Kondrotienė, Aistė

Thyroid diseases, including hypothyroidism, hyperthyroidism, and autoimmune thyroiditis, represent a significant global health concern due to their high prevalence and significant impact on metabolic processes, particularly glucose metabolism. Hyperthyroidism is linked to increased insulin sensitivity yet heightened hepatic glucose production, while hypothyroidism is often associated with insulin resistance and impaired glucose disposal. Additionally, autoimmune thyroid diseases such as Hashimoto’s thyroiditis are frequently comorbid with type 1 diabetes, due to shared autoimmune origins. This literature review examines current findings on the association between thyroid disorders and glucose homeostasis, focusing on the mechanisms underlying these associations and their clinical implications.

Autorius: Laura Arbatauskaitė. Mokslinis vadovas: dr. Aistė Kondrotienė. Pavadinimas: Kauno miesto gyventojų skydliaukės mazgų ir gūžio paplitimas bei ryšys su klinikiniais parametrais. Tyrimo tikslas: nustatyti atsitiktiniu būdu atrinktų Kauno miesto gyventojų skydliaukės mazgų ir gūžio paplitimą bei ryšį su klinikiniais parametrais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skydliaukės mazgų ir gūžio paplitimą tarp tiriamųjų. 2. Ištirti skydliaukės mazgų ir gūžio ryšį su klinikiniais parametrais. 3. Nustatyti veiksnius, susijusius su padidėjusia skydliaukės mazgų ir gūžio rizika. Tyrimo metodika. Retrospektyviai analizuota 180 tiriamųjų informacija, gauta iš Kauno miesto gyventojų epidemiologinio tyrimo ,,Lėtinės ligos ir jų rizikos veiksniai suagusiųjų žmonių populiacijoje‘‘ duomenų. Duomenų analizei naudotas IBM SPSS statistinis paketas. Tyrimo rezultatai. Gūžys nustatytas 11 tiriamųjų (6,3 %), mazginė skydliaukė – 58 asmenims (32,2 %), o tiroiditas (LAT) – 14 asmenų (8,1 %). Vyresnio amžiaus asmenims tikimybė susirgti mazgine skydliauke padidėja 1,054 karto. Mazginės skydliaukės paplitimas statistiškai reikšmingai didesnis tarp moterų nei vyrų (p < 0,001), taip pat dažniau moterims buvo nustatytas tiroiditas (LAT) (p = 0,015). Moterys turi 2,610 karto didesnę tikimybę susirgti mazgine skydliauke nei vyrai. Vyrų skydliaukės tūris buvo reikšmingai didesnis nei moterų (p = 0,005). Vyrams nustatyta reikšmingai didesnė insulino koncentracija bei dažnesnis insulino rezistencijos pasireiškimas. Vertinant arterinės hipertenzijos įtaką, pastebėta, kad AH sergantys asmenys turėjo aukštesnes insulino koncentracijas, didesnį HOMA-IR indeksą, aukštesnį FINRISK klausimyno įvertinimą ir dažniau nustatytą kūno masės indeksą, viršijantį 30 kg/m². Asmenims, turintiems gliukozės tolerancijos sutrikimą, mazginės skydliaukės rizika buvo 1,13 karto didesnė. Vyrams testosterono koncentracija turėjo neigiamą koreliaciją su amžiumi (r = –0,436, p < 0,001), taip pat nustatyta, kad tarp joduotą druską vartojančių vyrų testosterono lygis buvo reikšmingai aukštesnis (p = 0,023). Skydliaukės tūris parodė reikšmingą atvirkštinę koreliaciją su TSH koncentracija (r = –0,238, p = 0,002) ir silpną teigiamą koreliaciją su FT4 koncentracija (r = 0,181, p = 0,016). Išvados. 1. Tarp 180 ištirtų atsitiktiniu būdu atrinktų 28 – 68 m. Kauno miesto gyventojų gūžys nustatytas 11 asmenų (6,3 %) – 6 moterims ir 5 vyrams, mazginė skydliaukė 58 asmenims (32,2 %) – 38 moterims ir 20 vyrų. 2. Mazginė skydliaukė ir LAT (lėtinis autoimuninis tiroiditas) statistiškai reikšmingai dažniau nustatyti moterims, nei vyrams. Pas vyrus išmatuotas reikšmingai didesnis skydliaukės tūris, tačiau tai nepagrindžia dažnesnio gūžio paplitimo vyrų populiacijoje. Skydliaukės tūris reikšmingai koreliavo atvirkštiniu ryšiu su TSH koncentracija ir tiesiogiai su FT4 koncentracija. 3. Vyresnis amžius, moteriška lytis ir gliukozės tolerancijos sutrikimas yra reikšmingai susiję su didesne mazginės skydliaukės išsivystymo galimybe.

Papillary thyroid carcinoma (PTC) is the most common type of thyroid cancer (85%–90%). The 10-year survival rate in PTC after treatment is higher than 90%. However, regional or distant metastatic recurrences occur in up to 10% of cases. The current clinical difficulty is properly identifying PTC cancer. Ultrasound diagnosis depends on the experience and knowledge of the examiner. Fine needle aspiration biopsy (FNAB) also has limitations, as it is quite challenging to take a biopsy from a small nodule. Furthermore, FNAB diagnosis is doubtful in up to 20% of cases, and then thyroid surgery is still needed to confirm malignancy. In this literature review, we are going to analyze the expression of circulating (plasma and serum) miRNA molecules and evaluate the differences in patients with PTC, benign nodules, and healthy controls to identify the potential biomarkers of PTC for minimally invasive diagnostics. We will also try to find out if these possible PTC biomarkers have any prognostic significance.

This is a systematic review of papillary thyroid carcinoma tissue and circulating miRNAs expression in relation with clinicopathological features. The methodology used is search on NCBI Pubmed. Overall, 28 studies were included. 22 studies were analyzed for miRNA in tissue and 6 in plasma/serum. Only statistically significant results were used. In all 28 studies, a total of 22 miRNA was upregulated (miRNA-136, - 181b, 222, 127, 146b, 135b, 136, 21, 182, 199b-5p, 221, 181b, 92a, 421, 146a, 421, 486-5p, 151-5p, 204-5p, 221-3p, 222-3p, 26a), and a total of 9 downregulated miRNA (455-3p, 1296-5p, 126-3p, 532-5p, 486-5p, 139-5p, 29a, 381, 26a). MiRNA-221, -222 and 146b expression levels in tissue where the most upregulated for patients with poorer prognosis such as: ETI and LNM. miRNA 222 was upregulated in patients over 45 years of age and advanced stages III/IV. In circulating levels miRNA-221 and -222 showed upregulation also related to poor prognosis such as ETI and advanced stages as III/IV. The conclusion is that the tissue miRNAs -146b, -221 and- 222 and circulating -221 and -222 found in this review can be candidates for further research as a prognostic factors for PTC.