Širka, Aurimas

Deividas Jonuškis „Perspektyvinis randomizuotas intraoperacinio sąnario ertmės plovimo praskiestu betadino tirpalu įtakos ankstyvos periprostetinės infekcijos pasireiškimui tyrimas“ Darbo tikslas. Įvertinti, ar intraoperacinis sąnario ertmės plovimas 0.35% koncentracijos betadino tirpalu yra efektyvesnis, nei sąnario ertmės plovimas fiziologiniu tirpalu, siekiant sumažinti periprostetinės infekcijos pasireiškimą ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Uždaviniai. 1. Įvertinti periprostetinės infekcijos pasireiškimą tiriamųjų grupėse, praėjus 1 ir 3 mėnesiams po planinės kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. 2. Įvertinti CRB kiekį kraujyje tiriamųjų grupėse praėjus 1 parai, 1 mėnesiui, 3 mėnesiams po planinės kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. 3. Įvertinti ENG kiekį kraujyje tiriamųjų grupėse praėjus 1 parai, 1 mėnesiui, 3 mėnesiams po planinės kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. 4. Įvertinti leukocitų ir neutrofilinių granuliocitų kiekį kraujyje tiriamųjų grupėse praėjus 1 parai, 1 mėnesiui, 3 mėnesiams po planinės kelio ar klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. 5. Įvertinti, ar yra skirtumas tarp uždegiminių rodiklių aritmetinių vidurkių dinamikos tiriamųjų grupėse stebėjimo laikotarpiu Metodai. 163 tiriamieji, atitinkantys įtraukimo į biomedicininį tyrimą kriterijus, sutinkantys dalyvauti tyrime bei pasirašę informuotą sutikimo formą, buvo randomizuotai suskirstyti į dvi grupes. Rinkti ir dokumentuoti demografiniai tiriamųjų duomenys. Operacijos metu, priklausomai nuo kuriai tiriamųjų grupei priskirtas pacientas, po endoprotezų komponentų implantacijos, sąnario ertmė buvo plaunama su 0.35% koncentracijos betadino tirpalu, arba fiziologiniu tirpalu atitinkamai. Tiriamiesiams, praėjus parai po operacijos, taip pat atvykusiems kontrolei po 1 mėnesio ir 3 mėnesių buvo imamas bendras kraujo tyrimas, CRB, ENG, stebima dėl klinikinių infekcijos požymių. Naudojant aprašomąją statistiką buvo suskaičiuoti duomenų aritmetiniai vidurkiai bei gauti duomenys buvo palyginti pagal statistinį reikšmingumą. Rezultatai ir išvados. Tirti 163 pacientai, kurie po randomizacijos pasiskirstė į betadino tirpalo grupę (n = 82) ir fiziologinio tirpalo grupę (n = 81). 69 (42.3%) pacientams, LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikoje buvo atliekama planinė klubo endoprotezavimo operacija, o 94 (57.7%) – planinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija. Vidutinis bendras tiriamųjų amžius buvo 67.74 ± 9.60 metų. Tyrimo populiaciją sudarė 53 (32.5%) vyrai ir 110 (67.5%) moterų. Tyrimo metu nenustatytas statistiškai reikšmingas ankstyvos PJI dažnio skirtumas tarp tiriamųjų grupių (p = 0.567). Buvo nustatytas mažesnis ENG aritmetinis vidurkis fiziologinio tirpalo grupėje praėjus 3 mėnesiams po operacijos (p = 0.049). Atlikus tiesinių mišriujų modelių analizę, stebėjimo laikotarpiu nenustatyta skirtumų uždegiminių rodiklių kitimo dinamikoje tarp tiriamųjų grupių. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas ENG, leukocitų ir neutrofilų kiekio kitime stebėjimo laikotarpiu tarp lyčių. Vyrams leukocitų ir neutrofilų kiekis mažėjo greičiau (p < 0.001).

Hip revision surgeries are increasing as primary total hip arthroplasty (THA) are increasing recently. Severe bone loss and other complications can make hip revision more complicated. Different type of stems was implemented and created to deal with the bone defects of the femur. Two types of the stems mainly used in revision surgery: 1) monobloc stem - single unit long stem and 2) modular stem - divided into proximal and distal part where these two parts are connected forming a junction. Lots of debates in the literature are being going around which stem would be the best choice, but there is still not a definite answer. In our article we will compare the results, complication, prices, survivorship, and patient satisfaction from different sources to have a better understanding about the advantages of each stem.

