Sapežinskienė, Laima

Įvadas. Šiuolaikiniame kultūriniame, politiniame bei ekonominiame žmogaus produktyvumą vertinančiame visuomenės kontekste senėjimas yra tokia žmogaus gyvenimo dimensija, kai, išsekus gebėjimui būti produktyviam visuomenėje, sustiprėja senyvo žmogaus atskirtis [1] (p. 145). Padidėjęs neigiamas suvokimas apie senėjimą, be kitų senatvei būdingų asmeninių ir santykių kintamųjų, gali būti susijęs su pandeminės krizės sukelta vienatve ir kančia, tačiau senėjantys vyresnio amžiaus žmonės, turintys teigiamą savęs suvokimą COVID-19 protrūkio metu, atrodo,, kad yra atsparesni [2] (p. E10). Svarbu atkreipti dėmesį į senyvo žmogaus pozityvesnį požiūrį į save. Kalbant apie orumą, galime prisiminti tris šimtus metų iki Kristaus stoicizmo suformuluotą principą: „Gėris yra tai, kas daro žmogų nepriklausomą nuo visų išorinių sąlygų. Žmoguje glūdi tik Gėris. Valia yra individo orumo ir pilnatvės šaltinis. Jeigu jis savo valią suderina su tuo, kas jam skirta likimo, jis nepalūš, kad ir kokie išorinio pasaulio smūgiai jam tektų“ [3] (p. 48). [...]. Tyrimo problema apima sociologinį rūpestį apie senyvo žmogaus orų įvaizdį sau pačiam ir visuomenei ir kas vyksta, kai senyvo žmogaus įvaizdis visuomenėje neatitinka orios senatvės koncepcijos; kokie išorinės ir vidinės aplinkos veiksniai pasireiškia ir kaip nebaigtus geštaltus gali senyvo amžiaus (kitaip – vyresnio amžiaus suaugusieji) užbaigti, taikant geštalto psichoterapijos praktiką. Tyrimo tikslas yra sociologiniu požiūriu teorines ir praktines refleksijas apie orumą senatvėje ir nebaigtą geštaltų uždarymą geštalto psichoterapijos praktikoje. Metodai: išanalizuota mokslinė literatūra, teorinės ir praktinės refleksijos apie senyvo amžiaus (vyresnio amžiaus suaugusiųjų) – 65 metų ir daugiau, orumą bei geštalto psichoterapijos praktiką. [...].

Po traumos ir negalėdamas savarankiškai judėti žmogus netenka bendravimo galimybių, kas paveikia ne tik jo tapatybę, savigarbą, saviraišką ir savirealizacijos gebėjimus, bet ir jo buvimą visuomenėje: jis tampa tarsi „nematomas“ ir pažeidžiamas. Tyrimo problema. Užsienio visuomenėse ir Lietuvoje keičiasi požiūris į pacientus ir nugaros smegenų pažeidimų patyrusius žmones, kurie juda neįgaliųjų vežimėliais, bet neaišku, kaip juos priimti: kaip lygiaverčius visuomenės narius ir įtraukti į socialines institucijas (Sapežinskienė, 2006). Darbo tikslas. Ištirti geštalto individualios psichoterapijos poveikį neįgaliesiems po nugaros smegenų pažeidimo, judantiems vežimėliu, naudojant eksperimentinę struktūrizuotą šokio judesio ir (arba) gyvenimo edukacijos programą reabilitacijos aplinkoje. Tyrimų metodologija ir metodai. Tyrimo metodologinį pagrindą apibrėžia socialinio proveržio paradigma, tinkama tirti socialiniams pokyčiams ir asmenų patirčiai po nugaros smegenų pažeidimų. Buvo taikyti kokybinio tyrimo fenomenologiniai metodai. Tyrimas vyko neįgaliesiems skirtoje stovykloje Lietuvoje, Monciškėse. Vasaros stovyklos, vykusios tris mėnesius, metu individuali, priartinanti prie poreikių, geštalto psichoterapija buvo taikyta žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų pažeidimų ir judantiems neįgaliųjų vežimėliais. Visi 24 respondentai dalyvavo geštalto individualioje psichoterapijoje ir reabilitacijoje bendruomenėje, pusė jų (13) – eksperimentinėje struktūruoto šokio – judesio su vežimėliais – programoje, kiti (11) – gyvenimo edukacinėje programoje. Neįgalieji, patyrę traumuojantį įvykį prieš 0,3–10 metų, atsakė į kokybinio giluminio interviu klausimus ir aprašė individualios geštalto psichoterapijos poveikį. Tyrimo rezultatai buvo apdorojami naudojant turinio analizę ir parenkant reikšmingus kodus. [...].

