Krisiukėnienė, Algirda
Alerginio rinito suvokimas ir kontrolė tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto medicinos studentųItem type:ETD, [Perception and Control of Allergic Rhinitis among Medicine Students of Lithuanian University of Health Sciences and Vilnius University]Autorius: Justina Michailovaitė Darbo tema: „Alerginio rinito suvokimas ir kontrolė tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VUMF) medicinos studentų“ Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvoje mediciną studijuojančių studentų alerginio rinito suvokimą. Uždaviniai. 1. Įvertinti LSMU ir VUMF medicinos studentų, studijavusių alergologiją ir nestudijavusių alergologijos disciplinos alerginio rinito suvokimą. 2. Palyginti alerginio rinito suvokimą tarp studentų, studijavusių alergologiją ir nestudijavusių alergologijos disciplinos. 3. Įvertinti alerginio rinito paplitimą mediciną studijuojančių studentų grupėje 4. Įvertinti mediciną studijuojančių studentų, sergančių alerginiu rinitu, ligos suvokimą bei ligos kontrolę. Tyrimo metodai. 2024 m. Vasario – Kovo mėnesį buvo atliktas vienmomentinis skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo LSMU ir VUMF I – VI kursų medicinos studijų programos studentai. Tyrimui naudota anoniminė anketinė apklausa (1 priedas), parengta pagal aprobuotą ligos suvokimo ir ligos kontrolės klausimynus, gavus klausimynų autorių leidimus. Anketa buvo platinama internetinėje erdvėje. Studentai buvo sugrupuoti į studijavusius alergologijos discipliną ir nestudijavusius alergologijos disciplinos. Duomenų analizei buvo naudojamas SPSS 22.0.2.0 versijos statistinių duomenų analizės paketas. Naudotas požymių homogeniškumo χ2 kriterijus, o rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė < 0,05. Asmenų skirstymo analizei savybės buvo apibendrintos naudojant aprašomąją statistiką. Duomenys buvo suvesti ir koduoti naudojant „Microsoft Excel“. Skaitmeniniai duomenys buvo pateikti naudojant dažnius (skaičius [n], procentai [%], ir vidurkis [SD]). Klausimai buvo koduoti naudojant penkiabalę Likerto skalę. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 232 asmenys, nustatytas atsako dažnis 7,2%. Atsižvelgiant į visos Lietuvos medicinos studentų populiaciją, imties dydis atspindi 88.35% pasikliautinumo lygį su +/- 5% paklaida. Tarp tiriamųjų 156 (67,2%) buvo iš LSMU ir 76 (32,8%) buvo iš VUMF. Iš viso apklausoje sudalyvavo 137 (59,0%) medicinos studentai, studijavę alergologijos discipliną ir 95 (41,0%) medicinos studentai, dar nestudijavę alergologijos disciplinos. Tyrimo metu pastebėta, kad studentai, studijavę alergologijos discipliną reikšmingai dažniau sutiko su tarptautinių ARIA rekomendacijų siūloma alerginio rinito trukmės ir sunkumo klasifikacija, kuri skiria epizodinį ir nuolatinį alerginį rinitą (p=0,005, χ2=14,711) bei lengvo ir vidutinio sunkumo – sunkios eigos alerginį rinitą (p<0,001, χ2=27,969), lyginant su studentais, kurie dar nestudijavo alergologijos disciplinos, tačiau reikšmingai didelė dalis studijavusių alergologijos discipliną nežinojo tarptautinių AR rekomendacijų. Studentai, kurie studijavo alergologijos discipliną taip pat buvo linkę sutikti su įvairiais AR diagnostikos metodais išskiriant paciento anamnezės (p<0,001, χ2=31,982) ir odos dūrio mėginio (p<0,001, χ2=29,051) svarbą, tačiau reikšmingai dažniau rinkosi, jog nesutinka ar neturi nuomonės dėl bendrų (p=0,002, χ2=16,532) ir eozinofilų (p<0,001, χ2=23,823) tyrimų reikšmės AR diagnostikoje. Vertinant praktikoje galimus taikyti AR gydymo būdus, pastebėta, kad studentai studijavę alergologijos discipliną statistiškai reikšmingai dažniau sutiko ir visiškai sutiko, kad AR gydymui rinktųsi antros kartos antihistamininius vaistus (p<0,001, χ2=78,263), intranazalinius kortikosteroidus (p<0,001, χ2=61,823), dekongestantus (p<0,001, χ2=42,132) taip pat sutiko, kad rinktųsi leukotrienų receptorių antagonistus (p<0,001, χ2=28,539), intranazalinius antihistamininius vaistus (p<0,001, χ2=33,339), ar imunoterapiją (p<0,001, χ2=24,767), tačiau statistiškai reikšmingai dažniau nesutiko ir visiškai nesutiko, kad rinktųsi pirmos kartos antihistamininius vaistus (p<0,001, χ2=47,477) ar geriamuosius kortikosteroidus (p<0,001, χ2=45,501). Nustatytas alerginio rinito paplitimas tarp tyrime dalyvavusių medicinos studentų buvo 1,3%. Vertinant ligos suvokimą ir kontrolę , kurio įvertinimui taikytas BIPQ (angl. Brief Illness Perception Questionnaire) aukščiausi balų vidurkiai stebėti ligos trukmės (7,67 ± 2,05) ir asmeninės kontrolės (6,33 ± 2,62) dimensijose. Balų suma atitinkamai pasiskirstė: studentas Nr.1 – 50, studentas Nr.2 – 35, studentas Nr.3 – 45. Išvados. 1. LSMU ir VUMF medicinos studentų, studijavusių ir nestudijavusių alergologijos discipliną alerginio rinito suvokimo įvertinimas parodė, kad abiejų tyrimo grupių respondentai žino ligos simptomus, kai kuriuos diagnostikos bei gydymo metodus ir pripažįsta astmos, kaip lydinčios ligos svarbą diagnozuojant alerginį rinitą. 2. Medicinos studentai, studijavę alergologijos discipliną, reikšmingai dažniau žinojo alerginio rinito klasifikacijos principus, didesnis procentas sutiko su visuotinai priimtomis ligos diagnostikos bei gydymo rekomendacijomis lyginant su medicinos studentais, nestudijavusiais alergologijos. Tačiau didelė dalis medicinos studentų, studijavusių alergologiją, nežinojo tarptautinių alerginio rinito rekomendacijų pavadinimo bei jų naudos/turinio, dalis buvo linkę sutikti su nevertingais ir nerekomenduojamais ligos diagnostikos (odos lopo mėginių) ar gydymo (pirmos kartos antihistamininiai vaistai, geriamieji kortikosteroidai) būdais. 3. Alerginio rinito paplitimas tirtoje medicinos studentų grupėje buvo 1,3%. 4. Alerginiu rinitu sergančių studentų ligos suvokimo vidutinis bendras balas buvo 43,44. Nors studentai teigė gerai suprantantys savo ligą, tačiau nerimavo dėl ilgos ligos trukmės, teigė, kad netiki gydymo efektyvumu ir kad liga reikšmingai įtakoja jų emocinę būklę. Rekomendacijos: Siekiant geros alerginio rinito kontrolės visuomenėje, būtinas geras ligos suvokimas tiek pacientų, tiek ir esamų bei būsimų sveikatos priežiūros specialistų grupėse. Rekomenduotume medicinos universitetuose būsimiems gydytojams alergologijos disciplinos studijų metu papildomai akcentuoti tarptautinių rekomendacijų svarbą, naudingiausius ir labiausiai pagrįstus alerginio rinito diagnostikos ir gydymo būdus. Turint didesnę respondentų imtį tyrimo rezultatai galėtų būti dar tikslesni.
59 25