkcijai asmenims po galvos smegenų infarkto antrajame reabilitacijos etape. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2026; 63 p. Darbo tikslas: įvertinti 360° įtraukiamosios virtualios realybės principu taikomos veidrodinės terapijos efektyvumą apatinės galūnės funkcijai asmenims po galvos smegenų infarkto antrajame reabilitacijos etape. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių motorinę funkciją prieš ir po kineziterapijos. 3. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos. 4. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, savarankiškumą vaikštant prieš ir po kineziterapijos. 5. Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų efektyvumą asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažeistosios kūno pusės apatinės galūnės raumenų jėgos, motorinės funkcijos, pusiausvyros ir vaikščiojimo savarankiškumo rodikliams. Tyrimo metodika: tyrimo metu buvo vertinama tiriamųjų raumenų jėga (MMT pagal Oksfordo skalę), apatinių galūnių motorinė funkcija (FMA – LE), savarankiškumas vaikštant (FAC), pusiausvyra (BBS). Tyrimo dalyviai: 19 asmenų po galvos smegenų infarkto antrajame reabilitacijos etape. Darbo išvados: 1. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinės galūnės raumenų jėga po intervencijos tiriamojoje grupėje padidėjo visose tirtose raumenų grupėse, o kontrolinėje grupėje – tik blauzdą tiesiančiuose raumenyse. 2. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinės galūnės motorinės funkcijos po intervencijos pagerėjo abiejose grupėse, tačiau tiriamojoje grupėje pokytis buvo didesnis. 3. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyra po intervencijos pagerėjo abiejose grupėse, tačiau tiriamojoje grupėje pokytis buvo didesnis. 4. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, savarankiškumas vaikštant po intervencijos pagerėjo abiejose grupėse, tačiau tiriamojoje grupėje didesnė dalis tiriamųjų pasižymėjo geresniais rezultatais. 5. 360° įtraukiamosios virtualios realybės principu taikoma veidrodinė terapija kartu su kineziterapija buvo efektyvesnė nei vien kineziterapija, gerinant pažeistos kūno pusės apatinės galūnės funkciją ir vaikščiojimo savarankiškumą.

Ieva Naujokaitė. Laisvojo kybojimo sistemos ir elastinių pasipriešinimo juostų pratimų poveikis kaklo funkcijai ir skausmo intensyvumui asmenims su nespecifiniu kaklo skausmu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025; 63 p. Darbo tikslas – nustatyti laisvojo kybojimo sistemos ir elastinių pasipriešinimo juostų pratimų poveikį kaklo funkcijai ir skausmo intensyvumui asmenims su nespecifiniu kaklo skausmu. Uždaviniai:

1. įvertinti kineziterapijos, atliekamos kartu su laisvąja kybojimo sistema, poveikį kaklo raumenų ištvermei, jėgai, kaklo judesių amplitudei, skausmui ir funkcinei negaliai esant nespecifiniam kaklo skausmui;
2. įvertinti kineziterapijos, atliekamos kartu su elastinėmis pasipriešinimo juostomis poveikį kaklo raumenų ištvermei, jėgai, kaklo judesių amplitudei, skausmui ir funkcinei negaliai esant nespecifiniam kaklo skausmui;
3. palyginti skirtingų kineziterapijos programų poveikį kaklo raumenų ištvermei, jėgai, kaklo judesių amplitudei, skausmui ir funkcinei negaliai esant nespecifiniam kaklo skausmui; Tyrimo metodika – tiriamieji buvo testuojami du kartus, tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Buvo vertinamas pacientų skausmo intensyvumas, pasitelkiant vizualinę skausmo skalę, kaklo giliųjų lenkiamųjų raumenų ištvermė, matuojant sekundėmis, tai pat, kaklo giliųjų lenkiamųjų raumenų ištvermė, naudojant grįžtamojo ryšio prietaisą „Stabilizer“, matuojama kaklo judesių amplitudė su goniometru, manualiai vertinama kaklo raumenų jėga suteikiant pasipriešinimą ir funkcinė negalia, pasitelkiant kaklo negalios indeksą. Tyrimo dalyviai - tyrime dalyvavo 22 žmonės, 6 vyrai ir 16 moterų. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes po 11 asmenų. Vienai grupei buvo taikomi kaklo ir pečių juostos tempimo ir stiprinimo pratimai kartu su laisvojo kybojimo sistemos programa, kitai grupei buvo taikomi kaklo ir pečių juostos tempimo ir stiprinimo pratimai kartu su elastinių pasipriešinimo juostų programa. Išvados:
4. pacientams, kurie atliko tempimo bei stiprinimo pratimus kartu su laisvojo kybojimo sistemos programa, sumažėjo kaklo skausmo intensyvumas ir funkcinė negalia, padidėjo kaklo judesių amplitudė, raumenų jėga ir ištvermė.