Key concepts: Gestalt therapy, military personnel, militaristic life, Fertile Void Hypothesis: psychological recovery from combat trauma depends on discovering a personal meaning in the traumatic experience. The concepts of the Gestalt therapy and its practical applications can help in the discovery of substance in the Gestalt therapeutic group sessions. Introduction. Stressful and traumatic experiences affect and make an impact on the life quality of military personnel. Instead of the acceptance of natural change and adaptation to challenges, a soldier’s life becomes divided and fragmented after traumatic experience (Berghaus, & Cartagena, 2014:288). Fragmentation is a very important problem of military personnel (Berghaus, & Cartagena, 2014:288). Scientific problem. How can one methodologically explain that the Gestalt psychotherapy can be an effective educational and psychotherapeutic tool for military personnel who have suffered traumatic events and fragmentation of their lives? To solve this problem, we will investigate the Fertile Void, one of the main theoretical concepts of the Gestalt psychotherapy. Scientific research topic. Can the Fertile Void, as part of the Gestalt experience/contact cycle, be used as an effective psychotherapy tool to overcome the traumatic experiences of military personnel? Research object. Military personnel and their life experiences. Aim of the work. To analyze the military experiences of military personnel from the point of view of the Gestalt psychotherapy searching for the manifestation of the Fertile Void. Aims: 1) to analyze the Gestalt experience/contact cycle model focusing on the Fertile Void; 2) to perform a qualitative phenomenological narrative analysis of military personnel’s military experiences using a semi-structured interview as a therapeutic/ educational experiment of the Gestalt therapy; 3) to distinguish the results of the research using thematic analysis and to determine the continuity of the Fertil

Relationship building a couple/family is relevant to the subject of the investigation. Touch is especially important to the development of healthy social and psychological behaviors interactions. The chosen link between haptic perception, Gestalt contact cycle and relationship education through Argentinean tango educational / therapeutic intervention has not been studied consistently yet. Methodologically we apply haptic understanding of the concept of exploring Argentinean tango educational intervention on couples / family relations psychotherapy.Introduction The significant number of marriages ending in divorce demonstrates the need for education around conflict resolution and healthy couple and family relationships (Raley and Bumpass, 2003; Tajada-Vera and Sutton, 2010). In 2014 alone, in Lithuania 22,142 couples got married and 9,806 got divorced ( Men and Women in Lithuania 2014, 2015). Total estrangement – divorce – is a direct indicator of the family stability in society: the more divorces, the lower the level of family stability (Maslauskaite, 2005a, p. 24). According to this research, family stability refers to both the endurance of the family in terms of time, as well as the quality of family relations. The negative impact of family instability at the individual and societal level is well documented and we refer readers to other reviews (e.g. Halford et al ., 2003; Lebow et al ., 2012 ; Markman and Rhoades, 2012, p. 172; Whisman, 2008). Despite the increasing prevalence of divorce in Lithuania, over 65 percent [...].

Introduction A stigmatizing attitude towards psychiatry and psychotherapy still prevails in Lithuania. It is evidenced by a variety of patterns, especially by a controversial social opinion about a person suffering from mental disorders. Objectives To investigate the experiences of students in Psychiatry and General Practitioner Residency studies and those in Bachelor’s andMaster’s degree programs of Psychologywho during their clinical psychiatric practice joined a multi-professional team at the Stress RelatedDisorders Department as temporarymembers; and to analyse how their attitude towards psychotherapy changed in the process. Aims To analyse students’ feedback about their experiences and involvement into the activity of the multi-professional team at the Stress RelatedDisorders Department (day care) during their clinical psychiatric practice. Methods Qualitative researchmethods based on phenomenological sociology were employed in the study. Students responded to five questions in writing during interview. Collected qualitative research material was analysed while applying content analysis. Results Eighteen subthemes were obtained and they were matched with the following nine main thematic codes: (1) past, present, future; (2) difficult beginning: “birth”; (3) childbirth pain; (4) childhood challenges; (5) birthing team; (6) adulthood; (7) mourning; (8) joining the team; and (9) future prospect. Conclusions Clinical psychiatric practice develops a multidisciplinary attitude towards psychiatry including both pharmaceutical and non-pharmaceutical treatment while using individual and group psychotherapy. Significant experience and attitude of health care students changed during clinical psychiatric practice as they acquired deeper understanding of the meaningfulness of psychotherapy. Disclosure of interest The authors have not supplied their declaration of competing interest.