Title: Biomimetics of Bone Implants: Tissue Engineering and Future Regeneration Road Research aim: To investigate and present factors enhancing bone regeneration and methods applied on bone implants to promote bone formation. Objectives: 1. To analyze how biomimetic signaling is of importance in bone regeneration. 2. To analyze the quality of life of the patient's post bone implants. 3. To present factors promoting bone regeneration. 4. To analyze scaffold materials and requirements. Methods: The data corpus was collected using the sampling strategy using different keywords, and data was extracted from various search engines. For this study, three major search engines that contain the best-suited articles of medicine and medical studies were used. The selection process of the data corpus was highly dependent on inclusion and exclusion criteria. This study's inclusion criterion was the selection of papers referring to bone implantation and repair based on biomimetic devices and engineering. Results: The initial combination search of the terms; "bone-implant," "Bone Tissue Engineering," "Biomimetic Devices," and "bone regeneration" resulted in 129 articles. This method was done several times using a different combination of keywords mentioned below until no additional papers occurring from the rest of the terms. The Preferred Reporting Items for Systematic reviews and Meta-Analyses (PRISMA) statement was used as a systematic review guideline. A four-phased flow chart was constructed as a conceptual framework for a better understanding of the method. In the final stage, only 30 articles were included in the literature review after the application of inclusion and exclusion criteria. 2. These keywords and terminologies were; "Bone Reconstruction", "Bone Regeneration", "Bone Tissue Engineering", "Biomimetic Devices", "Fabrication", "Biomimetic Approaches", "Regeneration of Segmental Bone", "Bone Repair", "Bone Healing", "Repair of Bone", "Bone Defect Models", "Implantable Medical Devices", "bone-implant" and "biomimetic". Conclusion:

1. Biomimetic signaling is of importance when it comes to bone regeneration in several ways. It has been implemented in several different bone grafting techniques. The goal of the graft is then to support the bone, as well as possess osteoconductive activity.
2. Previously bone grafting has been associated with increased risk of infection, prolonged hospital stay and required multiple surgeries. However, now with the invention of scaffolds and the ability to apply osteoconductive activity by various tissues engineering mechanisms such as, stem cell therapy, growth factor delivery, gene therapy, and cell transplantation, thee are better conditions for wound healing and bone regeneration.
3. Bone regeneration depends ultimately on how well we can activate osteoblast cell differentiation in the ECM whereby CaP materials initiate osteoinduction, MSC expands and proliferates, known as osteoconduction, and lastly, osseointegration when live bone tissue binds to the surface of synthetic implant anchoring them
4. The scaffold design in tissue engineering can be described as the area in which holes and bio factors are placed and the scaffold itself being a vehicle. The scaffold's material and design in tissue engineering are critical in the provision of a suitable structure, help in the delivery of bioactive factors, and provide mechanical functions.

Darbo tikslas: ištirti ir išanalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Ortopedijos traumatologijos skyriuje 2015-2019 metų laikotarpiu gydytų pacientų, kuriems nustatyta meticilinui jautraus auksinio stafilokoko (methicilin sensitive staphylococcus aureus; MSSA) ir meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko (methicilin resistant staphylococcus aureus; MRSA) padermių sąlygota perimplantinė infekcija, epidemiologinius faktorius bei gydymo išeitis. tyrimas buvo atliekamas remiantis ligos istorijų duomenimis. Pagal juos užpildyta anketa su atrinktų pacientų epidemiologiniais, demografiniai ir klinikiniais duomenimis. Įvertinta pacientų amžius, KMI, gretutinės ligos, žalingi įpročiai, surinkta informacija apie pirmines operacijas, bei infekcijos gydymą. Remiantis šiais duomenimis, buvo įvertinti rizikos veiksniai, turėję daugiausiai įtakos MRSA sąlygotų infekcijų atsiradimui bei infekcijos gydymo baigtys. Naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versija buvo nustatyti MRSA infekcijos rizikos veiksniai ir įvardyto rizikos grupės MRSA infekcijoms. Tyrimui buvo atrinkti 2015-2019 metais LSMUL KK Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje gydyti, dėl S. aureus sukeltos infekcijos pacientai. Iš šių pacientų buvo atmesti visi, kurie buvo gydomi dėl ne pirmą kart pasireiškainčios perimplantinės infekcijos ir pacientai su neperimplantine infekcija. Gauti duomenys, jog pacientų kurių perimplantinės infekcijos sukėlėjas MRSA vidutinis KMI buvo 31 ±,4,8, 7 iš 9 pacientų 5 metai iki pirminės operacijos buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, jų pirminio gulėjimo vidutinė trukmė buvo 26±21 dienos, 7 iš 9 pacientų buvo gydomi ilgiau nei 7 dienas pirminio stacionarizavimo metu. Pacientų kurių infekcijos sukėlėjas buvo MSSA vidutinis KMI buvo 28 ±6, 7 iš 88 pacientų 5 metai iki pirminės operacijos buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, jų pirminio gulėjimo vidutinė trukmė buvo 7±5 dienos. Įvertinus šių veiksnių šansų santykį (OR), gauta jog statistiškai patikimi rizikos veiksniai MRSA perimplantinėms infekcijoms buvo: 5 metų laikotarpyje iki pirminės operacijos gydymas intensyviosios terapijos skyriuje, hospitalizacijos trukmė ilgesnė nei 7 dienos ir nutukimas.

