Rubavičiūtė, Ieva

Background: An inflammatory myofibroblastic tumor (IMT) is a rare mesenchymal tumor, sometimes with urinary bladder involvement (though this is extremely uncommon). Due to its rarity, the exact etiology and optimal treatment strategy remain unclear. Methods: A review of the existing literature on IMT of the urinary bladder was performed. Results: We report a case of a 32-year-old female presenting with frequent urination, hematuria with clots, and lower abdominal pain for one month. Initially misdiagnosed as acute cystitis, the symptoms persisted despite antibiotic therapy. Laboratory findings revealed severe anemia, and imaging studies identified a large bladder mass. Transurethral resection of the bladder tumor (TURB) was performed, and a 96 g mass was removed. Histopathological examination confirmed IMT of the urinary bladder (IMTUB) with positive immunohistochemical staining for ALK, vimentin, and actin. Follow-up at 30 months showed no recurrence, with annual cystoscopy and CT scans confirming remission. Conclusions: IMTUB should be considered in young patients presenting with hematuria and lower urinary tract symptoms. Early diagnosis through cystoscopy, imaging, and histopathological confirmation is essential for appropriate management. TURB remains the gold standard for treatment, with ALK inhibitors providing additional therapeutic options in select cases. Long-term follow-up is necessary due to the unknown malignant potential of IMTUB.

Objectives: The congenital embryonic tumor known as sacrococcygeal teratoma (SCT) affects 1 in 35.000–40.000 newborns and is more prevalent in female fetuses and neonates. A total of 25–50% of SCTs are diagnosed by an ultrasound (US) examination during the second trimester of pregnancy. Planning the manner of delivery, determining the risk of negative outcomes, and choosing treatment options depend on the results of antenatal differential diagnosis. Case presentation: This is a unique case of a 29-year-old second gravida, suspected of having a fetal sacrococcygeal dysplasia differentiable between Type 2 SCT and terminal myelocystocele. An MRI revealed no typical SCT changes, as a matter of course, the diagnosis of myelocystocele could not have been excluded. The results of the genetic examination allowed to exclude the chromosomal pathology. Punctuation of the external component of the formation and a cytological examination were suggested. Nevertheless, the patient and her partner refused further studies and insisted on the termination of pregnancy. Medical abortion was induced and histological findings confirmed fetal morphology to be mature SCT. Conclusions: Cystic sacrococcygeal teratoma is an unusual malformation of fetal development. In the antenatal period SCT is diagnosed based upon an ultrasound evaluation, an MRI, and a multidisciplinary assessment of clinical experts. Differential diagnosis based upon clinical imaging during the gestational period is elaborate. The final medical diagnosis needs to be verified by a histological evaluation of pathological tissue. An antenatal medical diagnosis of fetal dysplasia is considerable for the further prognosis of fetal and newborn development.

Kryžkaulio-uodegikaulio teratoma (angl. sacrococcygeal teratoma - SCT) yra įgimtas embrioninis navikas, dažniau diagnozuojamas moteriškosios lyties vaisiams ir naujagimiams. Šiame straipsnyje aprašomas retas antenatalinis vaisiaus kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos klinikinis atvejis, nustatytas 2022 m., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau - Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Literatūros apžvalgoje aprašoma kryžkaulio-uodegikaulio cistinės teratomos diferencinė diagnozė. Ypatingas dėmesys skiriamas terminalinės mielocistocelės ir SCT diferencinei diagnostikai, gydymui, galimoms išeitims bei prognozėms.

Temos aktualumas. Vaisiaus kryžkaulio - uodegikaulio teratoma yra viena dažniausių įgimtų teratomų, dažnis 1 : 35,000 - 40,000. Dažniau pasitaiko moteriškos lyties vaisiams ir naujagimiams (mot. l : vyr. l.) 4 : 1. Teratomoa auaiformuoja iš kryžkaulio srities "Hensen mazgo" 2-3 nėštumo savaitę ir yra sporadinės kilmės. Dažniausiai pasitaiko teratomos, turinčios tiek cistinį, tiek solidinį komponentą. Darbo tikslas. Įvertinti antenatalinės diferencinės diagnostikos galimybes, įtariant vaisiaus cistinę kryžkaulio-uodegikaulio teratomą. Metodika. tai antenataliai įtartos vaisiaus cistinės kryžkaulio-uodegikaulio teratomos klinikinis atvejis. Diferencinė diagnostika buvo atlikta remiantis vaisiaus ultragarsiniu bei magnetinio rezonanso tyrimais. Gydytojų specialistų daugiadalykis konsiliumas ir gydytojo genetiko konsultacija. Galutinė diagnozė patvirtinta po vaisiaus patologoanatominio bei histologinio cistinio darinio tyrimų. [...].