5. pacientams, kurie atliko tempimo bei stiprinimo pratimus kartu su elastinių pasipriešinimo juostų programa, sumažėjo kaklo skausmo intensyvumas ir funkcinė negalia, padidėjo kaklo judesių amplitudė, raumenų jėga ir ištvermė.
6. kaklo tempimo ir stiprinimo pratimai kartu su laisvo kybojimo sistemos programa buvo efektyvesnė. Statistiškai reikšmingiau sumažino kaklo skausmo intensyvumą ir funkcinę negalią.

Urtė Žaltauskaitė. Asmenų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo rodiklių kaita, taikant kompleksinę mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programą. Darbo vadovė - Prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025; 66p Darbo tikslas: įvertinti asmenų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo rodiklių kaitą, taikant kompleksinę mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programą. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze, jaučiamą nuovargį, gyvenimo kokybę ir fizinio pajėgumo rodiklius prieš kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymą. 2. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze, jaučiamą nuovargį, gyvenimo kokybę ir fizinio pajėgumo rodiklius po kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymo. 3. Nustatyti sergančiųjų išsėtine skleroze nuovargio, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo rodiklių sąsajas. 4. Įvertinti kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos poveikį gyvenimo kokybei, nuovargio pasireiškimui ir fizinio pajėgumo rodikliams, sergant išsėtine skleroze. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 27 asmenys (vidutinis amžius – 41,85 ± 13,2 m.), iš jų 15 vyrų ir 12 moterų. Dalyviai buvo paskirstyti į intervencijos (n = 12) ir kontrolinę (n = 15) grupes. Į tyrimą įtraukti asmenys, sergantys išsėtine skleroze ≥2 metus, turintys žemą arba vidutinį fizinį aktyvumą ir galintys dalyvauti pratimų programoje. Tyrimo metodai: vertinti rodikliai: nuovargis, gyvenimo kokybė ir fizinis pajėgumas. Nuovargis vertintas Modifikuota nuovargio poveikio skale (MFIS) ir Vizualine analogine skale (VAS), gyvenimo kokybė – Išsėtinės sklerozės gyvenimo kokybės klausimynu (MSQOL-54), o fizinis pajėgumas – šešių minučių ėjimo testu (6MWT). Intervencijos grupė dalyvavo trijų savaičių fizinio aktyvumo programoje, vykusioje 3 kartus per savaitę po 30 minučių Darbo rezultatai: Po trijų savaičių trukmės fizinio aktyvumo programos taikymo intervencijos grupėje buvo nustatyti keli statistiškai reikšmingi pokyčiai. Bendras nuovargio lygis, vertintas modifikuota nuovargio įtakos skale (MFIS), reikšmingai sumažėjo – vidutiniškai 7,92 balo (p < 0,001), o tarpgrupinis skirtumas taip pat buvo reikšmingas (p = 0,012). Fizinio nuovargio subskalėje pokytis siekė –4,33 balo (p = 0,001), kognityvinio –2,75 balo (p = 0,027), psichosocialinio –0,83 balo (p = 0,005). Nors pastarųjų dviejų subskalės tarpgrupiniai skirtumai nebuvo reikšmingi, vidiniai pokyčiai rodo teigiamą tendenciją. Gyvenimo kokybės psichinės sveikatos komponentas (MSQOL-54) po intervencijos reikšmingai pagerėjo (p = 0,024). Fizinio pajėgumo rodikliai, vertinti šešių minučių ėjimo testu (6MWT), taip pat parodė reikšmingą pagerėjimą – vidutiniškai dalyviai nuėjo 28,75 metrų daugiau (p < 