Darbo tikslas: Įvertinti šlaunikaulio galvos dekompresijos, autologinės ir alogeninės kaulinės plastikos grupių, kuriose naudojamos kaulo regeneraciją aktyvinančios kamieninės ląstelės bei trombocitais praturtinta plazma, klinikinę naudą bei efektyvumą, gydant šlaunikaulio galvos aseptinę nekrozę. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti procedūros klinikinius rezultatus pagal Skaitmeninės analogijos skausmo skalės ir HOOS klausimyno pokyčius, vertinant skausmą, funkciją ir aktyvumą prieš gydymą 3 ir 12 mėnesių po gydymo skirtingose pacientų grupėse - autologinė/alogeninė kaulo plastika. 2. Įvertinti ir palyginti šlaunikaulio galvos radiologinius pokyčius 3 ir 12 mėnesių po gydymo skirtingose pacientų grupėse. 3. Įvertinti osteonekrozės stadijos (Ficat/Arlet klasifikacija) MRT pokyčius ir dinamiką prieš gydymą bei 3 ir 12 mėnesių po gydymo skirtingose pacientų grupėse. 4. Nustatyti procedūros nesėkmės šansą ir pacientų skaičių, kuriems reikės atlikti klubo sąnario endoprotezavimo operaciją dėl progresuojančių klinikinių/radiologinių šlaunikaulio galvos osteonekrozės pokyčių po taikyto gydymo skirtingose grupėse (12 mėnesių po intervencijos). 5. Įvertinti ankstyvąsias gydymo komplikacijas (12 mėnesių laikotarpyje). Darbo metodai: LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos klinikoje atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tirti 16 pacientų sergančių AVN. Jiems buvo duota užpildyti SAS skalė ir HOOS klausimynai prieš gydymą ir 3 bei 12 mėnesių po gydymo. Taip pat 3 ir 12 mėnesių po gydymo buvo vertinti radiologiniai pokyčiai, prieš bei 3 ir 12 mėnesių po taikyto gydymo vertinti MRT pokyčiai. Vertintas gydymo klinikinis efektyvumas nustatant procedūros nesėkmes šansą, po gydymo atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos dažnį bei sekimo metu įvykusių komplikacijų dažnį. Tyrimo dalyviai: LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos skyriaus pacientai, kuriems nustatyta aseptinė šlaunikaulio galvos nekrozė ir taikyta šlaunikaulio galvos dekompresija kartu su kaulų čiulpų ląstelėmis ir autologine trombocitais praturtina kraujo plazma. Rezultatai: tirti 16 pacientų (9 pacientai autologinio kaulo grupėje ir 7 pacientai alogeninio kaulo grupėje), iš jų buvo 13 (81 proc.) vyrų ir 3 (19 proc.) moterys. Tiriamųjų amžiaus svyravo nuo 24m. iki 62m., amžiaus vidurkis autologinio kaulo plastikos grupėje 39 ± 15,8m., alogeninio kaulo plastikos grupėje 34 ± 3,6m. Prieš gydymą pacientų patiriamo skausmo intensyvumo vidurkis autologinio kaulo plastikos grupėje 7,5 ± 2,3 b., praėjus 12 mėn. po gydymo – 3,4 ± 3,1 b., alogeninio kaulo plastikos grupėje prieš gydymą skausmas vertintas 6,1 ± 1,2 b. praėjus 12 mėn. po gydymo – 5,6 ± 2,6 b. Skausmas taikant gydymą statistiškai reikšmingai sumažėjo autologinio kaulo plastikos grupėje 3,1 ±2,07 balais (p = 0,038), skirtingai nei alogeninio kaulo plastikos grupėje, kur skausmas statiškai reikšmingai nesumažėjo (p=0.74). Klubo sąnario funkcijai vertinti naudotas HOOS klausimynas, kurio subskalių rezultatai sekimo laikotarpiais vidutiniškai didėjo autologinio kaulo plastikos grupėje: skausmo 23,2 ± 13,8 b., simptomų 22,1 ± 13,9 b., kasdienės veiklos 22,4 ± 15,2 b., sporto 23 ± 21 b., gyvenimo kokybės 29,4± 16 b. Nustatytas statistiškai reikšmingas tik