Patologinės anatomijos praktikos darbai orientuoti į savarankišką Odontologijos fakulteto studentų darbą siekiant įsisavinti reikalingas patologijos žinias, gebėti analizuoti ir sintetinti, suprasti patologinių procesų ir ligų morfologinį substratą bei jų atsiradimo mechanizmus ir klinikinę svarbą. Praktikos darbai paremti morfologinių diagnostinių užduočių sprendimu, tiriant ir aprašant pakitusių organų pavyzdžius (makropreparatus), būdingiausius histologinius preparatus, parengtus taikant standartinius ir specialiuosius (histocheminius) bei imunohistocheminius dažymo, molekulinius tyrimo (hibridizacijos in situ) metodus ir elektronogramas. Lengvesniam struktūros pokyčių supratimui pateikiama studijuojamų makropreparatų pavadinimai, histologinių preparatų ir elektronogramų aprašymai, įvairių organų histologijos schemos, saviruošos klausimai. Viliamės, kad ši mokomoji knyga padės Odontologijos fakulteto III kurso studentams geriau įsisavinti klinikinio mąstymo įgūdžius, suvokti ligų bei sindromų ir jų komplikacijų morfologinį substratą įvairiais gyvosios medžiagos struktūrinės organizacijos lygiais, atskleisti patologinių procesų priežasties ir pasekmės sąsajas, suprasti įvairių organų ligas ir sindromus, galinčius sukelti dantų ir burnos ertmės bei seilių liaukų pažeidimus.

Įžanga Gerklų vėžys - dažnas viršutinių kvėpavimo takų onkologinis susirgimas, Lietuvoje paplitęs tarp vidutinio (40-60m.) amžiaus vyrų. Kliniškai įtarus gerklų navikinį procesą atliekama biopsija iš įtartinos vietos, naviko gabalėlis tiriamas histologiškai. Tyrimo metu diagnozuojamas navikas ir jo diferenciacija, kuri turi įtakos klinikiniam naviko agresyvumui. Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti ar diferenciacijos laipsniui įtakos turi objektyvūs faktoriai (amžius, lytis). Tikslas Išanalizuoti ir palyginti plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK) diferenciacijos (G) laipsnio ryšį su amžiumi , lytimi ir laiko tarpu tarp biopsijos ir operacijos. Uždaviniai 1. Palyginti PKL diferenciacijos laipsnį biopsinėje ir operacinėje to paties paciento medžiagoje. 2. Išsiaiškinti PLK diferenciacijos kitimo koreliaciją su paciento amžiumi. 3. Išsiaiškinti PLK diferenciacijos kitimo koreliaciją su laiko tarpu tarp biopsijos ir procedūros. Metodika Retrospektyviai iš LSMUL KK patologinės anatomijos duomenų bazės atrinktos medžiagos, kuriose buvo diagnozuota gerklų PLK. Išnagrinėjus pacientų ligos istorijas patikslinta procedūra (biopsija, operacija). Tyrimui atrinkti pacientai, kuriems atlikta biopsija ir operacija. Šiuos reikalavimus atitiko 85 pacientai (81 vyras ir 4 moterys). Pacientų amžius 58±8,3 (min 35, max 76 metai). Mėnesių skaičius tarp biopsijos ir operacijos 3±2,6 (min 0,3, max 14 mėnesių). Statistiniai skaičiavimai atlikti SPSS 17.00. Koreliacijai nustatyti taikytas Pearson Chi kvadrato testas. Tikrinant statistines hipotezes buvo pasirinktas statistinio patikimumo rodiklis p=0,05. Rezultatai Amžiaus ir diferenciacijos biopsinėje medžiagoje koreliacija -0,082 (P>0,05), amžiaus ir diferenciacijos operacinėje medžiagoje koreliacija - 0,15 (P>0,05). Statistiškai reikšmingos koreliacijos nėra. Mėnesių skaičiaus tarp biopsijos ir operacijos[...].

Įžanga Miringoplastikos metu įvairiais metodais atstatomas ausies būgnelio vientisumas. Dažniausiai būgnelio defektas yra padengiamas smilkinio raumens fascija arba ausies kremzlės/antkremzlio lopu. Indikacijos miringoplastikai yra lėtinės pūlinės ausų ligos ir klausos sutrikimas, todėl tikslinga išsiaiškinti šios operacijos poveikį klausos atsistatymui. Tikslas Įvertinti miringoplastikų, atliktų LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje 2011-2013m., efektyvumą palyginus klausos pokyčius prieš ir po operacijos. Uždaviniai 1. Įvertinti pacientų klausos slenkstį prieš ir po operacijos, analizuojant atliktų audiologinių tyrimų rezultatus. 2. Apskaičiuoti ir įvertinti kaulo-oro laidumo tarpo (KOT) pokyčius prieš ir po operacijos. Metodika Retrospektyviai išanalizuotos 42 pacientų ambulatorinių kortelių duomenys, kuriems 2011-2013 m. buvo atlikta miringoplastika. Pacientų amžiaus vidurkis 41,7±15,7 metų. 27 moterys ir 15 vyrų. Visi pacientai operuoti to paties chirurgo. Visiems buvo diagnozuotas lėtinis tubotimpaninis vidurinės ausies uždegimas. Klausa tirta atlikus toninę slenkstinę audiogramą. KOT ir klausos slenkstis prieš ir po operacijos nustatyti apskaičiavus vidurkį 500, 1000, 2000 Hz. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0. Kiekybiniai duomenys apskaičiuoti taikant t testą. Rezultatai pateikiami kaip vidurkis ir standartinis nuokrypis. Tikrinant statistines hipotezes buvo pasirinktas statistinio patikimumo rodiklis p=0,05. Rezultatai Klausos slenkstis prieš operaciją buvo 37±15,11 dB, po operacijos 29±17,8 dB (p<0,005). Išvados 1. Išanalizavus toninės slenkstinės audiogramos rezultatus prieš ir po operacijos buvo nustatytas reikšmingas klausos pagerėjimas atlikus miringoplastiką, todėl galima teigti, kad miringoplastika yra efektyvus gydymo metodas klausai atstatyti. 2. Po operacijos kaulo-oro laidumo tarpas stati[...].