0,001), tarpgrupinis skirtumas taip pat buvo statistiškai reikšmingas. Koreliacinė analizė atskleidė stiprius neigiamus ryšius tarp nuovargio ir tiek fizinės, tiek psichologinės gyvenimo kokybės komponentų (r = –0,781 ir –0,733; p < 0,001), taip pat fizinio pajėgumo (r = –0,825; p < 0,001). Išvados: 1. Prieš kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymą sergantys išsėtine skleroze asmenys pasižymėjo vidutiniu nuovargio lygiu, sumažėjusia gyvenimo kokybe bei ribotu fiziniu pajėgumu. 2. Po kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymo intervencinėje grupėje nustatytas reikšmingas bendro nuovargio, fizinio nuovargio, kognityvinio ir psichosocialinio nuovargio sumažėjimas, gyvenimo kokybės pagerėjimas ir padidėjęs fizinis pajėgumas. 3. Nustatytos stiprios sąsajos tarp didesnio nuovargio ir prastesnės gyvenimo kokybės bei mažesnio fizinio pajėgumo, o didesnis fizinis pajėgumas siejosi su aukštesne gyvenimo kokybe ir mažesniu nuovargiu. 4. Kompleksinė mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programa turėjo teigiamą poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybei, nuovargio pasireiškimui ir fizinio pajėgumo rodikliams.

SANTRAUKA Ieva Bučinskaitė. Miofunkcinės terapijos ir elektrostimuliacijos poveikis pacientams patiriantiems veido raumenų skausmus, pasitelkiant miofascialinį atpalaidavimą. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas 2025. Tyrimo tikslas: įvertinti miofunkcinės terapijos ir elektrostimuliacijos veiksmingumą, pacientams patiriantiems veido raumenų skausmus, pasitelkiant miofascialinį atpalaidavimą. Tyrimo uždaviniai:

1. Palyginti veido raumenų skausmo intensyvumo pokyčius tarp pacientų grupių, taikant skausmo skalę VAS, prieš ir po terapijų.
2. Įvertinti ir palyginti veido raumenų pokyčius tarp abiejų grupių, naudojant funkcinių judesių vertinimą pagal judesių amplitudę prieš ir po terapijos.
3. Įvertinti terapijos poveikį paciento emocinei būklei ir stresui naudojant emocinės būsenos dienoraštį ir Perceived Stress Scale (PSS).
4. Palyginti pacientų gyvenimo kokybės ir funkcinio pajėgumo pokyčius, naudojant specializuotą (Fonsecas) klausimyną prieš pirmąjį vizitą ir po kineziterapijos kurso. Tyrimo kontingentas ir metodika: Tyrime dalyvavo 30 pacientų, kurių amžius svyravo nuo 25 iki 60 metų, visi skundėsi lėtiniu veido raumenų skausmu, trukusiu ne mažiau nei tris mėnesius. Atrankos kriterijai apėmė žandikaulio, kaklo ar galvos skausmus, kramtomojo raumens skausmą (≥2 balai pagal VAS skalę). Neįtraukti asmenys su ūminėmis uždegiminėmis ligomis, sunkiomis dentoalveolinėmis anomalijomis, patyrę veido-žandikaulių traumas arba atlikę operacijas, taip pat turintys širdies stimuliatorius. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo paskirstyti į dvi grupes: 1) miofunkcinė terapija ir miofascialinis atpalaidavimas, 2) elektrostimuliacija (TENS) ir miofascialinis atpalaidavimas. Tyrimo pradžioje atlikti pradiniai vertinimai, įskaitant skausmo intensyvumą, raumenų funkcionalumą, judėjimo amplitudę, gyvenimo kokybę ir funkcinį pajėgumą. Darbo išvados:
5. Po terapijų abiejose pacientų grupėse reikšmingai sumažėjo veido raumenų skausmo intensyvumas, patvirtinantis abiejų metodų veiksmingumą skausmui mažinti.