Geštalto psichoterapijos atstovė Virginija Satir, kurią galima pavadinti Amerikos šeimos terapijos motina, tvirtino, kad santuokos terapijos tikslas yra „ne išlaikyti santykius ar išskirti porą, bet padėti partneriams pasirūpinti savimi“. Būtent efektyvios poros terapijos centre yra partnerių diferenciacija, o ne siekimas juos suvienodinti ir priderinti viens prie kito. Mokslinio tyrimo klausimas: kaip padėti karių ir jūreivių poroms bei šeimoms pereiti iš kentėjimo trajektorijos į kūrybinę savo gyvenimo kūrimo (sąmoningumo) trajektoriją, kaip, siekiant sumažinti psichosocialines problemas bei konfliktus vidiniame asmeniniame ir tarpasmeniniame santykių lygmenyje, kariams ir jūreiviams kūrybiškai saugiai pereiti iš statutinio į civilinį gyvenimą? Tikslas: atskleisti, kaip galima konsultuojant karių ir jūreivių poras bei šeimas geštalto psichoterapijoje, taikyti šokio ir judesio terapinius eksperimentus. Tyrimo metodologija apima geštalto psichoterapijoje naudojamą teorinį paaiškinimą, vadinamą socialinio kontakto patyrimo (eksperimento) ciklu. Geštalto psichoterapijoje tiriama, kiek pora ar šeima kontaktuoja, turi santykių ir sąveikauja tarpusavyje (Zinker 1994; Wheeler ir Beckman 1994), kaip ji iš kūrybinės tuštumos trajektorijos gali pereiti į save patenkinantį ar nepatenkinantį aktyvumą. Taikyti fenomenologiniai kokybiniai tyrimo metodai. Duomenys buvo analizuoti ir tvarkyti turinio analizės (angl. content analyze) būdu. Tyrime dalyvavo šeima, kuri lankė geštalto psichoterapijos konsultacijas (viso 10 sesijų). Kiekviena sesija truko 1,5 val. 5 sesijos buvo skirtos verbalinei psichoterapijai, o kitų 5 sesijų metu buvo taikomi šokio judesio terapiniai eksperimentai (argentinietiškas tango). [...].

Introduction The concept of power Novelist Elias Canetti (1978) vividly illustrates the relationship between perceived power and vertical position. He notes that power might be perceived as not only having certain resources available, such as physical strength, but may also be a reflection of the subjective perception of social status. All these representations express themselves through the vertical dimension. Power as a concept exists on a continuum and is diametrically opposite to the concept of helplessness. Power is defined as the potential to influence or control others (French & Raven, 1960) and the ability to control resources and the outcome of events (Depretis & Fiske, 1993). On the contrary, helplessness is understood as lack of control and an inability to deal with available resources and/or the consequences of events (Wallerstein, 1992). French and Raven (1960) analyzed the concept of power by classifying it into various separate forms (e.g., legitimate, reward, coercive, etc.). This fractured approach to defining the concept of power has been criticized by many researchers (Kipnis, Schmidt, & Wilkinson, 1980; Podsakoff & Schriesheim, 1985; Yukl & Falbe, 1991). Critics have suggested that the concept of power should not be analyzed by splitting it into various dimensions, but rather should be understood holistically, as a broad- spectrum phenomenon (Anderson & Berdahl, 2002; Haidt & Rodin, 1999). Different authors point out that examining the link between perceived power and the vertical dimension might help us to understand and elaborate upon individual power representation through life (Barsalou, 1999; Schubert, 2005). Link between vertical position and perceived power Verticality can be expressed as being, or situated at, a right angle to the horizon; upright. In this context, the vertical dimension is understood as a spatial property of a place in which a client situates themselves by using m. [...].

Nukrypstantis (deviacinis) elgesys – tai natūrali reakcija į situaciją, susidarančią dėl kylančių prieštaravimų tarp individualaus tikslo siekimo ir socialinių normų. Deviacinis ir normatyvinis elgesys – tai lygiavertiškai reikšmingi socialinio elgesio komponentai [1]. Atsiradus socialinio elgesio normoms, visais laikais visuomenė bandė užsitikrinti saugumą ir šalinti nepageidaujamas žmonių veiklos formas [2]. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad pagrindinės narkotikų vartojimo priežastys ir motyvai – malonumo troškimas, noras patirti euforijos pojūtį. Kadangi daugelyje atvejų narkotikus vartoja jauni žmonės, šiuos motyvus stiprina socialinis nebrandumas, nerūpestingumas, lengvabūdiškumas. Dauguma apklaustųjų narkotikų vartotojų (77,1% respondentų) buvo įtraukti į šį liūną kitų asmenų, daugiausia draugų, pažįstamų ar hedonistinės filosofijos atstovų [3]. Kaip kompleksinę tyrimo problemą galime įžvelgti psichoterapinės-krizinės/prevencinės intervencijos poreikį narkotikus vartojantiems, kuriems dažnai pasireiškia agresyvaus elgesio su kitais proveržiai. Tikslas. Atskleisti psichoterapinės-krizinės/prevencinės intervencijos poreikį narkotikus vartojantiems, kurie agresyviai elgiasi su kitais. Uždavinys – ištirti psichoterapinės-krizinės/prevencinės intervencijos poreikį, taikant atvejo analizę. Metodas. Kokybiniai tyrimo metodai: atvejo analizė (psichoterapija su agresyviai prieš kitus besielgiančiais narkotikų vartotojais). Buvo nagrinėjamos psichoterapinės sesijos, teiktos per pirmąsias dešimt dienų nuo susitikimo su narkotikų vartotoju. Rezultatai. Atvejo analizės rezultatai parodė, kad psichoterapinis santykis, be vertinimo ir kaltinimo, sukuria pakankamai saugų kontaktą, kurio metu priklausomybe sergantis asmuo pradeda pasakoti apie savo nusikaltimų patyrimus ir situacijas bei aplinkybes, kurios paskatino juos padaryti. [...].