Mikutavičiūtė, Berta

COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturinčią pasaulinę sveikatos krizę. Nors pradiniuose COVID-19 tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama ūminiams kvėpavimo takų simptomams, vis daugiau tyrimų rodo, kad viruso poveikis apima ne tik ūminę, bet ir lėtinę fazę, kitaip - pokovidinj sindromą (angl. post-acute COVID-19 syndrome). Virškinamojo trakto simptomai tapo svarbiu pokovidinio sindromo komponentu, nes vis dažniau pranešama apie pacientus, kuriems po pasveikimo nuo ūminės infekcijos pasireiškia įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai. Šiame straipsnyje gilinamasi į įvairiapusį poūminio COVID-19 virškinamojo trakto sindromo pobūdį, nagrinėjamos jo klinikinės apraiškos, epidemiologija, galimi pagrindiniai mechanizmai, diagnostiniai iššūkiai ir klinikinio valdymo pasekmės. Išanalizavus sudėtingus viruso ir virškinamojo trakto sistemos ryšius, galima įgyti vertingų įžvalgų apie šį sudėtingą sindromą ir sudaryti sąlygas geresnei pacientų priežiūrai bei tikslinėms intervencijoms.

Tyrimo tikslas. Įvertinti ir palyginti vyresnio amžiaus moterų (nuo 40 iki 80 metų) lytinio gyvenimo kokybę, esant ir nesant dirgliosios šlapimo pūslės (DŠP) sindromui bei rizikos veiksnius, sukeliančius DŠP. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau - Kauno klinikos) Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos skyriuje nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. spalio. Tyrime dalyvavo 40-80 metų moterys, iš kurių 60 vargino dirgliosios šlapimo pūslės požymiai, 128 - ne. Iš viso tyrime dalyvavo 188 moterys. Buvo vertinta ir lyginama šių moterų amžiaus grupės lytinio gyvenimo kokybė bei siekta išsiaiškinti galimas priežastis, rizikos veiksnius, sukeliančius DŠP bei sezoniškumo įtakų šio sindromo suintensyvėjimui. Išvados. Pacientės, kurias vargino DŠP požymiai, reikšmingai dažniau patyrė persileidimų (60 proc.), abortų (53,3 proc.) bei cezario pjūvio operacijų (19 proc.), remiantis šiais duomenimis, galima teigti, jog moters patekimas į II grupę, esant DŠP sindromui, 3,4 šansų santykis didesnis, jei ji patyrė persileidimų, 3,2 šansų santykis didesnis, jei patyrė abortų ir 3,9 šansų santykis didesnis, jei buvo atliktas nors viena cezario pjūvio operacija. Esant DŠP, moterys, patiria prastą lytinio gyvenimo kokybę. 36 (60,0 proc.) moterys, kenčiančios DŠP požymius, nepajėgia sulaikyti šlapimo, 40 (66,7proc.) vengia lytinių santykių (r=0,4, p=0,005, remiantis Spearman koreliacine analize). Prognozuojama, kad šansų santykis, jog moteris vengs lytinių santykių, didesnis 4,896 [1,548-15,486], jei ji negeba sulaikyti šlapimo. Sezoniškumas moterims, kurias vargina DŠP sindromas, turi įtakos šios patologijos simptomų suintensyvėjimui. Esant DŠP moterys dažniausiai šio sindromo suintensyvėjimą patiria žiemą, mažiausiai vasarą (p<0,05). [...].