6. Terapija abiejose grupėse reikšmingai pagerino veido raumenų funkciją – padidėjo judesių amplitudė, kas prisidėjo prie kasdienių funkcijų, tokių kaip kalbėjimas ir valgymas, gerėjimo.
7. Terapija teigiamai paveikė pacientų emocinę būklę – abiejose grupėse stebėtas reikšmingas streso sumažėjimas, rodo terapijos poveikį ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam pacientų gerbūviui.
8. Terapijos metu pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė ir funkcinis pajėgumas, ypač tarp pacientų, turinčių temporomandibulinio sąnario sutrikimų, nepriklausomai nuo taikyto metodo.

SANTRAUKA

Gabrielius Žiužnys. Skirtingų kineziterapijos metodų poveikis raumenų funkcijai bėgikams esant klubinės blauzdos juostos sutrumpėjimui. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Prof. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025m. 49psl. Tyrimo tikslas: Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį raumenų funkcijai bėgikams esant klubinės blauzdos juostos sutrumpėjimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti jėgos ir funkcinių rodiklių pokytį asmenų grupėje kurioje buvo taikyti pratimai su laisvojo kybojimo įranga „Redcord“. 2 Ištirti jėgos ir funkcinių rodiklių pokytį asmenų grupėje kurioje buvo taikyta kineziterapija salėje naudojant treniruoklius. 3. Palyginti jėgos ir funkcinių rodiklių kaitą tarp grupių taikant skirtingus jėgos lavinimo metodus. Tyrimo metodai: 1. Ober’o ir modifikuotas Ober’o testas – įvertinti klubinės blauzdos juostos funkciją. 2. Trendelburgo testas – vidurinio sėdmens raumens funkcijai vertinti. 3. Ely testas - klubinio juosmens raumens funkcijos vertinimui 4. Modifikuotas Thomas‘o testas skirtas įvertinti klubinio juosmens raumens funkciją. 5. Lafaytte rankinis dinamometras izometrinės raumenų jėgos vertinimui. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 20 asmenų, kurie atitiko kriterijus: 1. Asmenys, kurių Ober arba modifikuoto Ober testų rezultatas yra teigiamas. 2. Tiriamieji privalo būti pirmojo klubinės blauzdos juostos sindromo pažaidos laipsnio t.y Ober’o testas yra teigiamas, bet skausmas nėra jaučiamas treniruotės metu. 3. Tiriamieji atlieka bent 200 minučių vidutinio intensyvumo aerobinę veiklą (60-70proc. Max.ŠSD) iš kurių bent 80 minučių atlieka didelio intensyvumo aerobinę veiklą (70-80proc. Max.ŠSD). 4. Visi tiriamieji yra vyrai. 5. 1-3 valandos po sportinės veiklos atsiradęs skausmas negali būti didesnis negu 3 balai pagal SAS (skaitmeninė analogijos skalė) ir privalo išnykti per 24 valandas anot pirmojo pažaidos laipsnio simptomatikos. Tiriamieji atsitiktinės atrankos principu paskirstyti į dvi grupes: vienai grupei buvo taikyta jėgos stiprinimo pratimai sporto salėje naudojant treniruoklius (n=10) ir kitai grupei – raumenų jėgos stiprinimo pratimai naudojant laisvojo kybojimo įrangą “Redcord” (n=10). Darbo išvados: 1. Asmenų grupėje kurioje buvo taikyti pratimai su laisvojo kybojimo įranga „Redcord“ jėgos rodiklių pokytis pastebėtas statistiškai reikšmingas vidurio sėdmens bei tempiamojo plačiosios fascijos raumenų funkcinis, funkcinių rodiklių statistiškai reikšmingas pokytis pastebėtas klubinės blauzdos juostos bei tiesiojo šlaunies raumens. 2. Asmenų grupėje kurioje buvo taikyta kineziterapija salėje naudojant treniruoklius jėgos rodiklių pokytis pastebėtas statistiškai reikšmingas vidurio sėdmens ir tempiamojo plačiosios fascijos raumenų, funkcinių rodiklių statistiškai reikšmingas pokytis pastebėtas klubinės blauzdos juostos bei tiesiojo šlaunies raumens. 3. Tiek vienoje, tiek kitoje grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo jėgos ir funkciniai rodikliai, tačiau tarp grupių nesiskyrė taikant skirtingus jėgos lavinimo metodus.