gyvenimo kokybės pagerėjimas (p = 0,047). Alogeninio kaulo plastikos grupėje HOOS rezultatai sekimo laikotarpiais mažėjo skausmo 26,3 ± 9,8 b., simptomų 14,2 ± 9,6 bei gyvenimo kokybės 24,2 ± 11,4 b. subskalėse, vidutiniškai didėjo kasdieninės veiklos 19,4 ± 8,3 ir sporto 13,4 ± 9,7 b. subskalėse. Nustatytas statistiškai reikšmingas skausmo bei gyvenimo kokybės pablogėjimas (p = 0,036 ir p=0,002). Sekimo laikotarpiu autologinio kaulo plastikos grupėje 1 pacientui pasireiškė komplikacija – pogūbrinės šlaunikaulio dalies lūžis (dėl techninės klaidos). Alogeninio kaulo plastikos grupėje stebėtos 4 komplikacijos- vienam pacientui 4 mėn.po procedūros nustatytas infekcinis klubo sąnario uždegimas, kuris gydytas atliekant dviejų etapų EP operaciją. 3 atvejais stebėtas kliniškai ir radiologiškai progresuojantis AVN vid. 9,2 mėn. laikotarpiu po dekompresijos operacijos. Dėl to šiems pacientams atliktas klubo sąnario EP jų sekimo laikotarpiu. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas skausmo sumažėjimas po gydymo autologinio kaulo plastikos grupėje (p = 0,038). 2. Tyrimo metu autologinio kaulo plastikos grupėje nustatytas statistiškai nereikšmingas klubo funkcijos pagerėjimas skausmo, simptomų, kasdienės veiklos, sporto subskalėse (p > 0,05) ir statistiškai reikšmingas gyvenimo kokybės pagerėjimas (p = 0,047). 3. Tyrimo metu alogeninio kaulo plastikos grupėje nustatytas statistiškai nereikšmingas klubo funkcijos pagerėjimas kasdienės veiklos ir sporto subskalėse (p > 0,05) ir statistiškai reikšmingas skausmo bei gyvenimo kokybės pablogėjimas (atitinkamai p = 0,036 ir p=0,002). 4. Autologinio kaulo plastikos grupėje sekimo laikotarpiu gydymas buvo efektyvus 78 proc. tiriamųjų, alogeninio kaulo plastikos grupėje sekimo laikotarpiu 57 proc. tiriamųjų gydymas buvo neefektyvus ir tolimesniam gydymui buvo reikalinga klubo sąnario artroplastika.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Įvertinti lokalaus bisfosfonato įtaką kaulo regeneracijai. Išanalizuoti ar lokalus bisfofonatas teigiamai veikia kaulo regeneraciją. Nustatyti kokia lokalaus aplikavimo metodika tinkamiausia ir ar ši vaisto skyrimo forma turi pranašumų prieš kitas skyrimo formas. Tyrimo metodas – literatūros analizė. Paieškos metu buvo naudota kompiuterinė bibliografinė bazė „Pubmed“, paieškos metu naudoti reikšmingi raktiniai žodžiai. Buvo analizuojami moksliniai straipsniai ne senesni nei 15 metų (nuo 2004-01-01 iki 2019-01-01). Rezultatai: Iš 66 rastų straipsnių 20 atitiko atrankos kriterijus. Visi atrinkti tyrimai buvo eksperimentiniai, atlikti su gyvūnais. 10 analizuotų tyrimų buvo atlikti su žiurkėmis, 5 – su triušiais, 4 – su šunimis ir 1 - su avimis. Išvados: Bisfosfonatai aplikuoti lokaliai veikia į kaulo regeneraciją gyvūnų modeliuose. Inhibuodami baltymą - farnesil-pirofosfato sintazę, jie sukelia osteoklastų apoptozę, taip slopindami kaulinio audinio rezorbciją, ko pasekoje didėja neto kaulinė masė. Nėra tinkamiausios ir geriausiai rezultatus atspindinčios metodikos aplikuoti bisfosfonatus lokaliai. Pastebėta, jog veiksmingos buvo ir skirtingos dozės, ir skirtingi aplikavimo metodai. Lokalūs bisfosfonatai turi pranašumų prieš peroralinių ir sisteminių formų skyrimą, kadangi didesnė vaisto dalis pradeda veikti pažeidimo vietoje, apeinant sisteminę kraujotaką.