Mačiulienė, Asta

Baigiamojo darbo pavadinimas: Priešoperacinio kvėpavimo takų endoskopijos vertė kvėpavimo takų valdymui pacientams, kuriems atliekama endolaringinė mikrochirurgija

Tyrimo tikslas: Tyrimu buvo siekiama įvertinti priešoperacinio endoskopinio kvėpavimo takų tyrimo naudą kvėpavimo takų valdymui ir sunkios intubacijos prognozei pacientams, kuriems atliekama endolaringinė mikrochirurgija.

Tikslai:

1. Įvertinti kvėpavimo takų apsunkinimo dažnį pacientams, kuriems atliekama endolaringinė mikrochirurgija.
2. Įvertinti sėkmingų intubacijų dažnį, bandymus ir intubacijos metu naudojamus manevrus.
3. Įvertinti koreliaciją tarp endoskopinio kvėpavimo takų vertinimo metu matomo gerklų vaizdo ir tiesioginės laringoskopijos intubacijos metu matomo vaizdo, remiantis Cormack-Lehane klasifikacija.
4. Įvertinti priešoperacinio endoskopinio kvėpavimo takų vertinimo naudą kvėpavimo takų valdymo taktokos pasirinkimui prieš endolaringines mikrochirurgines operacijas.

Metodika: Tyrimas atliktas Kauno klinikų Anesteziologijos skyriuje. Tyrimo objektas pacientai, kuriems atliekama endolaringinė mikrochirurgija. Visiems pacientams prieš operaciją rutiniškai buvo atliktas endoskopinis kvėpavimo kakų įvertinimas, kurio vaizdo įrašą peržiūrėjo gydytojas anesteziologas. Po operacijos anesteziologas užpildė anoniminę anketą, kurioje vertino intubacijos sunkumą, endoskopinio tyrimo naudą parenkant intubacijos taktiką, nurodė naudotus pagalbinius prietaisus ir metodus intubuojant pacientą, vertino endoskopinio vaizdo atitikimą su vaizdu tiesiogiai aringoskopuojant pagal COrmack Lehane klasifikaciją. Į tyrimą įtraukta 110 tinkamai užpildytų anketų ir atlikta statistinė duomenų analizė SPSS 29.0 paketą.

Tyrimo rezultatai: Daugiau nei trečdaliui pacientų, kuriems atliekama endolaringinė mikrochirurgija intubacija buvo klasifikuojama kaip sunki: 23 (20,9 %) iš 110 atvejų. Nesėkmingų intubacijų dažnis buvo 5,5 % ir pasibaigė tracheostomija taikant vietinę nejautrą. Vis dėl to, visi pacientai buvo teisingai identifikuoti kaip pacientai su sunkiais kvėpavimo takais ir jiems buvo taikoma būdraujančio paciento intubacija. Dažniausia papildoma įranga, naudojama esant sunkiems kvėpavimo takams, buvo stiletas 69,6%, bužas 34,8%, endotrachėjos vamzdelio keitimas 26,1%. Endoskopiniai gerklų vaizdai gerai koreliavo su vaizdais, matomais atliekant tiesioginę laringoskopiją. Vaizdai visiškai atitiko 86,4 % atvejų. Dažniausias veiksnys, prognozuojantis sunkius kvėpavimo takus, yra aplinkinių gerklų audinių įtraukimas į onkologinį procesą (p<0,01). Endoskopinis kvėpavimo takų įvertinimas prieš operaciją padėjo tiksliau prognozuoti intubacijos sunkumą (p<0,001): netikėtai sunkūs kvėpavimo takai šiame tyrime pasitaikė tik 2,7 proc. atvejų, o endoskopinis vaizdas prieš operaciją koregavo intubacijos planą 18 pacientų (16,3%).

Išvados:

1. Bendras apsunkintų kvėpavimo takų dažnis buvo 20,9%, tuo tarpu netikėtai sunkūs kvėpavimo takai buvo nustatyti tik 2,7% pacientų.
2. Dažniausiai naudotos pagalbinės priemonės intubacijos metu buvo stileti, bužo panaudojimas ir vamzdelio keitimas mažesniu.
3. Nustatyta stipri koreliacija tarp endoskopinio gerklų vaizdo ir vaizdo tiesioginės laringoskopijos metu.
4. Endoskopinis kvėpavimo takų vertinimas prieš operaciją naudingas planuojant intubacijos taktiką pacientams, kuriems atliekama endolaringinė mikrochirurgija.

Tyrimo tikslas. Tikslinė transtorakalinė echokardiografija (TTTE) yra rekomenduojama kaip naudinga neinvazinė priemonė volemijos vertinimui. Vienas iš siūlomų ultragarsinių markerių skysčio deficito nustatymui yra apatinės tuščiosios venos spindis. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti hipovolemijos diagnostikos tiksline transtorakaline echokardiografija galimybę pooperaciniu periodu. Tyrimo uždaviniai. Darbe norima įvertinti informatyvių ultragarso vaizdų išvedimo dažnį, apatinės tuščiosios venos spindžio variacijos (ΔATV) priklausomumą nuo klinikinių hipovolemijos požymių ir frakcinio sutrumpėjimo (FS). Metodai. Ištirti 54 spontaniškai kvėpuojantys intensyvaus stebėjimo poskyrio pacientai. Naudojant aprobuotą FATE (ang. focus assessed transthoracic echocardiography) protokolą pacientams buvo atliekama TTTE. Tirta ATV spindžiai iškvėpimo ir įkvėpimo metu, kairio skilvelio diametrai, apskaičiuoti ATV spindžio variacija, FS ir vertinti klinikiniai hipovolemijos požymiai. Rezultatai. Pooperaciniu laikotarpiu pleuros, priekrūtinkaulinio ir viršūninio vaizdų informatyvumas >98%. Pošonkaulinis ir ATV vaizdai daugiau kaip ketvirtadaliui pacientų neišvedami dėl pooperacinio pjūvio ar tvarsčio bei dujų intraabdominaliai po laparoskopijos. Rasta stipri statistiškai reikšminga ΔATV ir klinikinių hipovolemijos požymių priklausomybė (ϕ = 0,7, p = 0,000). Apskaičiavus ΔATV dešimtadaliui (9,5%) pacientų, kuriems kliniškai hipovolemija nediagnozuota, buvo rastas skysčių deficitas (p = 0,000). Palyginus ΔATV ir FS grupes statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p = 0,304). Išvados. Pooperaciniu periodu ultragarsinių vaizdų išvedimas gali būti ribojamas pooperacinio pjūvio arba tvarsčio bei intraabdominalinių dujų po laparoskopijos. TTTE nustatytos ΔATV ir klinikinių hipovolemijos požymių priklausomybė statistiškai reikšminga. Naudojant ΔATV hipovolemija diagnozuojama nesant klinikinių požymių. Pagal ΔATV radus skysčių deficitą, FS nebūtinai rodys disfunkciją ir atvirkščiai. Rekomendacijos. TTTE atlikti ΔATV matavimai yra greitas neinvazinis metodas volemijos vertinimui intensyvioje terapijoje, anesteziologijoje bei skubioje medicinoje. Tiriant reikia atsižvelgti į tam tikras ligas, paveikiančias DS ir ATV spindžius. Jeigu neįmanoma vizualizuoti ATV, galima tirti įtekantį kraują pro triburį vožtuvą ir šio vožtuvo žiedo atsipalaidavimą.