Kotryna Burneikaitė. Eisenos, pusiausvyros ir griuvimu rizikos vertinimas pacientams, sergantiems galvos smegenų infarktu, antruoju reabilitacijos etapu Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025, 39 psl. Tyrimo tikslas: Tyrimo tikslas buvo įvertinti eisenos, pusiausvyros ir griuvimų rizikos rodiklių kaitą pacientams, patyrusių galvos smegenų infarktą, antruoju reabilitacijos etapu. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, eisenos rodiklių kaitą antruoju reabilitacijos etapu. 2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyros rodiklių kaitą antruoju reabilitacijos etapu. 3. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, griuvimų rizikos rodiklių kaitą antruoju reabilitacijos etapu. Tyrimo metodika: Tyrimo metu buvo vertinama tiriamųjų eisena (Biodex Gait Trainer ėjimo takelis), pusiausvyra (Biodex Balance SD pusiausvyros platforma ir Berg pusiausvyros vertinimo skalė). Griuvimų rizikai vertinti buvo naudojamas Morse klausimynas. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo dvylika asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą. Tyrimą sėkmingai baigė dvylika tiriamųjų. Darbo išvados: 1. Galvos smegenų infarktą patyrusių pacientų eisenos rodikliai – ėjimo greitis, laikas, nueitas atstumas, dešinės ir kairės kojų žingsnių ilgis – antruoju reabilitacijos etapu pagerėjo. 2. Galvos smegenų infarktą patyrusių pacientų statinės pusiausvyros rodikliai antruoju reabilitacijos etapu nepagerėjo 3. Galvos smegenų infarktą patyrusių pacientų statinės ir dinaminės pusiausvyros rodikliai antruoju reabilitacijos etapu pagerėjo. 4. Galvos smegenų infarktą patyrusių pacientų griuvimų rizikos rodikliai antruoju reabilitacijos etapu pagerėjo.

Tyrimo tikslas. Įvertinti apatinės galūnės funkcinių rodiklių kaitą pacientams po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrajame reabilitacijos etape taikant kineziterapiją. Tyrimo uždaviniai. 1) Įvertinti skausmo rodiklių pokyčius asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu; 2) Įvertinti šlaunies raumenų jėgos rodiklių pokyčius asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu; 3) Įvertinti šlaunies judesių amplitudės rodiklių pokyčius asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu; 4) Įvertinti apatinės galūnės mobilumo rodiklių pokyčius asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu. Tyrimo metodika. 1) Skausmo vertinimas - vizualinė analoginė skalė (VAS); 2) Šlaunies raumenų jėgos vertinimas – Oxford skalė; 3) Šlaunies judesio amplitudžių vertinimas – goniometras; 4) Apatinės galūnės mobilumo pokyčių vertinimas – funkcinis judėjimo testas (Keitel indeksas). Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 18 asmenų po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, 10 vyrų ir 8 moterys, kurių amžius vyravo nuo 45 iki 75 metų. Asmenys atliko 18 dienų antrinę reabilitaciiją, kurios metu 5d./sav., 2 k./d. vyko 30 minučių kineziterapijos užsiėmimas salėje. Darbo išvados. 1. Asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu skausmo intensyvumas sumažėjo. 2. Asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu šlaunies raumenų jėga padidėjo. 3. Asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu šlaunies judesių amplitudės padidėjo. 4. Asmenims po pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos antrojo reabilitacijos etapo metu mobilumas pagerėjo.

Tyrimo tikslas: įvertinti aerobinių pratimų įtaką pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, funkcinei būklei. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti gyvenimo kokybės pokytį sergantiesiems II tipo cukriniu diabetu;
2. Įvertinti antropometrinių matavimų pokytį sergantiesiems II tipo cukriniu diabetu;
3. Įvertinti funkcinių rodiklių pokytį sergantiesiems II tipo cukriniu diabetu. Tyrimo metodika: klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas atliktas 2023 m. kovo – lapkričio mėn., privačioje klinikoje UAB „SG klinika“. Imtis – 80 asmenų. Tiriamieji naudojant klinikinių tyrimų atsitiktinės atrankos įrankį suskirstyti į dvi homogeniškas grupes: I intervencinė grupė (n=40), kuriai atliekama kineziterapija, ir II kontrolinė grupė (n=40), kuriai kineziterapija nėra skiriama. Pirminio ištyrimo metu tiriamieji užpildė anketinę apklausą ir atlikti gyvybinių parametrai (ŠSD, AKS), kūno matmenų antropometriniai matavimai (ūgis, svoris, KMI, LKS, KRS ir LKM skaičiavimai), fizinio pajėgumo vertinimas (6 MĖT), plaštakos griebimo jėgos matavimas (dinamometrija) ir subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas (WHOQOL-BREF). Tyrimo pabaigoje matavimai pakartoti. Tyrimo trukmė – 12 savaičių. Tiriamoji grupė 12 savaičių turėjo atlikti vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus pagal sudarytą programą: 1) pirmas 4 sav. pratimai atliekami 3 k./sav. po 45 min.; 2) kitas 4 savaites pratimai atliekami 4 k./sav. po 45 min.; 3) paskutines 4 savaites pratimai atliekami 3 k./sav. po 60 min. Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 29.0 programine įranga. Normalumo prielaidai tikrinti, kai imties tūris buvo didesnis nei 50, taikytas Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus, kitu atveju – Shapiro Wilk kriterijus. Dviems priklausomoms imtims palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, taikytas porinis Stjudento t kriterijus, kitu atveju taikytas neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Dviems nepriklausomoms imtims palyginti, kai duomenys tenkino normalumo prielaidą taikytas Stjudento t kriterijus, o kai duomenys netenkino normalumo prielaidos, taikytas Mano-Vitnio-Vilkoksono kriterijus. Kiekybiniai duomenys, kurie tenkino normalumo prielaidą, pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (m) ir standartinis nuokrypis (SN) – m(±SN). Kiekybiniai duomenys, kurie buvo analizuoti taikant neparametrinius kriterijus pateikiami kaip mediana (Md), pirmasis (Q1) ir trečiasis (Q3) kvartiliai, vidurkis (m) – Md(Q1-Q3; m). Kokybinei duomenų analizei taikytas Chi kvadratas. Dviejų kiekybinių kintamųjų priklausomybei vertinti, kai duomenys netenkino normalumo prielaidos skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas (rS), o kai duomenys tenkino normalumo prielaidą, tiesinei kintamųjų priklausomybei tenkinti skaičiuotas Pirseno koreliacijos koeficientas (rP). Ryšys, kai |r|≤0,3, laikytas silpnu, kai 0,3<|r|≤0,7 ryšys laikytas vidutinio stiprumo, o kai |r|>0,7 – laikytas stipriu. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais. Tyrimo dalyviai: 18-65 metų amžiaus vyrai ir moterys, sergantys T2CD ≥5 metus, kontroliuojama T2CD ligos eiga, be gretutinių ligų. Išvados:
4. Taikyti aerobiniai pratimai pagerino sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę.
5. Taikyti aerobiniai pratimai statistiškai reikšmingai pagerino sergančių II tipo cukriniu diabetu svorį, KMI, liemens-klubų apimčių santykį, kūno riebalų santykį bei liesąją raumenų masę.
6. Po taikytų aerobinių pratimų normalizavosi ir pagerėjo sergančių II tipo cukriniu diabetu funkciniai organizmo rodikliai – funkcinis pajėgumas, plaštakos griebimo jėga, AKS ir ŠSD.